Yra tokia sritis – struktūrinė lingvistika, o gal tiksliau semiotika, pilna visokių keistų įdomybių, metapožiūrių, generatyvinių stuktūrų, jų dekompozicijų, dekompozicijų meotodų dekompozicijų ir taip toliau. Išties tai mokslo sritis, kur kalba ribojasi su matematine metateorija ir informacijos teorija, visa ta matematika ribojasi su filosofija, filosofija – su programavimu, o programavimas – su psichologija. Velniškai kebli, įdomi ir paini sritis, mane užkabinusi dar prieš porą dešimtmečių. Velniškai sudėtinga sritis, į kurią gilindamasis, gali išsikraustyt iš proto. Gal todėl tiek mažai ir Lietuvoje, ir pasaulyje žmonių, kurie į visas tas semiotikas gilinasi, kita vertus, gal taip yra dėl to, kad mažai kas bando supažindinti su šiomis koncepcijomis plačiąją visuomenę?
Struktūralizmas yra kompleksiškas ir labai gilus, tačiau yra kalbos, informacijos ir pan. dalykų, kurie nėra tokie jau baisūs: kai kurių supratimui nebūtina įvesti krūvos naujų konceptų, tad bent jau kažkurių sričių (pvz., programavimo ar psichologijos) specialistams kai kurios idėjos gali būti sąlyginai nesunkiai priimamos. Kai kuriose vietose modernios kalbinės koncepcijos labai susiliečia su kitų mokslų patirtimi, ją labai įdomiai išplėsdamos ar išvis sukurdamos teorinį pagrindą, pvz., tokioje srityje, kaip psichologija, kur be kalbinių konceptų liktų faktiškai viena empirika.
Tad norėčiau sužinoti, ar kažkam būtų įdomu, jei aš imčiau rašyti vieną-kitą straipsniuką apie įdomesnius struktūralistinius dalykus ir pan.? Taip nebūdingai klausiu dėl to, kad tema – atvirai šizofreniško keistumo, o kai kada – ir nemenko sudėtingumo konceptų lygmenyje, tad nesu užtikrintas, ar bus tokių, kam tai gali būti įdomu. Ar yra čia pas mus šizofrenikų ar norinčių tokiais tapti?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
Web | Twitter | Google+ | More Posts (1045)







Rugpjūčio 16th, 2010 on 12:18
Šyza? Šyza! Nešyza!
Give it to me. Ir dar nuorodą į tarptautinių žodžių žodyną, nes anądien skaitydamas tavo kurį tai postą ieškojausi tokio bet nieko padoraus neradau.
Rugpjūčio 16th, 2010 on 13:55
Re: Šyza? Šyza! Nešyza!
Nuorodos neduosiu. Bet stengsiuosi neperlenkt lazdos
Rugpjūčio 17th, 2010 on 05:30
Re: Šyza? Šyza! Nešyza!
Esi labai supratingas
Rugpjūčio 16th, 2010 on 12:28
kadangi nieko apie tai neišmanau, o dar daugiau nesuvokiu, kaip tai gali būti pritaikoma praktiškai (man šita dedamoji visada aktuali), tai lauksiu tavo pasidalijimo savo žiniomis.
Rugpjūčio 16th, 2010 on 13:56
Praktiškai tai beveik niekur nepritaikoma, na, gal jei neskaitysim kai kurių specifinių sričių, susijusių su informacijos analize
Rugpjūčio 16th, 2010 on 12:36
Skamba valgomai. Duok čia.
Rugpjūčio 16th, 2010 on 14:09
Paspringsi
Rugpjūčio 16th, 2010 on 14:26
Ne tavo mados, kad cielą gabalą ryt. Nuo kraščiuko graušiu.
Rugpjūčio 16th, 2010 on 21:26
Trupiniais paspringsi
Rugpjūčio 16th, 2010 on 21:52
Čia atseit namiokas, kad tokiai informacijai esmi per durna?
Niu oki, dėkui… prisiminsiu…
Rugpjūčio 16th, 2010 on 22:40
Ne, čia namiokas apie tai, kad šitaip nuoširdžiai norėdama, tu išprotėsi, pradėjusi apie metas.
Rugpjūčio 17th, 2010 on 14:24
Nemanau, kad mano smegeninėj dar liko kas nors, ką verta saugot, taip kad -- nedidelė bėda. Dora psichozė yra gerai.
O jei matysiu, kad jau visai visai trumpina galvoj, eisiu kokių simsų žaist, staigiai IQ nukris iki palaimingo nulio.
Rugpjūčio 16th, 2010 on 13:09
yes!
Rugpjūčio 16th, 2010 on 14:10
LoL
Rugpjūčio 16th, 2010 on 13:15
tomonzo, ismanija.lt
Būsi antras lietuvis semiotikas po Greimo;)
Rugpjūčio 16th, 2010 on 14:08
Re: tomonzo, ismanija.lt
Greimas toli gražu buvo ne vienintelis. Gal tik tiek, kad žinomiausias pasaulyje ir daugiausiai padaręs, apjungiant skirtingus konceptus į naują mokslo sritį. Man pačiam ši sritis -- tai tiesiog senų laikų hobis, laisvalaikis, kur smagu ir įdomu būdavo šį tą pakapstyti, bet ne užsiėmimas, kur gilinčiausi ir rimtai išmanyčiau -- tiesiog malonumas
Kęstutis Bacevičius čia truputį pakylėta nauja lietuviška žvaigždutė galėtų būti su savo eksceptologinėm idėjom apie metastruktūralistinius požiūrius, irgi Prancūzijoje gyvenantis emigrantas, pasukęs Greimo keliais…
Rugpjūčio 16th, 2010 on 13:56
Rašyk -- šizofrenikų visada atsiras
Rugpjūčio 16th, 2010 on 13:57
Ok, tikiuosi, kad būsiu ne vienas čia su šituo
Rugpjūčio 16th, 2010 on 13:58
Ar tu kada būni vienas su savo įrašais?
Rugpjūčio 16th, 2010 on 14:09
Vat kamuoja mane nerimas, kad pradėjęs apie šitas temas, galiu likti vienas visam laikui
Rugpjūčio 16th, 2010 on 16:02
O apie poststruktūralizmą paskui bus? :p
Šiaip yra Lietuvoj ir atskira magistro programa semiotikai.. Greimo studijų centre VU.
Rugpjūčio 16th, 2010 on 21:19
Sakyčiau, kad pats pavadinimas “poststruktūralizmas” yra ganėtinai neadekvatus -- į jį bandoma traukti belenką, kas atsirado, sprendžiant ankstyvas problemas ir vystant patį struktūralizmą. Aš nelinkęs būčiau vartoti to pavadinimo -- tai man kažkaip dvelkia nemokšišku, pigiu, popsišku ir netgi nevalyvu bandymu priešpastatyti pirmines analitines idėjas vėlesniems teorijos antstatams, detalizacijoms ir pan., netgi drįstu įtarti, kad tai gali būti netgi kokio nors Skinnerio konvulsyvių aktų pasekmė: pats terminas “poststruktūralizmas” atsirado būtent tarp senosios kartos kalbajobų ir bihevioristų, atstovavusių grynai aprašomąjį, o ne analitinį ar generetyvinį požiūrį, t.y., akivaizdus bandymas kalbėti apie menamą skilimą, remiantis pačių nesuprastomis problematikomis. Žodžiu, fuj.
O apie VU programą nežinau. Rolandas Pavilionis, kiek atsimenu, buvo ganėtinai stiprus šioje srityje, bet kai paskui jam pasimaišė protas, tai nežinau, kas ten kaip gavosi…
Rugpjūčio 17th, 2010 on 07:52
Prašau: http://www.semiotika.lt/greimo-centras/
Ne vienas mokslininkas ir ne du.
Visi post- yra ganėtinas mišinys, bet ta ir esmė: post- atsisakoma minties apie vienam-pasauly-vienas-dėsnis ir pan. Struktūralizmas bandė viską -- kalbą, kultūrą -- suvesti į aiškios, nors ir paslėptos “struktūros” egzistavimą. Paskui buvo nutolta nuo tų teorijų, nors jos nenurašytos -- tiesiog modifikuotos (kaip tu sakai, antstatai, detalizacijos). Tie patys Saussure’as, Levi-Strauss’as, Barthes’as naudojami ne mažiau nei anksčiau (aš čia daugiau iš kultūros teorijos pozicijų žiūriu). Ir tai nėra grynai aprašomasis požiūris, tiesiog požiūris, kad neegzistuoja struktūra-virš-visko, kad viskas daug fragmentiškiau ir situaciškiau. Žodžiu, gal “post-” terminas ir buvo sugalvotas, norint atsiriboti nuo pirminės teorijos, bet dabar viskas taip susipynę, kad jokio “menamo skilimo” nieks nebeskelbia. Tiesiog tai yra naujesnis, vėlesnis, toliau išplėtotas požiūris.
Rugpjūčio 17th, 2010 on 08:09
Matai, prieš pusšimtį metų vykę konfliktai tarp fenomenologų ir struktūralistų -- tiesiog tipinė stadija bendros teorijos kūrimui. Yra reiškiniai, randasi ir teorinis aparatas, kol viskas prisitrina -- tol prisitrina… Gal ir taip, gal ir tiksliau būtų vadinti struktūralizmu tiesiog tam tikras istorines sritis. Tuo tarpu visą patį jau susiformavusį reikalą tiesiog vadinti semiotika.
O dėl požiūrio, kad neegzistuoja struktūra virš visko -- irgi nesakyčiau, nors Chomsky pasekėjai gal kartais ir atrodo beviltiškai su savo tomis paieškomis. Kaip čia pasakius… Tai, kad visi skaičiai skirtingi, tai nereiškia, kad neegzistuoja skaičiavimo sistema. Ir tai irgi nereiškia, kad neverta analizuoti sistemiškumo ir struktūrų, tepasiliekant fenomenologinį požiūrį: pati struktūra yra fenomenas, tačiau fenomenai atitinka struktūrą, įskaitant ir pačios struktūros fenomeną. Čia dar ir toks klausimas, kaip generacija ir autogeneracija, BTW, vėlgi ta pati matematika su Gėdeliu ir Tiuringo mašina. Iš esmės, vėl tas pats pilnumo ir pakankamumo klausimas.
Tarp kitko, vienas iš paradoksų, kad metaproblematiką kėlę struktūralistai paprastai priskiriami poststruktūralizmui ir traktuojami, kaip revizionistai, nors iš esmės teorinę ir struktūrinę dalį būtent nuo metų ir reiktų pradėti
Rugpjūčio 16th, 2010 on 17:06
Varyk, Rokiški!:)
Rugpjūčio 16th, 2010 on 21:25
Blyn, kentėsit jūs visi dabar mano pseudointelektualines trydas
Rugpjūčio 16th, 2010 on 17:30
nieka nesupratau, todel skaitau, kad tose sizofrenijose mergikiu fotkes butu kaip niekad privalomos
Rugpjūčio 16th, 2010 on 21:24
Žinai, o gal tu ir teisus, netgi šiaip pagalvojus, plikų mergų fotkės čia gali būti daug įdomesnės ir iškalbingesnės
Nors kita vertus… Juk tu visvien skaitai, tai be fotkių tau bus blogiau, tiesa?
Rugpjūčio 16th, 2010 on 20:31
Už!
Rugpjūčio 16th, 2010 on 21:25
LoL
Rugpjūčio 16th, 2010 on 22:12
man irgi užeidavo šyza kartais
Rugpjūčio 16th, 2010 on 22:44
Aš tau padėsiu, kad ta šyza pagilėtų ir taptų nuolatine.
BTW, pseudometaabstrakcija -- tai pvz., toksai filmas, kaip Inception.
Rugpjūčio 18th, 2010 on 21:41
arba kaip šito pradžia:
Rugpjūčio 18th, 2010 on 22:09
Jo, kažkas panašaus. Bandymas aprašyti sistemų aprašymo sistemą, tačiau likęs bandymu. Realybės generacijos teorijos, gyvenime lieka labai jau naiviomis. Gal dėl to, kad bandant jas padaryti nenaiviomis, tenka pakeisti subjektyvią realybę į generacinę realybę, kas duoda labai įdomias ir sunkiai pataisomas pasekmes smegeninei dėl automatiškai atsirandančio subjektyvios realybės lūžio.
Todėl nenaivių realybės metainterpretacijų nešėjai dažniausiai gaunasi kvankštelėję tiek, kad taip ir lieka nesuprasti. Arba, kaip koks Jėzus Kristus, nors ir likę nesuprastais, gauna melejonus užhipnotizuotų pasekėjų, kas irgi vargu, ar labai maloniau. Žostka, ne?
Rugpjūčio 18th, 2010 on 14:43
Duok!
Rugpjūčio 18th, 2010 on 15:40
Jei Greimas su Eco neišgąsdino, ir tu neišgąsdinsi
Rugpjūčio 18th, 2010 on 16:44
Greimas… Šiaip tai matematiškas jis savo tose semiotinėse knygose, kita vertus “Tautos atminties beieškant” -- malonumas
Rugpjūčio 18th, 2010 on 16:48
pastaroji buvo numero uno pas a.a. Beresnevičių besimokant… ech, geri laikai buvo.
Rugpjūčio 18th, 2010 on 20:05
Bet kaip žostkai jisai sumalė su ta knyga tas įprastines lietuvių mitologijos interpretacijas -- galima sakyti, yra lietuvių mitologijos tyrimai iki Greimo ir yra tyrimai nuo Greimo
Mane toji knyga ir užkabino, atvėrė naują požiūrį -- požiūrį į požiūrį. Nors knygoje semiotika tebuvo užkabinta tik truputį -- greičiau tik parodyta, kaip ja galima naudotis. Ir kaip seniai tai buvo…
Rugpjūčio 18th, 2010 on 16:43
Tai jau duodu, po truputį, nerišliai