Artėjantys rinkimai į Vilniaus merus

Žinote, manęs visada paklausia, ką aš manau apie tą ar aną, o čia vat kažkaip užpuolė apie rinkimus į Vilniaus mero postą ir šiaip savivaldą. Ir klausinėja, ką aš manau. O aš nieko pernelyg nemanau, nes viską nulems LLRA, o ne kokie nors kiti kandidatai, partijos ir visokie išvedžiojimai bei internetai.

Ir nėra čia ką per daug galvot, nes visiems žinomas faktas, jog visoksai jaunimėlis į rinkimus neina ir internetuose tėra tuščios šnekos, o visi tie internetų aktyvistai yra tik baltas triukšmas, nes jie tingi pakelt subines ir galvoja kad už juos kažkas kitas nueis teisingai pabalsuoti, nes jie aktyviai internetuose kažką palaikys, paagituos ir paskatins. Toksai galvojimas yra visokių nenusiseklėliškų hipsterių skiriamasis bruožas.

Žodžiu, kad nebūčiau galaslovnas, štai jums bendras politinių persidengimų planas, kuris nors ir nėra labai tikslus (plotų dydis jame labai sąlyginis), bet iš jo galit įsivaizduoti, kiek kas su kuo pešis dėl rinkėjų. Paveiksliukas šitas buvo paišytas iš lempos dar prieš geras kelias savaites, tačiau vis dar vykstanti politinių pasiskirstymų apklausa kol kas rodo, jog realybę šitas dalykas didele dalimi atitinka. Aišku, apklausos duomenis ten reiks paskui masyviai koreguoti, atsižvelgiant į internetų perskirstymus, ale vat pakoregavus ir gautųsi kažkas panašaus, nes esmė čia yra ne tiek kiekybės, kiek persidengimai.

Pasižiūrėkit, kas per ką persidengia. Ten kur persidengia - ten ir peštynės. Aišku, viskas sąlyginai čia pavaizduota, nes visus tuos segmentus gana sunku sudėliot.

Pasižiūrėkit, kas per ką persidengia. Ten kur persidengia – ten ir peštynės. Aišku, viskas sąlyginai čia pavaizduota, nes visus tuos segmentus gana sunku sudėliot.

Dabar žiūrim čia į paveiksliuką ir galvojam apie kandidatus: pagal partijas ir asmenybes daugeliui atrodo, kad yra realiai tiktai du pajėgūs kandidatai – Remigijus Šimašius ir Mantas Adomėnas. Buvo dar Ingrida Šimonytė, bet per tas kelias savaites, kurias šitą straipsnį rašiau ir vis nepublikavau, ji nusprendė nedalyvauti. Žodžiu, dabar vienas – iš Liberalų Sąjūdžio, o kitas – iš TS-LKD, o su dar kitais – daug daug spėlionių apie visokius potencialus. Ir gal tie kiti ir įdomesni čia netgi, nes prasideda visokie įdomūs scenarijai.

Įdomiausias momentas buvo, kai pasigirdo kalbos, jog Ingrida Šimonytė bus rinkimuose, o tai kirs per Remigijų Šimašių, o tada nei vienas nei kita negaus laimėjimo. Paprastas scenarijus: sakykim, kandidatuoja Zuokas, Tomaševskis, Šimašius ir Šimonytė. Darbiečiai, socdemai irba* paksuoliai, paprastumo dėlei, sakykim kad ryškių kandidatų neturi ir atiduoda savo balsus kitiems.

Taigi, pirmame ture Zuokas surenka darbiečių, socdemų, paksuolių ir šiaip neapsisprendusių balsus, gauna kokius nors 20%, Tomaševskis irgi gauna 20%, o vat Šimonytė ir Šimašius gauna po 15%. Ir dar kažkiek nubyra kitiems visokiems. Taigi, gaunasi kad į antrą turą praeina Zuokas ir Tomaševskis, tuo tarpu nei Šimonytė, nei Šimašius nepraeina. Nors vat jų abiejų balsus sudėjus, jie praeitų ir laimėtų. Ale vietoje to galų gale gaunasi viskas taip, kad Šimonytės ir Šimašiaus rinkėjams tenka rinktis – ar balsuoti už Zuoką, ar už Tomaševskį. Ir tada laimi Tomaševskis, nes jisai sveikesnio proto, jo rinkėjai labiau organizuoti ir jo šansai geresni. Turiu pasakyti, kad man pirma mintis irgi buvo apie tai, kad toksai persiskirstymas tarp dviejų kandidatų bus, bet vat tokia problema: dauguma balsų yra visai ne pas TS-LKD ir ne pas Liberalų Sąjūdį – ir vieni, ir kiti atrodo stiprūs tik internetuose, tačiau net ir kartu sudėjus, turi gerokai mažiau kaip pusę rinkėjų.

Realybę gi aiškiausiai rodo dabartinė Vilniaus savivaldybės dauguma, kur išvis nei vieno liberalo, truputėlis TS-LKD, o visi kiti – kažkokie kairieji ir išvis neaiškūs, pradedant zuokiniais ir baigiant visais kitais. Pasižiūrėkim į esamą pasiskirstymą (sąrašas surūšiuotas pagal vietų skaičius):

  • Frakcija „Taip!“ – 11 vietų
  • Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 10 vietų
  • Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija – 9 vietos
  • Darbo partija – 6 vietos
  • Lietuvos socialdemokratų partija – 5 vietos
  • Nepriklausoma frakcija – 4 vietos
  • Tvarka ir teisingumas – 4 vietos
  • Niekam nepriklausančių frakcija

Pastebėkime tarp kitko, kad Liberalų Sąjūdis išvis neegzistuoja Vilniaus miesto Taryboje, t.y., neturi nei vienos vietos iš 51 esančios Vilniuje. Tai labai gerai rodo, kad visi tie aktyvūs internetuose yra negebantys nueiti ir pabalsuoti. Bet čia irgi tarp kitko, nes jei nesugebi nueiti iki rinkimų, tai esi nevykęs liurbis ir tavo aiškinimai, visokie pasiteisinimai ir kitos nesąmonės neturi jokios reikšmės. Rinkimuose kažką lemia tiktai balsas tų, kas sugeba nueiti pabalsuoti. Todėl internetiniai pezėtojai neturi jokios reikšmės. Taškas.

Partijų persiskirstymas rinkimuose

Gerai, grįžkim prie mūsų pasiskirstymo ir pokyčių tendencijų. Pirmas bendras dalykas – rinkimų švytuoklė. Ir bendrai visos Lietuvos mastais, ir konkrečiai Vilniaus savivaldybės mastais ji eina link dešinės. Vilniaus savivaldybėje tai itin susiję su tuo, kad dabartinė valdanti savivaldos dauguma jau skersai kaklo stovi. Lietuvoje tai labiau susiję su Seimo švytuokle bei šiaip Rusijos keliama grėsme. Taigi, kaip galima prognozuoti kelių frakcijų pokyčius?

Aš jums dabar galaslovnai paprognozuosiu iš lempos ir jūs dabar geriau manim tikėkit, nes tokios galaslovnos prognozės iš lempos yra žymiai patikimesnės, nei kokių nors politologų kalbos, nes galaslovnos prognozės duoda maždaug 50% nuokrypį, o politologų prognozės – visus 90% ar netgi daugiau.

Beje, aš jums iškart pasakysiu, kad tiksliausias prognozes galėtų duoti ponia astrologė Palmira Kelertienė, nes žmonių nuotaikas ir požiūrius ji jaučia kardinaliai geriau nei visokie ten pseudomokslinės politikos veikėjai. Čia išvis paprastai pažiūrėkit: jei tarsim, kad astrologija yra tiesiog būrimas iš kavos tirščių, tai atsitiktinis pataikymas visvien bus geresnis, nei politologiniai prognozavimai. O jei tarsim, kad yra dar ir kokių nors intuityvių nuojautų, kurios prasimuša į rezultatus – tai jau gaunasi išvis tiksliai. Todėl astrologines rinkimų prognozes rimtai patariu paskaitinėt ir čia aš nejuokauju.

„Taip“, Lietuvos Laisvės Sąjunga ir liberalcentristai

Frakcija „Taip!“ – panašu, kad nustos egzistuoti išvis. Artūras Zuokas – atskiras klausimas, tačiau jau ir jo katastrofišką smukimą parodė rinkimai į Europos Parlamentą bei į Prezidento postą. Ir nereikia čia fantazuoti apie menamą populiarumą – pasižiūrėkit paskutinių rinkimų rezultatus ir grįžkit į realybę, ponai iš zuokinių. Kazimira Prunskienė ir Algirdas Paleckis yra pasibaigusių politinių karjerų pavyzdžiai.

Likę iš frakcijos – išvis neaišku kur pasiduos. Gal darbo eis ieškotis. Visiška desperacija ir beprasmiškumas matosi iš kelių paskutinių veiksmų – pirma susijungimas su žlugusia Liberalų ir Centro sąjunga (kai feilas jungiasi su feilu, feilai susidaugina, t.y., būna feilas kvadratu), o paskui keistas bandymas pasivadinti „Lietuvos Laisvės Sąjunga“. Man atrodo, kad gal taip bandyta taikyti į buvusį Vytauto Šustausko elektoratą, kas rodytų kažkokius grupinio mąstymo sutrikimus.

Galų gale pavadinimas pakeistas į „Lietuvos Laisvės Sąjunga (liberalai)“, kas man skamba panašiai nesąmoningai, kaip ir koks nors „Lietuvos Verslininkų Partija (socialistai)“. Tai dar pridėkim prie to, kad prieš kokį pusmetį-metus būta ir kokių tai nelabai aiškių kalbų link kokių tai juodai-oranžiniai dryžuotų atspalvių ir gausime visiškai nesuvokiamą makalynę. Ai, dar papildomai pridėkim, kad partijos vado žmona perbėgo pas socdemus, kas irgi rodo partijos lygį.

Žodžiu, tendencija čia kaip su tokia į Seimą kažkada pakliuvusia klounų partija, kuri visam laikui dingo ir jau nebeegzistuoja. Ai, beje, ir iš jos kažkas į tą sąjungą perbėgo. Nu ko čia galima tikėtis? Ogi nulio. Tai akivaizdu: netgi tarp mano politiškai apsišvietusių draugų pusė nei nežino naujo šitos partijos pavadinimo (taip, aš nejuokauju), tai ko čia daugiau tikėtis?

Tėvynės Sąjunga – Lietuvos Krikščionys Demokratai

TS-LKD buvo opozicijoje, ilgai viskam prieštaravo ir protestavo, ant jų galvų zuokiniai vertė visas nuodėmes (įskaitant ir kokius tai aiškinimus, jog Vilniaus skolą sukėlė Ingrida Šimonytė, o Artūro Zuoko valdymas niekuo dėtas). Reikia manyti, kad šitai pasikeis. Kita vertus, neverta manyti, kad pokytis bus kardinalus ir daugumą sukuriantis – greičiausiai prisidės kokios 5 vietos.

Nukristi vietų net iš principo beveik negali, nes jau kas kas, bet konservatorių rinkėjai pasižymi kraštutine ištikimybe. LLRA – gal vienintelė partija, kuri rinkėjų ištikimybe lenkia konservatorius. Ir kartu nepritraukia nieko daugiau. Kiek jie laimės – ogi maždaug apie 10 vietų. Nei viršun, nei apačion pajudėti anie smarkiai neturėtų, nes nėra priežasčių tam. Na, nebent vienas-kitas rinkėjas perbėgtų pas socdemus, liberalus, tautininkus ir dar ką nors, ale tokia kaita vargu ar bus didelė, pavienių procentų lygio.

Kita vertus, gal prisidės truputis suaktyvėjusių Rusijos nemylėtojų, tad iš to gali ir augimo gautis kažkiek.

Darbo partija

Darbo partija – reikia manyti, kad kristels. Ir čia daugiausiai įtakos padarys ne tik kažkokie ten šiaip neaiškumai, bet ir tai, kad smukimas eina visos Lietuvos mastais. Ir tas smukimas po truputį eis ir niekur jie nesidės. Ir Viktoas Uspaskichas išvykęs, ir šiaip čia neaišku kas darosi.

Taigi, čia nėra ką šnekėti, tad imkim kokias 3 vietas ir viskas.

Lietuvos Socialdemokratų partija

Socdemai – ko gero čia kaip tik ir sunku prognozuoti: kaip tik dabar esantis mažas atstovavimas savivaldoje greičiau susijęs su senomis istorijomis, kai paleckiniai Vilnių ėmė. Kita vertus, bendra socdemų neigiama švytuoklė ir Vilniuje, ir Lietuvoje jau rodo ženklus. Na, tarkim, kad vienas efektas į vieną pusę, kitas efektas į kitą pusę, plius dabartinės valdžios autoritetas, plius kažkiek iš darbiečių atimtų balsų – gaus jie 10 vietų.

Realistiškai žiūrint, socdemai bus procentiškai labiausiai išaugusi partija iš tų, kurios dabar Vilniaus savivaldoje yra.

Tvarka ir Teisingumas

Paksuoliai aka tvarkiečiai – keista, ale irgi gali parodyti tendencijas į viršų, netgi pakankamai stiprias. Bent jau tą jie parodė per Europos Parlamento rinkimus. Matyt neverta abejoti, kad „Tvarka ir Teisingumas“ bus smarkiai aktyvizuoti, nes Rolandas Paksas bandys grįžti į politiką per ten, per kur pradėjo – senais laikais gi jis jau buvo Vilniaus meru.

Kita vertus, net per aktyvizavimą daug čia nebus – ne miestuose jo populiarumas dominuoja. Taigi, nesigilinkim pernelyg ir tarkim, kad čia bus 4 vietos.

Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija

Čia aš tiesiog neturiu ką pasakyti. Surinks jie balsų ne mažiau, nei turi iki šiol, o gal ir daugiau. Netgi gal ir juntamai daugiau.

Liberalų Sąjūdis ir visos kitos partijos

Taigi, čia pasumuokime šiuo metu Vilniaus miesto Taryboje esančių politinių jėgų likučius: lieka įvairūs perbėgėliai, iškritėliai ir neaišku kaip niekam nepriklausantys, o taip pat ir mažosios partijos – tai vat čia sakykim, kad visgi truputį jų sumažės. Irgi bus kokios 4 vietos išvis.

Iš tų keturių vietų kokia pusė gali atitekti išvis nepriklausomiems kandidatams, o kita pusė – turi šansą tekti tautininkams, nes spėju, kad jie šį kartą sudalyvaus ir garantuoju, kad elektorato jie turi pakankamai, kad 1-2 vietas Vilniuje paimtų. Dabar vat ir pasumuokim: 0+15+10+3+1o+4+4=41.

Taigi, dar lieka 10 vietų, ar ne? Ar tai gal 9 vietos plius meras. Vat į tas 9 vietas švariai įtaikys Liberalų Sąjūdis. Maždaug į tą kiekį, kurį atlaisvins ta pavadinimą ir sudėtį bekaitaliojanti politinė grupė, kurios savivaldybėje matyt kad neliks. Aišku, pas liberalus potencialo yra ir daugiau, tik vat tas labiausiai priklausys nuo aktyvumo. Taip ar anaip, niekas nei neabejoja, kad šita partija dabar jau taiko į stipriausias Vilniaus savivaldybėje, tad kartu su TS-LKD gali sudaryti dvipartinę daugumą, kuri ir nulems viską. Aišku, jei abi partijos sugebės nesusipjauti. O jei nesugebės – nu tai tęsis viskas taip, kaip buvo iki šiol – ir balsų mažiau surinks, ir daugumos negaus. Žodžiu, galim tik spėlioti.

Bendrai tai su Liberalų Sąjūdžiu čia yra daugiausiai neaiškumų, kiek tik galima sugalvoti – pagal ankstesnius savivaldos rinkimus nieko negalima spręsti, nes ankstesniuose savivaldos rinkimuose jie faktiškai nedalyvavo (atitinkamai ir vietų negavo, o dalyvavimu aš to nedalyvavimo nepavadinčiau), o dabar gi jie yra viena iš kiečiausiai kylančių partijų. Seimo rinkimuose jie jau parodė, kad sugeba eiti viršun netgi prie neigiamos švytuoklės, o per Europos Parlamento rinkimus jie parodė, kad jau yra viena iš kelių galingiausių partijų Lietuvoje.

Taigi, kadangi viską spėlioti su šitais pernelyg sunku, tai čia pažiūrėkim paprastai: Liberalų sąjūdis gali balsų gauti tiktai tiek, kiek gali prarasti kitos partijos. O kiek tos kitos partijos balsų gali prarasti – mes čia galim nebent išburti. Žodžiu, jei pravarysim spėliojimus (viršutines ir apatines kitų partijų augimų ir praradimų ribas) per variacinį analizatorių, tai viršutinė aukštos konfidencijos Liberalų Sąjūdžio riba yra apie 20 vietų, o apatinė – ne mažiau, kaip dabar turi socdemai, darbiečiai ir tvarkiečiai, t.y., apie 5 vietas. Žodžiu, gauname vėl vidutiniškai apie 10 vietų su aukšta konfidencija, kas rodo, jog kažkokia dabar savivaldoje esanti partija apie 10 vietų turi prarasti. Aišku, jei neišlįs kažkokių neįvertintų dalykų.

O vat čia ir pereikim prie likusių pasiskirstymų bei galimų kandidatų į merus, nes ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Nes merai čia gali daug ką pakeisti taip, kad visi tie pasiskirstymai nustos galioti ir viskas, todėl visos šitos mano prognozės čia nieko nevertos. Nes ir šiaip žiūrint, kas gi yra prognozės? Jos yra kažkokie pezalai apie ateitį, kuri dar neatėjo, t.y., apie išsigalvotus imaginarinius dalykus. Ir kartu jos būna pateikiamos kaip realus faktas. Kitaip tariant, prognozės yra ne kas kita, kaip kliedesiai, tad jomis tikėti pernelyg neverta.

Kandidatai į Vilniaus merus

Ir štai čia jau prasideda visas balamutinimas, kuris viską keičia aukštyn kojomis. Iki šiol rinkimai vykdavo tiesiog per partijas, kurios paskui susimesdavo ir išsirinkdavo sau merą miesto Taryboje – kartais net ir tokį, kad visi rinkėjai spjaudytis ima ir nesupranta, kaip čia taip gali būt. Dabar gi atvirkščiai – merą rinks žmonės. Tai reiškia, kad bus po porą biuletenių, o kartu su jais – ir įdomesnis balsavimas. Taigi, ir rezultatai dar mažiau aiškūs.

Turiu čia pasakyti, kad pagal įdomumą šitie Vilniaus mero rinkimai gali tapti pačiais kiečiausiais rinkimais, kiek išvis yra kada nors buvę Lietuvoje. Nes netikėtumų čia bus pilna, o kandidatai – neįtikėtinai galingi, ryškūs ir stiprūs. Aš netgi galiu pasakyti taip, kad būtent šitie rinkimai parodys politines tendencijas, kurios galios artimiausius dešimt metų visos Lietuvos mastais. Kažkurios figūros per šituos rinkimus taps visos Lietuvos politikos dominantėmis, o kažkurios kitos – tiesiog bus nurašytos visam laikui.

Žodžiu, čia kol kas neaiškumų ir spėlionių tiek, kad fantazijų, prognozių bei kitų kliedesių galim nestabdyti. Paprastai žiūrim (kur nėra kokio aiškaus kandidato, ten paspėliojam):

  • Rolandas Paksas – jau buvo Vilniaus meru ir turi atkaklius rinkėjus, kurie gali aktyvizuotis ir viską persukti į savo pusę. Get it real: kol jūs dvasingai diskutuojat ir svaigstat internetuose apie visokias politikas, paksuoliai nueina ir pabalsuoja. Paksas ne šiaip sau kažkada tapo Prezidentu – kol visokie dvasingi dešinuoliai ir kairuoliai dvasingai svaigo, jo rinkėjai nuėjo, subalsavo ir laimėjo. Norit kognityvinio disonanso? Ogi imkit: Rolandas Paksas labai realiai gali tapti Vilniaus meru. Ir netgi jei ir netaps, mažiausiai per pirmą turą nuims krūvas balsų iš konservatorių ir liberalų. Iš pirmųjų – dėka savo orientacijos į nacionalistinį elektoratą, o iš antrųjų – dėka savo orientacijos į paprastąjį marginalinį liberalumą (žinot tuos, kur sako „duokit žmonėms gyvent„). Negana to, nuims jis balsų dar ir iš darbiečių bei zuokinių, nes pagal rinkėjų charakterį atitinka vienus ir kitus. Rolandas Paksas ilgam buvo išstumtas iš politikos, bet dabar susitaikykit su faktu, kad jis ateina vėl. Ir principinis jo potencialus segmentas (kuris visai nesimato iš internetų ar šiaip visokių dvasingų hipsteriams bei visokiems intelektualams patinkančių jaukių kavinukių ir kepyklėlių) yra toksai didelis, kad jūs geriau paverkit kamputyje, jei jums Paksas nepatinka.
  • Mantas Adomėnas – gal kažkas ir nuvertina, bet išties tai labai kietas. TS-LKD yra nežmoniškai triuškinanti. Aš jums garantuoju tą, nes į skaičius pasižiūrėkit. Kiek atsimenu, vienuose prieš porą metų buvusiuose rinkimuose vienmandatėje padarė Artūrą Zuoką visiškai. Čia specialiai tiems, kas svaigsta, jog Zuokas kažkam dar parodys kažką, o Adomėnas esą neturi šansų. Turi jis šansus ir tie šansai labai netgi realūs. Ir jei pažiūrėsit į esamąjį pasiskirstymą savivaldos Taryboje, tai neabejokit, kad Adomėno šansai tapti meru yra neišgalvoti.
  • Remigijus Šimašius – geras doras įvaizdis, savo laiku buvo vienas sėkmingiausių Lietuvos ministrų, dabar internetuose stiprus, o ir šiaip sveiko proto, ale klausimas ar susiims tiek kietai, kad imtų ir laimėtų. Čia toksai niuansas: nors Vilniuje internetais besinaudojančių rinkėjų dalis daug lemia, visvien galų gale viską nulemia tie, kas savo kojomis nueina pabalsuoti. O su tais internetiniais palaikytojais yra taip, kad jie galvoja jog tuose savo internetuose pašnekės ir mygtukus paspaudinės ir buzą padarys, o to ir užteks, nes tada kiti nueis ir už juos pabalsuos, nes taip jie visiems prišnekėjo. O tada tie kiti nueina ir pabalsuoja visai kitaip, nes dėjo jie ant tų dvasingų protingų internetų. Nu gerai, tiek to. Realūs čia šansai, netgi vieni iš pačių realiausių, nes Remigijus Šimašius kol kas atrodo turi vieną iš didžiausių palaikančių segmentų.
  • Artūras Zuokas – berods buvęs Rolando Pakso bendražygis, kuris kažkaip atsiskyrė ir bandė pralenkti nuverstąjį prezidentą. Bet pagal faktus  žiūrint, gaunasi taip, kad kiek bebandė, prie Pakso mastų nepriartėjo. Visgi kaip bekalbėtume, yra daug tokių žmonių (ir aš pažįstu asmeniškai ne vieną), kurie sako frazes „juk ir kitiems duoda“, „bet ir miestui kažką darė“, etc.. Yra netgi žmonių (ir tokių pažįstu ne vieną), kurie džiaugiasi sumažėjusiomis šildymo kainomis, atpigusiu ir fantastiškai pagreitėjusiu miesto transportu, beveik iki 6500 pakilusiais vidutiniais atlyginimais, puikiomis avialinijomis, išnykusiais kamščiais, užtaisytomis duobėmis ir galų gale dingusia Vilniaus skola. Taip, čia bus balsų, Artūras Zuokas jų surinks – nesenuose Prezidento rinkimuose už jį Vilniuje balsavo net 10% žmonių, o savivaldoje balsuos gal netgi daugiau. Negalvokit kad aš čia taip sarkastiškai juokauju – aš visiškai rimtai čia kalbu. Dar nenurašykit Zuoko visiškai, nes jo šansai tikrai yra.
  • Valdemaras Tomaševskis – aš nei nežinau, ar jis dalyvaus, bet čia aš jums pasakysiu paprastai: jo partija ir rinkėjai yra geriausiai organizuota partija ir rinkėjai per visą Lietuvą. Ir mažiausiai antrą turą aš jums garantuoju su aukšta konfidencija. Ir žinote, lyginant su kai kuriais kitais kandidatais, aš netgi negaliu pasakyti kad tai būtų blogiausias pasirinkimas. Ir negana to, net jei pats Valdemaras Tomaševskis neis, o vietoje jo eis kažkas kitas (pvz., Renata Cytacka), situacija liks visiškai tokia pati, nes šita partija yra neįtikėtinai gerai organizuota, niekas jai neprilygsta. Ir turint omeny įprastą savivaldos rinkimų pasyvumą, tai yra bene realiausias kandidatas į merus. Taip, get it: potencialus segmentas yra 40%, o aukštos konfidencijos dalis – apie 20% balsų, kai pas likusius yra kardinalus išsiskaidymas, išliekantis netgi antrame ture. Taip, jūs teisingai supratote, jis realiai yra stipriausias kandidatas iš visų, kas dalyvauja ar gali dalyvauti.
  • Milda Dargužaitė – vienu metu jau buvo kalbos, kad ji dalyvaus. Nežinau, ar dalyvaus, bet manau kad įmanomas variantas, jog ji apsispręstų ir nuspręstų eiti kaip nepriklausoma kandidatė. Gal čia šansai nėra baisiai dideli, bet yra ir niuansų: ji yra opozicinė valdžiai, ji yra nepriklausanti kažkam ir ji turi šansą surinkti juntamą kiekį protesto balsų. Žinoma, tai priklausytų nuo to, kiek gera būtų jos rinkimų kampanija, bet tiesiog nenuvertinkim ir nenurašykim to, kas gali būti. Įsivaizduokit situaciją, kuri dar visai gali įvykti per artimiausius kelis mėnesius: partijos susipjauna, išlenda dar kokių nors dalykų ir krūva žmonių ima ieškoti alternatyvų. Ir tiesiog subalsuoja už Dargužaitę. Ir ji pakliūna į antrą turą su Tomaševskiu. Ir tada sulekia tuntai balsuot bile už Dargužaitę, kad tik ne už Tomaševskį. Ir viskas.
  • Ingrida Šimonytė – kadangi ji čia jau nedalyvauja, tai reiktų jos čia neįtraukti, bet aš visvien ją įtraukiu, nes labai jau ryškiai ji nuskambėjo. Pagal savo elektoratą – ji taiko į segmentą, kuris yra kažkur tarpe tarp Remigijaus Šimašiaus ir Manto Adomėno. Sakyčiau, buvo viena iš tų, kas buvo labai labai realūs. Taigi vat, kiek reali buvo Ingrida Šimonytė, tiek bus realus ir Mantas Adomėnas.
  • Jonas Pinskus – kaip čia jums dabar pasakyti. Aš išties tai pasakyti nelabai daug ką galiu, bet aš jums garantuoju, kad mažų mažiausiai kitiems interferencijos padarys, dar ir tiek, kad nebus jau paprasta visus pasiskirstymus suskaičiuoti. Darbo partija vis dar yra daug ką galinti ir į marginalinių tarpą vis dar nepakliuvo. Ir tai reiškia, kad čia kokius gal netgi 20% rinkėjų balsų įmanoma pasiekti. O ar žinote, ką tai reiškia? Ogi tai, kad su tokiu balsų kiekiu Jonas Pinskus turi šansą praeiti į antrą turą, nes kiti gali surinkti mažiau. O antrame ture kombinacijoje su Valdemaru Tomaševskiu jis turi šansą tapti Vilniaus meru. Gotča? Realus kandidatas, kaip matote, ir šansai realūs.
  • Gintautas Paluckas – jis jau paskutinis čia šitame sąraše, bet tikrai ne paskutinis bus rinkimų rezultatuose. Žodžiu, jaunas, kairysis, turintis didelį elektoratą partijos dėka ir kaip čia taip vat pagalvojus – iš principo vėlgi tas pats scenarijus: 20% pasiekti pirmam ture šansas yra, partija – valdančioji ir Algirdas Butkevičius gal dar tars savo žodį, o praėjus pirmą turą – laimėjimas antrame ture. Ir tai irgi realiai įmanoma.
  • Ar dar kažką praleidau?

Tai dabar jau jūs matote, koksai pasiskirstymas čia yra ir kaip viskas bus žiauriai ir negailestingai, kaip kokioje politinėje mėsmalėje. Aš jums jau pačioje pradžioje sakiau, kad viską labiausiai nulems LLRA. Ir kaip matote, viskas nuo jų ir priklauso: pirmame ture šansus turi faktiškai visi, o praėjus antrą turą – arba laimi Tomaševskis, arba tas, su kuo Tomaševskis praėjo pirmą turą. Ir tas pirmo turo laimėjimas kitam kandidatui gali būti nulemtas ne tai kad kokių nors 10% balsų, ir netgi ne 1% balsų, o visiškai realiai netgi kokio nors pavienio balso. Nes visi čia kaposis negailestingai, o galų gale visvien viską nulems Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija. Tai yra ta vienintelė esminė jėga, kuri čia reguliuoja viską. Ir visa kita nieko nereiškia.

 

——-

Žodis „irba“ yra gerai žinomas visiems, kas moka logikos pagrindus ir visiškai nesuprantamas kitiems. Esmė labai paprasta: kai nesupranti logikos, tai atrodo, kad tinka operacija „arba“ (loginė disjunkcija), bet nei velnio ji netinka, nes reiškia kad tik vienas iš sąrašo. O jei keli iš sąrašo – tai „ir/arba“. O jei visi iš sąrašo – tai „ir“ (loginė konjunkcija). Bet naudoti du junginius vietoje vieno – tai beprasmybė, nes logikos išties tada išvis nelieka – panašiai, kaip užrašius „2+-2“ – gaunasi nesąmonė. Todėl ir naudojamas žodis „irba“, kuris reiškia inkliuzyvinę disjunkciją, kai žodžiui „arba“ paliekama ekskliuzyvinė disjunkcija. Tačiau šito niekada nesupras jokie kalbainiai, nes jie su logika neturi nieko bendro, kadangi logika ir kalbainystė yra tarpusavy ekskliuzyvi.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+1Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

25 thoughts on “Artėjantys rinkimai į Vilniaus merus

  1. Karolis.S

    Tas gi Imbrasas buvo Vilniaus meru, o irgi iš paksininkų, tai čia dar gali pridėti kovos taškų, nes nemažai kas jį prisimena visai teigiamai Zuoko kontekste. Kaip Andrius Užkalnis sakė, būtų buvę smagu matyti Šimonytę mero pareigose, bet dabar Tomaševskis tikrai gali praslįsti dėl visų minėtų sąlygų. Kita vertus, net daliai lenkų jis yra labai atgrąsus, bet sveikas protas nėra dominuojantis, ogi jie puikiai akumuliuoja rusų balsus, taip kad gali būti beliberdą.
    Ir dar -- nemažai Šimašių palaikančių Vilniuje gyvena, bet registruoti visai kitame gale Lietuvos. Rinkėjų aktyvumas bus labai svarbus ir ta pilka zona turėtų būti target’as, bet jie taip patogiai būna, kad vargu ar nueis iki balsadėžės, visokios baltosios rankelės tik pabliaus kad reikėjo internetu leist balsuot ir tada būtų tikresni rezultatai.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, Imbrasas pats nekandidatuos, bet taip rimtai pagalvojus tai jo, nebuvo jis pats blogiausias iš Vilniaus merų 😀

      Reply
      1. Karolis.S

        Imam kitą miestą -- Kauną, Kupčinskas irgi nėra pats blogiausias iš visų merų, o kai standartai tokie žemi, tai vis renkamasi iš mažesnės blogybės, aš esu labai UŽ didesnes permainas ir Kauno Tarybos atveju, nes liberalai turi labai gerų žmonių, bet čia labai susipjovę su TS-LKD, o per tą prarają tik išbarsto balsus visai neaišku kam. Kauno savivalda dar didesnė makalynė nei Vilniaus, tikriausiai būtų visai neblogai visus atleisti, o tada priimti iš naujo konkurso būdu, kurį organizuotų kokia įdarbinimo agentūra ar kita savivaldybė.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Man čia išties labai keista, kad Kaune liberalai ir konservatoriai susikirtę mirtinai. Kažkaip nesueina galai su galais man šitai.

          Kita vertus, dėl Kauno -- aš atsimenu, kad tenai meru buvo berods kažkoksai Vytautas Šustauskas. Ghrmz… Nu gal ir jo, gal ir sudėtingiau ten viskas Kaune, nei Vilniuje.

          Reply
    2. Arklimantas

      su Imbrasu man toks asociatyvas: paskambino kartą į žinių radijo laidą kokis tai klausytojas ir klausia Imbraso: „kodėl ponas Vilniaus mere pas jus žodynas apsiriboja 30 žodžių ir kodėl Jūsų vizualinis IQ yra minusinis“? ir man viskas susidėjo į vietas. Imrasas -- klasikinis Šarikovas. Tai žmogus, kurio klausantis gėda už jį patį…

      Reply
  2. Shilas

    Kur pasirašyti peticiją už irba įteisinimą. Kol kas mums tenka verstis su ir/arba, bėda, kad įstatymuose nenaudojamas ir/arba, todėl
    gaunasi gremėzdiškos arba neaiškios normos.

    Dar dėl logikos. Va Jums gramatiškai teisingas sakinys:
    Tomaševskis niekada nelaimės rinkimų, o jungtukų junginius, kaip ir žodžius, reikia vartoti, o ne naudoti, kaip kad nurodėte tekste.

    Logiškai išvertus aukščiau parašyta, jog Tomaševskis visada laimės rinkimus (du neiginiai), be to žodžiai, pasak kalbainių, kažkodėl yra vartojami (kaip bulvės, kartą suvalgei ir neliko), o ne naudojami (kaip plaktukas, kuri gali pagal funkciją daug kartų naudoti)…

    #Logic.

    Reply
  3. Shilas

    Asmeniškai tikiu, kad Šimašius būtų puikus meras Vilniui. Tiek tikiu, kad ne tik balsuoju už jį, bet ir skatinsiu kitus balsuoti. Tikiu, kad nenuvils, nebent būtų išrinktas meru, bet neturėtų tarybos palaikymo (formaliai be jos meras galių neturi).

    Reply
  4. Povilas P.

    Ar gali būt taip, kad jeigu nebūtų krūvos vilniečių (dirba ir vaikus mokina Vilniuj), Vilniaus rajone, tai rezultatai reikšmingai koreguotųsi į LS/TS pusę? Jųjų balsai dabar gi nueis į Vilniaus rajoną, kur lenkų neperspjaus tikrai.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jei jų vaikai mokosi Vilniuje, tai jie ir registruoti Vilniuje.

      Per paskutinius 20 metų su ta absurdiška registracija išties yra kitas poslinkis -- Vilniuje gyvena bent keliasdešimt tūkstančių žmonių, kurie čia niekaip neregistruoti, nors gyvena ir dirba nuolat, daug metų iš eilės. Ir jie čia balsuoti negali.

      Reply
  5. Siaubas

    Tarp konservatorių gali būti tamsus arklys anoks Romualdas Mačiulis.
    Kažkaip ten siejasi su dešiniuoju trolibanu ir pastaruoju metu neįprastai daug piarinasi, ypač lietrytije.
    Pas LLRA irgi toks yra – neatmesčiau galimybės, kad jie į kandidatus galėtų iškelti J. Neverovičių.
    Bet iš principo visiškai nesvarbu, kokį merą išrinks, nes jį elementorišku balsavimu gali atleisti taryba, todėl gerokai svarbiau, kas papuola į ją.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jei konservatoriai dar trečią kartą keis Adomėną į kitą kandidatą, tai jau šitai ims duoti rezultatus, dėl kurių pas juos smukimas prasidės. Ir šito jiems geriau nedaryti.

      Reply
      1. siaubas

        Čia toks yra esminis momentas, kad, kaip šiandien visiems FB priminė J. Razma, M. Adomėnas dar nėra TS-LKD oficialiai patvirtintas kandidatas. Jis kol kas tokiu de facto yra, nes niekas kitas dar nepanoro pretenduoti, tačiau jeigu tokių atsirastų, bus privalomas TS-LKD balsavimas dėl kandidato į merus.
        Todėl, nuo konservatorių vadovybės mažai kas tepriklauso, jeigu R. Mačiulis įstotų į partiją (jei to jau nepadarė), iškeltų savo kandidatūrą ir per kelis mėnesius sužavėtų TS-LKD, galėtų tapti kandidatu į merus. Bet čia tik hipotetiškai ir išvis čia tik mano asmeniniai išvedžiojimai, kurie nebūtinai teisingi.
        Bet kuriuo atveju – kandidatuos, ar ne M. Adomėnas mero kėdės nematys. Nebent susirinktų tokios sudėties taryba, kuri tiesiogiai išrinktą merą pramestų ir jo vieton prisaikdintų Adomėną.
        Pagrindinė problema su M. Adomėnu – jo įvaizdis. Drg. Račas tai vadina atstumiančiu, bet tai labiau yra tiesiog netinkamas įvaizdis potencialiam rinkėjui. Vilnius yra kaimiečių miestas – reikšminga dauguma jame gyvenančiųjų – atvykėliai iš periferijos, 2-os kartos vilniečių gana nedaug, o 3-os kartos išvis sunkiai besurasi. Daug kas galvoja, kad sostinėje gyvena vien anglakalbiai vadybininkai ir startupų įkūrėjai, bet išties tai yra tas žmonių luomas, dažnai vadinamas paprastu žmogumi. O jie su M. Adomėnu susitapatinti visiškai negali: vilki ledinius kostiumus, egzaltuotai šneka, vakaruose mokytas – ne savas vienu žodžiu, todėl už šį kandidatą jokiais būdais nebalsuotų. O čia kalba yra apie gerus 20-30 proc. balsų, kurie jam užtikrintų rimtą persvarą.
        Protingiausia būtų libsajūzui ir konservatoriams išsikelti bendrą kandidatą R. Šimašių, tai čia išties būtų tas atvejis, kai 1+1=2, o ne kaip Zuoko ir liberalcentristų atveju: 1+1=0
        Bet ką aš galiu žinoti? Vis tiek mero ir savivaldos rinkimuose nebalsuosiu.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Dėl to, kad kelti vieną bendrą kandidatą -- tam reikia pernelyg didelio tarpusavio pasitikėjimo ir bendrų tikslų. Praktikoje tai labai sunku įgyvendinti, šitą realiai matėme tik per Prezidento rinkimus, o ir tai su neutralia kandidate.

          Realybėje gi suveikia lokalūs optimumai aka departamentizacija: visi tikisi naudos sau daugiau, jei žais grynai už save. Rezultatas -- naudos išsiskaido ir bendro rezultato nėra, o tada -- nėra ir didžiojo išlošimo.

          Beje, tokie procesai vyksta ne tik tarppartiniuose žaidimuose, bet ir pačių partijų viduje -- kandidatai į kandidatus ima pjautis, vieni kitus skandinti, kovoti dėl vietų ir galų gale baigiasi tuo, kad visi pasilieka be nieko.

          Žvelgiant sistemiškiau ir labiau iš valdymo pusės -- dėl lokalių optimumų atsiranda keli reiškiniai:

          Defokusacija -- neužsiimama tuo, kuo reikia, t.y., nevykdomi reikalingi veiksmai
          Muda -- resursai švaistomi ten kur nereikia, t.y., tarpusavio kovoms, diskreditacijai ir t.t.
          Sutrikęs planavimas -- negebama adekvačiai reaguoti į realybę ir numatyti bei įvykdyti reikalingus veiksmus
          Prarasta sinergija -- vietoje to, kad būtų 1+1=3, gaunasi 1+1=0

          Žodžiu, vadybinė klasika tiesiog. Dėl tos priežasties kai kuriose įmonėse už bet kokį vidurinės grandies vadovo pasakymą, kad kažkas kas reikalinga jo įmonei (ar kitiems skyriams), esą jo skyriui nenaudinga, būna imamasi pačių žiauriausių sankcijų -- iki tiek, kad už vieną tokią frazę galima atleisti iš darbo. Tik vat partijose, suprantate, esą kitaip, čia mat suprantate, reikia gi su tuo susitaikyti, blablabla.

          Faktas yra tiesiog toks -- pyragas arba egzistuoja ir jį galima dalintis, arba jis yra neegzistuojantis, o tik imaginarinis. Iš vadybos pusės žiūrint -- čia irgi klasika: prognozės painiojamos su realybe, o paskui pešamasi dėl to, kam atiteks imaginarinis išlošimas, užmirštant apie tai, kad realybėje jo dar nėra. Irgi, beje, defokusacijos pavyzdys visame gražume.

          Žodžiu, situacija paprasta: konservatorių atveju vienintelis Mantas Adomėnas jau antrus metus bando tą Vilniaus mero pyragą sukurti, o dabar atsiranda kažkas kas sako, jog „oi, pyragas, dar nenusprendėm čia, kad būtent Adomėnas jį kepa, tai dar pasidalinkim visi“.

          Žodžiu, tokia vat realiai paprasta situacija.

          Reply
          1. siaubas

            Velniškai sudėtinga taikyti vadybos principus politikams, kurių didžioji dauguma psichopatai ir sociopatai. Viską dar blogina tas faktas, kad psichopatams bei sociopatams nuo valdžios turėjimo, smegenyse vyksta tokie patys procesai, kaip ir vartojant narkotikus. Iš to išsivysto priklausomybės, kurios stumia politikus ieškoti daugiau galios, o narkomano protas labai siauras ir konkretus: padaryti viską dėl dar vienos dozės. Čia labai ryškiai tai pademonstravo A. Paulausko atvejis – pabuvo kurį laiką be priklausomybės objekto ir spjovęs į savigarbą, ėjo žemintis pas visas partijas, kad tik gautų progą vėl pasisvaiginti.
            Todėl ir gaunasi tokie nelogiškumai, kur akivaizdus win-win, o čia ima ir viduje prasideda kažkokios kovos, kurios sabotuoja tikslą taip, kad rezultate išeina labai akivaizdus lose-lose.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Ghrmz… Na taip, tas yra, tam tikras specifinis potraukis į galią išties tarp politikų yra paplitęs. Iracionalumas, žodžiu.

              Reply
  6. Karolis

    Pakso dalyvavimas stipriai kirstų per lenkų kandidato šansus. Sakyčiau, jei Paksas dalyvauja, tai bene realiausias kandidatas išeiti į antrą turą iškart.
    Slaviškoji Vilniaus populiacija visuomet labai noriai eidavo „golosovat za Paksasa“. O LLRA jau patiems lenkams yra atsibodusi, kiek pašneku su jų etatiniais balsuotojais.

    Reply
    1. Karolis.S

      Slavi6kuosius, sakykime tiesiai, rusus ir šiaip koloradinius, labai gerai akumuliavo LLRA, tas ir iš visokių apklausų gatvėje matėsi, ypač po tos juostelės pasikabinimo ant atlapo. Šitas momentas tik dar kartą įrodo, kad Baltijos valstybėms tikrai reikėjo rusišką kanalą sukurti pačioms, kad ir vieną bendrą, nes dabar juos tiesiogiai veikia Rusijos propaganda, o kas stoja į jų pusę, tie iš karto savi ir reikia balsuot. Taksistą gal kažkokį per futbolo čempionatą kalbino, klausė ką palaikysit, tas atsakė „Rusiją“, -- gera komanda, patinka žaidimas? -- tyla.
      Svarbu buvo pasakyt Rusija. Taiva tokius ir panašius LLRA per gana trumpą laiką gerai patraukė į savo pusę, taip likviduodami skirtumą prarastų normaliai mąstančių savo tautiečių, kurie jau tikėtina balsuoja pagal ekonomines preferencijas.

      Reply
  7. Jonas Povilas N

    Manau,kad kandidatas į Vilniaus merus turėtų suvokti,kad Vilnius yra Lietuvos valstybės sostinė,o ne miestas- valstybė,kaip Singapūras;neskirstyti Lietuvos piliečių į „savus“ ir „nesavus“ ,galvoti ne tik apie Vilniaus,bet ir visos Lietuvos interesus. Mano nuomone,tokių nuostatų laikytųsi p. Remigijus Šimašius.

    Reply
  8. Arklimantas

    Remigijus ar Šimonytė būtų per geras meras Vilniui. Labai gaila, bet mes tokio mero dar neužsitarnavom (neužsidirbom). Toks meras gali būti Taline ar Prahoje. Mūsų mieste gal jau nebe imbrasai su navickais valdys, bet irgi ne daug geriau.. O konservatoriai tai visiškai bejėgiai su tuo Adomėnu. Kas jiems darosi? Toks įspūdis, kad specialiai nori nelaimėti su tokiomis personomis…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      O kodėl gi neužsitarnavom gero mero? Išsirinkim ir turėsim. Čia nėra ko guostis, kad viskas blogai, nenusipelnėme ir taip toliau -- jei darysim, kad praeitų normalūs žmonės, tai ir praeis. Man, žinote, tai primena kalbas iš serijos „visvien visi viską vagia, tai gal nieko nedarykim, nes visvien vogs“. Taip visokie neaiškūs ir laimi.

      Reply
  9. perl007

    Nesusitaria politikai, gali susitarti rinkėjai?
    Pvz Vilniuj už liberalus, Kaune už konservatorius.

    Reply
  10. as

    O čia toks gana svarbus niuansėlis ypač lenkų atveju praleistas. Kas bus jei laimėtojas atsisakys būti meru? Nemanau kad Tomaševskis paliktų Europarlamentą dėl mero kėdės

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *