Katastrofiški sugriovimai dėl kačių

Dizasterių sistema

Ponas Artūras​ Ketlerius dėsto apie tai, kaip tik-tak bėga laikas, o komunikacija nevyksta. O aš visgi paoponuosiu jam – patys atstovai spaudai nėra kalti. Jie kaip tik tokiais atvejais daro viską, ką gali, nes juos visi skriaudžia. Tiek, kad kai nėra jokių duomenų, tai ir komunikacijai nelieka nieko kito, kaip tik laukti. Ir delsti. Tai tiesiog simptomas, rodantis bardaką.

Katastrofiški sugriovimai dėl kačių

Jei Vilniuje kiltų katastrofa, tai irgi atsirastų įstaigų, kur atstovai ryšiams su žiniasklaida sakytų, kad neturi jokios informacijos, patikslins kitą dieną, o paskui visi aiškintų, kad niekas neatsakingas.

Išties visa komunikacija turėtų būti proaktyvi – t.y., vykstant įvykiams, organizacijų atstovai patys turi užstikrinti, kad žiniasklaida gaus daugiau medžiagos, nei reikia. Ir tam turi būti skiriamas visas atstovų spaudai darbas.

Ponas Artūras Ketlerius kalba apie tai, kad dažnai būna atvirkščiai – komunikacija ne proaktyvi, o reaktyvi. Negana to, atstovai viešiesiems ryšiams darbą gaišta būtent uždelsimams kurti, t.y., tam, kad reakcijos dar labiau sulėtėtų. Nes jei leptels kažką, tai gali ir nukentėti, ar parodyti, jog situacija yra nevaldoma. Išties dideli uždelsimai tą ir rodo – jei situacija yra realiai nevaldoma, informacijos niekas neturi, atitinkamai jos negauna ir atstovai spaudai, o tada jiems ir telieka tempti gumą.

Aš, beje, čia duosiu išsyk du patarimus:

  • Įstaigų atstovams – geriau sakykite maksimumą informacijos greičiau ir daugiau nei galite, tiesiog pridėdami, kad „dabar turimais duomenimis, kuriuos patikslinsime dar po valandos“. Ir labai aiškiai informuokite vadovybę, kad arba žiniasklaidai bus pateikta kad ir netiksli informacija, bet laiku, arba žiniasklaida paskelbs, jog organizacija nevaldo situacijos ir net nežino, kas išvis vyksta.
  • Žurnalistams – jei įstaigų atstovai nesugeba nieko aiškaus pasakyti, tai taip ir skelbkite, kad „už tą ir tą atsakinga įstaiga nežino, kas vyksta, nesugebėjo pateikti apie tai informacijos, nevaldo situacijos ir neaišku ką išvis daro“. Arba panašiai, kad maža nepasirodytų. Ir žinokite, kad nesuklysite.

O bendrai tai, aš nežinau, kokios realiai buvo bėdos su to lėktuvo paieška. Tikiuosi, kad per artimiausias kelias savaites įvyks rimtas tyrimas ne tik apie lėktuvo katastrofos priežastis, bet ir apie tai, kodėl viskas buvo taip nevaldoma. Ir kas bus daroma, kad valdomumas atsirastų.

Kol kas man viskas atrodo taip, galvos turėtų kristi daugeliui įvairiausių lygių vadovų. Jau vien toks bajeris, kuriuo sunku patikėti, kad tai tiesa (pasakykite man, kad viskas išties buvo ne taip?) – kad kažkokios jachtos kapitonas atsisako vykdyti nurodymus atlaisvinti kelią karo laivams. Ir tai tęsiasi kelias valandas!!! KPŠ tai yra??? Jei išties taip buvo, tai kodėl tie karo laivai jo tiesiog nenutrėškė su visa jachta? Kur informacija apie tai, kad to kapitono licencija buvo tą pačią dieną sustabdyta? Arba kur infrmacija apie tai, kad to išties nebuvo ir visa tai išsigalvojimai? Kas ten išvis per nesąmonės?

Manau, kad porai-trejetui ministrų reiktų elementariai iškristi per langus po šito. Premjerui galimai irgi. Kodėl? O todėl, kad šitokie įvykiai rodo absoliutų skirtingų organizacijų nesąveikavimą netgi prie mažo masto katastrofos. Kai būtent premjero užduotis – kad sąveika tarp skirtingų ministerijų būtų užtikrinta ir reali.

Tai, kas matėsi per įvykius – man sunkiai suvokiama. Atrodo kad vyko ne šiaip dizasteris, kuris išties negali būti suprognozuojamas (bet kuriam visada turi būti pasiruošta), o visiškai sisteminis ir nevaldomas bardakas, kur nebuvo nei įgaliotų, nei atsakingų žmonių, nei jokios patirties, nei dar kažko, nei netgi noro. KPŠ yra, kai po dienos nusprendžiama nutraukti paieškas??? Ar todėl nusprendžiama, kad jei nutrauksi paieškas, tai viskas nurims ir galima bus niekuo nesirūpinti???

Ponai ir ponios, aš nesuprantu, kokio lygio turi būti organizavimas, kad įvykus katastrofai, gelbėjimo operacija būtų nutraukiama dėl to, kad taip ramiau???

Ir jau viso šitokio bardako pasekmė – tai absoliučiai nevykusi komunikacija, kuri tiesiog atspindėjo visą kitą neorganizuotumą. Taip, komunikacija ir viešieji ryšiai paprastai būna geriausiai organizuoti, nes jiems tenka pridengti visą bardaką, kuris už to slepiasi. Nes kai realus darbas vyksta gerai, komunikuoti būna lengva ir jokių uždelsimų nebūna.

Ponai žurnalistai, kai komunikacija yra nevykusi, nesigailėkite įstaigų, kurios nesugeba nieko rišlaus pasakyti. Nevykusi komunikacija visada reiškia, kad už jos slepiasi katastrofiškai blogas organizavimas. Atstovai spaudai tiesiog stengiasi daryti viską, kad išgelbėtų situaciją, bet kai yra uždelsimai – tai reiškia, kad už jų slypi absoliutus chaosas.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

12 thoughts on “Dizasterių sistema

  1. Sliobenas

    Aš stoviu kitoj barikadų pusėj. Tai realiai vyksmas vyksta taip. Pateiksiu bezabydnos situacijos -- kompiuterinio viruso banke pavyzdį (phishingas). Viena durna bobelė, suvedusi duomenis į lžesvetainę, skambina į redakciją: „Palundra, priešai puola“. Žurnalistai reaguoja akimirksniu. Data palanki, baigiamas tos dienos laikraštis. Taigi vietos žinutei yra. Įsivaizduokit, trečia valanda žurnalistui yra deadline, nes leidybai irgi galioja darbo kodeksas. Žodžiu taip, skambinam banko atstovui spaudai. Anas taip: visa info mūsų puslapyje. Šikau aš ant tos info, jau pirmas dalykas kurį padariau, tai ir aplankiau tą suknistą puslapį. Man rūpi du dalykai: kiek žmonių nukentėjo ir kokių priemonių imsitės. Atsakysiu po valandos. Sakau: tavo po valandos mano leidyba bus namie, o laikraštis -- spaustuvėj ant rulono. Susivyniojo per pusvalandį, pagarba jam. Baisiausia, kas gali nutikti: pateikite klausimus raštu. Kai kur atstovai spaudai yra laisvai samdomi ir sėdi kur sodyboj Kalabybiškėse su trimečiu Pukuveru prie papo. Nu tai kol klausimai nueis, kol ras, kas pakomentuoja, kol tekstą surinks…

    Reply
  2. bilbas

    O tai pala, o jeigu dabar, tarkime, dingsta pora žvejų, kurie išplaukė į marias ir negrįžo jau dviem valandom ilgiau, negu žadėjo, ir jie yra nuostabiai patyrę irkluotojai ir puikiai susipažinę su valčių valdymo ypatumais, tai dėl jų irgi toks alasas bus keliamas?
    Aš suprantu, kad kiekvienas atvejis yra svarbus, bet čia jau grįžtame prie seniai nagrinėtos ir pamirštos temos apie Graužinienės sūnų -- ar tai yra standartinė gelbėjimo operacija pasiųsti visas turimas pajėgas, kai iš radarų dingsta lėktuvas? Ir jeigu pradeda kažkas plyšauti per žiniasklaidą, tai pasiųsti dar ir karines pajėgas, nes dukra surado beveik tiesioginį ryšį su l’Oleku?
    Nei per kur neprieštarauju tokiai įvykių eigai, jeigu yra įtarimų, kai tai buvo priešiški valstybei veiksmai. Bet jeigu tai yra tiesiog isterija, sukelta garsiai žviegiančių bobų dėl to, kad turi pažįstamų žurnalistų, tai nematau esminio skirtumo tarp šito atvejo ir, pavyzdžiui, žvejų ant ledo gelbėjimo darbų kiekvieną mielą žiemą, kai jie išplaukia pasiplaukioti kartu su po jais esančiomis lytimis.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jo, iš radarų dingsta lėktuvas, nėra jo kelias valandas -- tai reiškia, kad kur nors šiaip gal valkiojasi, užgėrė gal tiesiog ir pėsčiomis kitą vakarą namo pareis, nes žvejoja ant lyčių. Ko ten gelbėti ir ieškoti? Žinoma, nėra jokio skirtumo, tik pora žviegiančių bobų, kurios turi pažįstamų žurnalistų. Be abejo.

      Reply
    2. Martynas

      Nu tikrai adekvatus palyginimas.

      Kaip suprantu pagal galiojancia tvarka, jei pagal skrydzio plana nurodytu laiku nepasirode lektuvas ilgiau nei 30 min (ar panasiai) ir neatsliepia saukiamas, jau turi buti keliamas shuheris. O cia kalba ne apie pasiskraidymus aplink Trakus, kur su AN-2 bet kuriam lygesniam lauke nutupsi ir palauksi kol hebra atvarys pagelbet. Cia lektuvas i jura, daiktas kuris pa defoltu sudinai plaukia..

      Reply
    3. K.

      Esmė pats bardakėlis, arba nesugebėjimas paaiškinti jog jo nėra. Šiandien mažas lėktuvėlis, kitą dieną žiū laineris ar skęstantis laivas. O uoste šventė -- laivas praplaukti negali, sraigtasparniui numatytas pasirodymas kažkokioj šventėj todėl skristi irgi negali. T.t. ir pan.

      Reply
  3. Petras

    Vienintelė IMHO problema tai kad nuo ~1630 kai problema su dingimu buvo apsireiškusi iki 18val Nemirsetoj budėjęs sraigtasparnis nekilo į orą.

    Visa komunikacija su žurnalistais tai lyg helipade piknikaujančių žioplių miniai aiškinti kad leidžiantis sraigtasparniui reikia pasitraukti nuo pado nelaukiant kol sraigto vėjas piknikautojus nuneš. Gelbėjimo centro užduotis yra GELBĖTI o ne komunikuoti su žurnalistais.
    Protingi žmonės patys išsiaiškins ir supras kokie gelbėjimo veiksmai buvo/yra daromi o kvailiam jokie aiškinimai nepadės ir neverta tam gaišti laiko.

    Reply
    1. Martynas

      Ne visai taip. Palangos radaras An-2 nemate pas save, jis mates pas Svedu kariskius tiktai. An-2 su palangos skrydziu kontrole susisieke ir pagal skrydzio plana berods 17.30 turejo tupti Klaipedoje. Neuzdarius skrydzio plano per pusvalandi nuo jo pabaigos turetu buti skelbiama paieska. Paieska paskelbta ~1810 ar 1820. Taip kad pradine stadija daugiau maziau ok, bent jau Oro navigacijos dalis, va toliau idomiau su sraigtais pas Oleka rinkiminej apylinkej ir Kursiais Estijoj.

      Reply
  4. Petras

    Ps jei žvejojantys ant ledo lyčių ir ištraukti sraigtasparniu susimokėtų už tai (mi8valanda ore 2000litų ar eurų) gal mažiau būtų rizikuojančių savo gyvybėmis? tiesiog ekonomiškai neapsimokėtų rizikuoti.

    Reply
  5. jautis

    Dar vienas argumentas, kad Lietuva vis dar yra integrali dalis civilizacijos, vadinamos „Russkij Myr“.
    Rusai gana panašiai blaškėsi dėl savo povandeninio laivo Kursk

    Reply
  6. Kęstas

    Šita situacija yra kaip lakmuso popierėlis. Panašu, kad šį kartą jis aplipęs šūdu.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *