Apie Spalio „šventes“

Nesuprantu žmonių, kurie jas švenčia. Mes Lietuvoj turim Gedulo ir Vilties dieną. Manau, kad tas Spalio "šventes" Rusija galėtų pas save paskelbti gedulo diena. Šiaip ar taip, nuo tų skerdynių pradžios komunistai vien Rusijoje nužudė tiek žmonių, kad iki šiol niekas neįstengia suskaičiuoti, o ką jau kalbėti apie to ideologinio maro aukas kitose šalyse – Kinijoje, Ukrainoje, Kambodžoje, etc..

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

25 thoughts on “Apie Spalio „šventes“

  1. ibicus_lj

    Nuo kryžiaus žygių, krikščionių religinių karų, inkvizicijos ir krikščionizacijos žuvo kur kas daugiau žmonių. Ar tai priežastis nešvęsti Kalėdų?

    Reply
        1. rokiskis Post author

          Ibicus, tu gi žinai, kad neigti pigias ir nuvalkiotas demagogijas (krikščionybės kryžiaus karai ir inkvizicijos) -- tai bergždžias reikalas. Aš suprantu, kad tau norisi malonumo papezėti, bet ar verta dėl tokio dalyko? 🙂

          Reply
        1. rokiskis Post author

          Matai, mane nustebino gan juntamas kiekis LJ postų apie šitą „šventę“ su visokiais tarpusavio sveikinimais, todėl ir parašiau.

          Reply
      1. nito_os

        kiekvienas supranta savaip šią šventę, todėl, dėl komunistų, ar kitų žmonių, kuriems ji asocijuojasi tik su revoliucija, nereikėtų kaltinti visos valstybės.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Valstybės ir nekaltina niekas. Aš tiesiog nesuprantu žmonių, kurie šitą tragedijos dieną švenčia (o tokių rusiškame Internete matau daug), o nesu girdėjęs, jog Rusijoje į tą datą būtų oficialiai reaguojama kažkaip kitaip. Vat tamsta man tai ir paaiškinote, kad tai susitaikymo diena, kuri visgi primena tragediją, kurią patyrė Rusija.

          Reply
  2. ekzon

    Kaip vakar pacitavo viena mano „frendė“, „verkiantys dėl revoliucijos baisumų, nepagailėkite poros ašarų ir dėl baisumų, ją pagimdžiusių“. Nelaikau šios dienos šventę, tačiau nemanau, jog revoliucija buvo vienareikšmiškai smerktina. Priešrevoliucinė padėtis tikrai buvo sunki. O revoliuciją rengę žmonės neturėjo prieš akis XX-tojo amžiaus pamokų, kaip mes.
    Be to, revoliucija buvo vienas iš faktorių leidžiusių Lietuvai atgauti nepriklausomybę, ir tą tikrai laikau privalumu.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Taip, neabejotina, kad jei ne ta suirutė, Lietuva vargiai būtų atgavusi nepriklausomybę. Visgi, priminsiu tamstai, kad pagrindinis faktorius, leidęs Lietuvai išsikovoti laisvę, buvo Kaizerio armija, kuri ne tik išstūmė Rusijos pajėgas iš Lietuvos, bet ir nubloškė jas toli toli nuo mūsų valstybės sienų. O revoliucija jau tapo antriniu faktoriumi, dėl kurio, žlugus Vokietijai, Rusija negalėjo kariauti toliau. Vėlgi, priminsiu, kad vardan geresnio gyvenimo buvo daryta 1905 metų revoliucija, po to atsiradusi vyriausybė ir pradėjo reformas. Tuo tarpu bolševikinis perversmas -- tai jau truputį kitaip vertintinas -- bene Solženicinas pasakė, kad valdžią Rusijoj užgrobė kriminalinių nusikaltėlių gauja (prisiminkim Stalino, Dzeržinskio ir būrio kitų komunistų XIX a. pabaigoje vykdytus plėšimus) :-/
      Vėlgi, „nepagailėkit poros ašarų dėl baisumų, revoliuciją pagimdžiusių“ -- taip, daugelio carinės Rusijos gyventojų padėtis buvo nekokia. Bet jei paskaičiuosim carinio režimo aukas, netgi švelniausias, tai paaiškės, kad anasai režimas per visą šimtmetį nužudė žmonių mažiau, nei bolševizmas sunaikindavo per vienerius teroro metus. Taip, galim prisiminti ir žiauriai malšintus Lietuvos-Lenkijos sukilimus, ir kalbos draudimą, etc., bet savo mąstais tai atrodo tiesiog juokingai, palyginus su bolševikiniu teroru.
      Taigi, visgi vertinčiau aną frazę, kaip post-komunistinį propagandos atgarsį.

      Reply
      1. zvyras

        Taigi taigi, ne kažką ten revoliuciją mums davė -- ar čia galvojama apie tą Lenino frazę apie tautų apsisprendimo laisvę ar tai teisę 😀 aha, taip norėjo suteikt visiem laisvę, kad dar teko su jais ir pakovot nemažai, kol išsinešdino.
        Šitą „šventę“ geru ar bent „neutraliu“ (anoks ir neutralus) žodžiu mini išskirtinai tik komunistai, jiems prijaučiantys ir panašūs.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Tikėkimės, laikui einant nunyks šitai. Manau, kad ateis laikas, kai ir Rusijoje komunistinę simboliką ims vertinti taip pat, kaip ir fašistinę.

          Reply
      2. ekzon

        Sutinku, Kaizerio armija taip pat buvo rimtas faktorius ir revoliucijai įvykti, karo reikšmės čia nesumenkinsi.
        vardan geresnio gyvenimo buvo daryta 1905 metų revoliucija, po to atsiradusi vyriausybė ir pradėjo reformas.
        Hm… 10 metų reformų, karas, po kurio šalis pasiilgo stipriosios rankos? Panašu, jog Rusijos istorija turi tendenciją kartotis. Bet nemanau, jog net ir be karo ir revoliucijos Rusijoje įsigalėtų šviesi demokratija, turint omeny išsigimusią monarchiją bei velesnius ekonomonę krizę ir visuotinį polinkį į auto- ir totalitarizmą. Geriausiu atveju prognozuočiau monarchiją su demokratijos elementais ir nacionalistiniu polinkiu, panašią į japonišką, tik su rusiška betvarke.
        (Nors pati laikau speliones „kas būtų“ beprasmiškais“ 😉 )
        Galbūt, pavyktų iš dalies išvengti aukų.
        „nepagailėkit poros ašarų dėl baisumų, revoliuciją pagimdžiusių“ Taigi, visgi vertinčiau aną frazę, kaip post-komunistinį propagandos atgarsį.
        Jules Michelet, prancuzų istorikas, 1798-1894 :). Apie šalį, irgi pasižymėjusią marga istorija.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Dėl frazės -- nežinojau, kas ją ištarė. Bet košmarišku teroru Prancūzijos revoliucija irgi pagarsėjo tiek, kad vėliau tenykščiai revoliucionieriai buvo naikinami, kaip pasiutę šunys. Abejoju, ar prancūzų revoliucijos vykdytas teroras bent keliais procentais pateisinamas.
          O dėl Rusijos -- taip, išties daug kas rodo, kad istorija keistai kartojasi (jau ko vertas Serbijos atvejis). Ir duokdie, kad ten vėl nekiltų panašus košmaras, koks jau buvo.
          Prisimenu kažkokio rusų neomarksisto tekstą apie tai -- esą Leninas supainiojo visuomenės vystymosi etapus ir iš pereinamojo tarp monarchijos ir kapitalizmo modelio nustūmė Rusiją į kiniško tipo imperinę santvarką (pereinamąją tarp monarchijos ir vergovės, kur imperatorius -- sudievintas vadas, o visi kiti -- jo vergai), todėl Rusijai pereiti į kapitalistinį modelį bus tiesiog neįmanoma -- neabejotinai bus monarchijos pobūdžio etapas su patvaldyste. Ir nors, kai skaičiau tai prieš kokius 5-6 metus, man tai atrodė gan neįtikinama, nors ir šmaikštu, paskutiniu metu imu galvoti, kad gal taip išties ir vyksta.

          Reply
        1. rokiskis Post author

          Vieną iš kraupiausių epizodų bolševizmo istorijoje, kai Tuchačevskis naikino „neprisijungusius“ valstiečius.

          Reply
            1. rokiskis Post author

              Ir dujos, ir mąstai, ir ypač -- pats išankstinis nusistatymas nesiskaityti su niekieno -- nei kaltųjų, nei nekaltųjų gyvybėmis. Tiesiog įvykdyti riboto mąsto genocidą tam tikroje savo šalies dalyje.
              Taip, žinau, kad buvo ir daugybė kitų masinio žmonių naikinimo atvejų -- ir badu marinant, ir prancūzų pavyzdžiu, baržose skandinant, etc., bet Tambovo gubernijos įvykiai man atrodo itin baisūs.

              Reply
              1. zalias_bebras

                Pragos (Varšuvos priemiestis) skerdikas grafas Aleksandras Suvorovas-Izmailovas: 20000 civilių gyventojų. Nieko naujo po šia saule -- o juk bolševiku nebuvo.

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Tai, kad daug kur vyko skerdynės -- tai dar nereiškia, kad tos skerdynės yra kažkas normalaus.
                  Jei norisi baisesnių dalykų -- galime prisiminti ir Kambodžą. Bet apie Rusiją kalbant, man labiausiai įstrigo būtent Tambovo gubernija.

                  Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *