Prieš kalbėdami apie paternus visiems suprantamais ir paprastais pavyzdžiais, pradėkim gal nuo skirtumo tarp kalbainių ir kalbininkų. Visi puikiai žino vieną dalyką: kalbainiai negeba realizuoti kognityvinio proceso bent kiek geriau, nei kokie nors primityvūs asociatyvinio pobūdžio refleksai, panašūs į tuos, kuriuos turi varlės po to, kai kai joms išpjauna smegenis. Tai toksai senas biologų eksperimentas, demonstruojantis, kad kai kuriems padarams visai nereikia smegenų tam, kad jie judintų savo galūnes. Tokie padarai ir be smegenų kažką daro, tik kad nesąmoningai ir nemąstydami.
Pasižiūrėję į šito lapo gyslas, iškart matome visokius išsišakojimų atsikartojimus ir kokią tai bendrą struktūrą, nes šitame lape yra gyslų paternai. O tie paternai atsiranda iš šablono, kuris vadinamas genais. DNR visokia ten. Bet iš paties lapo jokie šablonai nesigamina ir jokios ten DNR nesidaugina.
Būtent tas smegenų nereikalingumas, nuolat demonstruojamas kalbainių, šiuosius ir skiria nuo kalbininkų. Kalbininkams smegenys yra labai reikalingos, nes kalba yra labai nepaprastas dalykas. Kalba realizuoja mąstymą, tad norint ją suprasti, reikia ne šiaip mąstymo, o tokio, kuris būtų pajėgus susimuliuoti dar ir svetimą mąstymą. Žodžiu, vidutinybė negali būti kalbininku ir tai yra faktas. O kai vidutinybė ar šiaip durnius pabando tapti kalbininku, gaunasi kalbainis. Ir tai irgi yra faktas.
Taip, štai jums absoliučiai bukas paternas: kur tik yra koks nors priežasčių ir pasekmių ryšys, ten kalbainiams lūžta smegenys ir telieka bukas kartojimas, kad neteisibė tai ir negalima kažko sakyti, nes negalima nes taip negalima sakyti. Vietoje argumentacijos kalbainiams čia suveikia kažkokie reflektyvūs smegenų spazmai su nerišliai ir absurdiškai siūlomais pakaitalais, o dar geriau – nuorodomis į kokius nors VLKK išgalvotus dalykus. Ir tai vis kartojasi ir kartojasi. Taip, vieną kartą ar kelis – galima būtų suprasti, bet kai kalbainiai šabloniškai reaguoja, tai ir gaunasi paternas.
Tuo pat metu proto turintys kalbininkai (nes kaip matėme, būtent proto turėjimu kalbininkai skiriasi nuo kalbainių) žiūri į visas kalbainiškas nesąmones ir supranta, kad tai yra beviltiška, nes kalbainių neišmokysi, nes kalbainiai neturi tam smegenų pajėgumų. Todėl kalbininkai nuleidžia rankas ir pasiduoda, nes tai yra beviltiška. Juk nepaaiškinsi demenciniams tipažams, kad pinigai ne duodami, o uždirbami – jie pripratę, kad valdžia ar dar kažkas turi jiems pinigų duoti. Nes sąryšio tarp darbo ir atlyginimo jie nesuvokia. Taip ir kalbainiams nepaaiškinsi, kad žodžiai turi prasmes ir reikšmes, nes jie to irgi nesuvokia.
Taigi, ir po paskutinio straipsnio apie bolševikiškų Rusijos invazijų paternus pas mane priėjo kažkokių kalbainių, kurie man ėmė aiškinti, kaip aš turiu rašyti. Tai neabejotinas kalbainystės požymis: jiems neužtenka smegenų, nes jie net nesupranta apie ką skaito, tačiau įsivaizduoja, kad gali man paaiškinti, ką ir kaip man rašyti. Įsivaizduokit, kad kas nors parašo 2+2=4, o tada ateina koks nors durnius ir sako, kad „čia neteisingai parašyta, aš žinau, kad yra kringeliukas su brūkšniuku kitaip rašomas, kaip apverstas, todėl jis rašomas kaip 5, todėl turi būti 5+5=4“.
Taip, tai yra simptomas. Jiems yra giliai nusispjaut bet kokios prasmės ir reikšmės. Jie galvoja, kad supratimas yra nereikalingas, o pakanka žinoti kokias tai taisykles ir jas kur papuola taikyti kuo bukiau. Tai jie žino todėl, kad vietoje mąstymo jų galvose sukasi kažkokie reguliaciniai refleksai – taisyklės liepė, vadinasi turi būti pagal taisykles. Taigi, jei jie žino skaičių 5, tai negali būti skaičiaus 2, nes negali taip būti, kadangi kringeliukas turi būti apačioje, o ne viršuje.
Taigi, kalbainiams sunku suvokti tokius paprastus dalykus. Jiems labai sunku suprasti, kad pvz., pavyzdys, modelis, šablonas (tokius pakaitalus siūlo VLKK) nėra paternas. Gal kas nors ir vartoja žodį „paternas“ vietoje „modelio“, „šablono“ ar „pavyzdžio“, bet jei jau tokių atsiranda, tai jie yra durniai, kurie tiems patiems kalbainiams nenusileidžia.
Pavyzdys, šablonas ar modelis yra dalykas, pagal kurį kažkas padaroma. Pagal kažkokį šabloną, scenarijų ar modelį gali atsirasti ir paternas. Kaip rezultatas. Pagal paterną neretai galima atkurti ir scenarijaus, šablono ar modelio savybes: jei matome kažkokius pasikartojančius rezultatus, tai reiškia, kad viską daro kažkoks šabloniškas mechanizmas.
Tačiau paternas ir šablonas nėra tas pat, nes vienas yra kito rezultatas. Kai kažkokie kalbainiai vieno nuo kito neatskiria, tai reiškia, kad jie išvis negeba suvokti tokios sąvokos, kaip priežasčių ir pasekmių ryšys. Jie išvis priežasčių ir pasekmių nesuvokia, o mąsto magiškai, pagal panašumų dėsnius. Tokio magiško mąstymo priežastis yra tai, kad jie yra tiesiog durniai, bet kadangi jie nesuvokia priežasčių ir pasekmių ryšio, tai ir šito paprasto dalyko jie nesuvokia.
Bendrai imant, kad pernelyg nesigilintume, tai paprastai: paternas yra specifinis terminas, naudojamas kuriant dirbtinio intelekto sistemas – tai tiesiog pasikartojanti seka iš vieno ar daugiau elementų, kurie nebūtinai sudaro visiškai vienodą rinkinį, tačiau to rinkinio sutapimas yra turintis gana aukštą tikimybę su kitais rinkiniais. Atsekus tam tikrą paterną, galima nustatyti, jog už jo slypi kažkokia kitokia seka.
Na, kaip pavyzdys jums: 1 8 5 2 3 4 3 2 3 4 2 0 1 2 2 3 4 7 1 4 7 2 3 4 8 2 3 4 4 2 3 4 7 6 2 3 4 2 3 7 3 2 3 4 8 1 5 2 3 4 9 0 3
Šitoje sekoje yra kažkiek smulkesnių sekų, kurios atsikartoja. Tokie atsikartojimai – tai ir yra paternai. Jei identifikuojame paterną – tai reiškia, kad atradome, jog yra kažkokios funkcijos, kurių dėka tie paternai ir atsirado. Bet šitokie paternai nėra nei šablonai, nei modeliai, nei scenarijai, nei pavyzdžiai. Tai tiesiog atsikartojimai, pagal kuriuos sužinome, jog yra kažkokių pavyzdžių ar šablonų, pagal kuriuos tie paternai ir atsiranda.
Taip vat ir iš kalbainiškų nesąmonių besikartojimo, pamatome, jog už to slypi kažkoks pavyzdys ar šablonas, pagal kurį tas nesąmonių paternas ir atsiranda. Mąstymo šablonas, trumpai tariant.
Aš jums paaiškinsiu tokį paprastą dalyką dabar, kurio nesupras jokie kalbainiai, nes jie neturi proto: mąstymo šablonas – tai yra nemąstymas. Nes jei yra šablonas, tai reiškia, kad nėra gebėjimo sieti priežastis su pasekmėm ar išvis kokias nors logines operacijas atlikinėti – tame ir yra visa šabloniškumo semantika. Taigi, mąstymo šablonas – tai yra negebėjimas mąstyti. Pagal tą negebėjimo mąstyti paterną ir atpažįstame kalbainius.
Ponai kalbainiai, aš jums paprastai pasakysiu: taisykles nustatau aš, nes aš mąstau, o jūs ne. Todėl jūs taisyklėms paklūstate, nes čia yra manęs taisyklės, o aš esu jų kūrėjas. Tai jums pakankamas paaiškinimas, menki žmogiūkščiai, nes nieko, ką čia apie paternus skaitėte, visvien jūs nesupratote, nes neturite tam gebėjimo.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
šiaip jau pattern yra sąryšis
o pavyzdys šablonas ir modelis yra trys skirtingi dalykai
Šiap kasdienėje anglų kalboje „pattern“ yra reguliarus atsikartojimas, kaip pvz., audinių rašte.
Iš to, kad tamstos nikas yra „perl007“ suprantu, jog tamsta bandote atkurti to žodžio prasmę pagal perlinį supratimą, t.y., regexpus, bet tai irgi nėra sąryšiai.
Reguliarios ekspresijos yra tiesiog šablonai, pagal kuriuos galima identifikuoti tam tikras savybes turinčias sekas -- šiuo atžvilgiu galima sakyti, kad tai tiesiog tam tikras savybes turinčių paternų paieška.
Man „sąryšis“ labiau reiškia jungtį tarp dviejų elementų -- pvz., straipsnyje minėtas sąryšis tarp darbo ir atlyginimo. Terminas „sąryšis“ neatspindi „paterno“ pasikartojamumo.
O jeigu netgi labai tiksliau, „paternas“ yra indukcinio mąstymo sferoje -- kuomet imami tam tikri stebėjimai, ir juose atrandamas tam tikras dėsningumas, pasikartojamumas -- tai ir yra „paternas“. Iš to daromos didelio tikėtinumo išvados apie tam tikrus dėsningumus.
Modelis, sąryšis, šablonas, pavyzdys, tuo tarpu, yra dedukcinio mąstymo sferoje -- kuomet yra nustatytas aiškus dėsningumas pagal elemento tam tikras savybes -- pvz., fizikos dėsniai. Tuomet galima sudėti visus modelius, sąryšius, šablonus ir pavyzdžius.
Paprastuoju būdu tai, kad eini į darbą, kurį vertę, o tas, kuriam tu kuri vertę, už tai tau moka atlyginimą būtų modelis/šablonas.
Tai, kad eini į darbą, ten kažką veiki, o tau į sąskaitą įkrenta atlyginimas yra patternas.
Paprasčiausia tą analizuoti juodosios dėžės principu. Modelis/šablonas/funkcija yra tai kaip juodoji dėžė veikia jos viduje. Patternas yra juodosios dėžės outputas.
Tikrai taip, funkcijos atkūrimas pagal paterną vyksta kaip juodosios dėžės savybių atkurdinėjimas. Turi kažkokią išeigą ir bandai sudėlioti kokias tai funkcijas, kurios duotų analogišką rezultatą. Pvz., straipsnyje esančiai skaičių sekai gaunasi sistema, kur yra random funkcija, į kurios rezultatą atsitiktiniu būdu įterpiama tam tikra seka. Gaunasi, kad juodojoje dėžėje esanti sistema yra šablonas, kuris duoda tą rezultatą, kurį matome.
Aš sakyčiau, kad atvirkščiai: paternas yra dedukcinėje sferoje -- kai pagal kažkokius požymius atkuriame sistemą. O modeliai visokie -- indukcinėje sferoje, kai pagal modelį sakome, kad pasaulis yra toks ir anoks 🙂
Išties gi viskas persipina: pagal dedukciją kuriame realaus pasaulio modelius, pagal tuos modelius bandome prognozuoti ir pagal tai, kiek matomi rezultatai pasitvirtina, tuos savo turimus modelius koreguojame.
Žinote, yra toksai senas anekdotas apie skirtumus tarp matematikų ir fizikų: paprašė kažkas fiziko ir matematiko įrodyti, kad visi nelyginiai skaičiai pirminiai. Taigi:
Matematikas: 1 -- pirminis, 3 -- pirminis, 5 -- pirminis, 7 pirminis. Taigi, pritaikome matematinę indukciją -- visi nelyginiai skaičiai yra pirminiai.
Fizikas: 1 -- pirminis, 3 -- pirminis, 5 -- pirminis, 7 -- pirminis, 9 -- eksperimento klaida, 11 -- pirminis, 13 -- pirminis…
„Tūt nie dūmaty, a triesti nado“,. kalbainių kredo. Jei supratot aliuziją. mnau,kad paternas yra kartu ir tam tikra aliuzija.
Reguliarūs atsikartojimai audinių raštuose, šiaip kasdienėje lietuvių kalboje vadinami tiesiog raštu ir verčiama tiesiog raštu. Daugumoje kitų kontekstų, ypač kalbant apie nematerialius dalykus tai turėtų būti verčiama sąryšiu. Tiesiog apie audinius rašot nedažnai, tai aš pagalvojau…
raštas-rišti-sąryšis
ė, net žodis taspats, tik truputį abstraktesniem dalykam truputį formalesnė forma 😛
~~~
dėl vardo atspėjai, jis su perlu susijęs
Taip, audimo ir mezgimo raštuose esantys atsikartojimai -- tai tiesiog raštai. Problema tik ta, kad ten kur prasideda abstrakčios sritys, tą žodį „raštas“ sunku įsivaizduoti net. Kita vertus, yra vienas toks paprastas reikalas -- turėti distinktyvų terminą yra labai patogu ir naudinga. Tuo tarpu sąryšiai čia ne prie ko ir tiktai painiojantys, nes žodžio „sąryšis“ prasmė yra visai kita: tarp paterno ir jį kuriančios funkcijos yra sąryšis. Panašiai, kaip tarp darbuotojo dirbamo darbo ir gaunamo atlyginimo yra sąryšis. Bet nei darbas, nei atlyginimas nėra sąryšis 🙂
Žiūrėkit: yra „perl007“, o yra „[e-r]{4}[0-7]{3}“, o tarp vieno ir kito yra koksai tai sąryšis, ar ne? 😀
Paternas yra tiksliausias terminas. Bet ne raštas (vizualus terminas) ir ne sąryšis (see above) o dėsningumas yra artimiausas.
Su tokiais tipažais rimčiausia problema yra ne tiek jų bukumas, kiek nesugebėjimas suvokti, kad jie yra buki.
Yra padaryta tūkstančiai tyrimų, kurie rodo vieną bendrą koreliaciją: kuo žemesnis žmogaus intelektas, tuo protingesnis jis jaučiasi.
Man labiausiai patiko, kai pagal KTU reikalavimus savo magistrinį chemijos darbą nunešiau peržiūrėti kalbos specialistei, ji man pabraukė taisytinus žodžius, tokius, kaip pvz. inhibicija, pasakė, kad tai nelietuviški žodžiai ir būtinai juos reikia pakeisti. Inhibiciją -- blokavimu, reakcijos iniciatorių -- reakcijos skatintoju ir panašiai iki visiško absurdo. Tuo metu vos neapsiverkiau perskaičiusi vieną lapą ištaisytą taip, kaip ji pasiūlė: darbas tapo panašus į nerišlų penktoko rašinėlį, o ne į mokslinį darbą. Nusispjoviau nunešiau jai su pataisymais, gavau parašą, o gynimui pateikiau normalų darbą.
Jie visur viską gadina, nes jie įsivaizduoja, kad jie supranta kalbą, o atitinkamai viską, kas išreiškiama kalba, jie gali reguliuoti. Bėda ta, kad nieko jie nesupranta -- nei kalbos, nei dar ko nors. Ir tai turi priežastį.
Nevykęs siūlymas vartoti „pavyzdys, modelis, šablonas“ jau yra senokai… http://www.vlkk.lt/lit/2394. Bet jei kažkas iš kalbainių prie jūsų ir prisikabino dėl praeito straipsnio, tai visai ne be reikalo. Man tai irgi užkliuvo, nes invazija į Ukraina pati savaime be konteksto nėra joks paternas. Logiškiau būtų sakyti, kad tai vyksta pagal anksčiau išmėgintą ir tą patį modelį.
Man kažkada kai reikėjo, naudojau žodį „dėsningumas“, kuris mano požiūriu visai gerai perteikia angliškojo pattern prasmę.
Rusija reguliariai atkartoja tą patį veiksmų modelį, dėl ko sukuria dėsningumą/paterną, pagal kurį kažko panašaus galima tikėtis ir ateityje.
Tai jūs dabar pabandykite susikaupti ir susimąstyti, ką reiškia, kad jūs ko tai nesupratote ir kažką čia bandot man kažkokius fufelius aiškinti.
Aš manau, kad didžiausia jų problema yra tai, kad jų smegenys nesugeba įžvelgti, kad egzistuoja kažkoks modelis, kuriantis patternus. Vietoje to jie pačius patternus laiko tapačius modeliams (neveltui ir siūlo modelį ar šabloną naudoti vietoje patterno :)).
Jei kažkokiu atveju šalia kažkokio žodžio naudojamas toks žodis/konstrukcija tai visais išoriškai panašiais atvejais taip reiktų daryti. Jei keisti užsieniečiai stato pakilimo takus ir žygiuoja su šautuvais ir gauna visokių gėrybių tai norint gauti visokių gėrybių reikia statyti pakilimo takus ir žygiuoti rykiuote.
Taip, tokia ir yra maginio mąstymo esmė -- sprendžiama ne pagal priežastis ir pasekmes, ne pagal kokias nors sąveikas, o pagal panašumus. Tokiu būdu ir skalbimo milteliai tampa skalbiamaisiais -- juk kalbainiams nėra skirtumo, kas ką veikia.
Dėsningumas
Dėsningumas slypi už paterno. Tasai dėsningumas ir yra matomas per paternus.
Ar daug Žmogėdrų yra tarp R.R. draugų? Žmogėdra Eločka turėjo vieną itin išsilavinusią draugę, kuri žinojo vieną itin sudėtingą tarptautinį žodį. Ir tuo didžiavosi. Nes nebuvo išaugusi iš to amžiaus. Nes tame amžiuje smagu susikurti iliuziją, kad yra durnesnių už tave. Jei nerandi preteksto kažką apšaukti durnesniu už save ir (ar) „išbaninti“ – argi čia gyvenimas?
Šlovė Žiurkėnui!!! Aš vėl galiu jį skaityti! Renku grynuosius- vilksiu Tau!!!
O šiaip, kolegos, daugiau lengvumo. Juk su žiurkėnu bendraujate, nors ir protingu (ar gudriu?).
Taigi paternas yra toks žodis, kuris šiuo atveju geriausiai išreiškia norimą mintį. Modelis ar šablonas čia netinka, dėsningumas gal būt šiek tiek tiktų, bet čia ne kokio nors dienraščio pirmas puslapis o privatus Rokiškio blogas, kur jis turi teisę išsireiškinėti kaip jam patinka ir kur, galų gale, renkasi daugumoje angliškai suprantanti publika.
Kokia tada čia problema? Įdomu, kad pavartojus anglišką žodį, neturintį atitikmens lietuvių kalboje, tuoj išlenda koks grynosios kalbos patriotas ir pradeda verkti dėl šliaužiančio kalbos išnykimo. Per daug lituanistų, kurie patampa arba bedarbiais arba biudžetininkais, ir iš dyko buvimo tūsinasi internetuose?
Kalbos grynumo saugojimą sovietiniais laikais aš galiu suprasti. Visų pirma, rusų/lietuvių kalbos turi panašią struktūrą ir lietuvių kalba lengviau priima rusiškus buitinius žodžius – prisiminkim 8 dešimtmetį, ypač provincijoje, rusicizmai buvo visiškai išstūmę daug lietuviškų žodžių (viedras, malakavozas…). Įsivaizduojate dabar kaimietį, vartojantį „baketas“ ar „milktrakas“? Problema tame, kad dabar anglicizmai yra techniniai išsireiškimai, o kalbainiai techninės kalbos nesupranta -- na ar gali žmogus, nors kiek suprantantis mikrobiologiją, lietuvinti inhibitorių.
Tataigi, kad absurdus daro kalbainiai. Girdėjau, kad žodį terminaciją sulietuvino į baigmė.
Teisingai su tais techniniais pav. -- kasmet berods 100 tūkst. naujų terminų anglų kalboje atsiranda. Lietuviai neturi tiek resursų, kad galėtų sukalbaininti bei pridaro vien nemalonumų tiems, kas naudos tuos terminus. O dar turint omeny, kad daugelis naujdarių yra naudojami vos keleto specialistų, pasimato visas kafkiškumas pačiame gražume
Manau, kad bet kurios naujovės, kurios praturtina kalbą (o ne nuskurdina) -- yra gerai. Nesvarbu ar tai nauji žodžiai ar konstrukcijos, priešdėliai ar priesagos ar skiriamieji ženklai. Jeigu tik tai prideda naujų niuansų/spalvų tai minčiai, kurią norima pasakyti/išreikšti -- tai ir gerai. Kalbos funkcija yra susikalbėti. Iš to seka, kad viskas, kas pagerina susikalbėjimą -- yra gerai. Kame problemos, jeigu kalba taps turtingesnė?
Žiūriu aš čia bene vienintelis būsiu kalbainių advokatas… Nors nėra taip, kad aš 100% palaikyčiau jų pusę ir visus siūlymus, bet vis dėlto yra daug naujų terminų sugalvota, kurie prigijo ir yra naudojami gyvenime. Užtenka pasiimti kokių 15 metų senumo kompiuterinį žurnalą ir palyginti su tuo kaip dabar žmonės rašo.
Kad kalba toliau gyventų, ji turi pildytis naujomis sąvokomis, kad būtų galima išsireikšti ir diskutuoti aktualiomis temomis. Be viso šito ji nusiris į paprastą buitinį lygi ir liks tinkama tik turgelyje bulvių nusipirkti.
Aš puikiai suprantu visų jūsų pasipiktinimą, kai nėra normalaus atitikmens žodžiui paternas (dar vienas į šią puokštę -- sampling, irgi tragiškas reikalas), o kalbainių rekomendacijos iškraipo prasmę. Kita vertus aš labai norėčiau, kad tokiem terminam atsirastų tikslios lietuviškos sąvokos. Pats esu susidūręs, kai reikėjo parašyt techninius straipnius lietuviškai, tai nors verk -- klaikiai trūksta terminų. Tada galvojau, kad gal apskritai geriau rašyt angliškai, nes kam reikia ir taip supras. Bet jei ir kiti taip galvoja, va čia ir yra didžiausias pavojus kalbai.
O univerų lituanistai -- apskritai atskira fauna. Mano darbelius irgi buvo nutaisę neatpažįstamai. Kažkodėl jie meta lauk visus tarptautinius žodžius, nors juos saikingai naudoti nėra jokia klaida. Tačiau yra ir gerų stilistų, čia kaip ir kiekvienoje srityje 🙂
Dabar galvoju, kodėl aš jūsų dar neišbaninau, jei jūs kalbainių advokatas. Ghrmz…
todėl kad fundamentalizmas -- blogis
Rokiški delfų orakule žiurkėne, o kas čia per paternai su ebolos viruso plitimu daros? ar čia toks sutapimas, kad keletą metų prieš zombių tematikos tiesiog šturmavo topus filmuose ir žaidimuose. Jau truputį nejuokinga kai ateinančiam sausiui susirgimų skaičių piešia tarp 0.5 iki 1.5 milijono. Įdomu būtų paskaityt tavo pamąstymus šia tema (nes pats tingiu galvot).
Paternai čia ne informacinės kilmės, o tiesiog plitiminės. Eksponentinis augimas laikosi jau bene 9 mėnesius, nuo pat pirmo per šią epidemiją fiksuoto atvejo. Jei toksai augimas laikytųsi dar kokius metus, tai visa žmonija persirgtų, o turint omeny mirtingumo lygius, dabar siekiančius apie 50-70%, tai maža nepasirodytų.
O dėl zombių visokių -- daugybę metų jie visokiais pavidalais lenda.
Visai vykusiai kalbainių absoliutų logikos nesuvokimą Lapinskas lietrytyje apie žodį „sekantis“ parašė.
Oj, tas žodis tai jau klasika. Vienas iš tų, kur klasikiniais tapę durnumo pavyzdžiai.
BTW, žinote tą anekdotą (su gerais gabalais tiesos), kaip kalbainiai uždraudė žodį „durnius“? Ogi kažkada jie susigalvojo, jog žodis „galva“ esąs skolinys iš kažkokios slavų kalbos. Todėl ėmė visiems aiškinti, jog reikia sakyti ne „galva“, o „mąstalas“. Į ką kiti ėmė aiškinti, kad reikia sakyti ne „kalbininkas“, o „durnius“, nes gi begalviai -- mąstalas kažkoks vietoje galvos pas juos. Kalbainiai dėl šito susinervino ir ėmė aiškinti, kad „durnius“ irgi esą iš kažkokios slavų kalbos, todėl neleistinas.
Į temą straipsnis: http://www.lrytas.lt/komentarai/kada-nustosime-bijoti-zodzio-sekantis-201410030920.htm?p=2