Koks sąryšis tarp SSRS, meilės Rusijai ir karo?

Seniai seniai, dar prieš visą Rusijos invaziją, buvo padarytos Ukrainos apklausos – kaip žmonės vertina santykius su Rusija. Tai vyko 2012 metais, bet jau tada pasimatė bėdos – Donbaso gyventojai tuos santykius įsivaizdavo kažkaip neadekvačiai gerai. Gana įdomius rezultatus rodė ir krūva kitų tyrimų, pvz., apklausos apie tai, su kuo norėtųsi turėti bendrą valstybę ar kokia šalis yra tavo Tėvynė.

Vimdančiai atrodantis diskursas apie tėvynę SSRS – ne šiaip sau šleikštus. Už to slepiasi daug blogesni dalykai, nei gali pasirodyti. Panagrinėsime čia tą SSRS nostalgiją Greimo kvadratais – pasimatys propagandos reikalai, kurie yra realiai nusikalstami.

Akivaizdu, kad rengiantis invazijai į kitą šalį, agresoriui būna kraštutinai svarbu pasukti visuomenės nuomonę taip, kad būtų kuo mažiau agresijai besipriešinančių žmonių ir kuo daugiau agresiją palaikančių žmonių.

Galima tokį pasirengimą įvardinti kaip du tikslus:

  • Priešintis linkusių žmonių nuomonę pakreipti taip, kad jie pasipriešinimui nematytų jokios prasmės ir poreikio.
  • Neutralių žmonių nuomonę pakreipti taip, kad jie imtų palaikyti invaziją.

Štai šiuo atžvilgiu ir verta panagrinėti kai kuriuos gyventojų vertinimus, kurie Rytų Ukrainoje (Donbase – Donecke, Luhanske) buvo prieš visus karo įvykius.

Rusijos vertinimai Ukrainoje

Labai gerai propagandos sukeltus prieškarinius vertinimų nuokrypius rodo viena 2012 metų apklausa – dviejų miestų, Lvovo ir Donecko gyventojų nuomonių palyginimas. Apklausą atliko Research&Branding group kartu su Ukrainos visuomenės nuomonės fondu Lvove ir kompanija DIAC Donecke:

  • Doneckas:
    • Santykiai su Rusija:
      • 42% vertina kaip draugiškus ir kaimyniškus
      • 41% vertina kaip nevienareikšmiškus (kiek blogus, tiek ir gerus)
    • Rusijos vertinimas:
      • Broliška šalis – 47%
      • Draugiška šalis – 22%
      • Strateginis partneris – 11%
      • Tiesiog kaimyninė šalis – 15%
      • Konkurentė – 1%
      • Priešiška valstybė – 0%
      • Grėsmės šaltinis Ukrainai – 0%
  • Lvovas:
    • Santykiai su Rusija:
      • 39% vertina kaip blogus ir įtemptus
      • 41% vertina kaip nevienareikšmiškus (kiek blogus, tiek ir gerus)
    • Rusijos vertinimas:
      • Broliška šalis – 7%
      • Draugiška šalis – 7%
      • Strateginis partneris – 21%
      • Tiesiog kaimyninė šalis – 30%
      • Konkurentė – 12%
      • Priešiška valstybė – 9%
      • Grėsmės šaltinis Ukrainai – 9%

Į ką čia verta atkreipti dėmesį: Ukrainos santykiai su Rusija niekada išties nebuvo draugiški, tačiau Donecke jie buvo vertinami kaip draugiški – pirmiausiai, matyt, remiantis pačios Rusijos teiginiais apie draugiškumą bei savo pačių (Donecko) subjektyviu nepriskyrimu Ukrainai.

Kas dar įdomu: didesnė dalis Lvovo vertino santykius su Rusija prastai, tačiau pagrindinis Rusijos vertinimas buvo visiškai neutralus – tiesiog kaip kaimyninės šalies. Donecke gi tai buvo kraštutinai artimas vertinimas – kaip broliškos šalies.

Iš apklausos matosi, kad Lvovo gyventojai irgi ganėtinai klydo, vertindami Rusiją – šioji jau anksčiau turėjo karinių incidentų. Ir pvz., aš dar 2009 metais mačiau tą grėsmę, tad patys ukrainiečiai galėjo ją matyti dar geriau. Galime numanyti, kad 2012 metais Rusijos propaganda buvo nuslopinusi neigiamus vertinimus netgi Lvove.

Galima pridėti, kad kita apklausa, kurią tais pat metais atliko sociologinė grupė Reiting, parodė, kad 52% ukrainiečių palaiko integraciją su ES, bet palaikymas stipriausias yra Vakarų Ukrainoje, tuo tarpu tas pats Donbasas rodė gerokai mažesnius už vidurkį skaičius. Panašiai pasiskirstė ir palaikymas Ukrainos stojimui į NATO – tik Vakarų Ukrainoje tai palaikė daugiau kaip pusė gyventojų, tuo tarpu Donbase didesnė dalis žmonių buvo nusistatę prieš.

Dar kažkiek skaičių, kurie šen bei ten pasitaikė, buvo dar įdomesni. Pvz., 2007 metais paaiškėjo, kad virš 70% Donbaso gyventojų balsuotų už SSRS išsaugojimą. Dar kažkuri apklausa parodė, kad tik 30% Donecko gyventojų savo Tėvyne laiko Ukrainą. Maždaug toks pats kiekis Donecko gyventojų anais laikais skaitė, kad jų tėvynė – tai SSRS, apie ketvirtis teigė, kad Rusija, o likę – kad Donbasas.

Galime numanyti, kad SSRS ir Rusijos tėyniškumą matę Donbaso gyventojai buvo visiškai prorusiški. Tuo tarpu tie, kurie įvardino kaip savo tėvynę Donbasą – buvo nusistatę prieš Ukrainą.

Po viso šito tur būt nieko nebenustebins, kad statistika būtent Donbase (Donecko ir Luhansko srityse) rodė ypatingai aukštą Ukrainos komunistų partijos palaikymą.

Štai čia pereikim prie semiotikos. Truputį nevaikiškai pereikim, o fundamentaliai.

Semantiniai sąryšiai ir Greimo kvadratas

Semiotika tėra struktūrinė prasmių analizė, kuri sako, kad diskurse yra sukuriamos prasmės, kurios nėra kažkokios šiaip paskiros, priklausančios tik žodžiams, t.y., su visais tekstais (ar mąstymu) kaip nors bendriau nesisiejančios. Semiotika sako, kad žodis visada yra susijęs su kitais žodžiais, o prasmės – irgi susijusios su kitomis prasmėmis, t.y., siejasi ir su visais tekstais, ir su bendrai mąstymu. Ir reikšmės – irgi.

Pagrindinis tų prasmių analizavimo įrankis – tai Greimo kvadratas. Algirdas Julius Greimas tą kvadratą sukūrė tiesiog kaip diagramą, kuri vaizduoja prasminius ryšius tarp sinoniminių ir antoniminių sąvokų. Galima sakyti, kad visas Greimo kvadratas – tai tiesiog lentelė iš dviejų eilučių ir dviejų stulpelių. Esmė labai paprasta: eilutėse turime prasminius antonimus, stulpeliuose – sinonimus, t.y., prasminius sutapimus. Tiesiog eilutėse skiriasi kontekstai:

Šviesu Tamsu
Balta Juoda

Štai tokia paprasta lentelė ir yra Greimo kvadratas. Šis kvadratas rodo, kad „balta“ – tai tam tikrais atžvilgiais tas pat, kas ir „šviesu“. O „juoda“ – tas pat, kas ir „tamsu“. Svarbūs čia dar ir diagonaliniai santykiai: „šviesu“ nesuderinama su „juoda“. O „tamsu“ nesuderinama su „balta“.

Esmė tame, kad visas mūsų mąstymas ir pasaulio suvokimas yra paremtas būtent tokiais prasminiais tapatinimais, priešpastatymais ir nesuderinamumais. Psichologijoje tai yra žinoma, kaip asociatyviniai mechanizmai: „šviesu“ sukelia tiesioginę asociaciją su „balta“, o „balta“ – atvirkštinę asociaciją su „juoda“.

Kai tokie mechanizmai veikia ryškiai, mes galime kalbėti apie tai, kaip apie maginį mąstymą, kuriame veikia panašumų ir priešingybių dėsniai. Logika tokiu atveju yra nesvarbi – svarbu tik kas į ką panašu ir kas kam priešinga.

Iš to seka vienas gana įdomus dalykas: jei mes įtvirtiname kažkurias sąvokas, tai savaime įsitvirtina ir joms priešingos sąvokos. Pakanka trijų sąvokų Greimo kvadrate, kad žmogaus galvoje, o tuo pačiu ir diskurse savaime atsirastų ir ketvirtoji.

Labai svarbu suprasti, kad šitie mechanizmai yra mums visiems įgimti, natūralūs. Tai yra mūsų mąstymo būdas – skirstyti viską į priešingybes (antonimų sąveika) bei į kontekstus (sinonimų sąveika). Tai tiesiog mūsų pasaulio suvokimo būdas – toks paprastas, asociatyvus. Loginis mąstymas su visais priežasčių-pasekmių bei sąlygų-galimybių ryšiais – tai jau antstatas ant to asociatyvinio mąstymo mechanizmų. Ir tai reiškia, kad jei kažkur veikia asociatyviniai mechanizmai, jie linkę nugalėti loginius. Logika prieš asociacijas būna bejėgė.

Galime įsivaizduoti, kad aukščiau esančiame kvadrate (lentelėje) „balta“ tėra dalis „šviesu“ atvejų. O „juoda“ tėra dalis „tamsu“ atvejų. Išties viskas yra dar bendriau – pakanka to, kad dvi sąvokos tiesiog dalinai persiklotų. Pvz., taip, kaip dalinai persikloja sąvokos „keturkojai“ ir „žinduoliai“. Ne visi keturkojai yra žinduoliai, ne visi žinduoliai yra keturkojai, tačiau kažkuriomis dalimis, kažkuriuose kontekstuose tos dvi sąvokos gali veikti kaip sinonimai. Tomis pačiomis dalimis veikia ir jų antonimai.

Štai pasižiūrėkim kad ir į tokį kvadratą (atkreipkite dėmesį, kad stulpelyje sąvokos nebūtinai turi skirtis):

SSRS Tėvynė
Rusija Tėvynė

Jei mes sutapatiname sąvokas SSRS ir Rusija, o tada nusprendžiame, kad SSRS yra tėvynė, tai dabartinė tėvynė gaunasi Rusija. O tada pasižiūrėkime, koks konfliktas gaunasi:

Rusija Ukraina
Tėvynė ???

Kaip matome, anksčiau apklausose minėtiems žmonėms tas sutapatinimas virsta tuo, kad Ukraina visai jiems ne tėvynė, nes tėvyne jie laiko Rusiją ar SSRS. Ir jei tarp Rusijos ir Ukrainos yra konfliktas, tai jie stoja į Rusijos pusę, nes Ukrainos stulpelyje vietoje tėvynės bus agresorius.

Ir kontekstai, ir antonimų poros sąmonėje įsitvirtina per mąstymo procesą – diskursą. Diskursas gaunamas ir skleidžiamas per pasakojimą – naratyvą. Pats tų sąvokų ir tų sąvokų sąveikų rinkinys, kuris įsitvirtina, ir kuris paskui tampa pagrindu tam tikram diskursui – tai yra paradigma.

Kai nagrinėjame propagandos mechanizmus, vėlgi labai svarbu suvokti, kad propaganda irgi būna paremta būtent tokiomis pačiomis prasmių saveikomis. Tik tiek, kad su propaganda viskas yra kiek kebliau: mes kalbame ne apie pavienės sąvokos keitimą, o apie komplekto vieną visumą sudarančių sąvokų keitimą. Kitaip tariant, visi tie Greimo kvadratai, kurie kuriami ir kuriais manipuliuojama, sukuria tam tikras paradigmas ir diskursus.

Propagandoje tai naudojama paprasčiausiais būdais, pvz., sukuriant priešingybę tarp SSRS ir III Reicho, tada sukuriant tapatumą tarp SSRS ir Rusijos, o tada – automatiškai – priešingybę tarp Rusijos ir fašizmo. Gaunasi maždaug toks kvadratas:

SSRS III Reichas
Rusija Fašizmas

Kaip matome, jei pas žmogų bus gerai įtvirtinta ir suabsoliutinta priešingybė tarp SSRS ir III Reicho, ir kartu įtvirtinta ir suabsoliutinta tapatybė tarp Rusijos ir SSRS, ir dar SSRS ir Rusija turės teigiamą vertinimą, tai bet kas, kas tik prieštarauja Rusijos politikai, jam tapatinsis su fašizmu.

Čia svarbu suprasti dar ir tai, kad tokiame mąstyme lemia ne logika, o grynai sudėliojimai tarp tapatybių ir priešingybių. Jei tik jie padaromi, žmogui pasidaro visai nesvarbu, kad pvz., Putino režimas pats savaime turi labai aiškius fašizmo požymius ar kad menami fašistai išties yra, pvz., fašizmo aukos.

Propagandos sudėliotos sąvokos gali virsti fantasmagoriškais ir klaikiais žmonių supratimais, pvz., kad ir tokiais:

Putinas Fašizmas
Karas prieš Ukrainą Karas prieš fašizmą

Galime pastebėti, kad Putino priešpastatymas fašizmui ir Putino sutapatinimas su karu prieš Ukrainą tokio kvadrato nešėjui savaime sukuria paaiškinimą, kad Putinas Ukrainoje kariauja prieš fašizmą. Lygiai taip pat Putino priešpastatymas fašizmui ir karo Ukrainoje įvardinimas fašistiniu sukuria Putinui pateisinimą dėl karo.

Esmė čia yra ne loginiuose dalykuose, o tiesiog visoje toje panašumų ir priešingybių magijoje, kuri veikia žmonių galvose. Vos tik magija sudėstoma į kvadratukus, viskas pasidaro aiškiau. Štai tam ir yra skirtas Greimo kvadratas – tiesiog visos tos mąstymo magijos analizei.

SSRS ir Kremliaus diskursas

Imkim ir tiesiog mechaniškai (taip kaip ir įprasta semiotikoje) pasižiūrėkim, ką tos sąvokos reiškia, ir kaip jos dėstomos propagandoje. Pasižiūrėkim Ukrainos atvejį, tačiau neužmirškime, kad jis visiškai taip pat tinka ir Lietuvai, Latvijai, Estijai.

Žiūrėdami visas sąvokas, turėkim omeny, kad analizuojame Rusijos propagandą, kuri vyko iki 2014 metų, t.y., iki prasidedant karui. Tikslas šiuo atveju – pamatyti karo pasirengimo propagandą.

Ukrainos atveju Kremliaus propagandos tikslas yra maždaug toksai kvadratas (jį matome iš Rusijos pozicijų):

Rusija ES/NATO
Ukraina ES/NATO

Kitaip tariant, Ukraina šiame kvadrate tėra Rusijos konteksto dalis. Rusija priešpastato save ES ir NATO, atitinkamai save turi priešpastatyti ir Ukraina. Ir jei tik Ukraina priešpastato save ES ir NATO, ji pakliūna į Rusijos įtakos zoną, t.y., ima veikti kaip Rusijos satelitė.

Galime sakyti, kad Ukrainos gyventojų požiūriu, propaganda turėtų sukurti tokį gyventojų suvokimą:

Rusija ES/NATO
Draugystė Priešiškumas

Kitaip tariant, Rusija turi būti suvokiama kaip draugiška šalis, o ES ir NATO turi būti suvokiami kaip priešai. Jei tik ES/NATO bus suvokiami kaip priešai ir jiems priešpastatoma Rusija, tai Rusija automatiškai bus suvokiama kaip draugiška.

Problema yra ta, kad tiesiogiai įtvirtinti Rusijos draugiškumą (pvz., kai Rusija vis užsukinėja dujas Ukrainai ar kelioliką metų iš eilės reiškia pretenzijas į Krymą, ar kai tiesiog ukrainiečius vis vadina kažkokiais žemarūšiais rusais ir neigia jų valstybingumą) yra labai sunku. Todėl prireikia daryti manipuliacijas sinoniminėmis sąvokomis. Kitaip tariant, propaganda turi būti vykdoma netiesiogiai, užmaskuotai.

Dabar prisiminkime tas apklausas, apie kurias kalbėjau. Ir pasižiūrėkim į tokį konstruktą:

Rusija ES/NATO
SSRS JAV/NATO

ES, NATO ir JAV sutapatinimą padaryti nesunku, tačiau labai esminis dalykas – tai SSRS ir Rusijos sutapatinimas. Ir jei tik toks sutapatinimas įvyksta, tai atsiranda galimybė per SSRS įvaizdį kelti Rusijos įvaizdį.

Dabartinė propaganda milžiniška dalimi nukreipta ne į Rusijos įvaizdžio gerinimą, o į SSRS įvaizdžio gerinimą bei Putino Rusijos ir SSRS sutapatinimą. Gerėjant SSRS įvaizdžiui, gerėja ir Rusijos įvaizdis.

Pastebėkime, kad tas gerėjimas vyksta tik todėl, kad SSRS ir Rusija yra tapę sinonimais. Jei dvi sąvokos veikia kaip sinoniminės, t.y., sutapatintos, vienos iš jų gerinimas automatiškai gerina ir kitą.

O dabar pasižiūrėkime į dar vieną kvadratą, dar įdomesnį:

SSRS ES/NATO
Laiminga praeitis Sugriauta dabartis

Jei mes kalbame, kad SSRS buvo laiminga praeitis ir mes kalbame, kad dabartis yra labai bloga ir sugriauta, o SSRS priešpastatome ES/NATO, tai ES/NATO gaunasi kalta dėl sugriautos dabarties. O ir atvirkščiai, jei sakome, kad ES/NATO kalta dėl sugriautos dabarties ir ES/NATO yra SSRS priešingybė, tai reiškia, kad SSRS buvo laiminga praeitis.

Čia pat gaunasi ir dar vienas įdomus efektas: jei mes patikime, kad SSRS buvo laiminga praeitis ir kartu žinome, kad SSRS buvo ES/NATO priešingybė, tai savaime ateina ir tikėjimas, kad dabartis yra sugriauta. Ir tai nepriklausomai nuo to, kokia ta dabartis yra – blogumo įspūdis atsiranda vien todėl, kad atsiranda absurdiškas tikėjimas, jog SSRS buvo geriau.

Štai čia yra pati esmė: jei tik įsitvirtina toksai diskursas, tai prie jo pakanka prijungti SSRS ir Rusijos sutapatinimą, ir viskas persikelia į kitą formą:

Rusija (dabartis) ES/NATO
Laiminga dabartis Sugriauta dabartis

Žodžiu, čia jau gauname iš to paties SSRS laimingos praeities kvadrato gautą vertimą, kuris sako, kad reikia bėgti nuo ES/NATO ir judėti link Rusijos, norint turėti laimingą dabartį. Kas svarbiausia, netgi nebūtina įvardinti, kad reikia jungtis prie Rusijos – pakanka įtikinti, kad ES/NATO yra griovėjai, kad jie yra Rusijos priešai, kad dabartis yra visiškai bloga ir kad Rusijoje viskas yra gerai. Prisiminkim, kad pakanka trijų sąvokų kvadrate, tam, kad savaime atsirastų ketvirtoji.

Dabar dar į vieną kvadratą pažiūrėkim, kuris Kremliaus propagandos yra pateikiamas kaip esą realybė:

Ukraina Rusija
Sugriauta dabartis Laiminga dabartis

Kaip matome iš paskutinių poros kvadratų, labai įdomus konfliktas čia gaunasi. Susidaro antrinis diskursas: „kadangi Ukrainoje problemos, tai jos – sugriauta dabartis, o buvo laiminga praeitis, kuri buvo SSRS, o SSRS – tai yra Rusija, todėl Ukrainos problemos – tai priešstata su Rusija, o jei Ukraina jungsis prie Rusijos, tai išnyks priešstata, išnyks ir problemos, bus laiminga dabartis„.

Ir dar į vieną kvadratą pasižiūrėkim – tą, kuris iš Kremliaus propagandos yra paduodamas kaip norimas diskursas, norima ateitis:

Ukraina ES/NATO
Laiminga ateitis Sugriauta dabartis

Ir tada jau visai aiškiai:

Ukraina jungiasi prie Rusijos Ukraina jungiasi prie ES/NATO
Laiminga SSRS atkuriama Laiminga SSRS praeitis subyra

Išdėliojus tas sąvokas, labai pasimato, kam yra naudojamas ir SSRS idealizavimas, ir Rusijos bei SSRS sutapatinimas, ir taip toliau. Visokios fantazijos apie laimingą sovietmetį yra kaišiojamos ne šiaip sau. Jos užkabina dėl to, kad žmonės nori prisiminti vaikystę, nori turėti laimės atsiminimų, tačiau tie vaikystės atsiminimai sukabinami su SSRS, komunizmu, o paskui per juos paduodami didžiuliai prokremliškos propagandos kiekiai.

Beje, čia pastebėkim dar vieną įdomų kvadratą – jis jau apie psichologinius žaidimus:

SSRS Laiminga SSRS
Vaikystė Laiminga vaikystė

Kaip matome, grynai asmeniniai, visai ne iš sovietinio režimo kylantys laimingi vaikystės prisiminimai būtų apgaulingai sutapatinti su SSRS vertinimais. O paskui pridedama priešstata:

Nelaiminga dabartis Laiminga vaikystė
Nelaiminga Ukraina Laiminga SSRS

Sudarius pakankamai kompleksinį vertinimų rinkinį, ta propaganda panaudojama tiesiog tam, kad visi, kas priešinasi Kremliui, būtų nuslopinti ir nematytų tam pasipriešinimui prasmės, o tuo tarpu tie, kas buvo pasyvūs, taptų Kremliaus palaikytojais.

Dabar prisiminkime vieną kvadratą, kurį jau nagrinėjome – kur buvo SSRS ir fašizmo priešstata. Pasižiūrėkime į šitokį sudėliojimą:

SSRS (laiminga praeitis) ES/NATO
Rusija (laiminga dabartis) Karas prieš fašizmą

Taip, jūs teisingai supratote: Kremliaus skleidžiama nostalgija sovietmečiui – savo gilumine esme yra tiesiog banali karo propaganda, dargi vienas iš esminių, tiesiog ašinis karo propagandos elementas. Tokio paties karo, koksai vyksta Donbase, Rytų Ukrainoje. Ten, kur buvo aktyviausiai idealizuojama Sovietų Sąjunga. Ten, kur žmonės buvo įtikinti, kad SSRS reiktų atkurti.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook205Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

2 thoughts on “Koks sąryšis tarp SSRS, meilės Rusijai ir karo?

  1. Adas

    Va todėl ir reikia vartoti savoką rusų fašistinė kariauna. O jiems- руско фашисткие войска. Tada jų smegenys pasimeta tame kvadračiuke ir susigliučina.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *