Visokios kriptovaliutos ir svaigstantys apie jas veikėjai mane jau ima daknisinėti. Kodėl? Todėl, kad svaigsta apie paprasčiausią muilo burbulą, kuris yra tiesiog muilo burbulas ir viskas. Toks burbulas, kuriame nėra nieko tikro, o atitinkamai – nėra apie ką ir kalbėti. Savo finansine esme tos kriptovaliutos yra Charles Ponzi investicinių schemų palikuonės – liaudiškai kalbant, paprasčiausios piramidės.
Senovės Egipto civilizacija turėjo kosmines technologijas. Tos technologijos jau anais laikais leido naudoti kriptovaliutą, užkoduotą hieroglifais. Mes atradome naują būdą, kaip sukurti kriptovaliutą, kurios vertė augs. Teliko visai nedaug programavimo darbų. Jūs galite nusipirkti iš mūsų akcijų, nes jei mums pavyks, tai vienas euras jūsų šiandieninių investicijų gali atispirkti dešimtis ar šimtus kartų. Naujoji valiuta vadinsis TokenŠick. Arba ne, ŠikenDesk. Arba ŠūdenCoin. Ar Šiterium. Pirkite jau dabar. Jūs matėte, kaip auga Bitcoin! Nepraleiskite progos!
Praktinės piramidinės schemos turi porą esminių požymių:
- Produktas, kuris siūlomas, neturi realios vertės arba ta vertė yra apgaulinga.
- Realios vertės nebuvimo atvejis – tai, pvz., kai siūlomos kokios nors įmonės akcijos, nors ta įmonė nieko negamina. Taip pat gali būti siūlomi ir kokie nors kiti vertybiniai popieriai (investiciniai sertifikatai, naujos valiutos ar dar kas nors), sakant kad esą čia yra vertė, nors realios vertės už to nėra.
- Apgaulinga vertė – tai kai siūlomas kažkoks produktas (paprastai tam, kad būtų išvengta pavadinimo piramide), tačiau reali vertė sudaro tik labai menką pardavimo kainos dalį. Pvz., siūlomas koks nors šampūnas už 100 eurų, nors jo savikaina ir realios savybės atitinka šampūną, kuris parduotuvėje kainuoja 5 eurus. Likę 95% – tai tiesiog kaina iš oro.
- Produktas, kuris yra siūlomas, yra perparduodamas, siūlant pirkėjui iš jo uždirbti. Uždarbio variantų gali būti įvairių. Paprastai – arba tiesiogiai, arba netiesiogiai.
- Tiesiogiai – pvz., kai tau siūloma pirkti su nuolaida ir sakoma, kad parduosi už kainą, kuri išties yra daug didesnė.
- Atvirkščias tiesioginio uždarbio variantas – siūlyti be nuolaidos, sakant, kad vertė labai sparčiai kyla ir dar labiau kils.
- Netiesiogiai – pvz., kai tau siūloma pirkti akcijas ir sakoma, kad atgausi pinigus per dividendus, kuriuos išmokės vertybinių popierių leidėjas.
- Užturbintos schemos gali numatyti dar ir kokių nors premijų suteikimus arba papildomas, didesnes nuolaidas už tai, kad atvedei naujų pirkėjų.
- Tiesiogiai – pvz., kai tau siūloma pirkti su nuolaida ir sakoma, kad parduosi už kainą, kuri išties yra daug didesnė.
Schemos kūrėjai paprastai uždirba iš to, kad jie tampa to menamą vertę turinčio produkto tiekėjais. Jie tą produktą daro ir parduoda. Išvystytų schemų atveju produkto tiekėjas gali valdyti netgi mažumą rinkos (ir tuo remdamasis, aiškinti, kad jis tiesiog yra vienas iš daugelio žaidėjų, o todėl esą nieko nelemia ir – atseit sąžiningai viską daro), bet dėl to, kad visvien turi produktą, kurio vertė auga, užsidirba pinigus.
Tipiškas atvejis – kai paleidžiamos kažkokios stebuklingos įmonės akcijos į biržą, tų akcijų vertė kyla, o po kiek laiko įmonės savininkai toje pat biržoje parduoda savo turimą akcijų dalį. Paskui paaiškėja, kad įmonė tebuvo muilo burbulas, tačiau savininkai, pardavę savo akcijas, uždirbo didžiulius pinigus.
Pats banaliausias panašaus sukčiavimo atvejis pasitaikydavo XIXa., kai kokia nors firmelė paskelbdavo, jog atrado kokius nors aukso klodus kažkur Brazilijoje, Čilėje ar Namibijoje, o tada išleisdavo akcijų emisiją, siūlydama tas akcijas pirkti. Atsirasdavo pirkėjai, jie pradėdavo pirkti akcijas, akcijų kaina imdavo kilti, o tas kainos augimas pritraukdavo naujus pirkėjus. Po kiek laiko paaiškėdavo, kad jokių ten aukso klodų nėra, firmos įkūrėjai, vadovai ir savininkai kažkur dingo, o visi pirkėjai pasiliko su beverčiais popieriais.
Būtent kovai su tokiais sukčiais kadaise buvo sukurtas Sarbanes-Oxley aktas, kuris labai smarkiai apribojo visokių akcinių bendrovių galimybes užsiimti panašiais makaronais. IT pasaulyje žinomi COBIT reikalavimai – to paties akto rezultatas – kad būtų galimybės patikrinti visus duomenis ir nebūtų galimybės, kad kažkas kažką priburs, nuslėps ir apgaus.
XIXa. akcijų biržos buvo tiesiog tobula vieta visokiems sukčiams, bet kai jie buvo po truputį ištručyti, ėmė keltis į kitur. Atsirado kitos tipinės schemos:
- Sukurti banką, kuris ima indėlius, o iš surinktų pinigų moka dideles palūkanas indėlininkams. Banko indėlių apimtys vis auga, tad palūkanas galima mokėti didžiuliais kiekiais. Aišku, kažkuriuo momentu bankas užsilenkia, o tada paaiškėja, kad savininkai turto turi tiek ir tiek, bet tas turtas kažkur kažkokiuose ofšoruose.
- Sukurti investicinį fondą, kuris investuoja į neaišku ką, bet turi labai didelę gražą, todėl vis labiau renka klientus, fondo apimtys auga, bet paskui paaiškėja, kad pripirkta neaišku ko, o pinigai ištaškyti neaišku kur.
- Sukurti inovacijų įmonę, kuri dar neturi produkto, ir tada ieškoti investuotojų, žadant jiems stebuklus ir rodant pusiau veikiančius superišradimus. Paprastai vietoje tokių superišradimų parenkami kokie nors egzotiniai arba ant bangos esantys dalykai.
Bankų sukčiavimų vyko tiek daug ir jie būdavo tokie katastrofiški, kad toje veikloje atsirado milžiniški kiekiai apribojimų. Panašiai apribojimai ėmė rastis ir investicinių fondų srityje – kad nebūtų visokių sukčiavimų, kurie čia itin lengvai daromi.
Kiek sunkiau gavosi su visokiomis inovacijomis: kadangi koks nors išradimas ar technologija dar nesukurta, tai nesigauna jų įvardinti kaip sukčiavimo – čia jau ne tų menamų aukso ar deimantų kasyklų atvejai. Čia tiesiog atveis, kur produkto nėra – esą reikia investicijų, norint jį pabaigti. O kai paaiškėja, kad produktas nesigavo, jo kūrėjai pasako, kad „oj, mes galvojome, kad gausis… vai vai vai, kaip mums nepavyko… mes patys labai liūdime… esame dėl nieko nekalti, sakėme, kad tik kuriame, o dėl to, ko dar nėra – juk niekas negali būti garantuotas“.
Inovacinių investicijų bulšitas kartais persimaišo ir su šiaip visokiais bepročiais – kartais būna, kad ir išties kažkoks išradėjas patiki savo fantazijomis, išleidžia savo pinigus ir tampa bankrotu. Visaip būna.
Prieš kokius trisdešimt metų itin daug panašių sukčių atsirado, kai kažkokie veikėjai paskelbė apie tai, kad jiems gavosi gauti termobranduolinę sintezę, tiesiog elektrolizuojant deuterio-tričio mišinyje padaryta druskos tirpalą. Paskui atsirado ir patobulinti variantai – tiesiog su vandeniu iš krano. Ir visokios firmos, kurios ėmė demonstruoti jau beveik beveik veikiančius šaltosios termobranduolinės sintezės reaktorius.
Kai kurios kitos firmos siūlydavo mažiau pamišusius reikalus – pvz., kokį nors styginį transportą, kur traukiniai važinėja ant ore kabančių gelžbetonio bėgių. Kad techniškai dėl trupančio betono ir išankstinio įtempimo tokie bėgiai tiesiog negali ilgai laikyti (ir betono, ir plieno nuovargis) – niekam tokios firmos nepasakoja. Visa esmė – tiesiog tame, kad atsirastų investuotojai.
Man čia labai įdomu, kad patys nesąmonių kūrėjai kai kada visiškai nuoširdžiai tiki, kad viskas techniškai pavyks ir bus stebuklai. T.y., realiai to netgi sukčiavimu negalima įvardinti – tai tiesiog šiaip tikėjimas, ignoruojantis kažkurias mokslines ar inžinerines žinias.
O dabar atsiranda ir dar viena panaši sritis – tai kriptovaliutos. Bitcoin sėkmė čia ypatingai daug visokių veikėjų privilioja – ir visi vis tikisi uždirbti, ir visi vis žada uždarbį kitiems.
Pasižiūrėkim į Bitcoin:
- Nėra jokios realios Bitcoin vertės. Prduktas niekuo nepadengtas.
- Uždarbis siūlomas iš atvirkščios tiesioginės schemos: pirk Bitcoin, jų vertė auga, paskui parudosi ir galėsi uždirbti.
Kaip matome, Bitcoint atitinka esminius visokių piramidžių finansinius požymius. Vertės nėra, žmonės uždirbinėja pinigus. Pastebėkime ir dar kai ką: piramidžių dalyviai pelną gauna tol, kol vyksta piramidžių augimas. Kol vis nauji žmonės eina ir neša vis daugiau pinigų, piramidė jos investuotojams duoda gražą. Ir visi labai džiaugiasi. Bet kai piramidė nustoja augti, staiga paaiškėja, kad realios vertės nėra. Prasideda kolapsas.
Iki kolapso gali praeiti nemažai laiko – kai kurios perskirstymo schemos sugebėdavo sėkmingai augti kelis dešimtmečius ir užsiaugindavo visai neblogą reputaciją. Bernard Madoff schema leido prasukti dešimtis milijardų dolerių, o pats tos schemos kūrėjas berods buvo ir vienu iš NASDQ biržos steigėjų. Taigi, kartais viskas atrodo nepaprastai solidžiai.
O dabar pasižiūrėkite aplinkui, kiek visokių įmonių ir įmonėlių visur kur papuola kuria naujas kriptovaliutas, ir dar siūlo investuoti į jų tuos fintech startupus kaip į kažkokius stebuklus.
Jūs supratote, apie ką aš kalbu?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
O aukso kokia reali vertė? Kiek jo ten pramonėje reikia? Visa kita tik susitarimas, kad tai turi vertę?
Ta sampuno pavyzdi galime pritaikyti ir iprastiems pinigams.Kokia reali verte pvz 100 euru banknoto? O visa kita tera kaina. O jei tai net ne banknotas,o tiesiog skaiciukai kompe tai isvis…
Pasakykite apie tai VMI, kai jie paprašys mokesčius susimokėti. Paskui mąstysit ir dasimąstysit, iš kur realių pinigų vertė.
VMI bitcoinus taip pat apmokestina, nors ir netiesiogiai. Pardavei, gavai pajamų, susimokėk.
Apmokestina pajamas, o ne bitcoinus.
Būk pirmas ir būsi turtingas.
Bitcoin vertė paremta elektros energija, kiekvienas Bitcoinas buvo isminintas vykdant skaičiavimus CPU/GPU pagalba. Kuo daugiau mineriu tuo sudėtingesnis skaičiavimo uždavinys, tuo daugiau energijos reikia bloko suformavimui. Tam,kad išgauti daugiau Bitcoinu reikia sunaudoti daugiau elektros energijos. Šiuo atveju USD atrodo daug didesne piramide.
Sunaudota energijai niekaip nesukuria jokios vertės. Jei sudeginsite 100 eurų banknotą ir jo pelenus suvalgysite, kitą dieną iškakotas šūdas niekaip nebus vertas 100 eurų. Anei pro kur.
Panašu, kad piramidine schema kažkodėl vadinate bet kokią neaiškią veiklą. Pavyzdžiui Ponzi schema -- nėra piramidinė.
Pirmas jūsų pateiktas piramidės požymis, apskritai yra joks ne piramidės požymis. Beverčio šūdo pardavinėjimas labai dažnai būtent tik tai ir yra -- tiesiog beverčio šūdo pardavinėjimas.
Taip, griežtai imant, piramidinė schema yra kuri nors iš serijos „va, penkios eilutės su pavardėmis, pasiųsk visiems po 10 eurų, įrašyk į pirmą save, o paskutinę ištrink ir persiųsk visą tai 10 žmonių“.
Kita vertus, bitkoinų ar panašių kriptovaliutų vertės kilimo mechanika išties tuo pačiu ir yra paremta: kiekvienas žmogus, sukišęs ten savo pinigus, bando įtraukti būrelį kitų, kuriems praknisa protą. Būrelis kitų, sukišę savo pinigus, atneša pelno pirmąjam, o kartu kiekvienas ir dar po būrelį kitų bando įtraukti. Žodžiu, mechanika išties slepiasi ta pati. Būtent todėl ir rašau apie piramides.
O kam nors kilo klausimas, kam naudojami visi tie žvėriški skaičiavimo pajėgumai „maininant“? Kriptovaliutos kūrėjai nuomoja pageidaujantiems jūsų vaizdo plokščių procesorius? Linksmai brute-force laužia vogtų dokumentų slaptažodžius? Modeliuoja branduolinius bandymus Šiaurės Korėjai?
Sauliau, kam naudojami tie pajėgumai visiems yra puikiai žinoma. T.y. visiems, kas bent minimaliai domėjosi blockchain.
Doleris ir Euras taip pat niekuo nepadengtas. Be to keliu zmoniu grupe gali nuspresti apvogti zmones (infliacija), bitcoinas turi aiskias taisykles ir jos gali buti keiciamos tik pritarus 51% kaseju.
Visos valiutos yra tikejimo klausimas, pvz kodel Venezueloje BTC yra geriau nei Bolivaras?
Pasakykit VMI, kad vaiuta tik tikėjimo klausimas. Pasakykit jiems tai. Ir pasakykit jiems, kad doleris ir euras niekuo nepadengtas 😀
Dar siūlau pasakyti kokiam „Swedbank“, kad euras niekuo nepadengtas ir vertės neturi, kai kitą kartą paprašys įmoką susimokėt 🙂 Ir antstoliui tą patį paaiškinkit.
Man tai primena senus žmonės, kurie mano, kad virtualios sąskaitos yra bullshit, nes neapčiuopiamos, savo pensijas laiko grynais po pagalve ir paskui verkia, kai apvagia jų trobas.
Uhu. O hipsterių jums neprimena tokių, kurie išvažiuoja su kokio lietuviško banko kortele į užsienį, ta kortelė užsiblokuoja, o paskui verkia anie, nežinodami kaip iš kokių nors sušiktų Filipinų sugrįžti į Lietuvą?
„oj, mes tokie protingi, aukštos technologijos, blockchain, bla bla bla, čia abejoja tik atsilikėliai“
Pvz Bankas irgi ponzi schema. ir mes patys daiktam sukuriam verte, jei zmones tiki crypto valiutomis, vadinasi suteikia joms verte. Zmones tiki Fiat pinigais, todel jie turi verte. Paprastai snekant zinoma.
Per kur bankas yra Ponzi schema?
Na bankas ponzi schema. Jo sėkmė paremta naujų klientų augimu ir pinigų sąskaitose daugėjimu. Jis lygiai taip pat kaip ir piramidė sugriūna tada, kai nustoja augti arba ryškesnis kiekis klientų pareikalauja savo pinigų. Tada babach.
Bankas užsilenkia lygiai taip pat, kaip užsilenks Bitcoin’ai, kai jais nustos žmonės tikėti.
Sekundė nuo dabartinių bankų skiriasi tik tuo, kad Sekundė norėjo greito rezultato ir iškart siūlė didžiulius uždarbius. Tuo tarpu dabartinėj rinkoj uždarbiai siūlomi mažesni ir banko egzistencinė agonija pratęsiama.
Jų vertės augimas ir bankų vertė kyla analogiškai su Bitcoin’ais. Kuo daugiau bankai turi pinigų, tuo daugiau paskolų išduoda, tuo labiau pabrangsta Nekilnojamas turtas. Kuo labiau brangsta turtas, tuo didesnes paskolas išduoda ir t.t. Viskas sukasi ratu. Kaip ir Kriptovaliutos.
Norit pavyzdžių? Rusijos ekonomika pradėjo kristi ir paskaičiuokit kiek ten tų Bankų-ponzių buvo uždaryta. Kas savaitę bent po vieną. Bet tam reikėjo ekonomikos ciklo pasikeitimo (nesvarbu dėl kokių priežasčių).
Lietuvoje Ūkio banke ir Snore nerado beveik pusės turto. Tuomet kyla analogiškas klausimas, o kiek turto galėtų trūkti panašiais principais veikiančių pvz. Medicinos banke arba Šiaulių banke, dėl kurių taip pat buvo abejojama ir kurių akcijos koreliavo su Ūkio banku. Šiaulių bankas buvo išgelbėtas prijungus prie jo Ūkio banko gerąją dalį. Jis neužsilenkė turbūt tik todėl, kad tarp jo akcinininkų yra ERPB, kuris turi teigiamą įvaizdį. Medicinos bankas taip pat turi užnugarį, kuriam apie 90 metų ir kuris gyvena Šveicarijoje. Kolkas veikia šie bankeliai kaip ir kriptovaliutos, nes akcijos auga (SAB pakilo beveik pusantro karto per pusantrų metų).
Tiesa, už tokius rašinėjimus ir viešus abejojimus bankų finansais galį grėsti baudžiamoji atsakomybė, ko nėra tarkim su Kriptovaliutomis. Todėl privalau parašyti, kad tai tik mano nuomonė ir spėliojimai.
„Jis lygiai taip pat kaip ir piramidė sugriūna tada, kai nustoja augti arba ryškesnis kiekis klientų pareikalauja savo pinigų“
Visų pirma, bankui nereikia nuolat augti, kad nebankrutuoti. Jis gali būti statiškas, kaip ir bet koks normaliai uždirbantis verslas. Visų antra, pinigų pareikalavimas yra rezervinės bankininkystės rezultatas (tie pinigai išdalinami paskoloms, o ne guli kažkur ir trūnija), o ne paties banko schemos piramidės schemos. Visų trečia, kur Tu dėsi santaupas, jeigu ne saugojimu (taip, tai irgi yra paslauga, už kurią reikia mokėti). Ir visai teisingai, kad nuo „bank runs“ saugo pinigų draudimas.
Prisipazinsiu tik kai ka akimis permeciau, bet kadangi turiu nuomone siuo klausimu, tai ja ir parasysiu.
Apgavyste salyginai kyla jau vien paciame pavadinime. Valiuta. Kokia paskirtis valiutos kurios nenori niekas leisti, o nori pirkti ir kartu augina kaina? Ogi jokios. Kitaip sakant toks darinys neatlieka pirmines paskirties(mainyti prekes ir paslaugas pasinaudojant „neutralia“ tarpine medija -- cia ne joks oficialus apibrezimas). Taigi tokios „valiutos“ egzistavimas realioje ekonomikoje reikstu elementariai sustojusia gamyba, neteikiamas paslaugas. Bet yra puiki priemone spekuliuoti, jei tik randi pakankama kieki zmoniu pajutusiu rali. Taipogi zmones sako baigtine.. O taip baigtine.. Baigtiniai bitkoinai su galybe nuliu po kablelio(kas ir kuria ju pervertinima).. Ka jau kalbeti apie tai, kad niekas netrukdo replikuoti ta pacia platforma nebaigtini karta skaiciu. Ka ir matome.
Ir taip yra vis dar nemaza galimybe uzdirbti, bet sekmes buti ne paskutiniems pasitraukusiems.
Pataikėt į tašką. Taip, schema, kur visi tik perka ir kaina tik kyla -- tai ir yra burbulas 😀
Aš nesuprasdavau kokia ta kriptovaliutų vertė, bet kai sužinojau, kad į kiniją pinigus greičiau su čemodanu nuskraidinsi nei banko pavedimu, tai gaunasi, kad bitcoino vertė yra lygi lėktuvo bilietų kainų sumai. Kuo daugiau žmonių norinčių padaryti pavedimą į kitą pasaulio kraštą, tuo didesnė kriptovaliutų vertė.
Tai ne kriptovaliutos vertė, o tik pavedimo vykdymo paslaugų vertė. Kokia tam naudojama valiuta -- visiškai indiferentiška.
O aš galvoju, kad svarbu, nes niekas iki šiol nebuvo sugalvojęs kaip saugiai, greitai ir pigiai atlikti mokėjimą be tarpininko. Vozniakas kalbėdamas apie kriptovaliutas sakė, kad labiau pasitiki matematika negu žmonėmis. Eliminuoti tarpininką atsiskaitymuose --
raunanti stogą technologija. Manau reikėtų kalbėti ne apie vertės nebuvimą, kas mano įsitikinimu yra visiška nesąmonė, o apie pervertinimą esamu laikotarpiu.
Pigiai? jei bitkoinu norėtum nusipirkti kavos už 1 eur, tai sumokėtum apie 2 USD už pavedimą ir dar lauktum valandą kol patvirtins. Ir kuo toliau, tuo į 1 MB dydžio bloką telpantis ribotas tranzakcijų kiekis brangs – jau dabar pasiekta ta riba, kai blokai kone pilni. Jei nebus pakeistas pats bitkoinas, reikės pavedimų laukti savaitėmis. Tada galėsite papasakoti apie decentralizaciją ir valiutos nepriklausomumą, stabilumą kaip tokios.
Lightning network, leidziantis atlikti tukstancius pavedimu per sekunde uz niekini atlygi, jau pries kelias dienas atsirado main’net’e. Realiai jis prades veikti 2018 Q2 -- Q3
Mano žiniomis, dabar nei viena valiuta nepadengiama auksu 🙂 Atisakyta to jau gan senokai. Taigi iš esmės ir mūsų pinigai neturi realios vertės 🙂
Pinigai turi vertę, kylančią iš mokesčių, kurie vykdomi per realaus darbo, prekių ar turto apmokestinimą. Kai mokate 21% PVM, tai štai jums ir prašom -- fiskalinis padengimas.
Gal truputį bazinius dalykus apie valiutas visgi reikėtų žinoti, ką?
Norit pasakyti, kad bitcoin piramidė vien dėl to, kad valdžia dar nesugalvojo kaip garantuotai gauti duoklę?
Ne tik auksas turi vertę. Ir visiškai nesvarbu, kuo padenginėjama -- esmė yra kad būtų vertė. Nėra vertės -- nu tai ir nėra. Bet jei nėra vertės, tačiau kaina didelė -- štai tada jau verta susimąstyti, kodėl galai nesusieina.
Tamsus zmogus esat,kolega, kad neizvelgiat Bitcoin vertes. Luktelkit dar meteliu 10,gal pagausit bajeri.
Gerą vaizduotę turit, ponas tomukai, jeigu Bitcoin vertę įžiūrit. O gal prisipažinkit, kad pats ten daug pinigų sukišęs esat ir dabar bandot visais būdais apgint savo pasirinkimą?
Viena iš tipiškiausių klaidų -- vertinti kokio nors dalyko vertę pagal išlaidas. Išlaidos gali būti bet kokios, bet iš jų vertė nebūtinai kyla. Kyla tik klaidingas savo esme įsivaizdavimas apie tai, kad sąnaudos būtinai reikš vertę. Pvz., galim deginti popierinius eurus ir įsivaizduoti, kad jų pelenai yra verti tiek, kiek verti buvo sudeginti eurai. Daugelis paprasčiau mąstančių ir įsivaizduoja, kad būtent išlaidos tokiais būdais ir nustato vertę.
Tiesą pasakius šis Rokiškio straipsnis labai smarkiai nuvylė, nes tema kuri buvo užduota pavadinimo, taip ir liko neišgvildenta. Tiėjausi rasti straipsnyje paprastų žmonių kalba išaiškinimą kas ta kriptovaliuta, iš kur atsiranda jos vertė, kuom ji skiriasi nuo klasikinių valiutų, kas yra mistinis „mining“ procesas ir kur ten uždirbami pinigai, galų gale kok ryšys tarp kriptovaliutos ir grafinių vaizdo plokščių 🙂
Sužinojau tik kad „Kriptovaliuta=piramidė=blogis“ 🙁
O paskutinis straipsnio sakinys tai išvis pasiuntė skaitytoją pačiam susigalvoti straipsnio turinį…. he he…3 kartus patikrinau ar nėra nuorodos „read more“ į pagrindinį straipsnio turinį….deja….
Panašu kad autorius arba ruošia kokį tikrai neblogą straipsniuką-bombą ir tiesiog reikėjo „užimti“ eterį spamu (kad išlaikyt auditoriją arba click’us) arba išėjo atostogų ir straipsnių rašymą laikinai delegavo kolegai 🙂
Na, bet laikom špygas ir laukiam bombos. Pagarba !
Tikėjotės patvirtinimų bitkoinininkų fantazijoms apie stebuklingas kriptovaliutų vertingąsias savybes ir taip toliau, o gavote truputį šlapiu realybės skuduru per veidą?
Jokie miningai nekuria jokios vertės. Kriptovaliutos neturi savos vertės.
„gavote truputį šlapiu realybės skuduru per veidą“ -- tikrai taip, bet ne todėl kad tikėjausi fantazijų patvirtinimo, bet todėl kad tikėjausi informacijos straipsnyje o ne „balto triukšmo“ 🙂
Man tai labai primena Mavrodijaus MMM piramidę. Kur Liona buvo ne durnius, jis buvo partneris …
Prisiminkim, kad vėlyvaisiais laikais MMM (ta antroji MMM) buvo padarę nuosavą atsiskaitymų tinklą. T.y., nors ir ne kriptografinė valiuta buvo, bet iš esmės ne taip jau ir toli nuo to. Ir, beje, su daugeliu žymiai geresnių navarotų, pritaikytų visokiems nusikalstamiems reikalams, pvz., slaptam pinigų pervedimui ar pinigų plovimui.
Beje, atrodo, kad dabar Mavrodis jau irgi savo kriptovaliutą sukūrė. 😀
https://mmm-coin.net/
Rokiski tu Rokiski….
Provincija yra niekuo nepadengta, o Bitcoin’as yra padengtas milzinisku sudegintos elektros kiekiu. Tai realiai apskaiciuojamas dalykas net atbuline data pagal algoritmo sudetinguma vienu ar kitu laiko momentu. Doleris, euras ir Rokiskis yra niekuo nepadengti ir ju galima pristampuoti kiek tik nori kada tik nori. O tam, kad pristampuoti Bitcoinu reikia sudeginti labai labai daug elektros energijos.
Ir taip… bitcoina lyginti su sampunu galima tik bunant visisku Rokiskio provincijos vienetu, kuriu taip pat pristampuota ir stampuojama toliau, nepadengiant intelektu.
Į klozetą išmesta elektra niekaip jokios valiutos padengti negali. Padengimas būtų tada, jei iš skaičiukų sekos galėtų susigeneruoti elektra.
Šiaip tai šakės, aš seniai negirdėjau tokio marazmo, kad kažkas yra vertas didelių pinigų, nes daug pinigų į tai sukišta. Kai aš prisiėdu juodųjų ikrų, tai paskui šiku vos ne aukso vertės šūdais, ar ne?
Pizė kazė, kokio lygio marazmatikai pas mane į blogą ėmė eit.
„Šiaip tai šakės, aš seniai negirdėjau tokio marazmo, kad kažkas yra vertas didelių pinigų, nes daug pinigų į tai sukišta.“
O kas sako „mūsų didelė savikaina“? „Savikaina išaugo“. Net butų kaina auga, nes cementas pabrango ir alkašikams daugiau mokėt reik/
>Padengimas būtų tada, jei iš skaičiukų sekos galėtų susigeneruoti elektra.
is elektros yra generuojami skaiciukai. Kad patvirtinti bloka, reikia daug elektros. Savikaina auksta, todel niekas uz maziau bloko neprastums. Nepatinka -- nesinaudok tinklu/. O naudojasi tie, kam to reikia. Tu neizvelgi vertes -- nu taupaslaugos tiesiog nereikia. Man pvz reikia, nes as savo babkiu nelaikau banke. O ir siunciu daznai $$ i Pakistana. Del to ir moku daug. Ir man BTC verte ziauriai make sense. O ar tavo ikruotas sudas verte turi? Nzn, gali pasakyti kaip as ji galiu panaudoti?
Tai viena iš didžiausių klaidų -- skaičiuoti vertę iš išlaidų. Jei paimsite 100 eurų ir juos sudeginsite, jūsų išlaidos bus 100 eurų, tačiau pelenai anei per niekur nebus verti jūsų sudegintos pinigų sumos.
Nesutinku, kad Rokiskis niekuo nepadengtas. Protestuoju! 🙂
Tai, sakote, Bitcoiną sugalvojo elektros kompanijos?
Ne itin protingi veikėjai painioja prekės (valiutos) vertę su sąnaudomis (elektra) prekės vienetui įsigyti (išmininti).
Beje, net Maximoje tie tu dalykai nebūtinai koreliuoja.
Verta daxuja nes ekektros daug sudeginta.
Ny bbd, tokio kliedesio nesu gyvenime girdejes.
Cia jau turbut tq faze, kai pradedamas uzdavineti klausimas: o is kur cia ble tokia verte, tai sugalvota pasakyt, kad elektra sudeginta, tai ir verte 😀
Bl, mano telikas, skalbenke, saldytuvas, dziovykle ir kompas yra vabsce neikainojami, nes bbd kiek elektros sudegino.
Mano drabuziai, nu nenauji jau, keleka kartu isskalbti ir isdziovinti jau. Bet kadangi juos skalbiant elektra buvo naudojama, ir elektra naudota dziovinant, tai ju visu rinkos kaina yra paliubasu du kartus didesne 🙂 nu juk kiek elektros suvartota. Pirkit mano nuskalbtas kojines, 15 eur vnt 🙂
Šiaip sakyčiau, kad straipsnio mintis ne visai tiksli. Tos tradicinės valiutos (eur, usd ir kt.) realiai senaiai auksu nebepadenginėjamos. Jų vertė yra vertė todė, kad visi (VISI) yra susitarę laikyti jas vertingomis. „susitarę“ čia ne sąmokslo teoriją turiu omenyje, bet tiesiog bendru susitarimu pakankamai didelė masė žmonių vienu metu sutinka, kad tas simbolis (net ne popierius, nes elektronine forma valiutų seniai yra daugiau, nei materialia forma) yra tinkamas sąlyginis (vaizduotėje egzistuojantis) mainų tarpininkas. Vat iš čia ir atsiranda vertė: kai pakankamai didelis vartotojų kiekis laiko jas vertingomis. Po to atsiranda įvairūs lydintys mechanizmai, kad kažkas piktavališkai nekontroliuojamai nesinaudotų tuo pasitikėjimu. T.y. be bendru sutarimu „autorizuotų/įgaliotų“ institucijų nedaugintų jų: pvz., be EU centrinio banko nieks neturi teisės spausdint tų popierėlių, nors technologiškai galėtų ir pan.
Jei šios kriptovaliutos bus patogios mainų tarpuininkavimo priemonės, jei jomis pakankamai ilgai pakankamas kiekis žmonių pasitikės, jei jų apsaugos mechanizmai veiks pakankamai gerai jos taps niekuo ne kitokios, nei dabartinės „tradicinės“ valiutos. Šių „jeigu“ yra nemažai, bet ne begalinis skaičius.
Elektros kiekis, sudegintas jas generuojančių kompų, nieko bendro su jų verte neturi ir toks teiginys yra bullshit. Tegul taip sakantys nepainioja sąnaudų su verte!
Mane realiai kitkas domina: kas jos „techniškai“ yra, koks jų veikimo principas ir pan. 🙂 (kaip jau čia kažkas užsiminė)
Galiu trumpuoju būdu paaiškinti:
1. Kriptovaliutos vienetas yra unikalus kodas, kurį reikia sugeneruoti (išmininti). Tam naudojamas tam tikras algoritmas. Dalis kodo yra laikoma internetinėj piniginėj, kita dalis pas asmenį.
2. Block-chain’as. Tai panašu į torrent’ą. Tik saugoma ne kažkokie failai, o informacija apie kripto valiutos vienetus, asmenis, ir visas operacijas nuo pat pradžių. Kiekvienas asmuo gali atsisiųsti ir seed’inti visą informaciją. Informacijai atsinaujinus visiems torrent’as atsinaujina.
3. Operacijas galima atlikti tik per tas internetines pinigines, kurios ir atnaujina tą torrent’ą (atsiranda naujas blokas, po operacijos).
4. Tų kriptovaliutų pilna visokių skirtingų, generuojamų skirtingais algoritmais ir naudojant skirtingus metodus ir techniką.
5. Na, o vertė atsiranda jau dėl kitų priežasčių, kaip minėta šiame straipsnyje.
Gal ir mano paaiškinimas nėra visai tikslus, bet manau į tą pusę.
Tai paaiškins man durniui kas nors iš kur reali aukso vertė ir kuo ji taip labai nuo kriptovaliutų skiriasi?
Kas yra „reali vertė“ jums? 🙂 tas, kad jis naudojamas papuošalams ir dėl to dalis jo vertės suformuota papuošalų paklausos jums vertė ar ne? 🙂
O juk papuošalai realiai yra dulkės vėjyje, be jokios praktinės vertės 🙂
Niekuo nesiskiria 🙂
Mano nuomone kriptovaliutos pagal savo pirminę funkciją tiesiog dublikuoja bankinių pervedimų ar skolos vekselių persiuntimo paslaugą, bet jokios savaiminės vertės aišku neturi, nes pradiniai coin’ai nėra padengti realiu kapitalo įnašu. Skolos vekselis pats savaime irgi jokios vertės neturi. Jo vertė -- skolininko įsipareigojimas gražinti skolą. Čia yra panašiai Jeigu skolintojas vietoj realių pinigų, tiesiog dalintų pažadus skolininkui tuos pinigus kada nors ateityje duoti, o paskui visi tais tuščiais vekseliais pradėtų prekiauti už tikrus pinigus 😀 😀 😀
Todėl kriptovaliutos vertė -- tai tik kriptovaliutos keityklų įsipareigojimas ją iškeisti į realius pinigus. Kol tos keityklos įsipareigojimus vykdo -- tol sistema veikia. Bet tereikėtų bent keliem stambiam coin’u veikėjams išeit su savo pinigais iš sistemos -- visa sistema kaip mat sugriūtų… Gali būti, kad net nesigautų išgrynint bent kiek didesnės sumos, nes nei viena keitykla tiek cacho net neturėtų. Pvz kažin ar pavyktų vienu ypu išgrynint 100 milijonu dolerių?
Vat neseniai ir girdėjau pabaigą (labai dėl to gaila) laidos, kur kažkoks info technologijų specas aiškino apie kriptovaliutas. Ir jo finaliniam pasisakyme apie tai, „kas laukia jų ateityje“, jis pasakė, kad jo nuomone dabartinės kriptovaliutos tiesiog išsivystys į „pavedimų technologiją“ „realioms valiutoms“ apeinant dabartines bankų sistemas. Jos mes net nepastebėsime, kaip kad dabar pvz., nematom kaip veikia koks nors el. pašto algoritmas.
bent aš taip supratau jo pasisakymą 🙂
Kriptovaliutų idėja įdomi, bet ją dar reikia vystyti. Reikia padaryti taip, kad baigtųsi žmonių apgaudinėjimas, kad apgauti žmonės atgautų savo pinigus, kad nebūtų patogu plauti pinigų ir svarbiausia- KAD LIŪTO DALĮ GAUTŲ VALSTYBĖ CHA CHA CHA. Žodžiu, kriptovaliutos įdomu, tačiau nereikia svaigti, jog tai pakeis ateityje normalius pinigus. Žmogui reikia pastovumo ir garantijų. O kas gali būti pastoviau už žvilgančius popierėlius ir monetas kišenėje? Kokia kriptovaliutų ateitis? Blogiausiu atveju visi tikri į jas sukišti pinigai išgaruos ir jų buvę savininkai neturės net kur pasiskųsti. Geriausiu atveju kriptovaliutos taps dar viena galimybe investuoti ir didinti savo ir taip didelį turtą, kartu šalia akcijų, obligacijų, aukso luitų, nekilnojamo turto ir meno dirbinių. Kalbant apie vertę- štai jums pavyzdys pamąstymui. Kokainas yra vienas brangiausių kvaišalų, dabar jis jau gerokai atpigęs, tačiau ilgą laiką jis buvo labai brangus ir turėti kokaino buvo tolygu nukristi pusryčių į Paryžių. Kad galėtum sau leisti priklausomybę nuo kokaino turėjai turėti labai daug pinigų. Kodėl taip yra? Todėl, kad augalas iš kurio gaminamas kokainas auga labai išskirtinėmis sąlygomis (Andų aukštikalnėse) ir niekur kitur. Jį reikia užauginti, puoselėti, surinkti, tada atlikti krūvą „fintų“ reikalaujančių chemiko žinių ir specialios įrangos, tada dar laukia gabenimas ir pardavimas (kas yra pavojinga- konkurentai, pasieniečiai, DEA ir FTB). Trumpai tariant kol kokainas pasiekia amerikiečio ir europiečio nosį, nuo Andų kalnų, jo kaina auga, paraleliai krentant kokybei (į kokainą primaišoma sodos ir panašiai) arba norint išsaugoti kokybę kaina dar labiau paauga. Štai kodėl metaamfetaminas, kurį galima pasidaryti turint specialių žinių, įranga ir medžiagų niekada neprilygs kokainui savo verte ir „elitiškumu“- nes jis yra absoliučiai cheminis, o kokaino pagrindas -- natūralus ir retas. Ir čia negalioja joks susitarimas. Kokainas tiesiog yra „kiečiau,“ už metaamfetaminą ir taškas- tai objektyvus faktas, o ne susitarimas. Ir metaamfetaminas netaps „elito“ narkotiku, vien todėl, kad taip susitars būrys hipsterių, kartu su A. Zuoku priešakyje. Kaip ir komunistinis- nomenklatūrinis elitas niekada neprilygs, tikram dar iš viduramžių atėjusiam elitui, nes pastarasis paprasčiausiai yra aukštesnės kokybės produktas visu kuo. Štai jums ir vertė. ADIOS AMIGOS
Čia gerai patrolinot 🙂 Tik nesakykit, jog rimtai taip manot, nepatikėsiu.
Pavyzdys apie vertę, pamąstymui:
-- tarkim, jūsų sandėliuke vietą užima kalvio įrankiai (priekalas, replės, kūjai…). Ką su tuo daryti nežinot ir nesirūpinat sužinoti. Kitaip tariant – vertė nulinė ar net neigiama (vietą užima);
-- kokiam bomžui, kuris nusižiūrėjo jūsų sandėliuką, įrankių vertė lygi metalo laužo vertei;
-- pažįstamas kolekcionierius gali įžvelgti kolekcinę vertę;
-- atiduosit nagingam kalviui, tie daiktai įgaus įrankių vertę.
O pinigai, visų pirma įrankis. Kokios vertės įrankiu ateityje taps bitcoinas galime tik spėlioti.
tiesiog apgailėtina.
kaip penktoko rašinėlis apie nieką.
jokia šiandienė valiuta niekuo nepadengta. jokia. tai susitarimo dalykas. tai vadinama „kreditine dedamąja“.
BitCoin esmė, kad ta privatus instrumentas su pilna kreditine dedamąja. tai tiek primytyvu, kad ir kalbėti nėra ko. žinoma tai oras, na ir kokia čia naujiena? taip, dauguma kitų kriptovaliutų esmė yra piramidinė. na ir kas?
ziuriu debilai ir toliau kliedesius apie vertes komentuoja :)))
Doleris seniai niekuom nepadengtas, be to gali buti spausdinamas neribotais kiekiais is esmes. Bitcoin irgi nieko nepadengtas, taciau jau po maziau nei desimt metu ju „spausdinimas“ baigsis del sukurto algoritmo. Viskas kiek yra tiek yra.
Pinigas, valiuta -- tai matavimo priemone. Ne daugiau, kiek dabar litas turi vertes? Lygiai nuli, nes nieko nebematuoja. Bet sakykim, po kokiu 200 metu, 10 lt kupiura galesi parduoti uz 200 euru. Is kur atsirastu tokia verte? Is esmes is oro, nes kazkam sis popierelis, kuriu nedaug like, butu labai vertingas ir norimas.
Cia panasiai kaip sneketi apie metru, kilogramu verte. Kokia ju verte?
Ir pabaigai, UK 1971 metais viskio butelis kainavo 2.69 poundo, o dabar 12. Butelio turinio gerumas irgi isaugo 2.5 karto?