Ponai ir ponios. Aš šiandien tenoriu pasakyti jums vieną dalyką apie politiką ir išvis valstybės valdymą. Dalykas yra paprastas: arba visuomenė gali kontroliuoti valdžios darbą prasmingai, arba negali. Jei negali – tai viskas būna blogai, o jei gali – tai tada valdžia dirba visuomenei.
Čia ne kokie nors amerikonai, čia Povilas Poderskis su kolegomis daro. Daro tai, kas yra pasaulinio lygio stebuklas, nes kitos valstybės gali mums šito reikalo pavydėti.
Paprasta, tiesa? Jeigu vertiname, tai galime ir pasirinkti, kas bus valdžioje, ir pareikalauti konkrečių dalykų, ir pasakyti, kad valdžia ir jos įstaigos dirba gerai ar blogai.
Štai čia ir atsiranda klausimas, kaip mes valdžią vertiname? Irgi paprastas klausimas. Politikai beveilytų, kad vertintume pagal jų pezalus. Valdininkai irgi to norėtų. Nes visokie nekonkretūs pezalai – tai kaip tik tai, pagal ką neįmanoma įvertinti.
Štai todėl ir reikia rodiklių. Rodikliai – tai tiesiog skaičiai, kurie rodytų, kaip išties yra – ar gerai dirbama, ar blogai dirbama. Ar pagerėjo veikla, ar pablogėjo. Ar buvo naudos, ar nebuvo.
Bėda tik tokia, kad paprastai visokie politikai nenori to. Dar valdininkai – kartais nori, nes jei dirba, tai nori parodyti, kad naudos buvo. O vat politikai tai dažniausiai netgi nesupranta, kam to išvis reikia. Arba dar blogiau – supranta, kad pagal tuos skaičius pasimatys, jog ir iki jų, ir po jų įstaigos dirbo panašiai ir jokia ten politika įtakos nedarė.
Štai todėl aš ir noriu jums pareklamuoti šitą nuostabų projektą – Free Data. Ponas Povilas Poderskis, jį užsukęs, daro Lietuvai stebuklą. Pabalsuokime visi už jį Login nominacijose ir naudokime valdžios kontrolei.
Visuomenė juk gali kontroliuoti ir vertinti valdžią.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Jeigu atvirai -- tamsta siūlai įkaitų sistemą, kai beveidžiai „revizoriai“ laiko strese viešuosius veidus.
Tą patį siūlė ir Gorbačiovas. Ir tai logiškai nulėmė jo paties patekimą KGB įkaitu. Tai logiškai „atvedė į Putiną…“
Yra paprasta schema, kai keliama abejonė ir įspūdis. Iš to aiškėja valdžios funkcinis vaizdas. Ir jei tie įspūdžiai kartojasi -- jie pamažu tampa tiesa apie ne kokybę.
Demokratija yra įspūdžių laisvė o ne prokurorų sistema. Aš galiu sakyti -- štai tas valdininko automobilis yra šūdinas..“. Ir -- viskas! Ir nesvarbu, jei koks nors valdininkas, netgi pasitelkęs TUVLIT’os direktorių dokumentaliai įrodinės, jog faktai yra priešingi ir ta mašina -- ideali. O Vilniaus psichikos centro direktorius jam pagelbės posakiu, jog esu socialiai neadaptuotas dėl posakio kurį kiti laiko neprivalomu (nes jie nuo sovietmečio rezervuoti… o įpratę į privačios nuomonės, kaip nuosavybės privataus žinojimo negerbimą).
Demokratijos vis tiek aš tapsiu teisus, jei mano posakis yra rezervuotas, o vėliau pasikartos situacijos, nurodančios, kad tas automobilis yra pervertintas dalykas.
Ponas, man jūs primenate tokį Karpienį. Aš jus iš čia išbaninsiu, jei dar rašinėsit kliedesius. Tada nebegalėsite ir skaityti.
Antras blogis -- tu siūlai mąstymo schemą, kuri prieštarauja BK straipsniu dėl „padėties įgijimo nuteikinėjant, jog organizuotas spaudimas yra neįveikiamas…“ Linkiu to vis tik laikytis. Ir nors šis požiūris yra silpnas Lenkijoje, išvis skystas Rumunijoje, bet būtumėme solidūs bent jau prieš Japoniją.
Na manyciau visai vykes projektas. Manau gal kažkiek aptvarkys biurokratinį aparata.