Raimondas Kuodis kankinasi pensijomis

Aš vis skaitau Raimondą Kuodį, kuris kartais būna, kad pasako kokią gerą gyvenimišką mintį. Na, taip buvo, išties, aš jums pažadu, kad buvo. Neatsimenu, tiesa, nei vienos jo geros minties, bet atsimenu, kad buvo jis kažką prasmingo sakęs. Berods, kad kai mažai pinigų turi, tai būna blogai. Ar tai dar kažką tokio, kur nesigauna pasiginčyti, nes tiesa.

Labai sudėtingi tie visokie ekonominiai procesai, kai dvejybinė apskaita yra kažkokia svetima. Paskui būna labai visokių dvasingų kalbų apie visokius ekonominius dvasingumus ir ekonominius Nobelių laureatus su visokiais dvasingais atradimais.

Vieną kartą Raimondas Kuodins netgi pašarino iš kažkur surastą mistišką matematinį juoką, kad jei sudėsi savo gimimo metus su savo amžiumi, tai stebuklingu būdu gausis 2017. Aš net nežinau, kas ten jam užėjo, kad jis tokius dalykus šarina. Bet šiaip tai smagu ir gražu. Ir paprieštarauti nesigauna. Labai giliamintiška.

Šiaip tai kažkada kažkas pasakė apie Raimondą Kuodį įdomią mintį: kad jis elementariai neturi net minimalių dvejyinės apskaitos pagrindų, t.y., net suvokimo kas tas balansas ir su kuo jis valgomas. Suprantat, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jis pajamų nuo išlaidų neskiria.

O šiaip tai, kaip jau anksčiau pastebėjom, Raimondas Kuodis elementariai nesupranta, kas ta nuosavybė, todėl neskiria kaupimo nuo mokesčių, o mokesčių – nuo kaupimo, ir todėl neapsisprendžia, ir todėl gaunasi nei karvė, nei mopedas.

Man kažkaip vis stringa, kaip Raimondas Kuodis vis stringa ant tų pensijų. Štai pavyzdžiui, ima ir pastringa ant Sodros ir piktinasi kokiais tai privačiais pensijų fondais. Ir paskui kažką dar papasakoja apie infliacijas ir dar kažką. Čia reikia suprasti, kad valdiškų fondų infliacija neveiks, o privačius paveiks. Ir dar, valdiškiems mokama Sodra visada didės, o privatiems mokamų sumų niekas pasididinti negalės.

Šiaip tai fun yra tokie dalykai. Dar labiau fun, negu jau neatsimenu kieno ten kelta idėja, kad reikia uždėti Sodros lubas, o štai pensijas skaičiuoti pagal tai, kiek uždirbai. Čia panašiai, kaip Sodros baeris, kur jei dirbi puse etato, tai stažas skaičiuojasi tik už pusę, bet jei dirbi pusantro etato, tai stažas skaičiuojasi tik už vieną. Net nežinau, kuris iš šitų tiesiogiai priešingų kliedesių yra Raimondo Kuodžio palaikomas. Gal abu.

Šiaip tai yra elementarus dalykas: jei žmogus moka procentą nuo pajamų (tarkim, II pakopa), tai nėra skirtumo, kur pinigai nueina – jei ta pati dalis gyventojų moka fondams, galutiniame rezultate iš perskirstymo ir Sodra, ir fondai gauna tiek pat pinigų, dėl ko, mokėdami pensijas, gali perskirstyti tiek pat. T.y., niekas niekuo nesiskiria. Čia perskirstymo dalyje. Kur ten Raimondas Kuodis suranda skirtumus – aš nesuprantu.

Čia nėra skirtumo anei per niekur – nei per infliaciją, nei per dar kažkur – pinigų tvermės dėsnis yra toks: kiek pinigų surinkai, tiek gali ir išdalinti, juos perskirstydamas.

Skirtumas atsiranda iš to, kad privatūs fondai, skirtingai nuo Sodros, vykdo kapitalo kaupimą ir investavimą, iš ko susidaro kapitalo prieaugis. Nesvarbu, koks prieaugis susidarytų, jis savaime reiškia, kad privatus fondas potencialiai gali mokėti daugiau. Tiesiog iš to, kad gavo grąžą iš investicijų. Viskas.

Kaupėjo saugumo požiūriu skirtumas čia irgi tik vienas: fondas gali bankrutuoti (kas dengiama draudimu), o valstybė gali tiesiog išvis šiaip sau padėti savo ilgą daiktą ant pensininkų kaip tik panorėjusi. Pvz., uždrausti pensininkams dirbti ir nemokėti pensijų, jei jie gauna bent kažkiek pajamų. Taip jau yra buvę.

Norint suprasti šiuos elementarius dalykus, pakanka suvokti, kaip juda pinigai ir kaip keičiasi santykiai tarp nuosavybės ir įsipareigojimų. T.y., turėti realios ekonomikos pagrindus, o ne tik išvestines teorijas savo galvoje. Tie realūs ekonomikos pagrindai – tai ta pati elementari dvejybinė apskaita. Kur yra du stulpeliai, o jų bendra suma visada privalo būti lygi nuliui.

Gal todėl, kad nuosavybės keitimosi per pinigų judėjimą Raimondas Kuodis nepastebi, tai ir gaunasi, kad jis dvejybinės apskaitos pagrindų neturi. O kai neturi tų pagrindų – tai matyt vargu ar galima tikėtis, kad jis atskirtų, pvz., pelną nuo išlaidų. Kaip sakant, jei turėsim 100 pajamų ir 100 išlaidų, tai buhalteriui gausis 0, o vat Kuodžiui, kaip spėju, galimai gausis 200. Nes viską sudės.

Labai labai didelės problemos būna, kai žmogus užmiršta, kad bet kokia ekonominė teorija veikia tik tose ribose, kur ji neprieštarauja elementariai dvejybinei apskaitai. Bet juk nesinori kapstytis po tas nykias buhalterijas, tiesa? Geriau dvasingai pasakoti apie Nobelio laureatus.

Šiaip tai man visai patinka Raimondas Kuodis, kartais jis pasako įdomių minčių.

Labą dieną, Raimondai Kuodi. Atbėk pas mane į komentarus, laukiu pasakojimų apie Nobelio laureatus.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook131Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

13 thoughts on “Raimondas Kuodis kankinasi pensijomis

  1. Gruodis

    Rokiski, didziausia Sodros blogybe (mano akimis) yra ta, kad tai nera kaupiamasis fondas. T.y. siandieniniai dirbantieji, mokedami pensijas, de facto finansuoja dabartinius pensininkus. Abi puses nelaimingos -- vieni jauciasi apgauti (lieka tik valstybes pazadai), antri virkauja, kad neuztenka pragyventi (senatve, visgi -- dideliu sveikatos islaidu metas).

    Mazejant gyventoju skaiciui (elementariai emigruojant, mirstant ir neatsigaminant -- Lietuvos realija) tokia sistema reikalaus vis daugiau ir daugiau palaikymo. Tai ar ne geriau butu:

    a) visu pirma leisti zmogui suprasti, kiek jo darbo vieta darbdaviui kainuoja permetant tuos mokescius nuo pastaruju tiesiai ant tu paciu zmoniu. Gal sutiktumeme piketuotoju gatvese del absurdisko darbo jegos apmokestinimo -- gal (bent psichologiskai) darbas pagaliau butu vertinamas ir ta dirbantieji iskart pajaustu.

    b) panaikinti praeitos kartos remima: jei moki pensija, tai tik sau (atsirastu kaupimas ir ilgalaikes investicijos taip pat). Einamuosius dabartiniu pensininku poreikius galima dengti pinigais, kuriu valstybe siandien neturi -- tam reiktu pasiskolinti rinkose (pas tuos pacius lietuvius, arba uzsienyje, dabar skolintis yra pigu). Toks pasiskolinimas butu vienkartinis, ir po 20 metu (vienos kartos) Sodros problema issisprestu galutinai -- tereiktu skolas grazinti (tai vistiek istoriskai daroma per mokescius). Tol, kol prieaugis kaupiamuosiuose pensijiniuose fonduose bus aukstenis, nei valstybes pasiskolintu palukanu norma (o tai stabiliomis salygomis tiketina), visuomene laimetu. De facto dabar valstybe apiplesineja dirbanciuosius (skolinasi is ju uz dyka, be jokios garantijos grazinimo -- as manau, kad tai dabartiniu menku atlyginimu fone yra prabanga).

    Man atrodo, kad to nepadarius Sodros burbulas viena diena sprogs. O kalbeti apie pensijas su lietuviskais atlyginimais -- ar, tiksliau, ju nebuvimu -- man regis, apskritai beprasmis. Jei neuzdirbi komunaliniams susimoketi, tai kam kalbeti apie kazkoki ilgalaiki kaupima. Cia atsiveria kitos didziosios visuomenes opos -- 12 metu stovinti vietoje ta pati realiai menka perkamoji galia.

    P.S. dar manau, kad gimtineje yra daug megstanciu paverkti. T.y. Lietuvoje yra nenormaliai daug pinigu (seselis, emigrantu perlaidos, neuzdirbtu fondu isisavinimas) -- ta Maldeikiene jau N metu kartoja.

    Primeciau, kad sitos valstybes pinigu mase 2004-2016 auga tokiais nuostabiais tempais kaip: Turkijos, Argentinos, ar Brazilijos. Panasu, kad vien euro ivedimas pinigu mase pakele 30% -- kodel? https://tradingeconomics.com/lithuania/money-supply-m3 Ar del to, kad Lietuvos bankas lita iskeite neteisingu kursu? =) Ka tamsta Kuodis apie tai pakomentuotu?

    Nei LB, nei ECB puslapiuose nieko naudingo rasti negaliu (nes naudinga informacija teikti nebera Lietuvos banko prioritetas, svarbiau sukurti grazu svetaines template?) =)

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Šiaip tai pirmiausiai reiktų atskirti dvi sąvokas: kaupimą/draudimą ir perskirstymą. Sodra yra perskirstymas ir nereikia įsivaizduoti, kad tai draudimas/kaupimas. Nors būtent Sodra (ir Kuodis) pretenduoja vaizduoti, kad ten draudimas/kaupimas yra vykdomas.

      Jei tos kreivai ir absurdiškai suplaktos sąvokos taip ir liks, tai nieko tenai nepagerinsi, nes jovalas ir liks jovalu. Jovalo gerinti neįmanoma.

      Reply
      1. Gruodis

        As suprantu, kad perskirstymas, taciau man atrodo, kad (a) ne visose salyse valstybines pensijos yra perskirstomos ir (b) kad nereiskia, kad taip turi buti. Pats pavadinimas „soc draudimas“ yra klaidingas. Plius dar ten nuvogtas bedarbiu draudimas i ta pati katila sumestas. Pastebejot -- draudimas paminetas jau du kartus tame paciame sakinyje (semiotika). Tai gal ir nera ko su Kuodziu pjautis….as nenagrinejau jusu ginco detaliu, bet zinau, kad pensijos apskritai yra naujas ismislas pasaulyje ir istorine praktika rodo, kad valstybiniu pensiju nesitikek sulaukti -- tad nematau prasmes kalbeti apie sistema, neturincia perspektyvu. Cia kaip ltu mokesciu, ar teisine sistema -- kol kas embriono stadijoje, pasitiketi negalima.

        Man idomesnis klausimas, kodel m3 pinigu mase padidejo pernakt eura ivedus. Tai gerokai prisidejo prie dabartines infliacijos salyje. Turit kas nors minciu?

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Kuodis nenori atskirti mokesčių nuo kaupimo, nes nesusieja nuosavybės pasikeitimo mechanizmų su tuo. Čia jam gaunasi iš serijos „biškį nėščia, bet biškį ir nekalta“. Kol yra tokio tipo maišymai, negali būti kokios nors bendros kalbos.

          Reply
          1. Gruodis

            Tai blogai, siulau susimesri po penkis litus (tfu, eurus) ir siusti ji i apskaitos kursus pasipraktikuoti, tada pamatys, kaip balanso knyga su pinigu srautu ataskaita koreliuoja 🙂

            Reply
  2. Gruodis

    @Primeciau, kad sitos valstybes pinigu mase 2004-2016 auga tokiais nuostabiais tempais kaip: Turkijos, Argentinos, ar Brazilijos.

    Beje, reikia pamineti, kad tose valstybese palukanu normos yra 6-8-15%. Gimtineje palukanu norma yra 1%. Ar tai reiskia, kad lietuvius ECB isdulkino? (prisimenu dvejeta to meto naratyvu, alia: „nereikia mums to lito, ir taip fiksuotas kursas“ arba „Jeigu leisim LB patiems valdyt, tai jie dar nesamoniu prikres, tegul jau ECB tvarkosi, jie civilizuoti zmones.“)

    Reply
  3. Rokas G.

    Pensijinio fondo lesos investuojamos ir ismokamu pinigu gali buti daugiau nei imoketu pagal investicine graza. Sodrines lesis perskirstomo. Ismokamu ir per sodra gali butidaugiau nei imoketu. Taip. Teoriskai. Pvz. Jeigu dirbanciu ir pensininku santykis stebuklingai isliktu pastovus (imanomas tik pakelus pensijini amziu, iki kokiu 75 iki 2050, arba daug pabegeliu prisivezus), o valstybe imtu mokescius geriau surinkineti -- is seselio traukti (sitai visai imanoma ir po truputu gereja), tada perskirstomu pinigu pasidarytu daugiau toje mistiskoje ateityje nei siandien.

    Reply
    1. Gruodis

      Visu tu perskirstymo sistemu yda yra ta pati: net jeigu skaiciukai ir nominaliai susieitu, tai galutinis produktas vistiek neatitiks pradiniu moketojo lukesciu. T.y. perkamoji galia bus mazesne, nei zadama is pradziu. Manau, kad nereikia gaisti laiko su tokiais tvariniais, o siuo atveju vaidinti, kad dirbantieji yra labdaros fondai (lygtai turintys pertekliniu pinigu): valstybiu darbas visuomet buvo nuinfliuoti problemas (o siais laikais turint amzina deficita -- ypatingai). Kazi, kaip ltu finansuotu siuolaikinio karo islaidas -- skolintusi rinkose?

      Reply
    2. Gruodis

      Gaila, taciau manau, kad Lietuvos demografija nesikeis, nes lietuviai jeigu ir nuvaziuoja kur i uzsieni, tai tik prie juros pagulineti, ar po kalnus pakopineti -- kitu atveju paniskai bijo pasaulio. Jeigu nori atokvepio nuo pasaulio ritmo, t.y. uzsidaryti nuo visko -- ltu pats tas. Jie net bijo savu zmoniu -- mielai juos apmoko ir issiuncia i uzsienius, ka jau kalbet apie „pabegelius“. Tad belieka mokesciu surinkimas, kuris ir taip jau super geras (45% ar kiek ten nuo samdomo darbo vietos, neskaitant privilegiju) -- nezinau, ka dar ten galima is vargsu samdiniu isspausti. O is seselio sudetinga traukti, nes pries skalpuojant visu pirma turi buti sistema sukurta, kuri visaip palaikytu islindusius nelygioje konkurencineje kovoje su betoonanciais seselyje, ar pasislepusiais po privilegiju skeciais (tarp ju ir buve beigi dabartiniai tautieciu lyderiai: uspaskichai, karbauskiai, et. al.)

      Sneku neuztenka -- 27 metus jau ju klausom -- pabodo siek tek, reikia darbu.

      Reply
  4. Normandas

    Čia, tur būt, toks ypatingai subtilus humoras…, na labai jau subtilus, vargu ar daug kas supras.

    Reply
  5. Skunsas

    Šiaip tai Kuodis yra normalus socialistas. Jei, aišku, socializmas mums yra normalu.

    Reply
    1. Gruodis

      Ruoskites privatiems mokslams ir sveikatos apsaugai, brangieji, nesitikekit kazkokiu paslaugu is valstybes artimiausiu metu. Pasaulyje nieko nemokamo nera, net ir europiniai fondai neamzini.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *