Politinių partijų fiasko

Po šių rinkimų partijų veikėjai pagiriojasi – ir visur pilna neįtikėtino absurdiškumo pamąstymų. Ir visi ieško kažkokių pasiteisinimų, kodėl praėjo komitetai, kodėl partija ar jos kandidatas nesurinko normalaus skaičiaus balsų, kodėl viskas taip prastai ir kodėl jie patys geri, o blogi tiktai visi, kas aplinkui.

Brangūs ponai politikai, ar baisu, kai ateina tie partijų žudikai – komitetai? O ar baisu pripažinti, kodėl tie komitetai ateina?

Po šių rinkimų didžioji dalis visiškai feilinusių partijų ir politikų skelbia, kad jiems labai pavyko – nors kai kurie iš jų negavo net pavienės vietos tokiuose miestuose, kaip Vilnius ar Kaunas. Kai kurie politikai sako, kad gi vos keli šimtai mandatų teko komitetams, o partijoms – visgi bent tris kartus daugiau. Kiti pastebi, kad per praeitus savivaldybių rinkimus komitetai surinko belenkiek kartų mažiau, o per užpraeitus – išvis jų nei nesimatė.

Žodžiu vyksta kalbos, visokie aiškinimai, bet tose kalbose – pilna nesąmonių. Tipiškiausios nesąmonės, kurias galima išgirsti ar paskaityti:

  • „Reikėjo geresnio kandidato, šitas netiko“. Taip aiškina kokių nors į II merų turą nepraėjusių partijų atstovai, nors kandidatas prieš rinkimus atrodė liuks, pvz., toks kaip Kreivys ar Paluckas.
  • „Rinkėjai nežino už ką balsuoti, kai tiek komitetų prisisteigę. Todėl ir atima partijų balsus.“ Aha, labą dieną, rinkėjai randomu žymi atsitiktinius komitetus, jo, žinoma.
  • „Kylanti LVŽS nunešė mūsų balsus“. Pvz., konservų, socdemų, libų ar dar kažkieno balsus. Jo, žinoma, kylanti LVŽS. Kylanti LVŽS.

Čia tik keli iš tų išmąstymų pavyzdžių. Panašių abstrakčių pasiteisinimų sau patiems prirašinėja visi, kas tik papuola. Tik dauguma neužduoda sau klausimo, ką reiškia, kai žmonės rašo kažkokius jokio senso nemeikinančius paaiškinimus. Štai nuo to ir pradėkime.

Pradėkime nuo to, kad jei žmonės kuria pasiteisinimus, t.y., kažkokius neprodukyvius, aiškaus sprendimo neduodanius paaiškinimus, tai reiškia, kad nesako produkyvių paaiškinimų, nes kažkodėl nenori ar negali jų pasakyti. Išties tai reiškia, kad yra kitos, gilesnės priežastys, kurių žmonės nenori, negali ar tiesiog bijo įvardinti sau ar kitiems. Pasiteisinimai visada reiškia nuslėptas tikrąsias priežastis.

Pasiteisinimų fone itin ryškiais konrastais tarpais sužiba kai kurie netgi intelektualūs ir sąlyginai daug apie politiką žinantys rinkėjai, kurie tik pyst ir pareiškia – „jau geriau balsuosiu už tą ir aną, nei už šitus du išėjusius į II turą“ (kai išėję į II turą yra kokios nors pakankamai seniai žinomos figūros). Pasiaiškini – ir supranti, kad tas rinkėjas jaučiasi užknistas.

Ir tada supranti, už ką pirmame balsavo toksai rinkėjas – ir supranti, kad jis balsavo už eilinius gelbėtojus. Ir net nebūtinai tie gelbėtojai buvo kokie nors nauji – gal tai buvo, pvz., socdemai ar konservai, bet visvien gelbėtojai, nes balsavusiojo balsas išties buvo paskirtas tiems, kas kovojo prieš, o ne už kažką.

Kodėl negi intelektualūs rinkėjai ima balsuoti už populistinius gelbėtojus, žaidžiančius neurotiškais rinkėjų suvokimais? Kas yra tokio blogo, kad net tokie rinkėjai nepasako ir partijos nesuvokia?

Reali priežastis yra paprasta, bet ji per daug sunkiai suvokiama visoms partijoms, ypač jų vadams (ir gal ir ne tik ne suvokiama, o gal net ir nepriimtina): rinkėjai nori realių vertybių, o ne bulšito, kuris jiems kabinamas.

Rinkėjus jau seniai užkniso proto knisimas, užkniso būti aukos rolėje, kur eilinė partija tampa eiline gelbėtoja. Užkniso politikai, kurie deklaruoja vieną, o daro kitą. Užkniso tos amžinos kovos ir neproduktyvumas. Užkniso tiesiog viskas.

Pasižiūrėkim į viską, ką mato rinkėjai apie tas partijas, kurios veikia ilgiausiai:

  • Darbo parija – nors jau taip seniai neaktyvi, kad daugumos primiršta, visgi dauguma atsimena visokias keistas istorijas apie ledus Kėdainiuose, kažkokius agurkus, juodąją buhalteriją, Viktoro pabėgimą į Rusiją ir panašiai. Sakyčiau, pavyzdinis atvejis.
  • LSDP – vis dar aiškiose asociacijose su visokiais bebrų šleifais. Sunku surasti dar vieną partiją, kuri tiek bebrizmo būtų turėjusi. Ir net nesvarbu, kad didžiausi bebrai išėjo – kvapas vis dar pasiliko. Ir aš netgi nežinau, kiek laiko truks, kol jie nuo to kvapo apsivalys.
  • TS-LKD – partija, kuri moka veikti tik kovodama prieš visus, kuri pasiryžusi skandinti bet ką gero, jei tik tai eina ne iš jų. Bene daugiausiai iš visų kalbanti apie moralines vertybes, bet per rinkimus demonstruojanti deginamas žiurkes, pilstanti ant konkurentų melus, o Europos Parlamente balsuojanti už direktyvas, pagal kurias būtų uždraustas Internetas. Šios partijos rinkimuose jau nelabai ištempia netgi Vytauto Landsbergio vardas.
  • Liberalų sąjūdis – po Masiulio skandalų, po vėliau sekusių apsivalymo blokavimų, po dar vėliau sekusių paaiškėjimų (per VSD pažymas), kad tie apsivalymo blokavimai buvo ne šiaip sau – čia jau išvis tiesiog oranžinė purvo dėmė rinkėjų akyse.
  • Tvarka ir teisingumas – ko jūs dar norite po tiek nesąmonių, kurios su šia partija vyko? Iš esmės, jais jau išvis niekas netiki, nebent dar vienas-kitas žmogus dar mato vieną-kitą figūrą, tokią, kaip Gražulis, bet ir tai nieko jau nekeičia. Komskis – jau visai fenomenas.
  • LVŽS – prieš kelis metus jie visus ir nunešė, nes aukščiau minėti įvaizdžiai buvo sugedę. Bet jau ir šita partija publikai ima atrodyti taip pat – su vis neaišku ką kalbančiu Karbauskiu, su absurdiškais kaimo neopagonimis, su tiesiog sunkiai suprantamomis blėnimis. Šita partija dabar yra pasiekusi tą lygį, kur jos įvaizdį išties telaiko Veryga, kuris daliai rinkėjų yra tapęs kovos prieš alkoholizmą simboliu. Bet ir tai jau esmės per daug nekeičia.

Visos šios partijos atrodo taip prastai, kad joks rinkėjas už jas balsuoti jau nebenori. Kodėl nebenori? O todėl, kad tos partijos nesilaiko savo pačių deklaruojamų vertybių. Netgi pavadinimai pas jas su vertybėmis nesisieja. Pasižiūrėkim:

  • Darbo partija – kurios veikėjai yra ne darbuoliai, o greičiau oligarchai.
  • LSDP – kurie patys kaskart parengia tokį progresinių mokesčių įstatymą, kuris niekada nepraeitų.
  • TS-LKD – kalbantys apie krikščioniškas vertybes, bet dergiantys tuos, kas jiems nepatiko.
  • Liberalų sąjūdis – kur liberalumas virsta į kažkokį totalinį bardaką, į kurį vis kažkas bando įtraukti kokius nors ačus, komskius ar dar kažką panašaus.
  • Tvarka ir teisingumas – kur nei tvarkos nėra, nei su teisingumu gaunasi sutarti.
  • LVŽS – kur nei valstiečiai išties atstovaujami, nei kažkas bendro su žaliaisiais.

Deja, partijų lyderiai to susikurto baisaus savęs įvaizdžio nesuvokia, pripažinti nesugeba arba išvis nenori jokių vertybių laikytis.

Aš daug visokių variantų galėčiau priminti. Ir, pvz., partiją, kurios veikėjai kalba apie demokratiją, bet kurios veikėjai Europos parlamente balsuoja už tokius kopyraitų direktyvos straipsnius, pagal kurią būtų apmokestintos (t.y., faktiškai uždraustos) netgi internetinės nuorodos.

Galėčiau priminti ir dabar teisiamą politiką su tyru doru kūdikio veidu, kuris imdavo ir sugalvodavo, pvz., priimti kokį nors Ačą ar dar kažką panašaus. Į partiją, kurios esmine deklaruojama vertybe buvo skaidrumas. O kai tas kūdikio veidas iš partijos buvo išmestas, vietoje jo kažkuriuo metu atsirado kitas veikėjas, kuris sugalvojo, kad geru variantu bus Komskis.

Komskinę partiją aš čia irgi galėčiau priminti – ir netgi tai, kaip opozicija vienam Komskiui paskyrė Seimo antikorupcijos komiteto pirmininko postą. Opozicijoje tuo metu buvo LSDP, Darbo partija ir Tvarka ir teisingumas. Ir jie paskyrė tokį antikorupcijos komiteto vadą. Tokį vadą.

Galėčiau priminti ir nuostabią liberal-kažkoten partiją, kuri vis kaitaliojo pavadinimus, kol ėmė vadintis  Šustausko partijos vardu, skliausteliuose pridėdami žodį „liberalai“. Kokios tos partijos vertybės – išvis neaišku, nes to tiesiog niekas nežino. Aišku tik tas, kad partija kaupė tokias politines neviltis, kaip kad buvusį SAM ministrą, sugebėjusį homeopatinius bulšitus paversti vaistiniais preparatais (taip, šito čaplikinio briedo dar nei vienas SAM ministras nesugebėjo pralenkti). Irgi visas žlugimas atsiremia tiesiog į tai, kad vertybių banaliai nėra.

Visokius STT pagaunamus veikėjus, kurie paskui ilgai tąsosi po teismus, bet taip ir lieka visokių partijų nariais, irgi galim prisiminti.

Galim prisiminti ir šiaip visokių politikų retorikas, ir veiksmus – ypatingai bjaurūs variantai būna tokie, kur apvarinėja vieni kitus ir tikisi, kad vien tų apvarinėjimų ir pakaks, norint laimėti rinkimuose. Kai kuriems būna, kad tiek aptemsta kažkas galvoje, kad ima filmuoti žiurkes, jas deginti ir kelti į internetus, skelbdami, kad šitaip elgsis su savo politiniais priešininkais. O kai kyla triukšmas, tada tokie skundžiasi, kad čia juos, vargšelius, kažkas puola.

Mano akimis, nėra partijos, kuri nebūtų pasigadinusi savo įvaizdžio praktiškai negrįžtamai. Ir visi tie pasigadiminai būna vienaip ar kitaip rodantys, kad partija tiesiog užmiršo esmines savo deklaruojamas vertybes.

Žinote, kodėl kažkada laimėjo LVŽS ir kodėl jie vis dar turi hardkorinių palaikytojų? Ogi todėl, kad kad ir kokiu keistu būdu, bet LVŽS turėjo vertybių, kurių bandė kažkaip laikytis. Nesvarbu, kad tos vertybės nesutampa su, tarkim, mano įsivaizdavimu apie tai, kas yra geros vertybės – kažkokias savo vertybes jie visgi turėjo, kai kitos partijos jau buvo jas išbarsčiusios.

Karbauskis ir Veryga daro nesąmones su alkoholio ribojimais, pastumia alkoholio vartojimą link stipresnių gėrimų, tačiau kažkaip jie visvien kovoja prieš tą alkoholį. Kovoja, netgi skelbdami nesąmoningus, iš kažkur išgalvotus duomenis apie problemas. Bet kovoja. Absurdiškai, nesąmoningai, bet visvien kovoja. Netgi žinodami, kad gali visiškai susigadinti savo reputaciją. Būtent tai yra vertybių esmė – jų būna laikomasi ir viskas.

Čia jums atsakymas, kodėl visvien kažkas balsuoja už LVŽS, kad ir kaip ta LVŽS atrodo nesąmoningai. Vertybės – vat ir viskas.

O beje, čia prisiminkim dar tai, kaip visos didžiosios partijos, krūvą metų vis bijojusios mažų partijėlių, naikino šioms finansavimą, bandė neleisti keltis šiaip kandidatams (ar atsimenate, kad savivaldybių rinkimuose kadaise neduodavo keltis nepartiniams?) ir taip toliau, kol galų gale ir nesusikūrė tokios situacijos, kur senos, pripampusios partijos pasijuto per daug gerai.

Partijos ėmė galvoti, kad jos turi stabilius rinkėjus, kurie visvien už jas balsuos, kad ir kas bebūtų. T.y., kad turi savo rinkėjų bazę, o visi kiti yra priedas.

Žinote, kaip ta mūsų partinė sistema gali būti vadinama? Ogi oligopartine sistema, kur yra vos keletas stiprių partijų, o kitos – neturi šanso prasimušti į viršų.

O čia jau suveikia tie patys dėsniai, kaip ir ekonomikoje – kur nėra konkurencijos, stagnacija tiesiog subujoja. Ir aišku, pirmiausiai numetamos esminės vertybės, esminiai principai (kurių kai kada išvis nei nebuvo). Politikams atrodo, kad kam tos vertybės – galima apie jas pašnekėti, bet laikytis gi nebūtina, nes visvien gi rinkėjai balsuos. O rinkėjai tokį politikų požiūrį anksčiau ar vėliau ir pamato.

Rinkėjai pamato, ir kas tada atsitinka? Ogi tas ir atsitinka, kad rinkėjai ima ir subalsuoja už tuos komitetus. Nes tie komitetai dar neapsišikę, dar kažkokių vertybių turi ar bent jau bando turėt. Nes tie komitetai bent jau nėra partijos. Ir dar daugiau – komitetų atveju yra juntamai mažesni šansai, kad užsirausi ant eilinių gelbėtojų.

Štai tada ir būna – vėl balsus gauna kandidatai, kurie primiršti, vėl balsų negauna partijos, kurios jautėsi labai jau kietomis. Vėl atsitinka koks nors feilas, o pralaimėję politikai kalba pasiteisinimus. Ir bando suprasti, kas čia įvyko, bet nei už ką nenori prisipažinti, kad patys susišiko.

Ir tada mes pamatome krūvas pseudoracionalių paaiškinimų (išties – pasiteisinimų) apie tai, kodėl išlindo komitetai, kodėl kažkas iš politikų nepraėjo ir taip toliau. Ir aišku, kalbų apie tai, kad jie visvien pasirodė gerai, o blogi tik visokie aplinkui esantys.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
104Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

7 thoughts on “Politinių partijų fiasko

  1. Dominykas

    Viskas būtų teisinga, jeigu ne tai, kad tie komitetai, kurie nugalėjo -- jie yra tiesiog incumbentai siekiantys iškelti vidurinį pirštą savo buvusiai partijai. Arba jie išmesti iš tų partijų, kaip koks Druskininkų caras, arba jie išvis niekam neįdomūs, kaip Širvintų kunigaikštienė, arba jie nespėjo laiku įsteigti naujos partijos, kaip Vilniaus… Vilniaus… šiaip jau toks visai neblogas meras, ką? Arba jie dar kokie nors Komskiai, kurie tiek apsišikę, kad net TiT jų nebenori ir pan.

    Nelaimėjo nei vienas nepriklausomas, nepartinis komitetas, gal neskaitant Matijošaičio, bet čia išvis atskira istorija -- jis nuo pat pradžių ėjo su komitetu ir buvo nepriklausomas.

    O visi kiti atskilėliai -- tai nereik čia kažkaip įsivaizduoti, kad čia kažkoks partijų neįgalumas. Čia yra galios kovos ir regionų prichvatizavimas. Ten kur savivaldybėse dirba visi savi, ir todėl visi bijo pirstelti, ir todėl balsuos už tą pačią seną gerą chebrą, nesvarbu ar jis iš komunisto patapo konservatorium, ar iš liberalo darbiečiu, ar iš tvarkuolio komitetastu.

    Ir tada tie komitetai tiesiog nori pasakyti partijos galvoms Vilniuje, kad jūs mums nebeįdomūs. Mūsų net STT nepaima. Mums ir be jūsų gerai. Ir čia jie yra šiek teisūs, nes regionams Vilnius dėmesio mažai skyrė -- tiek partinis, tiek nepartinis (nepaisant to, kad tie komitetai su savo vadukais nėra kažkoks tai gėris, nes jie yra tie patys vietiniai kniaziukai, kurie irgi nepajudina savo regiono stagnacijos). O rinkėjas vistik jais patiki -- bent jau šitas savas, o ne kažkoks ten niekam negirdėtas, nes „ir kitiems duoda“. Ir tada ir kokie nors žalstiečiai reguliariai gali išlįsti, ir komitetai, ir dar kas nori, gerai, kad ne žali žmogeliukai kol kas.

    Reply
  2. Giedrius

    Aš manau atvirkščiai. Partijos išsikasė sau duobę kai buvo nutarta merus leisti rinkti tiesiogiai. Būtent merai yra toks matomos asmenybės, kurie ir atsako savo įvaizdžiu už sėkmę ir nesekmė (nebutinai tikrą, kartais -- tik įsivaizduojamą).
    Todėl ir laimėjo potencialūs merai, su programomis arba kažkokiu įdirbiu, arba bent jau turintys kažkią veikiančią komandą, o ne partijos su vertybėmis. Nes toks problemos kurias jie turi spręsti yra truputi kitos, dažnai specifinės tai savivaldybei.
    Be to, komitetas tarsi parodo, kad yra taikoma į lokalią politiką ir nebus išduotas rinkėjų pasitikėjimas bandant šokti po dviejų metų į Seimą. Lygiai taip pat, meras, taikantis 2-3 kartą į tą patį postą kažin ar planuoja kažkur iškeliaut. Jei dirba pakenčiamai, tai kodėl jį keist jei „neprisidirbęs“?
    Ir čia kyla dar dvi problemos. Didelė dalis kandidatų net nekėtino būti išrinktais į merus. Netikit? Perskaitykit programas. Daugelis jų nesiskiria (beveik) nuo kitų ir net nepaaiškina kodėl balsavus už t.t. partiją gyvenimas mieste/rajone pasikeis. Ar kokią konkrečią problemą spręs/kokią viziją realizuos. Tiesiog buvo keltas kandidatas nes save gerbianti partija turi turėti kandidatą į merus.
    Net jei tikėti, kad kažkurios partijos doresnės, niekas nenori išrinkti kad ir dorus žmones, kurie nieko neveiks ar bus nepajėgūs kažkaip visko išspręsti. Tipiškas to pavyzdys -- prieš 5 metus kaboję Kupčinsko plakatai Kaune apie tai, kaip valdžia neskiria pakankamai pinigų keliams, nors Kaunas surenka daug degalų akcizų.

    Reply
  3. Jonas Povilas N

    G.Landsbergis nesiūlo jokių konkrečių idėjų,tik be paliovos kritikuoja kitus . Manau, su pirmininku Žygimantu Pavilioniu TS LKD sektųsi daug geriau. Galbūt, jis per daug emocingas, bet jo siūlomos idėjos racionalios ir progresyvios.

    Reply
  4. zpax

    Čia buvo savivaldos rinkimai. Savivalda truputi kitaip veikia nei Parlamentas, Vyriausybė ar Prezidentas. Jos kitos funkcijos. Savivalda tai valdžia esanti arčiausia rinkėjo, ji tvarko kelius, gatves, darželius ir t.t. Savivaldai nerūpi santykiai su Rusija, ES ateities klausimai. jai kaip ir ją renkantiems žmonėms rūpi konkretūs konkrečioje vietoje esantys žemiški dalykai. Sakykim paprasčiau ūkiniai klausimai. Todėl be Rokiškio išvardintų priežaščių rinkėjai balsus ir atidavė tiem , kurių konkrečius darbo rezultatus mato ar jų tikisi. Ar tai feodalai ar tai gerieičiai čia jau kitas klausimas. Rinkimų komitetų pergalės dėsningą baigtis, nes, deja, partinė sistema Lietuvoje yra dugne ir prireiks labai daug laiko ją reanimuoti ir sugrąžinti visuomenės pasitikėjimą.

    Reply
  5. Jonas Povilas N

    Prancūzijoje ir berods prancūzakalbėje Belgijos dalyje vyriausybių ministrai gali būti ir savivaldybių merais,ar regionų tarybų pirmininkais. Berods Jacques Chirac vienu metu užėmė Ministro pirmininko ir Paryžiaus mero postus.

    Reply
  6. Mykolas

    Man šitie komitetai primena taip dabar vadinamą “überizaciją”: mes ne taxi, bet turime beveik visus taxi atributus: mus galima išsikviesti, vežame iš A į B ir už tai imame mokestį. Bet neturime plafono ir taksometro, škias, dėl to nevadinkite mūsu taxi bei duokite lengvatų, bet ne pareigų. Tiesa, reikia pripažinti, jog tiek überiai, tiek komitetai įnešė tam tikro efektyvumo ir išsprendė kai kurias įsisenėjusias problemas. Pvz., koks stebuklas įvyko su Kauno taxi kainomis, kai tenai atsirado “Taxify”. Bet visgi, iš vieaus, mano supratimu, komitetas yra tokia lokali partija, tik kad žymiai mažiau atskaitinga ir susikoncentravusi į vietines problemas. Pritariu aukščiau išsakytai nuomonei, jod absoliuti didžiuma komitetų yra tie patys (buvę) partiniai, tik kad visiems, taip pat ir patys sau, bandantys parodyti, kad čia ne jokia partija.

    Reply
  7. :]

    O man ant širdies faina, kad Kaunas keliasi, puošiasi ir auga. Užteko neįgalų partinį zaičiką pasiųst… tolyn…

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *