Kas gi darosi mūsų mieloj Lietuvėlėj? Jei keleri metai, kaip situacija nevaldomai blogėja. Truputis faktų:

Mokestinė sistema Lietuvoje per paskutinius dešimtį metų buvo perorientuota į tai, kad žlugdyti smulkų verslą, o ugdyti monopolijas. Taip pažeidžiamas esminis kapitalistinio augimo principas, kai mažos įmonės tampa vidutinėmis, o tos – didelėmis. Biurokratiniai mechanizmai jau pasiekė tokį lygį, kad sukurti naują įmonę sudėtingiau, nei 3 kartus susituokti ir išsiskirti. Ilgainiui tai garantuos mums krachą. Ypatingas dėkui socdemams.

Makroekonomika iškreipta iki negalėjimo: mes naudojame litus, kurie pririšti prie euro, bet infliacija neatitinka euro infliacijos. Dar daugiau – dėl pririšimo mes tampame euro padengėjais, tačiau netampame euro leidėjais. T.y., šeriam EU šalis, o žlugdome save pačius. Pasekmes galime matyti lietuviškose parduotuvėse, kur apipuvę bananai kainuoja kelis kartus brangiau, nei šviežutėliai bananai Londone. Dar kartą dėkui socdemams.

Švietimo sistema yra pakirsta, o greitai bus visiškai sužlugdyta. Lietuvoje yra vienintelė aukštoji mokykla, kuri išties moko – ISM, o ir ta – komercinė. Vidurinis mokslas pažeistas, netgi tai, kas buvo sukurta sovietmečiu, jau neveikia. Mokyklos, netgi pradinės – naikinamos, kuriami supermonstrai, kurių efektyvumas artimas nuliui, klasės didinamos, vietoj to, kad būtų artinamos prie optimalaus 10-15 mokinių dydžio. Švietimo sistemos žlugimas – garantija, kad ilgainiui sužlugs ir visa ekonomika. Dėkui visoms partijoms – kiekviena pasistengė.

Perteklinė parama žemės ūkiui ir nulis paramos aukštos technologijos sritims – tai dar viena garantija, kad ekonomika nesivystys. Manau, nereikia aiškinti, kodėl. Dėkui valstiečiams ir jų koalitoriams.

Socialinis draudimas orientuotas į surinktų mokesčių paskirstymą, bet ne kapitalo didinimą. Sodra neinvestuoja netgi perteklinių lėšų (palyginkit kad ir su Prancūzija, kur valstybinis draudėjas yra pagrindinis investitorius į vietinę pramonę), todėl visi pensijiniai pinigai praėdami. Esant tokiai sistemai, jau po keliolikos metų mus ištiks socialinė krizė dėl pensijų nepakankamumo, netgi ir toliau didinant pensijinį amžių. O pastarasis, berods, jau viršijo vidutinę gyvenimo trukmę Lietuvoje? Dėkui nežinau kam, tur būt – visiems.

Socialinė politika – apie ją nesinori nei kalbėti. Vienas ryškiausių pavyzdžių – paskutiniai bandymai prakišti įstatymą, kuris alkoholį reklamuoti leistų su mažesniais apribojimais, nei pernai. Įdomus faktas: nors pagal įstatymus privaloma skelbti balsavusius už šį projektą Seimo komisijoje, komisijos pirmininkas atsisakė tai padaryti. O šį savaitgalį mačiau, kaip kažkuri programa degtinės reklamą rodė vaikiško multiko viduryje. Skanaus, mažamečiai! Dėkui socdemams ir dar kažkam.

Pilietybės politika – tai išvis kažkoks košmaras. Emigravę piliečiai skatinami niekad negrįžti. Marazmas paprastas – emigravai, gavai pilietybę, norėdamas darbo – taigi, atimam iš tavęs Lietuvos pilietybę. Valdžios “noras” sukurti išskirtines sąlygas EU šalių pilietybę gavusiems lietuviams – tai tik apgaulė: tiesiog šie žmonės gali grįžti ir turėti praktiškai visas teises jau vien dėl to, kad jie turi EU pilietybę.  Tuo pačiu – tai dar ir bandymas sukiršinti emigrantus bei jų gimines Lietuvoje. Kaip ginami Lietuvos piliečiai užsienyje, puikiausiai demonstruoja Rinau byla. Emigravę lietuviai, kurie turėjo nelaimę pasigimdyti vaikus užsienyje, kur šie automatiškai įgijo kitos šalies pilietybę, dabar susiduria su mūsų valdžios sprendimais. Dėkui nežinau kam, bet tuo pačiu ir mūsų prezikui.

Apie šeimos ir demografinę politiką – irgi neturiu komentarų. Pagal naują įstatymo projektą vaikams parama priklausys nuo tėvų religingumo, moralumo ir panašių savybių. O ant našlaičių, pamestinukų, vienišų motinų, nesusituokusių ir t.t. – valstybė dejo savo smirdantį. Ypač dėkui konservams ir krikdemams.

Spaudos laisvė buvo tyliai apribota dar prieš kelerius metus. Padarė šitai taip gražiai, kad žurnalistų sąjungos vadai net apsidžiaugė. Viską gražiai atliko darbiečiai, įvesdami įdomias pataisas į visuomenės informavimo įstatymą – viena vertus, valdžios įstaigos dabar neprivalo reaguoti į faktus žiniasklaidoje, antra vertus, žiniasklaida dabar laikomi tik visokie UAB ar žurnalistų sąjungos nariai – kitaip tariant, kontroliuojami žmonės bei įstaigos. Ką galima daryti su žiniasklaida – puikiai parodė “Laisvo Laikraščio” Apie likusios žiniasklaidos priklausomybę oligarchams visi žinome. Dėkui pavlikui, darbiečiams ir vėlgi prezikui.

Ar viską išvardinau? Tikrai ne viską. Patys dar daugiau galit papasakoti. Ir padėkų tikrai visiems pridalinti.

Todėl noriu pasakyti tik tiek:
AŠ PATS SAU VALSTYBĖ!

Ir dar – kur galima būtų užsisakyti tokių lipdukų ar kaip išvis surengti kokią nors akciją?
Ir dar – kas svarbu jums?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.