Generolas Vėtra ir išpiltas vaikas

Šį straipsnį parašė vienas mano draugas, kuris nutarė nepasisakyti viešai. Nesvarbu, dėl kurių priežasčių jis nenorėjo skelbtis. Aš pats šia tema irgi nenorėdavau pasisakyti viešai, nors ir dėl kitų priežasčių – pirmiausiai dėl to, kad žinau, kiek kartais būna supainiota ir istorija, ir išvis viskas. Kartais tiesiog neįmanoma pasakyti, kaip ten buvo išties. Kartais neįmanoma visko įvertinti. Kartais tiesiog nesinori galvoti. Visaip būna.

Be proto sunku peržiūrėti ir susitvarkyti senus, kažkur į praeitį išstumtus skaudulius. Jei skaudulys yra toksai sunkus, kad sunku apie jį net galvoti – jis yra trauminis. Bet jis nustos traumuoti tiktai tada, kai jį priimsime, pripažinsime ir susitvarkysime. Kitu atveju taip ir liks tiktai neigimas ir skausmas.

Visgi aš čia savo priešstraipsnyje apie kitką noriu pasakyti – apie melavimą. Žinote, kame yra didžiausia melagių problema?

Problema yra tame, kad bet kokie melai neatitinka realybės, todėl jei melagiui tenka apie tuos melus aiškinti, jis ima prikurdinėti vis naujas ir naujas nesąmones, paskui pasimeta tarp melų ir realybės, ima pats nejausdamas traukti realius dalykus, kuriuos norėjo nuslėpti, prikuria krūvas naujų melų, o galų gale visiškai susipainioja ir įklimpsta.

Čia panašiai kaip su tuo vaiku, kuris prišiko į kelnes, o paskui, norėdamas tą nuslėpti, kelnes paslėpė po lova, bet pagalvojo, kad jas kažkas suras, todėl ten dar prigrūdo krūvas kitų daiktų, o paskui, kai tėvai pasakė, kad bardaką reikia susitvarkyti, nes kažkas labai jau smirda jo kambaryje, nutarė viską sudeginti ir tą šlamštą padegė, tuo pačiu sudegindamas ir namus.

Kai kurie melagiai tvarkosi su prisidirbimais geriau, kai kurie prasčiau, bet anksčiau ar vėliau visada susipainioja kažkur savo meluose ir prisidaro dar didesnių problemų, nei turėjo. Taip būna ir tais atvejais, kai melas kuo gražiausiais norais pagrįstas.

Aš stengiausi nieko nežinoti apie Joną Noreiką, apie Generolą Vėtrą ir tiesiog geriau neturėti jokios nuomonės. Dabar aš sužinojau. Ir nuomonę susidarinėju jau visai iš kitos pusės. Aš vis dar nesu tikras, kaip išties ten vyko kadaise seniai. Aš tik matau, kas vyksta dabar.

Taigi, štai jums tasai straipsnis. Jūs suprasite, kodėl mane taip užkabino.

Kai plauni kubilą, su vandeniu gali išpilti ir vaiką

Kartais, kai plauni kubilą, su vandeniu gali išpilti ir vaiką.

Čia sena patarlė, gražiai iliustruojanti neseną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) raštą.

Mat raštas atsako į vieną klausimą – bet iškelia kitų, ir daug nemalonesnių. Ir štai tų klausimų pasekmės jau gali būti kur kas sunkesnės nei atminimo lentos klausimas.

Centras turėjo problemą: kaip paaiškinti, kad Jonas Noreika – Generolas Vėtra yra nekaltas dėl žydų genocido?

Centras ir paaiškino.

Lietuvoje, anot jo, „Lietuvoje įvestas nacių okupacijos režimo tipas skyrėsi nuo nacių režimo tipų okupuotose Vakarų ir Rytų Europos šalyse“, čia tiksli citata.

Čia mes galim padaryti trumpą ekskursą į istoriją ir susitarti, kad išties skyrėsi. Nes VISOSE nacių okupuotose šalyse režimai buvo skirtingi.

Austrija buvo paversta Vokietijos dalimi, kaip ir Čekoslovakijos dalys; likusiose Čekoslovakijos teritorijose įvestas protektoratas.

Danijoje irgi buvo protektoratas, tik jau kitoks: su karaliumi ir vyriausybe.

O štai Norvegijoje karaliaus neliko – jis pabėgo; užtat buvo kolaboracinė vyriausybė, vadovaujama Kvislingo, kurį po karo norvegai sušaudė.

Lenkijoje padėtis buvo dar kita: šalis buvo kone vienintelė iš nacių okupuotų, kuri oficialiai nepasidavė ir buvo laikoma viena iš Sąjungininkių. Kartu su britasi ir amerikiečiais reguliarūs lenkūų daliniai kovėsi Mūšyje dėl Britanijos, Šiaurės Afrikoje, Italijoje, Prancūzijoje. Pačioje Lenkijoje veikė ištisa pogrindžio valstybė – ne tik su savo kariuomene, bet net su savo mokyklomis. Nacių atsakas ten irgi buvo žiaurus, lenkai yra tarp šalių, per karą praradusių didžiausią gyventojų procentą.

Dar kitokie režimai buvo Prancūzijoje prieš ir po Višy dalies okupaciją; Beneliukso šalyse; Jugoslavijoje; Šiaurės Italijoje – po to, kai ją okupavo naciai likusiai Italijos daliai pasitraukus iš kovos; okupuotose CCCP teritorijoje; nacių sąjungininkėse – Rumunijoje, Vengrijoje, Suomijoje.

Visur režimai skyrėsi ir buvo pritaikyti prie esamų sąlygų ir nacių įsivaizdavimo apie šalies gyventojų rasę.

Tai kuo, pasak Centro, ypatingas buvo Lietuvoje įdiegtas režimas?

Va kuo:

„Lietuva vienintelė Europoje bandė pasinaudoti vokiečių puolimu ir pati išsilaisvinti iš sovietų okupacijos, pasiskelbdama nepriklausoma valstybe ir atkurdama ankstesnes savivaldos struktūras (…) vietos savivaldos institucijos, nors ir vadovaujamos vokiečių valdžios, liko veikti – taip buvo stengiamasi sušvelninti naujos okupacijos poveikį žmonėms.“

Lietuva pasak centro, buvo ypatinga tuo, kad čia pilnai veikė iki okupacijos buvusios savivaldos struktūros.

Kas iš principo išteisina J.Noreiką dėl pagrindinių kaltinimų: esą jis liepė suvaryti žydus į getus jam pavaldžiose teritorijose, štai:

„1941 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių aps. viršininkas J. Noreika valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams perdavė Šiaulių apygardos komisaro Hanso Gewecke 1941 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą žydus iškeldinti į Žagarės getą, taip pat įsakymą dėl žydų turto likvidavimo tvarkymo.“

Perdavė įsakymą, nuleido į savivaldos struktūrą žemiau. Buvo sraigtelis. OK, čia nesiginčykim, palikim, kaip yra. „Pavyko įtraukti“, kaip rašo Centras savo rašte.

Daug įdomesnis – ir liūdnesnis – klausimas yra kitas: o ką reiškia faktas, kad savivalda pilnai veikė? Nuo viršaičių ir seniūnų iki apskričių viršininkų?

Principe reiškia du dalykus.

Pirma – kad vokiečiams buvo lengviau įvykdyti Holokaustą. Nes Lietuvoje vokiečių šiaip jau nebuvo daug; kokie 5 tūkstančiai, tarp jų – raštininkai, administratoriai, logistikos specialistai, geležinkelių ir aerodromų apsauga ir panašūs veikėjai. Štabo žiurkės, dauguma šaudę – jei išvis šaudę – tik pratybose.

O žydų buvo 200 tūkstančių. Po keturiasdešimt kiekvienai vokiečių štabo žiurkei, plius juos reikia surinkti į vieną vietą, tada saugoti, tada konvojuoti, galiausiai – žudyti. Užkasti duobę, galų gale.

Ir juk Holokaustas nebuvo tik žudynės. O kaip su žydų turtu? 200 tūkstančių žydų turėjo bent po dvi poras batų, žiemai ir vasarai. Kur jos?

O kur žydų drabužiai? Kur dešimtys ir šimtai tūkstančių vyriškų paltų, moteriškų kailinukų ir vaikiškų kaliošų? Kur jų arkliai ir bričkos, stalai ir kėdės, paveikslai nuo sienų ir sidabriniai stalo įrankiai?

OK, dar gali suprasti: gal viską susirinko vokiečiai, tada su tais vaikiškais paltukais kariavo ir pralošė Stalingrade.

Bet kur tada žydų namai? Butai, trobos, arklidės, parduotuvės ir karčemos?

Daugybė turto, kuris dažniausiai tebestovi. Ir kurį kažkas turėjo paimti, aprašyti, užantspauduoti, perduoti saugojimui.

Centras, rašydamas, kad naciai išsaugojo Lietuvoje savivaldą, daro vienareikšmišką užuominą apie tai, kam gi teko šie darbai.

Ir tada sudedam du faktus: kad Lietuvoje sunaikintas didžiausias žydų gyventojų procentas, čia viens. Ir kad Lietuvoje, kaip dabar išaiškino centras, veikė ypatingas nacių okupacinis režimas, išsaugojęs lietuvių savivaldą, du.

Ką mes gaunam, a?

Gaunam tą antrą dalyką, apie kurį kalbėjau.

Lietuvių atsakomybę už Holokaustą, bent jau savivaldos lygmeniu.

O nuo ten – vienas žingsnis iki istorijos revizavimo ir diskusijos apie tai, kad gal vistik už genocidą atsakinga Lietuvos valstybė, ką?

NE tiek daug ir reikia – centras pirmą žingsnį jau žengė, ir jau įtariu, kieno propaganda užsuks šią dainelę iš paskos.

Ir vėl dešimtmečiais aiškinsimės, kad esam ne krupranugariai.

Taip, centras išteisino J.Noreiką, sveikinam.

Ir pasmerkė mus visus.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

17 thoughts on “Generolas Vėtra ir išpiltas vaikas

  1. Markas

    Išvada, kad be Lietuviškų savivaldybių Holokaustas Lietuvoje nebūtų
    įmanomas padarytas profesionaliai parengtoje knygoje Žydų masinės žudynės Lietuvoje 1941 m. vasarą ir rudenį:, Vilnius, 2006 (aut.aut. S. Sužiedėlis ir Chr. Dieckmann).

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Kad be tų institucijų nebūtų buvęs įmanomu -- tai yra akivaizdu. Be vietinių institucijų netgi identifikavimo stadija nebūtų normaliai įvykusi.

      Klausimas čia tas, kad LRGGTC pradeda aiškinti, kad tos institucijos buvusios kažkokios tai savarankiškai ir nuo nacių paskirai viską dariusios ir sprendusios, kaip galima tą suprast.

      Reply
      1. Vytenis

        Kokia dar identifikavimo stadija? Tuo metu situacija buvo tokia, kad atskirti žydą nuo lietuvio išvis nebuvo jokios problemos daugumoje atvejų, nes tiesiog skirtumų buvo labai daug (ypač provincijoje ir miesteliuose). Kai prasidėjo masinis žmonių naikinimas, tik tada buvo ieškoma būdų, kaip užmaskuoti, kad žmogus ne žydas, tiesiog, kad išgyventų

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Klausimas yra ne „atskirti žydą nuo lietuvio nebuvo jokios problemos“, o tame, kad sužymėti, ir pradėti veiksmus, skirtus genocido įgyvendinimui. Identifikavimas apima ir įvardinimą, kad tas yra lietuvis, o anas yra žydas, ir etikečių klijavimą, ir paskui suvarymą į getus.

          Reply
    2. Vytenis

      “ be Lietuviškų savivaldybių Holokaustas Lietuvoje nebūtų
      įmanomas padarytas profesionaliai parengtoje knygoje Žydų masinės žudynės Lietuvoje 1941 m. vasarą ir rudenį“ -- greičiausiai tai tiesa, bet yra bent pora bet: būtent Šiauliams, kur dirbo Noreika, tai galioja ko gero mažiausiai (įrodymai -- žuvusių procentas vienas mažiausių Lietuvoje ir kt.). Dieckmann ir Sužiedėlį nepakenktų pertikrinti, nes jų tekstuose yra iškraipymų, kurie kartais net esmę keičia.

      Reply
  2. Kęstutis

    Per sausio 13-ą tanke sėdėjo A.Melis ir jo advokatas sako -- jo tankas faktiškai nieko nekliudė -- nei žmonių, nei automobilių. Buvo trys pabūklo šūviai, bet taikytojas buvo būrio vadas. Aš jo veiksmuose nematau nusikaltimo -- koks čia nusikaltimas važiuoti tanku? Dabar jam inkriminuoja, kad buvo D.Jazovo ir B.Pugo bendrininkas“, -- BNS sakė advokatas V.Savčiukas. Ar ne panaši situacija ir su Noreika, koks čia nusikaltimas pasirašyti kažkokius dokumentus kuriuos kažkas pakišo.
    Vienas sėdėjo tanke kažkieno įsakymu, kitas pasirašė kažkokius popierius kažkieno pateiktus. Abu tai darė panašiomis sąlygomis kai Lietuva buvo okupuota. Bet abu nežudė, tik kažką vykdė. O dabar vienas teisiamas ir bus nuteistas, o kitam kabo lenta su pažymėjimu kad jis nusipelnęs Lietuvai. O vėlesni nuopelnai nenurašo ankstesnių nusikaltimų.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Tai panašiai LRGGTC, atrodo, ir aiškina. Ir permeta atsakomybę ant savivaldos institucijų, aiškindami, kad tos buvusios nepriklausomos, ir taip teigdami, kad Lietuva genocidą organizavo pati, be nacių net.

      Reply
      1. Vytenis

        Genocidą organizavo vokiečiai, išskyrus atvejus, kai karo pradžioje buvo žudynės vietinių organizuotos, kurių metu žuvo keletas tūkstančių žmonių, tame tarpe ir apie pora tūkstančių lietuvių (daugiausia komunistų ir jų rėmėjų arba šiaip dabartiniais žodžiais įvardijant „vatnikų“).
        Savivaldos institucijos iš tikrųjų buvo nemaža dalimi nepriklausomos, bet kas liečia žydų klausimus, jokių įgaliojimų neturėjo (išskyrus kelias išimtis). Ir tai ne istorikai dabar sugalvojo, tai akivaizdžiai išplaukia iš to meto šaltinių, visų pirma atsiminimų.

        Reply
  3. entdx

    Koks skirtumas. Kaip Lenkija holokaustu tiesmukai pernai žydų diaspora apkaltino, tai statusas ar istorinė realybė jau labai antraeilis dalykas ir mažai terūpi. Lieka tik kažkokie durni interesų karai.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Dažniau net ne interesų karai, o išvis neaišku kas. Pas mane prie šio straipsnio dabar FB komentarai eina -- tai apie kokius 4/5 iš jų tiek nei į tvorą, nei į mietą, kad matosi, jog visi ginčijasi, net nepaskaitę straipsnio.

      Reply
      1. Vytenis

        suprantu Jūsų mintį apie turtą, namus ir pan., bet reikia atsiminti kontekstą -- 1941 m. ką tik buvo išvyti komunistai, kurie buvo atėmę tiek visokiausio turto ir pridarę tokią begalę nuostolių, tame tarpe ir žydų bendruomenei, kad Jūsų samprotavimai nemaža dalimi praranda aštrumą ir įtikinamumą.

        Reply
  4. Skaitytojas

    Aš nieko beveik nežinau šia tema ir man perskaičius nelabai aišku kas čia turima galvoje. Na tiksliau ką straipsnio autorius nori pasakyti aš suprantu, bet logikos nesuprantu.

    Citata: „vietos savivaldos institucijos, nors ir vadovaujamos vokiečių valdžios, liko veikti – taip buvo stengiamasi sušvelninti naujos okupacijos poveikį žmonėms.“

    Tai jei tos institucijos buvo vadovaujamos vokiečių… tai ne vokiečiai atsakingi už jų veiksmus? Iš kur čia atsiranda kažkoks savarankiškumas?

    Mano supratimu čia turima galvoje, kad Lietuvoje savivalda buvo atkurta ir išsaugota su utopine idėja, kad pavyks atkurti nepriklausomybę. Vokiečiams paėmus valdžią jie nuleido įsakymus sutvarkyti žydus ir Noreika jį tiesiog nuleido toliau.

    Mano supratimu, tai nėra „herojiškas“ ar net moralus poelgis, bet kaip suprantu centras bando paaiškinti, kad Noreikia nieko neorganizavo, o buvo tik sraigtelis didelėje savivaldos mašinoje.

    Reply
  5. kaktusas

    o „siaubas“ iki ko galime „dasigalvoti“ ! 🙂
    Toliau galima daryti prielaidą, kad frontui grįžus didžioji dauguma tos savivaldos persikėlė į miškus ir patapo partizanais.
    Nelengvą užduotį turi LRGGTC. Palyginimui, tai būtų taip pat kaip į grietinę įpylus mašininio tepalo, sumaišyti viską, po to vėl grietinę išvalyti ir pateikti ant šventinio stalo.

    Reply
  6. Gvidas

    Yra istorija ir yra jos vertinimas. Delfyje koks tai norvegas buvo numetęs mintį, kad juos mokykloje moko, kad istorija jau praeitis, o žmonės gyvena į ateitį. Genocidas ir lietuvių veikla jame yra nuolatiniame konflikte -- pripažinti ir jaustis kaltam, neigti ir kaltinti kitus. Vienijantis faktorius -- lietuvio identitetas yra paremtas istorija -- mes save suvokiame istorikos prizmę -- didūs kunigaikščiai, galinga valstybė, okupacijos ir jų žala. Bet nėra ateities identiteto -- pažangi valstybė, lietuviai visada gyvuoja toje pačioje geografinėje vietoje, nors kartos keičiasi. Išliekam net per marus ar genocidus ir sibirus. Gal toks naratyvas pradėtų laužyti šitą konfliktą?

    Reply
  7. Gintas

    LGGRTC paaiškinimai įdiotiški, kaip ir AMB kalbos knesete, bet tai nieko nepakeis -- holokausto industrija suksis kaip sukosi ligšiol.
    J.Noreika-Vėtra kalėjo lenkų mirties stovykloje Štuthofe ir buvo sovietų nuteistas myriop ne už žydų turto aprašus. Noras būti šventesniam už Romos popiežių suprantamas, bet tegul akmenimis svaidosi kas be nuodėmės.

    Reply
  8. Marius

    Teks Lietuvai mokėti kompensacijas visokiausioms žydų organizacijoms, oi teks. Neatsispiria net didesnės valstybės. Net Lenkijai kuri išties neegzistavo, o tebuvo Generalgouvernement niekaip nepavyksta atsikratyti etiketės girdi lemkai yra patologiniai antisemitai. Na už generolo Vėtros kultą klius Lietuvai. Gal tai kažkokia diversija? Kažkas paima akivaizdžiai susikompromitavusį veikėją. Jį išreklamuoja, o po to krachas! Nes Baltūsis -- Žvejas buvo žmogžudys, ar koks Vėtra holokausto organizuotojas.

    Reply
  9. Jonas Povilas N

    „…Centras rašo, kad „Jonas Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu veikė ir kaip pogrindinio Lietuvių fronto Šiaulių apygardos vadas, vykdė rezistencinės vadovybės nurodymus, o 1942 m. buvo paskirtas ir Lietuvių fronto Mažeikių apygardos vadu. Šiaulių antinacinės rezistencijos pogrindis, kuriam priklausė J. Noreika, Šiaulių ligoninės direktorius Domas Jasaitis, Šiaulių viceburmistras Vladas Pauža, Šiaulių mokytojų seminarijos direktorius Adolfas Raulinaitis ir kt., užsiėmė žydų gelbėjimu….“
    ….Vieni svarbiausių šio gelbėjimo tinklo veikėjų buvo artimiausi J. Noreikos bičiuliai – Vaiko draugijos Šiaulių sk. pirmininkė Sofija Lukauskaitė-Jasaitienė ir jos vyras Domas Jasaitis, organizavę ir vykdę plačias žydų gelbėjimo akcijas: „Nebuvo dienos, kad keletas žydų neateitų į [Jasaičių] namus, norėdami gauti maisto, pasiimti paliktų apsaugai daiktų ar prašyti tarpininkavimo ir kitokios pagalbos ar palikti žinią, kuri būtų naudinga kitam žydui. Išgelbėtų iš geto ir paslėptų vaikų motinos ateidavo gauti paskutiniųjų žinių. Laikinai priglausdavo savo namuose išvestą iš geto arba net savo inciatyva atėjusį žydą…“

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dalius-stancikas-ka-nutyli-vilniaus-meras.d?id=81867329

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *