Kodėl Ebola varo siaubą

Čia po kai kurių diskusijų visokių, paaiškėjo, kad niekam ta Ebola nerūpi tiek kad domėtųsi, užtat visi jaučiasi kažką girdėję ir užtat gaunasi taip, kad sklaidosi žmonės visokiomis nesąmonėmis iš serijos „ten tik Afrikos negrams pavojus, nes jie sanitarijos nežino„, „pas mus medicina geresnė, tai mums negręsia„, „nieko nereiškia tie keli šimtai apsikrėtusių„, „Ebola gi plinta ne oru, tai čia nieko neužkrės„, „nuo maliarijos miršta 600 tūkstančių, o čia tik keli tūkstantėliai“ ir panašiai.

Dabartinė Ebolos gydymo praktika rodo, kad apie kokius 50-70% pacientų tenka gydyti palaidojimo būdu.

Dabartinė Ebolos gydymo praktika rodo, kad apie kokius 50-70% pacientų tenka gydyti palaidojimo būdu.

Žodžiu, aš jums pasakysiu, kad visokios dabar pasitaikančios šnekos yra žalias nesupratimas. Ir duosiu jums tiesiog šiaip keletą faktų. Pradžioje pradėsim nuo to, koks tas realus užkrečiamumas ir kaip ten pas mus higiena padės. O paskui ir apie kitus dalykus. Vat taip paprastai – nekompetentingai (nes aš ne gydytojas), o taip vat paprastai tiesiog. Nepatariu mano patarimais vadovautis, o patariu geriau gydytojų klausyti, kai susirgsite.

Čia kad paskui aiškint nereiktų apie daugelio įsivaizdavimų durnumą: sakote, kad 600 tūkstančių nuo maliarijos miršta per metus Afrikoje? O nuo Ebolos tik keli tūkstantėliai? Ogi tie keli tūkstantėliai per paskutinius porą mėnesių mažutėlėje Afrikos dalelėje. Rugsėjo pradžioje Liberijoje, Siera Leonėje ir Gvinėjoje mirtingumas nuo Ebolos jau porą kartų viršijo mirtingumą nuo maliarijos. Ir maliarija neauga, o vat Ebola dvigubėja kas mėnesį ir nerodo jokių perėjimo į plato fazę požymių.

Taip, Ebola jau maždaug 9 mėnesius plinta eksponentiniais tempais, nuo pat pirmo atvejo, buvusio 2013 pačioje pabaigoje. Ir maždaug 6 mėnesius ji įvardinama ne kaip pavieniai atvejai, o kaip epidemija, ir tuos 6 mėnesius irgi plinta su tais pat eksponentiniais tempais. Maždaug taip, kad pradžioje skaičiai lyg ir nedideli, bet jie dvigubėja, dvigubėja ir vis greičiau viskas auga, kaip lavina, kol staiga pareina šakės. Ir tie eksponentiniai tempai lieka stabilūs (t.y., augantys spartėjančiai), nepaisant visokių priemonių. Vat todėl ir panika.

Aišku, ta panika dar persimaišo su visokiais tenai kitais kraupumais – tai ten realūs pranešimai apie tai, kaip šunys ėda nuo Ebolos mirusių žmonių lavonus, tai ten kokie nors kaimiečiai nusprendžia, kad jei Ebola pasirodė kartu su kažkokiais daktarais, tai reiškia, kad daktarai kalti dėl jos (ir dėl to visą sanitarinę komandą išžudo), tai galų gale, uždraudus pirminį Ebolos šaltinį – laukinę mėsą – prasideda kokių tai turgaus prekeivių protestai, kad čia valdžia juos spaudžia ir naikina smulkų verslą.

Higiena, sanitarija ir Ebolos plitimo šansai

Žinokit, kai jūs kur naujienose pamatot paveiksliukus su kokiais tai kone skafandrais apsirengusiais sanitarais, kurie kažką ten daro su Ebola sergančiais ligoniais, tai čia ne šiaip sau. Ne šiaip sau, nes jei be tokių aprangų būtų galima apsieiti, tai tikrai niekas ten Afrikoje jų nenešiotų. Jūs neįsivaizduojate, kas tas yra nešioti tokią aprangą karštyje. Todėl negalvokit, kad įprasta sanitarija labai jau smarkiai pakeis visą situaciją.

Sanitarijos žinojimas ar nežinojimas aišku svarbus, bet jo nepakanka. Bėda tokia, kad pakanka labai minimalaus kontakto su kokia nors dulkele, kuri nukrito nuo kokio nors paciento palikto spjaudalo, prie kurio jūs nei neprisiliesit. Kai kurie iš atvejų, kur žmonės užsikrėsdavo, būdavo ligoninėse, kur taikomos ir dezinfekcijos priemonės, ir apmokytas personalas, ir visi žino, kad Ebola yra mirtinai pavojinga. Nepaisant to, gaudavosi užsikrėtimai net ir pas gydytojus. Guminių pirštinių, chlorkės ir atsargumo nepakakdavo. Taigi, tuos guminius chalatus, kombinezonus, botus, kapišonus ir respiratorius dabar ten sanitarinės komandos ne šiaip sau nešioja.

Savo plitimo mechanizmais Ebolos virusas ganėtinai primena tokius dalykus kaip hepatito B virusas, norovirusas ir rotavirusas. Kitaip tariant, per vėmalų, išmatų ir t.t. liekanas, pakliūnančias burnon. Ir tų liekanų pakanka labai mažai. Tarkim, apsikrėsit jūs Ebola, nueisit pašikt, atleiskite, paskui nusišluostysit, paskui rankas su muilu nusiplausit. Bet pakaks kokios mikrono dydžio dalelės, pasilikusios ant jūsų rankų, kad ji persikeltų pvz., ant troleibuso turėklo. O nuo troleibuso turėklo – ant kažkieno kito rankų, o nuo tų rankų į burną, ir nesvarbu, kad kažkas po tų troleibuso turėklų rankas irgi nusiplovė. Pakaks to, kad kur nors truputis nuo turėklų ant rankų, nuo rankų ant drabužių, nuo drabužių po rankų plovimo vėl ant rankų – vat ir rezultatas: virusas burnoje.

Taigi, kad ir labai besisaugotumėte, praėjus maždaug 4-21 dienoms nuo kontakto su užkratu, pradėsit rodyti visus simptomus. Apie tai, kaip realiai neįmanoma apsisaugoti nuo noroviruso ar rotaviruso ir kaip visi vaikai tuo perserga, jums papasakos bet kuri supermama. Tai vat su Ebola – panašiai. Tik vat sirgimas nesulyginamai sunkesnis.

Kalbant moksliškiau – turime didelę aibę apkrečiamų taškų, didelę aibę dezinfekuojamų taškų ir didelę aibę recipiento kontaktuojamų taškų. Visos trys aibės tik dalinai persikloje, bet yra pakankamai didelės, kad tikimybė jog atsiras taškai, kurie apkrėsti, nedezinfekuoti ir kontaktuojami recipiento, artėja prie 1.

Yra tik viena sanitarinė priemonė, kuri realiai padeda stabdyti Ebolos epidemiją – tai karantinai ir visų įtartinų asmenų izoliavimas. Kitaip tariant, prasidėjus epidemijai, nenustebkit, jei kur nors kokį jūsų bendradarbį išveš į ligoninę, o pas jus atvažiuos į namus ir labai mandagiai pasiūlys irgi važiuoti kažkur pagyventi tris savaites. Ir jei kategoriškai pasakysite, kad niekur nevažiuosite ir kad nuo jūsų atsiknistų, tai nenustebkite, jei gausite iš sanitarų gydomųjų ašarinių dujų porciją, o paskui keletą gydomųjų smūgių bananais. Čia jums patarčiau apsidžiaugti, nes be gydomųjų dujų ir gydomųjų bananų būna dar ir gydomieji pistoletai ir gydomieji automatai.

Kažkur Liberijoje ar tai Siera Leonėje gydomaisiais šautuvais, pistoletais ir automatais jau gydo kai kuriuos stebimus pacientus, bandančius pasišalinti iš karantino zonos. Nes taip reikia.

Taip, ponai ir ponios, pagrindinis faktorius yra ne tame, kiek smarkiai rankos plaunamos, o tame, ar laiku ligoniai bei su jais kontaktavę asmenys uždaromi į ligonines ir karantinus.

Gan trumpai apie eksponentinį Ebolos plitimą

Visas siaubas, dėl kurio Pasaulinė Sveikatos Apsaugos Organizacija rėkia, jog Ebola yra siaubas, o dabar apie tai jau rėkti ima ir Pasaulio Bankas, ir išvis belenkas (ir to kažkaip nesupranta kai kurie mūsiškiai funkcionieriai, kurie ramina visus, kad nieko čia nebus ir mums negręsia) yra tai, kad šita liga plinta eksponentiškai.

Vat paprastai pažiūrėkim: tarkime, turite vieną pacientą. Atrodo, kad labai mažai, tiesa? Bet jei tas vienas pacientas per mėnesį užkrės 2 naujus pacientus? Irgi atrodo mažai? Problema čia ta, kad tie 2 užkrės kiekvienas dar po 2 ir gausis jau nauji 4 pacientai. Irgi mažai kažkaip… Bet vat kai paskaičiuojame, kas bus toliau, tai maža nepasirodo, nes seka gaunasi vis dvigubėjanti – t.y., kiekvieną mėnesį prisideda po vienetą prie laipsnio. T.y., dvigubėjimai veikia kaip 2 pakeltas laipsniu, kuris reiškia, kelintas apsikrėtimas vyksta. Pvz., taip:

  • 2013 gale apsikrėtė vienas žmogus, per mėnesį apkrėtė 2
  • Sausis: 2 apkrėtė 4
  • Vasaris: 4 apkrėtė 8
  • Kovas: 8 apkrėtė 16
  • Balandis: 16 apkrėtė 32
  • Gegužė: 32 apkrėtė 64
  • Birželis: 64 apkrėtė 128
  • Liepa: 128 apkrėtė 256
  • Rugpjūtis: 256 apkrėtė 512
  • Rugsėjis: 512 apkrėtė 1024
  • Spalis: 1024 apkrėtė 2048
  • Lapkritis: 2048 apkrėtė 4096
  • Gruodis: 4096 apkrėtė 8192

Tai čia yra tik dvigubėjimas. Kiek teko žiūrėti skaičių, realiai yra ne dvigubėjimas, o maždaug didėjimas 2,8 karto per mėnesį. Jei imsim dabartinius skaičius (apie 4000 rugsėjo pradžioje), ir dauginsim kas mėnesį 2,8 karto, tai gaunasi apytiksliai vat tokia seka:

  • 2014 Rugsėjis: 4000
  • 2014 Spalis: 11 200
  • 2014 Lapkritis: 31 360
  • 2014 Gruodis: 87 808
  • 2015 Sausis: 245 tūkst.
  • 2015 Vasaris: 688 tūkst
  • 2015 Kovas: 1,9 mln
  • 2015 Balandis: 5 mln
  • 2015 Gegužė: 15 mln
  • 2015 Birželis: 42 mln.
  • 2015 Liepa: 118 mln.
  • 2015 Rugpjūtis: 331 mln.
  • 2015 Rugsėjis: 928 mln.
  • 2015 Spalis: 2,6 mlrd.
  • 2015 Lapkritis: 7,3 mlrd. (ghrmz)
  • 2015 Gruodis: 0 – epidemija baigėsi, nes Žemėje neliko kam daugiau apsikrėst.

Tai vat dabar pridėkim, kad net ir šita seka dar nėra labai jau pesimistiška, nes visai švieži CDC raportai sako, jog esant blogam scenarijui, jeigu nebus stiprių epidemiją stabdančių veiksmų, sausio pabaigoje galima priartėti prie pusantro milijono kumuliatyvinių apsikrėtimų (t.y., bendra per visą laiką užsikrėtusių žmonių suma tokia būtų). Aišku, kadangi CDC rimta kontora ir nenori spekuliuoti, tai jie toliau sausio pabaigos neprognozuoja. Bet ką jie turi omeny, visi puikiai supranta.

Aš jums pasakysiu tiek, kad liepą, kai imta rimtai kalbėti apie Ebolą, tebuvo keli šimtai tų susirgimo atvejų. Rugsėjo pabaigai numatoma apie 8000 oficialių, o padarius korekciją dėl neatsektų atvejų – tai ir visi 20000. Ir tai vos kelių mėnesių skirtumas – pirma atrodė visai dar nekaltai, o dabar jau nekaltai neatrodo.

Apsikrėtimas Ebola, simptomai ir ligos eiga

Pradžioje apie pačią esmę: šnekant buitiškai, Ebola yra kruvinoji karštligė. Mediciniškai tai būtų hemoraginė karštinė. Tai reiškia, kad viskas yra panašiai kaip koksai gripas, tik vat karščiavimais viskas nesibaigia, nes prasideda visokių kapiliarų trūkinėjimai, dėl ko visas kūnas ima kraujuoti iš vidaus. Kraujuoti visur, kur tik tų kraujagyslių yra daug. Aišku, tipiška, kad kraujuoti labiausiai ima skrandis ir žarnynas – nuo to atsiranda kruvinoji tryda. Žodžiu, vemsit ir triesit skystai bei labai labai gausiai, su visokiais rausvais atspalviais.

Visgi tryda pareina kiek vėliau, o pirmi simptomai – kad dingsta apetitas (dėl pradėjusio trikti virškinimo), maudžia kaulus, sąnarius, raumenis, skauda galvą, peršti gerklę. Gerklė ir liežuvis dažnai linkę apsinešti baltomis, gauruotomis (ne lygiomis, o lyg atsiknojusiomis, trumpą kailiuką primenančiomis) apnašomis. Paskui ima kilti temperatūra, kas būdinga, vaistai nelabai padeda ją numušti. Štai apie tą laiką ir pareina tryda – pirmiausiai paprasta, o paskui – vis labiau skystėjanti ir pereinanti į kruvinumą. Vėmimas irgi pareina.

Galima čia sakyti, kad labai jau primena kokį nors norovirusą ar rotavirusą – ten irgi ir karščiavimo būna, ir gerklės skaudėjimo, ir tryda, ir virškinimas sustojęs – viskas vystosi panašiai. Tik vat nuo to noroviruso ar rotaviruso neprasideda vidinis kraujavimas ir numirimas.

Galų gale, jau viskam įsivažiavus, ima rodytis ir išoriniai simptomai – pirma krauju ima srūti akys (tos pačios kraujagyslės trūkinėja), dar paskui ant odos ima rastis kraujuojančios opelės, irgi dėl tų pat visokių pažeistų kraujagyslių. Tik vat žinokit, kad jau kai šitokie išoriniai simptomai matosi, tai ligai pasigauti gali pakakti tiesiog prisiliesti prie bet ko, prie ko lietėsi tas ligonis – su tomis opelių išskyromis ir prakaitu jau eina ir viruso plitimas.

Galų gale tos opelės ant odos ima pūslėtis, pūslės pildosi krauju, pažeistos vietos pradeda augti, virsti į mėlynes ir pajuodimus, kurie kartais ima perauginėti ir į nekrotizacijas, ypač jei kokios antrinės infekcijos įsimeta. Vaizdai būna baisūs ir aš jums patariu nežiūrėti. Jei prasideda tokie dalykai, tai jau būna labai negražu. Dažniau visgi žmonės numiršta anksčiau, nei ima virsti pūvančiais vaikštančiais lavonais.

Bendrai tai apie apsikrėtimą jau parašiau kiek aukščiau. Plinta tas dalykas per organizmo skysčius – visokius, kokie būna. Per prakaitą, seiles, spermą, ašaras, šlapimą, išmatas, kraujus, pūlinius ir t.t., visiškia nejučia. Tik vat skirtumai yra, kurie priklauso nuo ligos stadijos. Galima sakyti taip, kad kol neprasidėjo rimtesni simptomai, ligonio užkrečiamumas būna gana silpnas. Pirmas kelias dienas per prakaitą virusas neišsiskiria, o ir bendrai gi viruso išsiskyrimas čia siejasi su tuo, kiek ir kur pažeista kraujagyslių. Kai virusas pradžioje dauginasi kažkur apie gerklę ir skrandį – tai su vėmalų masėmis ir seilėmis plinta. Paskui jau ir su išmatomis. Dar paskui ir per prakaitą ima sklisti.

Galų gale, apie Ebolos gydymą: bent kol kas jis yra labai paprastas – palaikomasis. Maždaug 4-5 litrai mineralinio vandens per parą. Arba dar daugiau, jei gaunasi išgert. Nes pagrindinė tiesioginė numirimo priežastis prie Ebolos būna tiesiog dehidratacija, kuri atsiranda dėl to, kad skystuoju būdu ištriedžiami visi organizmo skysčiai. Taigi, jei ligonis prisivertinėja kad ir kaip vemdamas, gerti mineralinį tirpalą, nesvarbu kad viską ištries, tai šansai pasveikti yra. O jei negeri pakankamai daug to sūraus vandenėlio (svarbiausia – kalio druskos), tai triedi kraujais tol, kol numiršti. Žodžiu, gydymas irgi kaip su norovirusu kokiu nors.

Sako, kad dabar jau daromos kažkokios vakcinos, kurias tuoj tuoj pradės ir Afrikoje bandyti. Gal jos kažką pakeis. Klausimas tik toksai, kad Ebola tai žinoma dešimtis metų, ir jos mirtinumas puikiausiai žinomas, o vat vakcinų kažkaip nelabai iki šiol… Gal nepelninga.

Šiaip patarimų, kurių jums prireiks, jeigu ateis Ebola

Apie tai, kad plautis rankas – aš jums neaiškinsiu, bet pasakysiu tiek, kad netgi gydytojai užmiršta rankas normaliai plautis. Normaliai – tai reiškia, kad pagal visą plovimo procedūrą su delnų pakasymu, trim skirtingais pirštų patrynimais juos sunėrus, nykščių trynimu ir t.t.. Kadangi dezinfekcinių skysčių nesipirksit, tai aš jums patariu nusipirkti ūkiško muilo – jis labai šarminis, o todėl juntamai naikina zarazas, skirtingai nuo visokių kvapnių muilų.

Dėl dezinfekcijos – reikalaukite, kad mokyklose, vaikų darželiuose ir šiaip visur kur gali kažkas plisti, viskas būtų dezinfekuojama chlorke. Ir kad grindys būtų plaunamos su chlorke – t.y., universaliuoju degazuojančiuoju agentu. Tai esminis dalykas. Buitiškai ta chlorkė šiais laikais vadinama „Ace“ ir panašiais pavadinimais. Ir geriau, jei dezinfekciniai procesai prasidės anksčiau nei reikia, o ne tada kai jau bus epidemija. Ta dezinfekcija visgi sumažins taškų skaičių, o kažkiek pristabdymo tai gali duoti.

Visgi prisiminkim nesveiko masto geltos epidemijas sovietmečiu – net ir tos chlorkės buvo kalnai, o nieko tai nepadėdavo, tūkstančiai susirgdavo vienu metu. Turėkit tai omeny – higiena suveikia ribotai, ji ne apsaugo, o tik sumažina šansus ir padidina laiką, kuris praeina iki užsikrėtimo. Šansų sumažėjimas ir tas laiko padidėjimas yra gerai, bet tai nėra joks patikimas išsigelbėjimas.

Na ką dar čia galima dėl higienos patarti, jei pas mus ta epidemija kiltų – tai nesilankyti ten, kur būna daug žmonių ir nevalgyti jokio maisto, kuris nėra hermetiškai pakuojamas gamyklose. T.y., maitintis konservais, čipsais, ir panašiai. Nevalgyti nieko, kas nehermetiškai supakuota – t.y., jokios ten duonos, vaisių, daržovių ar dar kažko. Nes taip yra saugiau.

Jei visgi valgysit kažką nehermetiško, valgykit tiktai tuos produktus, kuriuos galima gerai nuplauti su ūkišku muilu ir paskui išvirti. Aišku, visvien greičiausiai per kažkur užsikrėsit, bet gal kažkiek vėliau.

Visgi svarbiausias (ir esminis) patarimas, kurį galiu duoti – tai laiku kreiptis į gydytojus, jei jau apsirgsit. Pirmi Ebolos simptomai labai primena paprastą gripą – peršti gerklę, maudžia sąnarius ir pan.. O paskui viskas prastėja, o dar paskui ima kilti ir kūno temperatūra. Taigi, jei buvo kad ir netiesioginių kontaktų su Ebolos nešiotojais, o paskui pastebėjot ant savęs peršalimo simptomus – geriau kreipkitės į gydytojus. Nes geriau jei kreipsitės anksčiau, negu prasidės kiti simptomai, būdingi jau ne gripui, o hemoraginėms karštinėms.

Kai kreipsitės į gydytojus, pasimatys vienas esminis skirtumas tarp Afrikos ir Lietuvos: tenai mirtingumas siekia apie 50-70%. Pas mus greičiausiai siektų apie 20-30%. Nes pas mus gautumėt ir kažkokį palaikomąjį gydymą antibiotikais, ir gal kokias lašelines, ir šiaip truputį geresnę priežiūrą. Kitaip tariant, jei jūsų šeima apsikrės, statistiškai numirs maždaug vienas šeimos narys. Pvz., jei jūsų šeima yra iš trijų žmonių (vyras, žmona ir vaikas), tai greičiausiai vaikas numirs, nes vaikai tokioms sekinančioms infekcijoms mažiausiai atsparūs. O tėvai greičiausiai išgyvens ir labai liūdės.

Aš suprantu, kad čia rašau niūriai, bet ta epideminė realybė, deja, yra nelabai linksma. Tai kad pradžiuginčiau truputį, tai pasakysiu, kad Ebola nėra pati ta baisioji hemoraginė karštinė, nes išties baisioji yra Marburgo karštinė, kur net su europietišku gydymu mirtingumas gali siekti apie 80% ar daugiau, o plinta tas dalykas dar ir oro lašeliniu būdu, kaip paprastasis gripas. Ir nuo tos Marburgo karštinės kraujagyslės taip pažeidžiamos, kad kartais iš akių ir panagių besisunkiants kraujai gali tapti vienu iš ankstyvesnių (o ne vėlyvų) požymių, o ir pilnavertės lavondėmės ant žmonių čia atsiranda anksčiau, nei jie numiršta – irgi dėl vidinių kraujo išsiliejimų. O patoanatomai paskui tą nustato, vos prapjovę, nes visur viduje kraujai teka, kur jų neturėtų būti. Žodžiu, miegokit ramiai.

Ai, nu galų gale čia visgi aš jums moralizuojančio reikalo dar pridėsiu: nemokama ir visiems prieinama sveikatos apsauga ne šiaip sau buvo sugalvota, o pirmiausiai dėl to, kad tik su tokia sveikatos apsauga įmanoma savanoriškai priverčiamuoju būdu sudoroti panašias epidemijas. Epidemijų seniai nebuvo, tai dabar kai kurie sveikatos apsaugos organizuotojai jau ima užmiršti, kas būna, kai kyla epidemijos. O kyla paprastas dalykas – jie irgi numiršta. Kaip numiršta ir tie, kas sakė, jog nuosavus daktarus turi ir jiems tos nemokamos apsaugos nereikia. Taip pat numiršta ir tie, kurie galvojo, kad iš lašelinių pardavinėjimo ligoninėse gulintiems ligoniams pasipelnys. Visi numiršta su vienodais šansais.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook299Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

63 thoughts on “Kodėl Ebola varo siaubą

  1. Vaidotas

    O kaip yra su išgyvenusiais pacientais? Ar jie įgauna kokį nors atsparumą užkratui, ar lygiai taip pat gali susirgti ir antrą kartą?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Įgaunamas ilgalaikis imunitetas, bent jau artimiems štamams. Lauko tyrimų, kiek suprantu, nėra buvę, nes anksčiau tiesiog gaudavosi išvengti rimtesnių protrūkių, bet atrodo, kad atsparumas turėtų išsilaikyti bent porą dešimtmečių.

      Reply
  2. ignitron

    Manau, kad jei šita liga pasieks Europą, situacija bus kiek geresnė nei kokioj nors Liberijoj dėl durnos priežasties: tarp europiečių būtų mažai tokių, kurie bėgtų iš ligoninių ar karantino zonų, kas įprasta Afrikoj. „Negrai nežino sanitarijos“, deja, yra liūdna tiesa. Žiūrėjau kartą Vice dokumentiką apie Liberiją ir kur milijonas neraštingų žmonių gyvena lūšnose be vandens, o jų vadai praktikuoja kanibalizmą (jauno berniuko kraujas suteikia jėgų ir panašiai). Galima įsivaizduoti, kad ten ir medicina bus kiek kitokia, nei pas mus, kur medikai pastatyti ant ausų ir tuos kelis europiečius ligonius prižiūri apsirengę taip, lyg ten būtų radioaktyviosios atliekos.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, pas mus bent jau tokių dalykų, kaip kokių nors sanitarinių komandų išžudymas nepasitaikys. Kita vertus, pagal CDC izoliavimas namie duoda maždaug tokius pat gerus rezultatus, kaip ir izoliavimas ligoninėse, taip kad čia nuo drausmės dar daug kas priklauso. Jei žmogui nurodoma sėdėt namie ir jis sėdi, tai ok, o vat jei nesėdi -- tai tada nelabai.

      Reply
    2. Molly

      O nesidomėjot kodėl jie bėga iš ligoninių ir kodėl visas kaimas ateina vaduot? O todėl, kad sergančius suvaro į belanges palatas be maisto ir vandens ir palieka kaip gyvulius numirt savo kraujuose ir šūduose. Ne visur taip, bet tuose kaimuose, kur nebesugebama susidorot su situacija, vyksta tiesiog taip viskas…. aišku negalima jų paleist, bet negalima ir šitaip…

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Apie belanges be maisto nepasitaikė info. Buvo apie tai, kas per sąlygos tose ligoninėse -- išties tragiškos, bet maisto davimas buvo minimas. Kita vertus, nelabai nustebčiau, nes prastai ten viskas išties. Humanitarinė pagalba, kaip sako tenykščiai šaltiniai, praktiškai visa išvagiama nagliausiais būdais -- iš aerouostų tiesiai į turgelius keliauja tais pačiais sunkvežimiais su UNICEF ženklais.

        JAV sprendimas pasiųsti į Liberiją 3000 kariuomenės čia irgi bent dalinai yra dėl to paties -- vietiniai išvagia viską tiek smarkiai, kad nepavyksta nieko padaryti.

        Reply
      2. ignitron

        Užmačiau internete įdomią pastraipą: žmonės apsiginklavę mačetėmis užtvėrė kelią į kaimą gydytojams, nes pasak jų, kur tik jie pasirodo, ten ir susergama. Ir tas nėra vien tik prietarai: yra buvę atvejų, kai tenykščiai gydytojai, dirbdami atmestinai ir be tinkamos sterilizacijos, užkratą kaip tik ir išplatino.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ne visai kad išplatino, o kiek sudėtingiau. Kaip vienas iš atvejų Liberijoje: buvo vienoje iš ligoninių susidaręs plitimo židinys ankstyvose stadijose -- atvarė kažkokia moteriškė, kuriai bloga pasidarė, apsivėmė priimamajame, ją dar sanitarė į tualetą nuvedė ir apsipraust padėjo, paskui išėjo namo, o kita sanitarė irgi paprižiūrėjo. O kadangi tuo momentu Ebolos nieks neidentifikuodavo dar, tai rezultatas -- per vėmalų liekanas užkrėsta didesnė dalis personalo, o kadangi pamainos keičiasi kas savaitę, tai apkrėstos sanitarės išleistos savaitei laiko namo, o rezultate -- dar ir nuo tų sanitarių krūva apsikrėtusių. Aišku, kiek apsikrėtusių būtų kitokiu atveju, irgi sunku pasakyti, ale vat taip gaunasi kartais.

          Reply
  3. Tomas Bikelis

    Verta pastebėti, kad rizika užsikrėsti ebolos virusu tam tikroje šalyje yra tiesiog proporcinga ten esančių negrų skaičiui, tolerancijos ir kitų kairuoliškų nesamonių įsigalėjimui, bet atvirkščiai proporcinga ksenofobiškų bei rasistinių nuotaikų paplitimui.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Deja, nelabai tai nuo rasės ir kultūros priklauso -- žr. kur rašiau apie higieną, kuri sumažina šansus, bet iki galo negarantuoja nieko. Viskas greičiau proporcinga galimybėms užblokuoti kažką kažkur.

      Reply
      1. Tomas Bikelis

        Aš apie šį konkretų atvejį Afrikoje. Rizikos grupė yra būtent visokie savanoriaujantys ar dar velniai žino ką Afrikoje veikiantys tolerastai, su negrais santykiaujančios mergšės ir jų tolerantiškai rastamaniška aplinka čia Europoje. Visokie skustagalviai ir plaukuoti nacionalistai jei ir užsikrės, tai tik vėliau 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ai, tamsta apie infekcijos distribucijos kanalus. Na taip, yra toksai dalykas. Kita vertus, jei infekcija plis, tai įves tiems važinėjantiems į tam tikras šalis ribojimus ir karantinavimus, kad neplistų.

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            Taip, tas irgi tiesa -- tų savanoriaujančių tolerastų dėka mes ir žinom, kas ten vyksta ir kuo tai gręsia.

            Reply
  4. Rasa

    „nevalgyti jokio maisto, kuris nėra hermetiškai pakuojamas gamyklose“. Norėčiau tik priminti, kad tokiu maistu irgi neverta labai kliautis, nes gamyklose irgi dirba žmonės. Pati pasidarbavau keliose maisto gamyklose UK. Būna suplyšta pirštinės ir lieti maistą plika ranka. Jeigu po tualeto darbininkas nesiplaus rankų ir jam plyš pirštinės (taip nutinka nuolat) -- užkrėtimas garantuotas.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, taip, visiškai ssaugus niekad negali būt, ale visgi daugelis tų hermetiškų produktų yra dar ir papildomai pasterizuojami ar panašiai apdirbami paties pakuotės uždarymo momentu (kad ilgiau negestų), taip kad rizikų visgi mažiau.

      O šiaip tai, deja, nėra visiškai saugios aplinkos.

      Reply
  5. profunduss

    Yra toks zaidimas Plague Inc. skirtas iPhone ir kitiems. Epidemijos simuliacija, kur jusu tikslas isnaikint visa zmonija. Patariu isbandyt, ypac kam idomu pamatyt, kaip liga plinta eksponentiskai

    Reply
  6. Emilija

    Kai rugsėjo pradžioje mums, naujiems rezidentams išsiuntinėjo laiškus ką medikai turi žinoti apie Ebolos valdymą, iš pradžių prunkšelėjome, nes nu gi čia toli. Bet šiaip pasaulis globalus. Pavojus teorinis yra, bet pagalbos galimybes vertinčiau gal net geriau, nei tais 20-30% mirčių, o 15-20%. Esminis gydymo būdas būtų palaikyti gyvybines funkcijas ir užtikrinti, kad nebūtų užsikrėsta. Tam reikalingas visiškas sergančiojo atkirtimas nuo aplinkos. Ir išaiškinti, kad liestis negalima žmogui, kuris turi prietarų, ir žmogui, kuris turi informaciją, yra didelis skirtumas.
    (Apie Ebolą rašiau vasaros pabaigoje: http://emilija.popo.lt/2014/08/09/kaip-atsirado-ebola/)

    Beje, dėl „nesveiko maisto geltos“, kitaip žinomo kaip A virusinis hepatitas, tai jo drastiškai sumažėjo Nepriklausomybės pradžioje, kai buvo pradėta pardavinėti fasuotus duonos gaminius, o ne šiaip sumestus į lentynas, kur bet kas savo neplautomis rankomis galėjo čiupinėti. Ir dar, žinoma, vakcinavimas. Nors jis daugiau rekomendacinio pobūdžio, labiausiai keliaujantiems į ne taip gerai išsivysčiusias šalis.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponia, šiaip aš neturiu ką pridėt prie tamstos komentaro ir todėl nei nepridėčiau nieko, bet kadangi jis puikus, tai bent tą įvardinsiu 🙂

      Tik dėl virusinio hepatito patikslinsiu -- sovietmečiu, kiek atsimenu, rimtai nagrinėtas epidemijas sukeldavo hepatitas B. Tas, nuo kurio kepenys taip ištinsta, kad rėkiančius nuo skausmo kai kuriuos į ligonines išveža. Tuo tarpu hepatitas A išvis buvo laikomas tokiu kaip ir nereikšmingu dalyku, kur įprastais atvejais nelabai ir dėmesio reikia kreipt, nes tipo lengva liga.

      Reply
      1. Emilija

        Oi, B hepatitas tai lytiškai plintanti liga iš esmės 🙂 ir paaugliai ja anksčiau sirgdavo gana nemažai. Bet įvedus vakcinaciją liga gerokai apmažo. B hepatitas ne visada gelta pasireiškia, o skausmas nežinau ar būdingas. Daugiausiai pažymima, kad tai bendro pobūdžio simptomai, kaip pykinimas, vėmimas, viso kūno skausmas, kepenų ląstelių mechaninis suardymas (nėra skausminga, bet tai sukelia patamsėjantį šlapimą ir odos pageltimą). O A hepatitas sukelia kepenų ištinimą ir skausmą. Dabar ta liga išvis retenybė. 🙂 Nes higiena reikšmingai pagerėjusi nuo tų laikų, kurių pati asmeniškai dėl savo jauno amžiaus neprisimenu.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ghrmz, o vat dabar galvoju. Kadangi man dėl amžiaus jau turi pradėti reikštis ankstyvieji demencijos simptomai, kaipo visokios paviršutinės konfabuliacijos, amnezijos ir šiaip mąstymo sutrikimai, tai panašu, kad būsiu visgi gal ir supainiojęs. Nes tų hepatitų skirtumų, atvirai pasakius, nelabai atsimenu. Atsimenu, kad vienas buvo užkrečiamas per kraują ir tuo beveik niekas nesirgdavo, kitas per maistą ir būdavo šakės, kaip epidemiškai plisdavo, o trečias būdavo kažkoksai tai lievas, kuris kažkur plisdavo, bet niekas į jį dėmesio nekreipė.

          Tai vat čia mane jūs dabar subalamutinot, nes matyt visgi gal tas epideminis buvo hepatitas A tada, o ne B. Žodžiu, nelabai čia kas man su atmintimi jau darosi.

          Reply
    2. Rokiškis Post author

      BTW, dėl infekcijos plitimo mastų, gal bus įdomu: panašu, kad natūraliomis sąlygomis virusas išsilaiko gana trumpai, idealiom sąlygom -- apie 6 dienas, o praktikoje dažniausiai -- iki 24 valandų, yra neatsparus džiovinimui ir ultravioletiniams spinduliams.

      Tai reiškia, kad savalaikė ligonių izoliacija duoda kardinaliai efektyvesnį rezultatą, nei noroviruso, rotaviruso ir panašių infekcijų atveju, nes Ebolos užkratas turi būti gan šviežias, o savaitės senumo liekanos jau nelabai turi galimybių užkrėst.

      Kartu tai reiškia ir kitą dalyką -- infekcijos plitimas yra netiesinis -- esant gerai higienai ir izoliacijai, plitimas prie tam tikro kontaktų tankio iki tam tikrų mastų turi būti slopstantis, tačiau pasiekus tam tikrą kritinę masę laisvėje klajojančių pacientų, turi pereiti į augantį.

      Gaunasi, kad kokios nors Liberijos atveju ta kritinė masė yra labai maža, apie vieną žmogų. Kažkur Europoje tai turėtų būti juntamai didesni skaičiai. Tik vat modeliuoti čia gana sudėtinga, tai ir tuos pliusinius skaičius sunku nuspėt -- gal skirtumas pakankamai nedidelis, kad irgi pakaktų 1-2 infekuotų žmonių, o gal ir toks, kad reiktų kelių dešimčių per vieną miestą vienu metu.

      Reply
  7. perl007

    „When shit hits the fan“ arba virusui pradėjus nevaldomai plisti civilizuotam pasauly prasideda judėjimo ribojimai -- skrydžiai, kelionės tarp šalių ir šalių viduje, su kariškių blokpostais ir visa kita. Pirma kažkur kitur-toli ir paprastai pavėluotai. Pasiekiant pranešimams apie vis naujas apkrėstas teritorijas žmonės traukia į šiaurę, oportunistai diktatoriai žvangina ginklais…

    Eh, į mokyklos skaitinių programą nieko tokio postapokaliptinio neįtraukta?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kamiu „Maras“, kuris vis kaišomas kaip labai jau alegorinis (nes tūpi skaitytojai negeba patikėti tokiais dalykais), mirtiną epidemiją aprašo visai ne alegoriškai, o pakankamai realistiškai.

      Reply
  8. Senis Šaltis

    O tai, kaip su kanalizacija ir vietiniu vandentiekiu? Prikakoja ar privemia koks užsikrėtęs, taigi per kanalizaciją irgi garuoja tos mikrobinės dalelės ir šiaip nuteka į platesnius vandenis.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ten, kur yra biologinio valymo sistemos, Ebolos virusai žūsta, jie gana neatsparūs terpei, kurioje aktyviai veisiasi visokias išmatas ėdančios bakterijos. Reakcija realiai paprasta -- išskiriami azoto oksidai, kurie labai efektingai ardo visokius virusus ir kitų rūšių bakterijas. Taip pat virusai žūsta ir nuo agresyvesnių ploviklių, chlorkės ir taip toliau (lyginant su kai kuriais kitais virusais, filovirusai, kaip kad Ebolos virusas, yra gana neatsparūs aplinkos poveikiui). Kita vertus, jei koks benamis, apsirgęs Ebola, išsiskalbs nuo tos Ebolos pritriestas kelnes upelyje, tai kažkokį atstumą tas užkratas nukeliaus.

      O šiaip, virusai nėra labai jau lakūs, negaruoja jie iš kanalizacijų, tai jei į kanalizacijas žmogus nelįs, tai nuo to neapsikrės.

      Reply
      1. As

        Va čia dar vienas dalykas, kodėl mes būtume atsparesni prieš ebolą. Nes tai, kad dažnoje Afrikos šalyje miestuose labiausiai paplitusi kanalizacija yra padaryti į maišelį, gerai išsukti virš galvos ir sviesti kuo toliau, manau gali ženkliai prisidėti prie viruso plitimo.

        Reply
  9. Jonas Povilas N

    Manau,kad homeopatiniai preparatai (suaktyvina imuninę sistemą) galbūt pagelbėtų,nes labai padeda,sergant gripu,kurį sukelia virusas.

    Reply
    1. Augis

      Ponas Jonai. Aš jums nuotoliniu būdu (dabar tą mokame daryti per internetą) suaktyvinau imuninę sistemą ir šias metais homeopatinių preparatų galite nebepirkti.

      Reply
  10. El. Vovere.

    Visur ir visada yra artimos problemos ir tolimos problemos.
    Ebolos baimė suprantamesnė pietų Europai, Viduržemio saloms, kur viskas šalia, beveik „kitam krante“ ir nuolat plūsta pabėgėliai.
    Mums ta vakarų ar centrinė Afrika su savo ebola, tai kaip ispanams Ukraina -- kažkur ten toli toli… gal kažkas vyksta, o gal ir ne. Kas ten supaisys.

    Ebolos virusas prasiverš čia kartelį kitą, bet tai ne Afrika, čia kitos santarinės ir medicininės salygos, o ebola skurdo ir nehigienos liga.
    Tad kaip bebūtų liūdna ir neteisinga, bet ebola prasišienaus Afrikoje, manau užkabins Aziją, o Vakarų Pasaulyje bus labiau pavieniai atvejai. Na, gal parsiveš lauktuvių kokia dvasingumo ieškančių turistų grupė iš Šri Lankos, Egipto ar Vietname. Negerai, kad indai taip susigrūdę ir netvarkingai gyvena….

    Na, o rankas plaukti reikia, pas mus juk nėra vandens trūkumo.

    Reply
  11. Tadas

    Klausimas iš kito kampo: iš kur šis virusas atsirado? Ir kodėl būtent Liberijoje?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Atsirado ne būtent Liberijoje, o kažkur maždaug regione, kur susikerta Liberija, Siera Leonė ir Gvinėja -- atitinkamai iškart per tris šalis ir išplito. Pradžioje protrūkis kabino tik Gvinėją, kovo viduryje ten buvo užregistruota keliasdešimt atvejų. Kovo pabaigoje pirmi atvejai užfiksuoti Liberijoje ir Siera Leonėje. O jau paskui ėmė plisti vis plačiau.

      O štai kodėl būtent tame regione išplito -- sunku pasakyti. Ankstesnės Ebolos epidemijos buvo daugelyje kitų šalių. Pirmas fiksuotas atvejis buvo 1976 Zaire (dabartinėje liaudies socialistinėje Demokratinėje Kongo Respublikoje), kur buvo virš trijų šimtų susirgusių, tais pat metais persimetė ir į Sudaną, kur irgi netoli 300 buvo. Vėliau ėmė plisti ir per kitas šalis, pvz., Ugandą ir Gaboną. Kelios iš tų šalių gavo vis besikartojančias epidemijas, kur kas kažkiek metų vykdavo protrūkiai -- nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Esminėmis tokiomis besikartojančių protrūkių šalimis tapo Kongas ir Uganda. Beje, verta pastebėti, kad tos šalys gana nutolusios viena nuo kitos.

      Tik tiek, kad kitur kažkaip pavykdavo tas epidemijas nukirsti, dažniausiai dar kelių dešimčių žmonių stadijoje, ypač vėlesniais laikais, kai pas gydytojus ir valdžią atsirado supratimas, kas tai per dalykas yra Ebola ir kad izoliuoti pacientus bei su jais kontaktavusius asmenis reikia staigiai ir negailestingai.

      O vat su Siera Leone, Gvinėja ir Liberija kažkaip ir sureagavo gal kiek pavėluotai, ir elgėsi gal kiek per švelniai, ir dar negana to susidūrė su vietinių pasipriešinimu, kai tie pradėjo ligonius slėpt ir skleist visokius vėjus, kad čia valdžia viską vagia, apgaudinėja, pinigus plauna ir išvis čia kažkoks sąmokslas.

      Reply
  12. Karolis.S

    Iš savo pusės noriu pasakyt, kodėl neretai į tokias epidemijas yra vos ne visiška apatija. Kad ir per pastarajį dešimtmetį ar kiek daugiau, vis pasiekia žinios apie gaivališkas ligas kaip kad kempinligė, paukščių gripas, dar kur nors kas išlenda, tačiau sėkmingai be šalia juntamų padarinių nurimsta kuriam laikui. Net ir Lietuvoje tas afrikinis kiaulių maras, dėmesys buvo išlaikytas maksimum mėnesį, o paskui jei nesi medžiotojas ar susijęs su ta ferma, ar šiaip per daug negalvoji, tai kaip ir nepasijautė. O dabar ebola -- „ir vėl kažkokia liga, kuria gąsdina, matyt nori pinigų praplaut vaistų kūrimui“, čia kaip ir su nacionaliniu saugumu ilgą laiką, kone imunitetas rimtam pagalvojimui ar bent jau hipotetinės situacijos modeliavimui. Ne visi taip galvoja, tačiau prie pietų stalo rimtai irgi ne aptarinėjama, o dar pridėkim tokius nusišnekėjimus kaip „visą pasaulį vistiek valdo žydai, matyt nori kažką išnaikint“ tai ir gaunam situaciją, kad kol apokaliptiniais rūbais apsirengę žmonės neizoliuos viso miesto, tol niekas netikės. Atmetimo refleksas.
    O dėl kažkurio hepatito, vienas žmogus, kuris tarnavo Afganistane užsikrėtė per „savanorišką“ kraujo davimą, nes jo trūko saviems. Ir pastebėta ta liga buvo jau gerokai vėliau, tačiau iš Afganistano ta liga neretai buvo parsivežama ir budi ji ten eilę metų, gali ir nepasireikšti.
    O dar apie ebola, nebus čia koks likutis iš šaltojo karo laikų, kai buvo kuriami visokie tokie užkratai ir būtent draugiškose Afrikos valstIbėse ?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, dėl bakteriologinio ginklo -- tokių gandų apie bandymus buvo, nes keliose šalyse (konkrečiau berods Kongo demokratinėje respublikoje) SSRS dar ir tyrimų centrus kažkokius tam turėjo. Visgi labiau tikėtina, kad tai buvo ne tiek sklaidos bandymams, kiek infekcinės medžiagos rinkimui (visada geriausi štamai gaunami, kai tiesiai iš žmonių, ypač jei dar praėję per keletą nešiotojų, o ne šiaip iš neaišku kur). Beje, skirtingų hemoraginių karštligių pasaulyje žinoma bent kelios dešimtys, o kelios pasitaiko ir Lietuvoje -- hantavirusas, tik kad jo užkrečiamumas ir mirtingumas mažas.

      Bendrai imant, visos virusinės hemoraginės karštligės buvo tiriamos kaip potencialūs kariniai biologiniai agentai, tik vat suginklinimas skirtingas -- SSRS rimčiausiai buvo tiriamas ir bandomas Marburgo virusas (susirgimas greičiau išsivysto, didesnė mirtina išeiga, o be to dar ir oru plintantis), o Ebolos virusas buvo vertinamas kaip antras pagal rimtumą.

      Bendrai imant daug ten tų visokių hemoraginių karštinių Afrikoje, nes tokia zona, kur labai daug įvairių primatų rūšių, atitinkamai ir visokių žmones galinčių užkrėsti infekcijų irgi daug.

      O dėl to atmetimo -- jau dabar Vakaruose tokios kalbos eina, kad valdžia čia dirbtinai burbulą pučia ir kelia masinę isteriją, nes nori pinigus išplaut. Liberijoje irgi ilgai šnekėjo, kol nepradėjo gatvėse kraujais vemiantys žmonės valkiotis.

      Reply
  13. mhm

    o tai sutapimas -- apie ebolą. Dėkui, nes jau galvojau, kad reiks pradėt pačiam galvot.

    beje, vakarų ir šiaurės afrikoj islamo labai daug. O kur islamas, tai ten šūdus su kaire ranka valo tiesiai nuo skylės. Atlikę šikimą su dešine paima laistytuvėlį arba kokį sloiką su vandeniu ir gražiai nulieja šūdiną ranką, kurią vėliau nusidžiovina į rūbus. Ir higiena baigta. Šaltinis: pats buvau, pačiam teko tai išmokt daryt. Bet jie šiukštu su kaire ranka nieko kitam žmogui nepadavinėja ir jau skaito tai aukštu higienos standartu. Pohui kad viską po to grabalioja. Plius visi kanalai atviri kanalizacijos, turguje musėm aptūpta žalia mėsa saulėje. Idealus klimatas plisti visokiam šrotui.

    Reply
    1. Karolis.S

      Tualetinio popieriaus nebuvimas/nenaudojimas koreliuoja ne tik su komunizmais bet ir islamais. Tik kad musolmonai nemoka naudotis autobuso bilietėliu 🙂

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas, čia ne mokslinis straipsnis. Čia kokios tai spekuliacijos iš kažkokio pseudomokslinio homeopatinio žurnalo.

      Kodėl mano robotai šitą tamstos linką buvo nufiltravę kaip spamą?

      Reply
  14. vytas

    bijau mirt kad sukurtu greiciau vaista nuo ebolos nes mirsim tada kad tik butu stebuklas

    Reply
  15. pyragaičiai

    Rokiški, prieš savaitę skaičiau šį tavo straipsnį ir atsainiai mojau ranka. Bet dabar, po paskutinių naujienų apie Brito mirtį Makedonijoje, jau nebejuokinga.

    Reply
  16. Sliobenas

    Pirmiausia, apie karantiną. Šitas reikalas buvo išrastas maro epidemijos metu apie 1346 m. Pats žodis „karantinas“ reiškia 40 dienų. Senovės žmonės galvojo praktiškai: visi, kas buvo su užkrėstuoju, jau užsikrėtė. Pagydyti priemonių nėra. Anksčiau ar vėliau jie mirs. Pasmerkti ir nurašyti. Jų išgelbėti neįmanoma, todėl reikia gelbėti sveikuosius. Karantine išbuvus 40 dienų, žmonės paleidžiami. Na o bet tačiau, reikia, kad būtų kas paleidžia. O tai jau priklauso nuo epidemijos plitimo greičio. Lygiai taip pat priklauso ir tai, kas rūpinsis karantinuojamais: tieks maistą. Dažniausias variantas -- sveikieji likdavo su pūvančiu lavonu ir mirdavo arba nuo maro, arba nuo bado. Ebolos atveju karantinavimas -esminis dalykas. Antra -- drausti susirinkimus, likviduoti lūšnynus, kuriuose higienos 0 ir žmonių koncentracija didžiulė. Ekskrementai ir šlapimas ten pas juos visur: ant rūbų, batų, indų ir t.t. Virusą nešioja ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvūnai: kožna varna, snapu iškapsčiusi šūdą, tskant. Jei reikės, gydyti automatais, nes dauguma žmonių ir taip jau užkrėsti. Tokiu atveju mirtis nuo šūvio bent humaniškesnė.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      BTW, Afrikoje, kai 1976 buvo atrasta Ebola, tai tuo metu tenykščiai vis dar gerai atsiminė raupų epidemijas, tad vietiniai kaimiečiai patys karantinuodavosi -- perkasinėjo kelius, kaimus aptverdinėjo, užkardas statė su sargybiniais, kuriuos apginkluodavo tiesiog pagaliais, net ir nelabai gyvenamose vietovėse. Bile tik kas nors nepakliūtų pas juos į kaimus.

      Būtent dėl to, kad Ebola ilgą laiką tebuvo randama silpnai apgyvendintose teritorijose, turinčiose itin prastą susisiekimą, ji ir neplisdavo kažkur toliau. Gaudavosi natūralus karantinas. Apsikrėtę išmirdavo, o kurie likdavo gyvi, kurį laiką būdavo priversti gyventi ten, kur gyveno, o ne keliaut kažkur kur dar kažką užkrėstų.

      Dabar gi situacija pasikeitė -- tankūs ir judrūs rajonai Ebolą pasigavę yra. Ir vat klausimas tiesiog, kokį efektą karantinavimai, dezinfekcijos ir pan. dalykai ilgainiui duos -- jei pavyks sumažinti užkrečiamumą iki mažiau kaip 1 nuo kiekvieno infekuoto, tai viskas nuslops, ale kad kol kas tas užkrečiamumas yra keletą kartų didesnis -- atrodo kad maždaug 2-3 nuo infekuoto, ir įtarimai yra kad net ir Europoje bei JAV tas lygis kol kas bus jundamai virš 1.

      O dėl pernešėjų -- šunys, atrodo, užsikrečia ir perneša. Kiaulės irgi užsikrečia ir perneša dar geriau.

      Reply
  17. Sliobenas

    Va čia ir pasireiškia civilizacijos privalumai. Beje, 1346-51 m. maras Lietuvos beveik nepalietė dėl tamstos aprašytos priežasties. Dėl nuolatinių kovų su kryžiuočiais Panemunė buvo virtusi dykra. Kadangi civilizacijos, galima sakyti, nebuvo ir gyventojai buvo sėslūs, pernešimo tikimybė buvo maža. O kas Europoje darėsi?
    Užkrato pernešėjų sumažinti nepavyks. Paprasčiausiai, virusas plinta per kūno skysčius. Lūšnynai kanalizacijos neturi. Žodžiu, nusičiurškė pilietis sergantis. 24 val. virusas gyvas. Į jo balą įmaknojo kitas pilietis, šuva ar koks kitas gyvas padaras. Ir jam nebūtina net susirgti, kad platintų virusą. Sveikinam -- užkratas išpėduotas. Ant pėdų užlipo dar kas nors -- virusas dar tolyn eina. O jei pilietis basas (o tokia tikimybė nemenka), tai virusą jis pasigavo.
    Ten, kur gyventojų tankumas didelis, sanitarija menka -- visi siūsina ir šika kur papuolę. Realiai vienintelė išeitis -- mažinti gyventojų tankumą. Bet kaip? O jei ims plisti oro lašeliniu būdu, ragas bus konkretus.
    Toliau, nereikia vaidinti humaniškų. Bet kokie skrydžiai į/iš infekuotų šalių turi būti uždrausti. O dabar numirojo Dalase pilietis, nepasakęs, kad turėjo kontaktą su Ebola. O jūs pasakytumėt? Kol tęsiasi inkubacinis laikotarpis, infekuotas žmogus gali pusę miesto užkrėsti. Nežinau, ar čia visi masiškai ir staiga istoriją pamiršo? Juk buvo ir Juodoji mirtis, ir kiti marai, buvo ispaniškojo gripo epidemija. O klaidas darom vaikiškas.

    Reply
  18. Vėjas

    Kaip manote, jei pranešimų apie užsikrėtusius daugės -- galimai gali kilti panika. Ar vyriausybės neiims slėpti tokių faktų?
    Užsikrėtę Ispanijoje, Norvegijoje.. įtarimai kyla Čekijoje, Lenkijoje..
    Ar neverta pirktis konservus?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jo, šitą ant FB grupėje Temos jau dėjau prie Ebolos. Pagal jį du tyrimai rodo, jog maždaug nuo pusės iki trijų ketvirtadalių atvejų gali būti asimptomatiniai, t.y., nepasireiškiantys tiek, kad kiltų Ebolos įtarimai. Tai reikštų jog R0 yra 2-4 kartus didesnis, nei galvota, bet kartu mirusių kelis kartus mažiau.

      Šitai kartu gerai paaiškintų, kodėl dalimi atvejų kontaktavę asmenys, lyg ir turėję gauti dozę viruso, visgi lyg ir nesuserga. Ir tai vėlgi siejasi su kitais duomenimis apie pačią ligos eigą, kuri labai varijuoja -- vienais atvejais viskas praeina su kažkiek vėmimo ir viduriavimo, bet netgi ir viduriavimas nepereina į kruviną trydą, o kitais atvejais pažeidimai yra tokio lygio, kad pas žmones kraujai sunkiasi per visur kiaurai.

      Kita vertus, tai ir klausimą kelia -- kodėl yra tokie dideli ligos eigos skirtumai?

      Reply
    2. Rokiškis Post author

      BTW, yra dar viena versija -- kad natūraliai tuose regionuose vaikšto ir dar kažkoksai filovirusas, kuris gan artimas Ebolai, sukuriantis atitinkamus antigenus, tačiau pasižymintis mažu virulentiškumu.

      Ir tas šiaip iš principo gali būti, nes jei mano atmintis nemeluoja, kadaise su kažkuria iš kitų hemoraginių karštinių tas jau buvo pastebėta, kad keletas štamų vaikšto, o prasirgę mažiau virulentiniu, žmonės paskui ilgai išlaiko imunitetą labiau virulentiškiems.

      Bet šiaip tai čia jau visai spekuliacijų zona.

      Reply
  19. Julius

    Sovietinis žargonas „chlorkė“ gali reikšti dvi medžiagas, baliklį ar nartrio hiplochloritą ir chlorkalkes ar kalcio hipochloritą. Viena yra skysta, kita miltelių pavidalu ir abi buvo naudojamos dėl pagrindinės priežasties -- pigumo. Viena šiais laikais naudojama baseinų chloravimui, visokio tipo balinimui, kita pagal tą pačią (sanitarinę) paskirtį, kaip ir anksčiau, tik gerokai mažesniais kiekiais, nes išstumiama kitų medžiagų. Ebolos židiniuose dažniausiai naudojamas būtent natrio hipochloritas. Jis gaunamas iš prisotinto paprastos druskos tirpalo elektrolizės būdu, todėl jame yra tos pačios druskos, kuri nupurškus pasilieka ant paviršių ir kaupiasi kartu su reakcijų likučiais. Visa tai reikia papildomai nuplauti.
    Mokyklose naudoti „sovietinės panacėjos“ medžiagas nėra prasmės, jei ta liga nepradėjo plisti. Yra geresnių priemonių ir mažiau žalingų, nesukeliančių tokių pasekmių tiek patiems pastatams, tiek tiems, kurie vaikšto. Jos brangesnės, be abejo, bet tai atsipirktų vien remonto sąskaita. Hipochloritai labai tipiškai „nuėda“ dažus nuo sienų prie pat grindų, kas sovietmečiu būdavo būdinga ligoninėse ir panašiose įstaigose. O jei Ebola pradės plisti, bus per vėlu, viešose vietose geriau nei kojos nekelti be tinkamos aprangos, ir grįžus, „dušo“ su tuo pačiu praskiestu (kad oda „nenusiluptų“, jei pateks ant jos) hipochloritu tiesiai ant aprangos.
    „Vieša paslaptis“ yra tai, kad virusas plinta oru ir ilgai, mėnesiais ar ilgiau išsilaiko ant paviršių, jei temperatūra žemesnė. Apie tai nekalba politikai, nes bijo pranešti blogas žinias ir ruošia sąlygas tikrai panikai (neaišku ar sąmoningai). Nesuinteresuoti tuo ir silpnapročiai, kurie negalėtu paaiškinti, kodėl primosios pagalbos darbuotojams perkami „dažytojo apsaugos kompektai“. Supratimas ne lokali problema, ir pasaulyje, tik vienas kitas garsus žmogus, supratęs situaciją, išdrįsta viešai kalbėti. Klaidinga manyti, kad kažkuo skiramės nuo Afrikos tiek pasiruošimu, tiek politikų įžvalga. Nereikia stebėtis, kodėl Afrikoje yra žudomi atvykstantys medicinos darbuotojai. Visi žino, kad suserga primiausiai būtent tokie darbuotojai. Jie, visuomenės akimis, gali tapti persirgusiais, užsikrėtusiais ir patys ligos nešiotojais. Nebūtinai tai turi būti tiesa, užtenka, kad tuo tikėtų tie, pas kuriuos atvyksta taip apsirengę prašalaičiai, o jei dar ir automatais gydę? Nereikėtų stebėtis, jei tai pasikartotų ir čia baisesne forma, išbadėjusiomis miniomis, kurios molotovo kokteiliais ir benzinu degina tai, kas jų manymu, kelia pavojų.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Gana išsamiai čia jūs apie chlorkę. Bendru atveju ir pas vieną, ir pas kitą išties efektas tas pats -- išsiskirdinėja kažkiek chloras ir kažkiek atominis deguonis, o ir vienas ir kitas pasižymi žvėrišku oksiduojančiu poveikiu -- dėl to ta pati chlorkė dar būdavo vadinama universaliuoju degazuojančiuoju agentu -- naikina visų rūšių bakterijas, virusus, parazitus, o kartu ir absoliučią daugumą cheminių ginklų. Žodžiu, pagrindinis chemikalas pas karinius chemikus.

      Dėl tų medžiagų naudojimo nepradėjus plisti užkratui -- po to kai pradeda plisti, jau būna užvėlinta. Tad iš principo šiokie tokie kiekiai gal ir visai nieko. Kita vertus, šiuo atžvilgiu yra svarbiau kas kita -- mokyklų išvietės yra didesne dalimi tokios katastrofiškos, kad sunku nupasakoti. Ko gero, vienintelis sovietinis išviečių palikimas, kuris dar likęs. Ir žostka dar yra tai, kad dalis mokinių iš asocialių šeimų ateina į mokyklas neturėdami higienos įpročių.

      O vat dėl Ebolos viruso plitimo -- oru jis plinta tik esant specifinėmis sąlygomis, nes sausoje formoje neišsilaiko. T.y., jei pvz., vienoje patalpoje su jumis kas nors sergantis Ebola ims vemti, tai netgi būdamas už 5 metrų gausite virusą su tikimybe, artėjančia prie 100% (pakanka labai mikroskopinių vėmalų lašelių, kurie oru tuos kelis metrus nueis per kelias sekundes), tačiau jei į tą pačią patalpą užeisite po pusvalandžio ir prie kontaminuotų paviršių nesiliesite, tikimybė apsikrėsti bus artima nuliui. Analogiškai ir gryname ore -- virusas staigiai džiūsta, o jei dar saulutė savo ultravioletais truputį pašviečia, tai ir visai staigiai jo nelieka.

      O dėl viruso išlikimo aplinkoje -- taip, esant šalčiui, turėtų išlikti ilgiau. Visgi paprastai ne mėnesius, o dienas. Kita vertus, to irgi visai pakanka.

      Reply
      1. Julius

        Epidemijos atveju, neabejotinai, hipochloritai išlieka pirmaeiliu pasirinkimu. Reikia tikėtis, kad cheminiai daliniai ir bent minimalios keičiamos atsargos egzistuoja kariuomenėje, nes kitu atveju būtu blogai. Problema yra su sandėliavimu, natrio hipochloritas nėra stabilus, savaime skyla, mažėja jo koncentracija, todėl laikymo laikas ribotas.
        Jei kalbama apie profilaktiką, Ebola nėra chemiškai atspari, todėl mokyklose ir viešose vietose gali būti naudojami ir alkoholių pagrindu padaryti dezinfektantai. Jie mažiau nuodingi, mažiau nukenčia pastatai ir baldai. Rankenos, turėklai, suolai gali būti valomi ir apipurškiami su tuo. Geresnė higiena ir valymai gali stipriai sumažinti ir dabar paplitusias ligas.
        Mėnesiais gali virusas išgyventi jei yra tinkama terpė +4C, kuri gali susidaryti kraujo lašuose (įskaitant išdžiuvusias terpes), įvairiuose skysčiuose, kur dar gali būti ir audinių ar ląstelių likučiu. Tai galima spėti iš straipsnio.
        http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1365-2672.2010.04778.x/full
        Jei ligonis nusičiaudėjo krauju ar apsivėmė, rizika atsiranda reali ir ilgalaikė.

        Virusas plinta oru:
        http://www.mdpi.com/1999-4915/4/10/2115/htm
        http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1997182/
        http://www.mdpi.com/1999-4915/4/10/2115/htm

        Tai, kad virusas neišgyvena ore ar be vandens yra populiariosios žiniasklaidos skleidžiamas mitas. Išgyvenimo trukmė išdžiovinus ant paviršiaus be šviesos (Table 1)
        http://link.springer.com/article/10.1007/s00705-010-0791-0/fulltext.html

        Išdžiuvęs lašas gali palikti skrendantį virusą ore arba prilipusį prie paviršiaus, kuris nesuyra valandomis. Jei drėgmė didesnė, lašas nemažėja ir keliauja kartu su oro srautu. Jei drėgmė ribinė, krentant temperatūrai, lašas tampa kondensacijos centru ir didėja. Uždaroje patalpoje, virusai su laiku greičiausiai nusileis. Jei nėra uždara patalpa, ir yra vėjas, plitimas iš karto neprognozuojamas.
        Čia svarbi aerodinamikos problema dėl paviršinio efekto. Prie paviršiaus oro greitis =0 ir tolstant nuo jo gali didėti tik dėsningai, palaipsniui. Kuo mažesnis lašas ar virusas, tuo didesnis santykis tarp dalelės dydžio ir paviršinio sluoksnio (kur greitis 0 ar santykinai mažas). Kitais žodžiais, dalelė krisdama santykinai daugiau tempia kartu su savimi oro, didesnė jėga dėl oro pasipriešinimo, kritimas žemyn lėtesnis, lengviau oro srautas nešioja. Egzistuoja ir dydžio riba, kai natūrali oro cirkuliacija neleidžia kristi žemyn. Tuomet tik atsitiktinai susidūrus su kokia kliūtimi, siena, lubomis ar grindimis prie jų priliptų.
        Prie to galima pridėti ir temperatūrą. Kai temperatūra yra žemesnė laikas ilgėja (prieš tai buvęs straipsnis).
        Viskas labai priklauso nuo temperatūros, todėl galima galvoti apie sezoninę ir gal net ir nuo paros laiko priklausančią epidemiją (UV, šviesa, temperatūra ir drėgmė). Dalis to jau patvirtinta.
        http://www.eurosurveillance.org/ViewArticle.aspx?ArticleId=20892
        Po viso to, kas čia parašyta, galima grįžti prie pirmosios pagalbos darbuotojų su žiniasklaidos pagalba demonstravusių akinius ir popierinę kaukę (oru plintančiam virusui?), su neuždengtos odos tarpais (jie natūraliai gaunasi tokiu atveju), kas kelia labai rimtas abejones, kuo tai gali baigtis, nekalbant apie kitas procedūras, neatlaikančias jokios kritikos. Abejotina, ar kai kurie funkcionieriai ir politikai pagalvojo, kad taip aprengti darbuotojai epidemijos metu gali atvažiuoti pas užsikrėtusį, o po to į bet kurio namus, kur visa šeimyna gyvena, vien klaidingai įtarus dėl paprasto gripo.
        Kuo daugiau apie problemas žinoma iš anksto, tuo jos tampa mažesnėmis laikui atėjus, geriau saugomasi ir pasiruošiama.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Tiesą sakant, nėra čia pas mane bloge komentarų pliusinimo, nes papliusinčiau, kadangi nelabai ką turiu pridėt 🙂

          Na, gal dėl hipochloritų visokių -- Ace gana ilgai išsilaiko, kaip buičiai tai pakanka.

          Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *