Lenkiškos raidės lietuviškoje abėcėlėje. Ir F raidė.

Nesigilinsiu aš čia į tas lietuviškas, lenkiškas, angliškas ar dar kokias nors raides ir tą abėcėlę, kuri yra visokia ten konstitucinė vertybė ir dar kažkas, todėl jos niekuo negalima papildyti, nes neduokdie papildysi kokia nors svetima lietuvių kalbai raide, tai lietuvių kalba ir numirs.

Kita vertus, pats nematau problemų su tuo lietuvinimu, dar daugiau – manau, kad reikia visgi lietuvinti visokias pavardes, nes nesuprasi net kaip tariama, jei nebus užrašyta. Na, bet tai neesmė.

Esmė yra visai kitur – F raidėje.

Pasakykit man nors vieną lietuvišką žodį, kuriame būtų F raidė. Lietuvišką žodį, o ne skolinį ar kokį ištiktuką iš serijos „fui“. Nagi?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook4Share on Google+0Share on LinkedIn1Tweet about this on Twitter

110 thoughts on “Lenkiškos raidės lietuviškoje abėcėlėje. Ir F raidė.

    1. Ifig

      tai kad nelietuviskas zodis.
      As tai UZ pavardziu neiskraipyma, jei originali pavarde yra is salies, kur naudojama lotyniska abecele.

      Reply
  1. A. Sedzius

    idomiai cia. tikiuosi, sis klausimas bus atsakytas, kai veliau grisiu paskaityti komentaru. as, deja, variantu neturiu

    Reply
  2. Ifig

    http://www.lkz.lt/startas.htm

    irasius raide f duoda visa sarasa. Dauguma tarpautiniai. Radau tik kelis istiktukus -- fiut -- atseit svilpimui apibudinti, furt, furlyk. Bet visi kiti zodziai tai sulietuvinti tarptautiniai -- farbavoti pvz

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip. Ištiktukai, kurių dažnai ir kilmė neaiški, t.y., išvis neat neaišku, ar pirminiam variante tą „f“ jie turėjo (beje, kaimuose dar ir dabar senukai f raidės dažnai neištaria, net ją ir žinodami -- sako „liptas“, „pabrikas“, „pontanas“ ar netgi tą naują žodelį „pypa“). O visi normalūs žodžiai su „f“ raide -- tarptautiniai.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Beje, jei jau su H raide prisiminėt, tai gal atsakysit, kaip senais laikais baltarusiai lietuvius pravardžiuodavo ir kodėl? 🙂

      Reply
      1. Romas

        mėginau googlinti ir neradau. Galimai nežinau, ko ieškau.
        Turbūt galėjo vadinti ir pagonimis, ir žmudinais, bet įtariu, kad šiuo atveju tai gali būti susiję su raidėmis 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Aha, reiškia Google ne visiems gyvenimo atvejams? 😉

          Tai tada parašysiu paskui dar vieną straipsniuką apie H raidę, kur ir atskleisiu, o liaudis galės pasitreniruoti, lietuviškų žodžių su H raide ieškodami 😀

          Reply
  3. urc

    esmė tame, kadb netūraliuoju istoriniu kampu, F raidė nepriklauso Lietuvių kalbai. Ji tiesiog nevartota, nebuvo žodžių su ja. Kai buvo gramatinama lietuvių kalba, reikėjo kažkaip sulietuvinti tarptautinius žodžius. Dabar neturiu po ranka šaltinių. Pamenu, kaip fonetikos dėstytoja pasakojo, kaip visokius žodžius, kaip filosofija, fontanas, fabrikas ir panašiai, tuo metu siūlydavo rašyti su P. Taio, pilosopija, pabrikas ir t.t.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Bingo!

      O legenda sako, kad būtent dėl baltų kalbų grupę išskyrusio vokiečio Ferdinando Neselmano ir gavome tą F raidę, nes negi vadinsi tokį tautai ir lietuvių kalbai nusipelniusį žmogų Perdinandu 😀

      Reply
  4. Gedas

    pra-control-f-inau visą Jablonskio tekstą, kuris neseniai buvo panaudotas kaip kriptonitas kalbainiams, nes galvojau, kad bus didžiausia tikimybė rasti lietuvišką F’ą, ir surprise surprise -- nė vieno žodžio su F! Nors savigarba neleidžia taip lengvai pasiduoti ir norisi imti žodyną į rankas, bet kadangi po ranka neturiu, tai nebesuksiu sau galvos…
    kas liečia pavardžių sulietuvinimą, tai pamėginkit sulietuvinti Grzegorz Brzęczyszczykiewicz. Nors gal tokia pavardė ir egzistuoja tik filme, vis tiek tikiu, kad panašių variantų yra, o šiuo atveju vienintelė nelietuviška raidė yra w, kurios intuityvus tarimas, ko gero sukelia mažiausiai vargo… taigi aš būčiau už w įteisinimą, bet tik tiek.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Gžegožas Bženčyščykevičius? Ganėtinai sudėtinga pavardė, sakyčiau. Tai nėra labai tipinis atvejis.

      O dėl raidžių -- lenkų „w“ yra tiesioginis atitikmuo lietuviškai „v“: kaip lenkai neturi „v“, taip lietuviai neturi „w“.

      Realiai skirtumas yra toje „ę“ nosinėje, kuri pas lenkus reiškia „en“ (jei neklystu), plius kitame užrašyme mums būdingų „č“, „š“ ir pan. garsų.

      Beje, „w“ įteisinimas gal ir mažai ką pakeistų, bet pvz., „x“ ar „q“ raidės -- daug įdomesnės.

      Reply
        1. Rokiškis Post author

          Senojoje abėcėlėje, kurią turėjo prieš kažkiek šimtų metų, turėjo ir V raidę. Dabartinėje abėcėlėje neturi V, turi tiktai W.

          Visa lenkiška abėcėlė:

          A Ą B C Ć D E Ę F G H I J K L Ł M N Ń O Ó P R S Ś T U W Y Z Ź Ż

          Nematau čia V raidės 🙂

          Reply
          1. beata

            teoriškai imant, jos nėra. bet ji vartojama skolintuose žodžiuose. taigi praktiškai ji yra. taip, kaip su mūsų f raide, tik ji įtraukta į abėcėlę oficialiai.

            Reply
  5. proffanas

    Tiek su „f“, tiek su „h“ atvejis kaip su „u“ lotynų kalboje. Tai, ko nėra originaliai, bet matai kad reikia- tenka sukurti. Arba pasisavinti. Bet ar nuo to nukenčia pati kalba?…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jo, U raidė irgi yra iš tų naujaraidžių, tik kad kitose kalbose iškilusi, atsirado į balsį ir priebalsį skaldant V. Beje, per tą nesusipratimą atsirado ir VV, o iš to -- ir W. Panašiai, kaip ir J raidė, atsiradusi, skaldant I į balsį ir priebalsį.

      Bandymas rašyti be u ir j dabar atrodytų ganėtinai keistai, nors senesniuose, nelietuviškuose tekstuose -- įprastas.

      Dar, beje, galim prisimint, kad pas tuos romėnus, prieš tuos porą tūkstančių metų, ir skirstymo į mažąsias ir didžiąsias raides nebuvo, pakol viduramžių prancūzai (katrie tik paskui tapo prancūzais, o tada buvo frankais) nesugalvojo tų savo minuskulų.

      Reply
  6. Jurkis

    Gedai, o tu paimk ir apsimesk, kad nemoki lenkiškai skaityti, ir perskaityk tą pavardę. Dar didesnis pizdauckas gautųsi, nei lietuvinant :).
    Mano senelis, žemdirbys, nevartojo H raidės, todėl jam gaudavosi „ektaras“. Mirė nuo senatvės.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, H, kaip ir F -- svetmas garsas. Tiesa, kiek žinau, ne menkiau paplitęs ne tik nukandimas, bet ir sukietinimas -- gektaras, gaubica, etc., visai taip pat, kaip ir rusų kalboje.

      Reply
  7. Taškas

    Faras.
    Tik lietuvių kalba taip vadinamas policininkas. Ne kopu, ne bobiu, ne mentu.
    Manau, kad tas žodis atsirado smetoninėje Lietuvoje nuo žodžio „faraonas“. Tais laikais policijon priimdavo tik labai aukštus vyrus (180 cm ar 176 cm?), o ant kepurės buvo toks paaukštinimas -valdžios simbolis -- „šampalas“…
    Kažkodėl Pirmosios Respublikos piliečiams tai juos darydavo panašius į tolimojo Aigipto faraonus.

    Reply
      1. Taškas

        Kad skolinys sutinku. Bu, tai tie kiti pasiskolino. Juolab, kad nėr tokių. Tai vertėjai mums taip išverčia.
        Rimtai taip galvoju, bu fain 🙂

        Reply
  8. kitoks

    Mane tai varo į neviltį užvadinimai tipo „lietuviškos raidės“. Tų „lietuviškų raidžių“ pilnos vakarų europos abecėlės. Žodžiu -- akivaizdus bandymas savintis lotyniškus simbolius su diakritais. Arba kitaip -- puikus provincialaus mąstymo pavyzdys.
    Dėl F ir H prigimties tai tikrai nežinojau -- praturtinot. Bet tikiu, kad žinojo tie, kurie rašė „Visuotinę lietuvių enciklopediją“, cituoju: „F,f vartojama tik naujuose skoliniuose (internacionalizmuose) ir kai kuriuose jaustukuose, ištiktukuose ar panašiuose žodžiuose (fe, tfu); sen. skoliniuose ir tarmėse papr. tariamas garsas p.“ Beje, apie H raidę parašyta panašiai.
    O be tos F tai matyt būtų labai nepaprasta susikalbėti šiais laikais, nes pvz. „faktas“ tikrai ne tas pats kas „paktas“ 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, F raidė, kaip ir anksčiau svetimu buvęs „f“ garsas įsigyveno ir užima lietuvių kalboje svarbią vietą, be jų negalėtume apsieiti.

      O tų raidžių savinimasis -- natūralus, mes juk jas suvokiam, kaip savo kalbos tam tikrą dalį. Tos, kurios yra mūsų kalbos dalis -- natūraliai užima savų vietą, o kurios nėra mūsų kalbos dalis -- atrodo svetimos. Klausimas tik tame, ar išties toks buitinis suvokimas kelia dideles bėdas, ar tik truputį trikdo?

      Reply
      1. kitoks

        Na kaip čia tiksliau išsireikšti… atrodo, kad su tuo buitiniu suvokimu kariauti yra beviltiška -- vis tiek bus nulis rezultato. O jeigu taip pradeda postringauti oficialūs asmenys, naudoti kaip argumentą ir pan., tai belieka… tyliai pakrizenti ir, jeigu yra galimybė, „perjungti kanalą“.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Realiai reikia kariauti ne tiek su buitiniu suvokimu, kiek su durniais, kurie įsivaizduoja, kad jų buitinis suvokimas gali bent kiek lygintis su profesionaliu.

          Ir tokiais atvejais, kai visokie politikai ar oficialūs asmenys ima kliedėti, turi būti oponuojama ne jų kliedesiams (tai yra neadekvatu -- kliedesiams negalima oponuoti, juos reikia atmesti), turi būti oponuojama tokių durnių asmenybėms, juos tiesiai įvardinant nekompetetingais durniais.

          Tiesiog tam, kad jie apstotų nusišnekinėti. Kad įsisavintų, kad nekompetetingos šnekos jam pačiam nenaudingos, kad suprastų, jog už kliedesius jis vadinamas dibilu.

          Aš tai suprantu paprastai.

          Reply
          1. kitoks

            Griežtai, bet teisingai apie Lietuvos „elitą“ išstojantį Europos „runkelių“ lygyje 🙂
            Tik juos keisti reikia, nes jie greičiausiai taip ir niekada nesupras, kodėl yra vadinami dibilais -- aš šiuo klausimu visiškas pesimistas.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Taip, juos reikia keisti, o kaip? 🙂

              Daugelis sako, kad reikia pradėti nuo savęs -- tiesiog imti ir pažiūrėti, ką padaryti gali pats, nekaltindamas aplinkos.

              Tai kiti kai pažiūri taip kiek rimčiau, tai ir išvažiuoja iš čia velniop 😀

              Reply
              1. kitoks

                Arba prisigeria. Man abu šie būdai kažkuria prasme panašūs -- dedu skersą ant visų ir palieku problemas spręsti kitiems. Nors tas pirmasis būdas (išvažiavimas) turi šiek pozityvo, nes būna žmonės taip išsisprendžia bent dalį savo asmeninių problemų -- psichologinių, finansinių ar pan.

                Dar galima įdėti pastangų ir pabandyti prisitaikyti čia. Galbūt tam reiks pažaboti savo apetitą, gal dar kažkokią ambiciją paaukoti. Bet tikrai įmanoma. O kokia to prasmė? Atsakysiu klausimu į klausimą: o ar yra prasmė turėti ir puoselėti Tėvynę?

                Dar galima pačiam eiti į valdžią. Kol kas mane asmeniškai net nupurto vien pažiūrėjus į tą pusę, kur stovi tie, kurių nusipelnė tauta… Pastaroji keičiasi, savimonė auga -- taip viliuosi, kad sulauksiu tos dienos, kai į valdžią norės eiti (o tauta norės juos ten matyti) žmonės atsakantys už savo žodžius.

                Ir gal dar ką galima būtų galima sugalvoti, bet ir taip per ilgas offtopic’as gavosi 🙂
                O pasirinkimas visada yra.

                Reply
      2. Ifig

        tame ir reikalas, kad del tu pavardziu rasymo, niekas gi nenori prideti raidziu i abecele, nori tiesiog pavardes normaliai parasytas tureti. as kazkada pas save rasiau pasipiktinima
        http://ifigenija.livejournal.com/106975.html.

        Kazkaip viskas visada suvedama, kad cia tik lenkams reikia viso sito ir cia siaubingas pasikesinimas i lietuviu kalba…Cia net nereiktu jokiu naujoviu lietuviu kalboj, tik pamokyti tetutes kaip kopi peistinti atitinkamus simbolius i dokumentus

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Aš šiaip tai manau, kad pakaktų laukelio originaliai rašybai ir viskas išsispręstų -- niekam nebūtų problemų, galima būtų kad ir kinietiškai ar japoniškai rašyt.

          Reply
          1. kitoks

            Viskas būtų labai paprasta, jeigu nebūtų sudėtinga -- reiktų padaryti visas VRM’o duomenų bazes ir programas daugiakalbėmis. Netrivialus tai uždavinėlis, patikėkit… Tik tikiuosi (gal naiviai), kad tikroji politikų problema ne tame glūdi, o kažkur kitur. Ir vis dar nesuprantu kur.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Žinau, kad tai nėra paprasta -- pereit nuo vienbaitės prie kintamo ilgio koduotės.

              Kita vertus, pereiti prie UTF vienaip ar kitaip visvien reiks. Ir niekur čia nesidėsi. Ir bent jau dalinai, manau, kad yra tai padaryta.

              Reply
          2. Ifig

            aš irgi manau, kad šalia lietuviško reikalo, galėtų būti per pasvirąjį fakin brūkšnelį originalas, bet visokio ilgio tų originalų būna 😀
            O kas dėl duombazių, tai niekas dėl to nestradalina kažkodėl ir ne apie technines galimybes kaip įgyvendinti tokį pakeitimą diskutuoja. Politikieriai tiesiog susėdę plepa ir varo, kokie yvl yra lenkai ir toliau savo nosies nemat., kas mane asmeniškai nervina 🙂 Na ir aišku bobulytės, kurios turės tuos simbolius suspaudyti…vargšės, lyg jos ten labdara užsiimtų…

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Kol koduotės nesusitvarkys, tai tie „į dešinę pasvirasis brūkšnelis“ arba „į kairę pasvirasis brūkšnelis“ nieko nepakeis.

              Kita vertus, taip -- politikieriams neįdomu tai.

              Reply
          3. Romelis

            Tai kad siūlymas buvo, kad nelietuviškos kilmės piliečiams pagal norą atskirame puslapyje pasuose būtų įrašytas jų vardas ir pavardė originalo kalba.
            Deja tam tikrai mažumai tai netiko.

            Reply
                1. Ifig

                  nes taip buvo numatyta, tai butu tiesiog ‘kitas irasas’, ir jei man reiktu irodineti vokieciams, kad pase ta pati pavarde kaip ir santuokos liudijime pvz, man vis tiek reiketu popieriaus is lietuviu kalbos instituto, irodancio, kad cia ta pati pavarde. Tas kitas irasas neturetu jokios teisines galios, nes taip buvo numatyta. Cia toks a la paguodos prizas, mazdaug va prasau irasyta gi pase

                  Reply
                  1. Rokiškis Post author

                    Aišku.

                    Bet šiaip tai, jei rimtai pažiūrėjus, mes gi identifikuojami ne pagal vardus ar pavardes. Kiekvienas žmogus tėra numeris, kaip konslageryje. Nuo kurių ten -- berods 199x dar metų?

                    Taip pažiūrėjus, vardai ir pavardės išties nereiškia nieko, tik dėl grožio reikalingi 🙂

                    Reply
                    1. Rokiškis Post author

                      Tai būtent pagal tuos bankininkus ir biurokratus taip ir yra -- jie viską pagal asmens kodą daro.

                    2. Ifig

                      mano vokieciu kalbos mokytoja is Ukrainos, jos vyras vokietis. Ir jai vietoj ü pase irase ue berods. Ji sake, kad visur turejo su tokiu paciu prakeiktu popiereliu tasytis.

  9. guns

    Na, jei pagal močiutes ir senelius:

    Žodžiai ir ne savi su F: Peliksas, Prancūzija (kažkaip taip ir liko :]]), Putbolas, Preza…

    Tas pats su CH: Koras, Kolera (Kaliera), Kalva (Chalva), Kirurgas… taip kad iš esmės ir nakui.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jo, su Ch keitimu į K -- irgi, tik čia jau dvigarsis visgi, o ne pavienė raidė. O Prancūzija -- taip, kaip kadaise įsitvirtino P vietoj F, taip ir liko.

      Reply
      1. Romelis

        Rusijoje perimdami Bizantijos paveldą visgi jį surusino, taip ir Bazilijus virto Vasilijum. Buvo ir daugiau pavyzdžių, bet nesugraibau dabar

        Reply
  10. skirtumas

    Tavo taip mėgstamas „fufelis“. Nors jis ir nesenas, bet abejoju ar kitose kalbose yra toks.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Vis dar atkakliai bandot surasti lietuvišką žodį su raide „F“, ponas Skirtumai? Netgi pritempinėdamas bandote? 🙂

      Reply
      1. skirtumas

        Nu ne „vis dar“. Ba tik dabar. O „fufelis“ tai geras žodis. O tai tada kaip dėl „nefafaikei“, kur zuikis medy rėkė?

        Reply
          1. skirtumas

            tai va! Žmonės gi ir Lietuvoje šveplavo. Buvo. Buvo ta F raidė. Tik nieks neužrašė 😛 🙂

            Reply
      1. Robke

        O kokie kiti variantai? 🙂
        Pabijoniškės? Būtų įdomu ir istorija ko ten bijoti 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Kilmė -- nuo vardo Fabijus, Fabijonas, Fabianas. Vienas iš vėlesnių laikų vietovardžių, pavadinimą gavusių jau polonizacijos periodu.

          Reply
  11. Andrius

    Jei rimtai, tai Rokiškis Rabinovičius visiškai teisus, lietuvių kalboje F ir H raidės yra visiškos svetimybės, skoliniai, tą mums dar 4-toje ar 5-toje klasėje sakė lietuvių kalbos mokytoja. Gerai pamenu, nes mokytoja buvo labai graži 🙂

    Dėl Fabijoniškių -- įtariu, tai toje vietoje stovėjo kokio nors puslenkio/pusiau-balto-ruso FabijAno dvarelis.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ko gero, tamsta teisus, greičiausiai iš dvarelio kokio. Šiaip pirmi tokie krikščioniški pavadinimai man rodos apie kokį XVIIa. ėmė rastis, ne anksčiau.

      Reply
  12. Mantas

    FYFA pats lietuviškiausias žodis EVER! Jei kas man įrodys, jog ne, siunčiu dėžę alaus jo nurodytu adresu. Jei priimate aidimo taisykles ir bandote įrodyti, vadinasi, neįrodę sutinkate atsiųsti dėžę alaus mano nurodytu adresu.

    P.S. Į visus mėginimus įrodyti, atsakysiu iš anksto -- „neįrodėte.“

    Reply
      1. Mantas

        Tamsta, FEILAS yra Jūsų pozicijos nenuoseklumas. Vienas pagrindinių ankstesnių įrašų akcentų buvo, kad, jei žodis yra neatsiejama kalbinės sistemos dalis, kokio velnio reikia ardyti sistemą, stengiantis eliminuoti „nepriimtinus“ žodžius. Visas kalbainių durninimas buvo grindžiamas tuo, kad sistema yra veiksni ir įsigalėjusi, o naujadarai ir pakaitalai -- debilizmo viršūnė.
        Šiame įraše jau pereinate į nuosaikesnę poziciją, kad pati sistema yra netvari, nes sudaryta iš negrynų formų. Tokiu būdu savotiškai pereinate į visiškai kitą „kalbos gryninimo“ lygmenį, puldamas jau ne sistemos priešus (kalbainius, kaip įvardijote anksčiau), o pačią sistemą.
        Taigi iš kalbos puoselėtojo ir saugotojo šiuo įrašu išduodate savo ankstesnę poziciją ir tas vertybes, kurias bandėte įskiepyti ankstesniais savo įrašais.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Bandot pasiteisinti dėl savo projekcijų, kurias kuriate ir bandote įrodyti, kad tamstos projekcijos yra teisingesnės, nei objektyvi realybė? 😀

          Reply
          1. Mantas

            Kadangi tokio dalyko kaip objektyvi realybė žmogui neduota suvokti, tai ir lieka vien tik tikrovės projekcijos kiekvienam… 😉 O jei jau prabilom apie projekcijas, tai maniškės nėra nei teisingesnės, nei klaidingesnės už jūsiškes, bet jas vienija tik tai, kad jos yra projekcijos ir kartais susiliečia tam tikruose požiūrio taškuose. 😛

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Oj, tik jau nereik, ponuli, simuliakrinių diskursų čia kišti vietoj kažkokių įrodymų, esą visi simuliakrai vienodai teisingi 😀

              Reply
              1. Mantas

                Jie ir nėra vienodai teisingi! Man maniškiai, jums -- jūsiškiai. Vien jau tai, kad projekcijos skiriasi, pats vienodumo stovis yra neįmanomas. Turime arba teisingą (T/F) ir teisingą (T/F), bet nei vienas nėra lygūs net ir su tomis pačiomis „true“ ir „false“ reikšmėmis. 😀

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Ponuli, jūs čia visaip beišsisukinėdamas tiktai išduodate savo teorijų nevisavertiškumą ir eskapistiškai bandot nuleisti viską menamomis lygiosiomis. Tai tik demonstruoja tamstos teorijų neveiksnumą.

                  Reply
                  1. Mantas

                    Kokios dar lygiosios? Juk aš laimėjau ir tamstai tai sunku pripažinti! 😀 Visi tai mato…

                    (Šį diskursą sustabdys tik „banas“ arba pripažinimas… 😛 Na, galbūt dar infarktas…) 😀

                    Reply
                    1. Rokiškis Post author

                      Ponuli, o kodėl jūs nevartojate haloperidolio?

                      Juk tamstos būklė prastėja ir jūs tai jaučiate. Simptomatika juk akivaizdi, jei taip tęsite, nerišlios jūsų mintys vėl peraugs į balsus, o paskui ir į vizualines haliucinacijas, ar jūs to norite?

                      Ir tada vėl patirsite elektrokonvulsinį gydymą, ar jūs to siekiate?

  13. Giedre

    smagu, gyveni ir vis ka nors naujo suzinai. nesusipratimas su ta F raide 🙂 gal isvis ja lauk ismest. taciau tiesa, mano mociute ir dabar sako -- Liptas, maknevozai (atseit vietoj mafijozu) ir t.t.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      O kam ją lauk išmest? Tegul būna, jei jau yra. Po truputį įsitvirtino juk.

      Tiesa, man toksai klausimas čia kyla: jei, pvz., kalbainiai nustatinėja, kaip lietuviškai kirčiuoti tarptautinius žodžius, tai kodėl gi jie trukdo tiems žodžiams adaptuotis?

      Juk būtų labai smagu, jei, pvz., liftas būtų keičiamas į lietuviškesnį liptą 🙂 O dar ir prasmės gi persisinchronizuotų -- „to lift“ juk to pat lauko sąvoka, kaip ir „lipti“, taigi, gautume pilnai lietuvišką žodį -- pakaitalą 🙂

      😀

      Reply
      1. Giedre

        na tai ir turejau galvoje… liptas visai gerai skamba, siek tiek prasosi logopedo pakoreguojamas, bet kodel gi ne?

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Jo, aš tai sakyčiau, kad jei tokios adaptacijos būtų palaikomos, tai bent jau būtų galima suprasti tą kalbainiškumo idėją, kad viskas būtų kuo lietuviškiau 🙂

          Ir tikrai daugelis tų pakitusių formų skamba daug geriau, natūraliau.

          Nes kitaip kažkaip nesiriša -- viena koja į vieną pusę, o kita -- priešingai juda, vienur paranoidiškai isteriškos reakcijos į lietuviškus žodžius, kurie tik kam nors kažkuo primena svetimus, o kitur -- perdėti bandymai svetimiems žodžiams išlaikyti svetimą formą, lyg dirbtinai, tiesiog neurotiškai atkakliai brėžiant ribas tarp savo ir svetimo 🙂

          Reply
  14. Pingback: O kaip ten su H raide? « Rokiškis

  15. Au

    FABIJONIŠKĖS -- ir dar turi tik lietuviškos kilmės žodžiams (ypatingai vietovardžiams, kurie rodo lietuvių genties paplitimo arealą) būdingą priesagą -išk!!!:)))

    Reply
  16. Zenonas

    Keletą žmonių prieš dvidešim-trisdešimt metų šitą klausimą gražiai išsprendė -- nėra, tai nevartokim.
    Pvz, Gintras aiškino, kad „reikia sakyt pabrikas“, nes netinka lietuviams f raidė -- fe arba fui.
    Antifeminingas Jonas sakydavo -„moterų bjauri piziologija“. (Man tai piziologija ypatingai patinka).

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *