Na, kadangi jau paskaitėt kažkas nenormalių blevyzgų apie Nidos Vasiliauskaitės ir Andriaus Užkalnio vienatiškumą, tai dabar dar muzikinės psichozės jums pridėsiu.
Jimi Hendrix buvo tasai žmogus, kuriame gyveno gitara, jis pats buvo gitara, kurioje gyveno demonas. Jei reiktų įrodymų, kad muzika yra beprotybė ir demoniškumas – vargu ar rastume geresnių. Visas gitaros menas yra iki Jimi Hendrix ir po jo. Gitaros imdavo groti pačios, vos tik Jimi pasirodydavo šalia. Nėra pasaulyje tokio gitaristo, kuris slapčia nesvajotų prilygti Hendrix. Ir nėra nei vieno, kuris jam kada nors būtų prilygęs.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
jei Jimmy buvo gitaros demonas, tai kas tada Steve Vai?
O jei Steve Vai -- gitaros demonas, tai kas tada buvo Hendrix?
o Ingvie Malmsteen? Joe Satriani? Al Di Meola?
ir dar krūva kitų…
va tik Hendrixas man „nepramušė“. keik klausiau — nuobodu.
o tai, KAIP galima groti gitara mančiau Nidoje, kai grojo Vilius Ančeris. ir Hendrixo nereikia, nors Vilius, esu tikras, apie save kuklesnės nuomonės.
O kas yra Rytis Cicinas? Džordana Butkutė? Poligraf Poligrafovičius????
Matai, nepramušti gali dėl kitokio žanro, dėl dar kažko. Suprantu, kad tau labiau patinka klasikinė gitara -- bent jau kiek sprendžiu iš tavo pavardintų gitaristų.
Jimi Hendrix buvo bliuzo gitaristas, tai visai kitoks žanras ir jo pajautimui reikia gal kažko, kad būtent pramuštų. Pramuštų būtent ta beprotybė, iš jo sklindanti.
O šiaip -- Hendrix gali patikti, gali nepatikti, bet jis tapo nepralenkiamuoju -- vat ir viskas.
Užtat pasižadu, kad kitas mano postas apie muziką tau turėtų labiau patikt 🙂
OK, bliuzui gal nesubrendau iki galo. nors, dievaž, patinka man šioji muzika. tik ne per dažnai.
OK, vadinkime Jimį Didžiu gitaristu — muzikos istorijai jis tikrai daug davė.
(kaip ir visi jo laikmečio — anuomet aniems nedaug konkurentų buvo.)
gal net ir demonas jame šėliojo.
bet kiek klausiau (susupažinimui klausiau viską, ką buvau radęs pas piratus CD pavidaluose ir ištisai), tiek nepramušė ir nuobodu.
laukiam kito blogo įrašo. 😉
Demonas ne demonas, o kad iš didžiosios raidės, tai faktas.
http://www.youtube.com/watch?v=ExSNjdGtTBc
🙂
O taip, amen.
Ech,kiek įdomių įrašų nespėta pakomentuoti…
Kalbant apie Jimi Hendrixo amžininkus ir muzikinius varžovus,galima prisiminti Cream 1966 m.gabalą Steppin’ Out(solinė gitara- Eric Clapton,bosas ir nuostabus vokalas-Jack Bruce,mušamieji-Ginger Baker) :
http://www.youtube.com/watch?v=yGJSKFZWM8M
bei 1968 m. Cream Spoonful versija:
http://www.youtube.com/watch?v=Zof-1Z90Cbo
taip pat grupę Free su tuo metu devyniolikmečiu gitaristu Paul Kossoff(Hoochie Coochie Man-1969):
http://www.youtube.com/watch?v=LeHLGUv8Avw