Nelabai seniai, birželio 14 dieną buvo didžiulis, košmariškas gaisras Londone – sudegė daugiaaukštis, kuris buvo visai neseniai renovuotas. Renovavimas buvo lyg ir visai tvarkoje – firmos Rydon (kontraktorius) ir Harley Facades Limited aiškino, kad viskas čia buvo gerai ir niekas nekaltas, ir jų priešgaisrinė sauga jokių problemų nekėlė.
Suprantate, „niekas nekaltas ir visi reikalavimai atitinka, ko jūs dar norite?“ – pažįstamas aiškinimas? Kažkaip tai labai jau primena man kažką. Pas mus irgi visokios įstaigos ko nors priperka, ką nors daro, o paskui – „taigi atitiko visus reikalavimus, ko jūs norite?„. Čia panašiai, kaip su kokiu Gedimino kalnu – irgi matyt atitinka visus reikalavimus. Ir niekas nekaltas.
Išties, žvelgiant nuosekliai, pati firma, kuri klojo tą pastatą degiomis medžiagomis, nekalta – ji darė tai, kas nurodyta. Pagrindinis kontraktorius – irgi gal ir nekaltas, nes darė tai, kas buvo nurodyta reikalavimuose. Tačiau kažkur pradinėje stadijoje atsirado koks nors reikalavimas, pvz., kad ir dėl mažiausios kainos, o kartu buvo pamirštas koks nors kitas reikalavimas – pvz., dėl principinio apšiltinimo nedegumo. Ir taip atsirado medžiagos, kurios teoriškai nedega, o praktiškai dega taip, kad maža nepasirodo.
O jau paskui, suprantate, viskas tvarkoje, pastatas sudegė, bet ne dėl to, kad buvo aprenovuotas degiais putplasčiais, o dėl to, kad suprantat, „visi reikalavimai įvykdyti, ko jūs iš mūsų norit„?
Klaikus reikalas, kai konkursuose laimi projektai, kurie yra šitokie. Degios medžiagos yra realiai degios. Netgi kai jos teoriškai nedega.
Teoriškai tie putplasčiai turėtų nedegti, nes padengti kokia tai aliuminio folija, kuri trukdo prie putplasčio prieiti orui. Ir šiaip jau įprastomis sąlygomis dega ne ypatingai gerai. Ir dar, kai putplastis pridengtas iš viršaus nedegiomis plokštėmis, tai lyg ir išvis niekas neturėtų degti.
Problema yra ta, kad kaip ten bedengtum, bet po plokštėmis kažkur lieka plyšiai su oru. O vietomis – ir didesni, ilgesni plyšiai, kuriuose gaisro metu oras eina kaip kokiame kamine. Ir kai jau gaisras vyksta, tai putplastis yra, dega, o oro srautai po tomis dekoratyvinėmis plokštėmis sukuria tikrą pečių, kurio užgesinti beveik neįmanoma.
Grenfell Tower gaisre Londone žuvo apie 80 žmonių. Pakankamai detalų katastrofos aprašymą pateikė BBC, rekomenduoju paskaityti. Ir nuotraukų yra ten. Baisių. Ir paaiškinimų, kaip veikia kamino efektas.
Dar viena problema su tais putplasčiais ir apsauginėmis dekoratyvinėmis plokštėmis yra ta, kad tos pačios plokštės gaisro atveju degantį putplastį apsaugo nuo vandens, kurį pila gaisrininkai. T.y., tame tarpe tarp sienos ir dekoratyvinių plokščių esantis putplastis dega kaip kokiame kamine, tačiau ugnies šaltinio pasiekti nesigauna – vanduo tiesiog nuteka žemyn.
Gerai, dabar čia jums bus mažas gabalėlis šio bei to apie Lietuvą. Aš nežinau, kiek tikri duomenys (galite internetuose pasiieškoti apie pastatų renovacijas kokias nors), bet vat yra visokios firmos, apie kurias aš nieko blogo negaliu pasakyti, nes jie stengiasi ir viskas gerai. Ir net neabejoju, kad jų fenolio dervš ir poliizocianurato putų plokštės yra labai atsparios ugniai. Labai labai atsparios. Padidinto atsparumo ugniai.
Šiaip tai visos fenolio dervos yra iš principo degios, kaip ir poliizocianurato. Tiesiog kažkokia ten aliuminio folija gal, o gal dar kažkas ten apsaugo tų plokščių paviršių, kad jos neužsidegtų. Gal dega ne per geriausiai, kai šiaip sąlygos įprastos. Bet dega, kai sąlygos tinkamos. Bet kokia organika gali oksiduotis, ir jei tik oksidacijos metu išsiskiria daugiau šilumos, nei sunaudojama – tai degimas yra degimas. Čia jau chemijos principai tokie.
Ir yra Kauno klinikinė ligoninė, kuri buvo renovuota. Kaip suprantu, kažkokių putų polimerų plokštėmis apšiltinant, ir yra Respublikinė Panevėžio ligoninė, kuri irgi buvo renovuota. Irgi, kaip suprantu, kažkokių putų polimerų plokštėmis apšiltinant. Jei neklystu, ten renovacijai panaudotos bus labai atsparios ugniai ir gaisrams plokštės. Iš kažkokių polimerų, lyg tai fenolio dervų, o gal poliizocianurato (PIR), nežinau netgi gerai. Labai gražūs projektai, prie nieko neprikibsi.
Taip, ir Panevėžio ligoninė štai kaip gražiai renovuota. Ir Kauno ligoninė štai kaip gražiai renovuota. Kažkokiomis šiltinimo medžiagomis, kaip suprantu, kažkokiomis pvz., tokiomis fenolio dervų putų plokštėmis. Nedegančiomis. Po apdaila sudėtomis.
Aš nežinau, kokie ten faktoriai ką nulėmė, aš tik manau, kad aš nelabai tikiu, kad pvz., mineralinė, stiklo ar akmens vata degtų. Bet visa organika iš principo yra degi. Kartais sunkiai degi, kartais – ir labai degi. Ir jo, tas pastatas Londone buvo renovuotas apšiltinant lyg ir kitokiomis plokštėmis – poliizocianurato plastiko (polyisocianurate). Teoriškai kitokiomis. Irgi teoriškai nedegančiomis – nedegumą netgi visokiais bandymais demonstruodavo, su degikliu bandydami uždegti ir rodydami, kaip jos nedega. Tačiau nedegios plokštės po visa apdaila gavo kamino efektą ir suliepsnojo taip, kad visas pastatas pavirto į tikrą krematoriumą.
Ne, aš nerandu čia prie ko prikibti, gi viskas pagal reikalavimus. Tiesiog su visa viešųjų pirkimų sistema kažkur tai kažkas pasimeta. Ir su kažkokiais priešgaisriniais reikalavimais. Gal kažkur reikalavimai pasimeta, gal kažkur negalima įrašyti reikalavimo dėl to, kad plokštės būtų mineralinės, nes bus reikalavimai, kurie naudingi kažkokiems tų mineralinių plokščių gamintojams. Gal neleidžia kokie nors viešųjų pirkimų reikalavimai to. Todėl atsiranda kokios nors nedegančios plokštės iš kažkokių polimerų ar dervų. Tokios nedegančios.
Visa sistema kažkuo kreiva. Kartais ir ne tik Lietuvoje. Bet ir Lietuvoje. O paskui būna gaisrai ir viskas pagal reikalavimus. Viskas atitinka reikalavimus. Ko jūs dar norite? Ne, nedega niekas. Nedegančios plokštės. Nedegančios. Sertifikuotos.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Chmm, keista, man atrodo ne su pirkumu sistema i su vertinančiom institucijom kažkas negerai. Nes reikalavimai gali buti gana griežti net ir tvartams. Būdamas ūkininku turėjau lankytis mokymuose net tokiuose kokių man nereikia (gyvulininkystė) bet ten buvo įdomių aspektų: tvartas (kalba apie karvidę, turbūt ir kitiem taspats) norint gaut struktūrine paramą ūkio modernizavimui kai statom karvidę: visos medžiagos nedegios. Ne atsparios bet nedegios. Va yra skirtumas, būtent toks koks ten tam toweriui buvo. Aukštos temperatūroje viskas dega ir gana gražiai, liepė dažyt plienines laikančiąsias sijas tvarto su nedegiais dažais (kaina nepadori) nes tokie net saugo statinį nuo sugriuvimo ilgiau, tos sijos ne taip greitai pažeistos sako bus. tik kad aš netikiu, nes dažai menka apsauga plienui, bet nors neprisideda prie ugnies prie keleto šimtų C.
Bet kiek tvarte būna degių medžiagų, geriau au įrengti purkštukų sistemą, kad gaisras neišplistų visų pirma, nežinau kodėl ne tokie reikalavimai. Nu bet čia towerio išoriniam apšiltinimui nepritaikysi tokio saugumo.
Lietuvoje dauguma pastatų apšiltinama polistireniniu putplasciu (EPS) ir užtinkuojama išorėje. Eps degumo klasė yra E beveik žemiausia. Medienos degumo klasė auštesnė D (mažiau degi)
Neblogas straipnis apie jo degumą
https://www.quadlock.com/technical_library/third_party/Behaviour_of_EPS_in_case_of_Fire.pdf
Moralas toks kad kibirkštis ar cigaretė neuždegs bet truputis liepsnos ir degs kaip medis.
Dar vienas niuansas putplascio daugiau kaip 90% sudaro oras, kad jis degtų praktiškai nereikia traukti oro iš išorės.