Karlas Marksas (Karl Marx) kartą maždaug taip pareiškė: duok alkanam žmogui žuvį ir jis vieną dieną bus sotus. Išmokyk jį meškerioti ir prarasi puikią verslo galimybę.
Tiesiog viena tokia mintis sena, kuria noriu pasidalinti*. Ne apie tai, kiek finansavimo iš Europos Sąjungos gauname, ne apie tai, kiek mums atsiveria naujų galimybių (įskaitant ir visokias galimybes emigruoti), ne apie tai, kaip Europos Sąjungos dėka pakilo Lietuvos prestižas investuotojų akyse. Ir jau juolab ne apie kokias nors problemas, kurių, aišku, irgi būna, kai kokie nors europiniai biurokratai nuprotėja.
Tiesiog apie vieną gėrį, kurį dažnai ignoruojame, nors jo yra netgi pačiuose blogiausiuose dalykuose. Aš noriu pasidalinti apie tai, kokia gera yra krizė, kurią visi taip keikia ir plūsta. Krizė mums davė labai daug gero, tik mes nelabai sugebam įvertinti.
Bet pradėsiu nuo visai nesusijusios istorijos, kurią prieš porą dešimtmečių perskaičiau neatsimenu, kur. Tai tiesiog viena iš begalės legendų, kurių buvo prikurta apie Budą. Ta legenda gal būtų ir ne į temą, bet visgi privers susimąstyti, nes ji yra paremta išvis senut senutėle istorija.
Ta išvis senutėlė istorija buvo apie kažkokį ten elgetą, kuriam kažkas nedavė išmaldos, o pasiūlė pasidaryti meškerę ir prisižvejoti žuvies. O jau iš šitos istorijos atsirado visokios kitos istorijos – sudėtingesnės ir giliau kapstančios įvairius reiškinius.
Kas yra švaistymas, o kas yra pagalba. Budistų sakmė.
Kažkur ten Indijoje kartą gyveno Buda. Jis buvo kažkoks labai protingas ir gerbiamas karaliukas, kuris kaip reikiant užsidirbo pinigų, atnešė savo karalystei gerovę, o paskui viską metė, išdalino krūvas turtų labdarai, ėmė gyventi asketiškai, pasinėrė į filosofiją, patyrė nušvitimą, o tada pagarsėjo, kaip tikras šventasis. Kartą jis su savo mokiniais važiavo pro kažkokį kaimą, o tenai pasipainiojo elgeta, prašęs išmaldos. Šis iššoko ant kelio ir ėmė kaulyti pinigų, kalbėdamas apie tai, koks tasai Buda yra labdaringas ir turtingas ir kaip jis gali paaukoti, nes ta auka pakeistų elgetos gyvenimą ir taip toliau. Buda pasiklausė, pasiklausė ir liepė tarnams iš to elgetos atimti visus pinigus ir dar jį atlupti rimbais taip, kad jis paplūstų kraujais. Ir nuvažiavo.
Budos mokiniai labai nustebo ir ėmė klausinėti, kodėl šis taip pasielgęs. Nes juk esą galima buvo neduoti išmaldos, o duoti meškerę ir pamokyti, kaip žuvį gaudyti. Šventasis į tai atsakė:
– Argi jūs negirdėjote, kaip jis kalbėjo? Ir ar nematėte, kiek pinigų iš jo atėmė tarnai? Tas žmogus yra labai protingas, tad puikiai žino apie žuvies gaudymą ir meškeres, todėl bet kokie pamokymai tebūtų laiko švaistymas. Jis tiesiog yra tinginys, o iš elgetavimo, net nieko nedirbdamas, pragyvena geriau, nei pragyventų tiesiog žvejodamas. Jis toksai tingus, kad net nenori panaudoti savo proto. Todėl aš jam daviau geresnę pamoką ir jūs dar sužinosite, kokią.
Praėjo keleri metai ir į vienuolyną, kuriame gyveno šventasis, atkeliavo turtingas pirklys. Jis atvežė visą vežimą brangių dovanų ir paprašė, kad jam leistų susitikti su šventuoju, sakydamas, kad nori padėkoti jam už didžiausią gyvenimo pamoką. Atėjęs pas Budą, atsiklaupė ant kelių, ir pabučiavo jam kojas, o paskui papasakojo:
– Anksčiau aš buvau elgeta ir visai neblogai gyvenau. Maniau, kad toks gyvenimo būdas yra tinkamas, nes dirbti nereikia, o pinigų gauni daug daugiau, nei vargdamas. Kartą pro vietą, kur aš elgetavau, važiavote jūs, o aš paprašiau išmaldos. Bet vietoje išmaldos jūs liepėte mane nuplakti ir atėmėte visas mano santaupas. Netekęs pinigų aš norėjau nusižudyti, nes juos kaupiau keletą metų. Negalėjau ir dirbti, nes buvau tiesiog suluošintas, vos galėjau pašliaužti. O ir elgetauti daugiau negalėjau, nes žmonės matė, kaip su manimi pasielgė šventasis, todėl nebūtų man davę pinigų.
– Manęs pasigailėjo vienas valstietis, kurio gerumą aš įvertinau – jis mane nutempė į savo namus, perrišo ir visą savaitę maitino, kol gijo mano žaizdos. Aš pasijutau jam skolingu, nes jei ne jis, būčiau neišgyvenęs. Todėl nutariau dirbti ir kažkaip padėti valstiečiui ūkyje. Kadangi buvau gudresnis, nei kaimiečiai, pasidariau meškerę ir ėmiau žvejoti žuvį. Vėliau pamokinau žvejybos ir tą patį valstietį, o tada ėmėm pagauta žuvimi prekiauti miesto turguje. Prekyba ėjosi gerai, todėl ir daugiau kaimiečių pamokinau žvejybos, o jų sugautą žuvį irgi ėmiau pardavinėti. Vėliau mes pramokome žuvį gaudyti tinklais, tad ėmėme tiekti žuvį ir į kitus miestus, o žvejyba užsiimti išmokiau ir dar kelis aplinkinius kaimus.
– Vieną dieną supratau, kad jau esu toksai turtingas, kad niekada nebūčiau sutaupęs tiek pinigų, elgetaudamas. Mano gyvenimas pasikeitė. Šis darbas man įdomus, aš darau gėrį šimtams žmonių: kaimas, kuriame gyveno vien varguoliai, dabar suklestėjo. Ir žmonės į mane žvelgia kitaip – jie nesispjaudo, nenusuka žvilgsnio, o gerbia ir klausia patarimų. Jūs, įsakydamas mane nuplakti ir atimti pinigus, pakeitėte mano gyvenimą, už tai aš noriu jums padėkoti. Jei ne jūs, aš ir dabar būčiau tik niekingas elgeta.
Kaip blogai Lietuvoje ir kaip tai yra gerai
Kai kažkas skundžiasi krize, aš prisimenu, ką man dar 2007 sakė vienas senas mano draugas – toksai R.K., kurį gal jau ir esu kada jums minėjęs (tai bene nuostabiausias vadybos specialistas, kokį pažįstu). Jis sakė, kad krizė ateina ir kad tai labai gerai. Labai gerai, nes tie, kas įpratę švaistyti pinigus, ims galvoti. Tie, kas įpratę gauti atlyginimus ir bimbinėti, įsisąmonins, kad reikia dirbti. Daug įmonių bankrutuos, daug jų bandys pačios optimizuotis, tačiau tik reta kuri mokės tai padaryti pati, neturėdama patirties. Tačiau tos įmonės, kurios išgyvens, ypatingai gerai įvertins vadybos žinių naudą. Žmonėms staiga ateis supratimas, kad nepakanka pigiai pirkti ir brangiai parduoti, o reikia dar ir suprasti, kaip sukuri vertę, kas svarbu klientui, kas svarbu darbuotojams, iš kur ateina pinigai ir kaip visi įmonės procesai sąveikauja.
Krizė atėjo ir išties viskas įvyko taip, kaip man tasai draugas ir sakė: įmonėse prasidėjo suirutė, nesąmoningi taupymai ten, kur nereikia, bankrotai, atleidimai, etc.. O po poros metų staiga ėmė plisti supratimas, kad bandymai optimizuotis, neturint vadybos žinių, neturint supratimo apie visų įmonės procesų tarpusavio sąveikas, atneša daugiau žalos, nei naudos. Ir žinote, aš prieš kelis metus nebūčiau galėjęs net įsivaizduoti, kad gali būti toks rimtas ir platus susidomėjimas vadyba, koks yra dabar. Žmonės tiesiog ištroškę žinių, vadyba domisi ne tik vadovai, bet ir eiliniai darbuotojai. Ir tai išties yra stebuklas.
Lietuvoje esantį darbo našumą palyginus su JAV, kyla klausimas, kuo mes čia išvis užsiimam. Senuose ekonomikos sektoriuose, industrijoje, Lietuvos darbo našumas yra panašus, kaip Rusijos. Tai yra kažkas nesuvokiamo, nes netgi Kinija dirba efektyviau. O JAV, su tuo palyginus, atrodo, kaip stebuklas, kuris niekada nebus pasiektas. Tas žemas našumas – tai ir yra mūsų tinginystė ir veltėdžiavimas. Ir kadangi mums ir taip gerai, tai savaime keistis mes juk nenorime. Paprasčiau parėkauti apie tai, kad valdžia bloga, mokesčiai blogi, dirbti neleidžia.
Ne kartą kritikavau Andrių Kubilių su jo vyriausybe – ir dar taip, kad maža nepasirodytų. Bet jei jie būtų dirbę idealiai, priimdinėję pačius geriausius sprendimus ir dalinę įmonėms geriausius patarimus, mes ir toliau gyventume taip, kaip prieš keletą metų. Todėl, kai aš dabar pabandau įvertinti, kiek šita krizė mums davė naudos – aš manau, kad tai yra tasai rimbas, kuris buvo būtinas. Tie praradimai, kurie buvo, yra niekis, palyginus su tais laimėjimais, kuriuos dabar galėsime gauti.
Europos Sąjunga – tai žinios
Neverta galvoti apie Europos Sąjungą, kaip apie biurokratinį institutą ar pinigų šaltinį. Tai visiškai nesvarbu. Svarbu yra tiktai tai, kad senosios Europos Sąjungos šalys turi neįtikėtinai geras vadybos žinias. Jie nuo mažų dienų žino, kas yra pinigai, kas yra pelnas, kas yra pridėtinė vertė. Jie nuo mažų dienų žino, kad įmonė – tai sudėtingas organizmas, kuriame vyksta sudėtingi procesai, todėl čia negali pasisekti kokiai nors virėjai, kuri, pasak kokio nors Lenino, gali vadovauti net valstybei**.
Mūsų vietiniai valdininkai negali pakęsti mūsų emigrantų, grįžtančių Lietuvon. Dėl vienintelės priežasties: pagyvenę užsienyje, žmonės patys nepastebėdami, tačiau neįtikėtinai greitai pripranta prie geros tvarkos – tokios, kuri pagrįsta vadybos įdėjomis. Tomis pačiomis Demingo idėjomis. Emigrantas, grįžęs į Lietuvą ir susidūręs su kokia nors vietinę biurokratų kontora, tiesiog nesuvokia, kaip gali vykti žmonių siuntinėjimai iš kabineto į kabinetą. Tiek nesuvokia, kad paprasčiausiai ima šokdinti biurokratus. Ir šokdinti taip, kad jie ima dirbti, nes jie intuityviai suvokia, kad jei jie išsidirbinės, juos tiesiog palaikys silpnapročiais atmatomis. Žinoma, biurokratas, nors kartą patyręs tokį pažeminimą, niekada už jį neatleis emigrantui. Tačiau kai tokių atvejų daugėja, biurokratai keičiasi. Jiems irgi ateina suvokimas, kad galima dirbti paprasčiau, efektyviau, negadinti nervų nei sau, nei klientams. Taip vadybos žinios net be vadybos specialistų atkeliauja į Lietuvą.
Lygiai taip pat atkeliauja ir verslo patirtis: ir per klientus, kurie nesicackina su proto krušėjais, ir per darbuotojus, kurie bent kažkiek padirbę užsienyje, atneša bent kažkokį supratimą apie tai, kokia turi būti gera darbo tvarka, ir per įmonių vadovus bei savininkus, kurie nustemba, kaip Vakarų šalyse daugelis paslaugų bei prekių gali būti parduodamos pigiau, turint didesnes išlaidas darbuotojams. Atviros sienos ir atviros galimybės verčia mąstyti, o dėl to ateina supratimas, kad geras darbo organizavimas yra svarbiau, nei atlyginimų ir mokesčių taupymai.
Bet labiausiai mąstyti priverčia Krizė. Krizė iš Didžiosios Raidės. Ji kaip bizūnas kerta visiems, priversdama keistis, permąstyti savo veiklą ir tobulėti. Tai yra likimo dovana, kuria džiaugtis reikia.
Ir kad čia nebūtų tuščios šnekos apie krizes, aš jums duodu esminę nuorodą, irgi iš Europos Sąjungos. Tai ne šiaip iš Vakarų atėjusios žinios, o projektas, kurį remia ES, todėl aš irgi tokius projektus remiu, nes jie visiems duoda žinias. Tai tocforedu.lt puslapis, kur dėstomi esminiai Apribojimų Teorijos (Theory of Constraints) pagrindai. Paprastais žodžiais, suprantamai (gal, tiesa, kartais truputį perlenkiant su lietuvinimais), prieinamai. Ir eikite tenai dabar, ir skaitykite. Ir prisiminkite Budos rimbą bei keistis verčiančią Krizę. Tai jums padės.
————–
* Šituo straipsniu noriu pasidalinti nuo pernai. Taip, čia dar vienas iš tų straipsnių, kuriuos buvau numetęs į juodraščius. Ne prie visų panašių straipsnių parašau tai, bet čia visgi prirašysiu, nes per tą laiką, kai ėjo antroji krizės banga, jau pamatėme, kad ir su ja susitvarkom. O dėl to truputį dingo straipsnio kontekstualumas, kuris čia pakankamai svarbus. Galvokite apie krizę.
** Sako, kad tas posakis apie virėją, vadovaujančią valstybei – kažkokia klaida. Bet tai visai nesvarbu, nes eilinis runkelis būtent taip ir įsivaizduoja, kad kiekviena virėja gali valstybei vadovaut. Tai skiriamasis runkelių bruožas. Tokio įsivaizdavimo dėka valdžion pakliūna visokie klounai, šokėjai ir panašiai. Bet aš jums garantuoju, kad jei labai stengsis, tai ne tik virėja, bet ir runkelis gali išmokti bent šiokių tokių vadybos pagrindų.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Super!
Na as asmeniskai manau, kad pridetine verte vakaru valstybese labiausiai pakelia visokios aukstu (ir siaip aukstesniu) 😉 technologiju imones i kurias yra investuotas didelis kapitalas, o tos pacios virejos ir valytojos dirba panasiai. T.y. gal apie 80% imoniu efektyvumas butu labai panasus cia ir vakaruose; na gerai -- tarp tu likusiu 20% ne visos galbut yra aukstuju technologiju.
O biurokratai pas mus aisku ispindeje -- matosi ir neisvaziavus i uzsieni ;). Tik siuo atveju parvyke „uzsienieciai“ turi bonusa -- jie gali pasakyti -- „o Anglijoj ta daro tokiu ar anokiu budu…“. Tada biurokratai jau turi sleptis po lapais nes nebeturi jokio pasiteisinimo.
Gerai kad bent kompiuterija (vis tiek manau visi supranta, kad be informaciniu sistemu efektyviai nieko nepadarysi) gali pakeisti darbo organizavima taip, kad tiesiog nebeliktu to darbo organizavimo is viso ;). Pvz., ateityje tiesiog neisivaizduosiu, kaip buvo galima del kazkokio Sodros biuletenio gaisti pusdieni -- dabar keletas peles mygtuko paspaudimu internete ir viskas sutvarkyta negaistant nei tavo, nei sodros darbuotoju laiko…
Patys kompiuteriai nekeičia nieko. Dar daugiau, praktikoje, atsirandant kompiuteriams, biurokratijos padaugėja, nes popieriai visi išlieka, bet papildomai tenka ir į kompiuterius viską vesti. Tad jei kompiuterizuojant, darbo sumažėjo -- tai ne kompiuterių nuopelnas, o darbo organizatorių. Ir kai to organizavimo „nelieka“, tai žinokit, kad čia visas tas organizavimas ir slepiasi.
O dėl technologijų -- ne jos esmė. Jos pridėtinės vertės duoda daugiau, bet pagrindas visvien yra organizacinis. Ten, kur nesigauna palaikyti geros tvarkos, ten tų aukštų technologijų nesigauna ir panaudoti. Čia, beje, atsakymas, kodėl radioelektronikos įmonės stato savo gamyklas Kinijoje, bet nestato lyg ir aukštesnę technologinę patirtį turinčioje Rusijoje. Tai paprasta: Kinijoje pasakei, kad fliusas bus kanifolija, reiškia kad taip ir bus. O Rusijoje reiktų kratas daryti, kad rūgšties neįsineštų. Ir visvien įsineš.
Dėl valytojų darbo, kad būtų lengviau įsivaizduoti, kaip nepanašiai jos dirba ir kaip atsispindi darbo organizavimas, toks vat keisas tamstai:
Didelis prekybos tinklas, perka grindų plovimo priemones didžiuliais kiekiais. Ateina nauja įmonė, pasiūlo naują ploviklį pusantro karto brangiau, nors tas ploviklis plauna prasčiau. Prekybos tinklas įvertina ir ima pirkti. Kodėl?
Atsakymas, pasirodo, toks: įprasti plovikliai smarkiai šarminiai, gerai plauna, tačiau paveikia grindų paviršių, dėl ko jis tampa akytu, o jau ilgainiui susidariusios smulkios poros sukaupia purvą ir grindys tampa nuolat papilkėjusiomis, prie jų limpa purvas, sunkiai plaunasi. Tokioms grindims plauti reikia gana daug darbo.
Naujas ploviklis paviršiaus neveikia, todėl plauna kiek prasčiau, bet jokio paviršiaus pažeidimo nekyla. Išlaidos plovikliui normaliai sudaro apie 10-20 litų per dieną/valytoją, tad yra neesminės, t.y., iki 20 procentų bendrų valymo išlaidų. Tačiau plaunant su nauju plovikliu, dėl negadinamų grindų negali atsirasti sunkiai nuplaunamos dėmės ir plovimas būna greitesnis, todėl valytojos praktinis našumas padidėja apie 30-40 procentų, t.y., bendrai yra gerokai išlošiama.
Kaip papildomas, šalutinis efektas -- pusantro-du kartus ilgiau tarnaujanti grindų danga, t.y., tas pats ploviklis antrą kartą atsiperka per kitą galą.
Dėl virėjų darbo -- berods Commonsense kadaise rašė apie JAV kaboką, kur virėjas išnaudojamas kaip apribojimas, kuriam subordinuotas viso kaboko darbas. Atrodo, našumas nesiskiria, o realiai skiriasi ajajaj kaip, kai pabandai paskaičiuot pralaidumą.
Ne chemikalai valo, o žmonės… Pats rašote, kad ne kompiuteriai dirba, o žmonės, tačiau komentare apie valytoją tuoj pat paneigiate savo ankstesnį teiginį.
Darbo organizavimas, suprantamai suformuluoti darbo tikslai, protingas krūvis (tai, deja, apima ne tik fizinį darbą) turėtų išspręsti daug dalykų. Lietuvoje problema, deja, yra tame aukštesniame lygmenyje -- direktoriai, vadybininkai ir visas kitas atsakingas personalas (na tie, ofisiniai „specialistai“), kuris tuos, mano paminėtus darbus, turi atlikti gerai. Tik tuomet net pats kvailiausias darbuotojas gali tapti itin geru, nes jam jau nebereikia nieko galvoti, o tik atlikti darbą…
Manding, visai nesupratote pavyzdžio. Chemikalai, kaip sakote,yra technologijos, o Rokiškio pavyzdyje pirmieji chemikalai regis geresni -- pigesni ir valo geriau. Tad jei padaryti buką analogiją: greitesnis kmpiuteris, atliekantis daugiau skaičiavimų, bet nemultitaskina (dėl specifinių mikroprocesoriaus savybių). O kitas chemikalas tai kitas kompiuteris, kuris silpnesnis, bet turi gudresnį multitaskinimo algoritmą. O darbo tikslas kaip tik susijęs su tuo, kad jis bus pasiektas greičiau, jei bus vykdoma keletas lygiagrečių operacijų.
Prirašiau daug nesąmonių, bet esmė tai tame ne kuom daryt, o kaip ir ką daryt.
Šiais laikais skaičiavimo/informacinė technika -- pats mažiausias apribojimas (na gerai, išskirtinis atvejis CERN, nors, jei ten įleisti gerą vadybininką, tai tą Higs’o bozoną gal ir greičiau rastumėm :))
Norėčiau pasitikslinti. Iš kur ištraukti duomenys apie Lietuvos darbo našumą?
Iš Gūglo.
Šiaip, Jūs suradote atsakymą savo įraše, bet jo nematote… Našumo problemą (šiokią tokią, bet nelabai tokią, kokią įsivaizduojate) turime -- ypatingai blogas darbo organizavimas. O kas organizuoja? Ogi tie patys išgirti „geri“ verslininkai… Net pats našiausias, pats protingiausias darbuotojas taps nenašiu, kai jo darbą reguliuos, atsiprašau už išsireiškimą, puskvailis verslininkas.
O viešai prieinamoje našumo statistikoje yra labai įdomus matematinis paradoksas. Ekonomikoje našumas skaičiuojamas maždaug taip: Lietuvoje darbuotojas „sugeba“ uždirbti 800 lt. (minimali alga iki mokesčių), o, tarkim, Danijoje -- apie 5000 lt. Pagal tai nustatomas našumas -- Danijoje dirbantis darbuotas yra 6,25 karto našesnis… O ar iš tikro taip yra?
Jei Lietuvoje minimali alga padidės, tai padidės ir našumas. Tokio pačio efekto sulauksime, kai mažės ES narių vidutinė alga (o ji tikrai mažėja)…
Ta pati statistika irgi rodo, kad, kai mažėja darbo jėgos pajamos, tai rinka traukiasi. Mažėjančioje rinkoje net pati geriausia idėja ir geriausia užsienio patirtis nepadės daryti verslo.
Ne, našumas yra matuojamas pagal pagamintą produktą dirbančiąjam ir jokio tiesioginio ryšio su alga neturi. Taigi, jūs parašėte nesąmonę.
Kita vertus, yra užburto rato požymių tame reikale su minimaliomis algomis ir prastu darbo organizavimu. Bet tai jau visai kita problematika.
Bendrovėje dirba ne tik tas, kuris gamina, o yra ofiso darbuotojai. Kaip paskaičiuoti jų įnašą į galutinį produktą? Jo nėra? Jie nieko nedirba? Tai kodėl jie išvis reikalingi?
Tai yra elementari eknonomika…
Įnašas į galutinį produktą paskaičiuojamas be problemų, kad ir panaudotjant ABC, kuris puikiai visame pasaulyje pritaikomas.
O ta elementari ekonomika išties gal kažkam ir elementari, bet ne jums.
Tuomet koks, pagal Jūsų logiką, gaunasi, direktoriaus ir vadybininkų įnašas?? Matomai, didžiausias? Jie daugiausia dirbo ties produktu?
Ponuli, overheadas yra palaikantis procesas. Nors ir nedalyvauja tiesiogiai kuriant pridėtinę vertę, visvien dalyvauja netiesiogiai. Kaip padalinsite, taip ir gausite.
Produktyvumas neturi tiesioginio ryšio su alga? Tai tuomet, pagal Jus, galima nieko nedaryti ir daug uždirbti? 😀 Kodėl tuomet darbdaviai pyksta ant tikrai tinginiaujančių darbuotojų?
Ponuli, produktyvumo matavimas su algos dydžiu nieko neturi. Jei tamstai šitai sudėtinga suprasti, tai yra tamstos problema, kurią tamstai reiktų spręsti.
Matote, esu dirbęs vadovaujantį darbą Švedijoje, kur mano darbas ir buvo (keista?) produktyvumo skaičiavimas, jo didinimas, regiliavimas, organizavimas. Lietuvoje tos patirties niekam nereikėjo, dėl to vėl esu kitoje šalyje.
Tačiau, kalbant globaliai apie ekonomiką ir daug, visai nesuderinamų, neišskaičiuojamų dalykų (koks mokytojo produktyvumas? buhalterio? vairuotojo? direktoriaus? taip, taip -- jų darbe produktyvumas yra svarbus), tai viskas, deja, būtent atsiremia į pinigus, nes taip lengviau suskaičiuoti.
Kadangi matau, kad esate R. Jasinavičiaus fanas, tai net nebandysiu siūlyti pasiklausyti ir kitų, tikrai gerų Lietuvos (ir ne tik) ekonomistų.
Žinote, iš tamstos aiškinimų man kažkaip nesimato, kad tamsta būtumėte dirbęs vadvovaujantį darbą Švedijoje, kur tamstos veikla būtų buvusi produktyvumo skaičiavimas, didinimas reguliavimas ir organizavimas, nes tamstai labai sunkiai čia sekasi su labai paprastais dalykais.
Su visokiais mokytojais, direktoriais, buhalteriais -- yra tiesioginis vertę kuriantis procesas ir yra palaikantys procesai -- jei norite detalizuotai vertinti, perkeliate dalį produkto vertės ir viskas. Tai bukai elementaru, kaip su kaštų ir pajamų centrais. Jei sakotės dirbęs kažkokį vadovaujantį darbą, tai turėtumėt tai mokėti padaryti.
O jei norite bendrą vidurkį gauti šaliai -- tai dar paprasčiau -- dalinate produktą iš dirbančiųjų ir gaunate vidurkį. Tai yra labai paprasta: įmate vieną skaičių, imate kitą skaičių ir vieną padalinate iš kito. Dalybos mokė mokykloje.
Ar labai sudėtinga atrodo?
Nei ekonomikoje, nei normaliame versle, pagamintomis taburetėmis produktyvumas neskaičiuojamas. Nes ekonomika ir verlas yra pinigai. Jūs puikiai žinote matematinius veiksmus, kurių neginčiju, bet nežinote kaip ir kur tie veiksmai naudojami, ir kur gaunami tokie skaičiai (žemas-aukštas produktyvumas, skirtingų žmonių bendras produktyvumas, skirtingų machaninių įrengimų produktyvumas, ofiso darbo produktyvumas, atitinkamų verlso sričių produktyvumo rodikliai, valstybės verslo sektoriaus produktyvumas, valstybinių įmonių produktyvumas ir panašiai).
Taigi, skaičiai byloja, kad Lietuvoje itin žemas produktyvumas. Pasidomėkite iš kur ir kaip tie skaičiai gaunami… Deja, tai ne tingumo padariniai… Žinoma, neteigiu, kad tinginių Lietuvoje nėra, tačiau statistinis lietuvis realiai yra tikrai produktyvesnis už statistinius užsieniečius. Aš nesu mokytojas ir, manau, gal kai kur netiksliai parašiau, bet esmė yra tokia, kaip jau buvau minėjęs.
O jei jau pradėjote ad hominem argumentaciją naudoti („iš tamstos aiškinimų man kažkaip nesimato, kad tamsta būtumėte dirbęs vadvovaujantį darbą Švedijoje“), tai rodo tik nesugebėjimą diskutuoti.
Diskusija baigta. Buvo tikrai malonu padiskutuoti iki ad hominem argumentų pradžios.
Ponuli, adhominemais nepasiteisinsite čia pas mane savo nemokšiškų nusišnekėjimų. Nes tolerancijomis aš nepasižymiu ir gailesčio neturiu.
Aš suprantu, ką tamsta norite pasakyti, bet nesugebate net suformuluoti -- kad vidutinis lietuvis yra darbštesnis už vidutinį užsienietį. Ir kad dėl perkamosios galios korekcijų tas produktyvumo skirtumas gal būt yra mažesnis. Ir t.t..
Bet galutinis produktyvumas yra mažesnis ir viskas. Ne pagal stengimąsi čia matuojam, o pagal produktą. Ir išvedžiojimai čia nepadės jums.
Tai, kad tamsta turite čia problemų, tai čia tamstos problema. Bet visgi pagirsiu tamstą už tai, kad savo noru susiprantate eiti tenai, į kur jau beveik atvirai ėmėt prašytis.
P.S. paskutiniu metu turiu kvailą pomėgį -- fiksuoju visus savo komentarus ir diskusijas, kad paskui, laikui atėjus, paviešinti tai, kas, tikėtina, bus trinama… Juk ne visi mėgsta kultūringai diskutuoti… Susilaikiau nuo daugelio ad hominem argumentų (jie yra ne ad hominem, paremti tikrais faktais, nes esu asmeniškai susidūres su kai kuriais, su šia tema susijusiais, asmenimis), nes norėjau diskusijos, o ne pikto apsižodžiavimo.
Jūs čia geriau eikite į ten, kur jau pasukote. Komentarų aš netrinu, o tik baninu visokius, kas man nepatinka.
O man labai nepatinka projekcinių kliedesių skleidėjai. Ir tie, kurie nerišliai šneka man irgi nepatinka.
Baninkite. Jums puikiai sekasi. Dėl tokių, kaip Jūs, iš Lietuvos per mėnesį išsibanina tie, kurie yra neproduktyvūs ir tik kirtę sieną „stebūklingai“ pasidaro daug produktyvesni… Gaila, kad ne visiems lemta suprasti dėl ko taip yra… Sėkmės klausantis Jasinavičių šeimos.
Vat tamsta ir pabandykite suprasti, kodėl jie būtent pasidaro stebuklingai produktyvesni užsienyje. Čia kaip tik tasai stebuklas, žinote, kurį atradęs, apstosite man pasakot fufelius kažkokius.
Ir aš labai džiaugiuosi, kad jūs esate užsienyje, nes būtent tenai galima atrasti, kur ta stebuklingo produktyvumo paslaptis. Dėl tokių galimybių auga Lietuvos gerovė. Ir jei taip nebūtų, tai gyventume dabar kaip baltarusijoje.
Tad esu tamstai labai dėkingas už komplimentą, kurį priimu su džiaugsmu.
Taigi, skelbiamas konkursas -- „atspek kuris kuri trolina…“ Variantai :
1.RR
2.Simas.
Atpejusiam prizas!!! Jis gales sau nusipirkti alaus „vne ocheredi“ 😀
Trolina R.R. Bet uzsispyre, ir nenori pripazinti, kad apie ekonomika ismano, kaip zuikis apie apelsinus )))
Ale ir atkaklus, vienok, tas tūlas Simas……. nusišnekėjo, bet vistiek nepripažins. O kuo atkaklesnis -- tuo juokingiau iš šalies atrodo….Jis, spėju, net nesuprato, kad pats pirmas ad hominem ėmė vartoti 🙂 Man pvz smagu, ir tiek…. 🙂
Kažkada aš irgi tolerantiškas fufelistams buvau…..bet iš tiesų realiai vis įsitikinu, kad blogiau nebūna (eilinis kaimo diedas-pijokas geresnis, nes anas PRODUKTYVIAI pripažins, kad nežino, ir kartu galėsim stumtis į priekį)…..dėl tokių visokių fufelistų marazmų ne tik sąmokslo teorijos kyla, ar sprendimų priėmimo procesas praktiškai sustoja, bet ir Vyriausybės griūva…. 🙂
„viskas, deja, būtent atsiremia į pinigus, nes taip lengviau suskaičiuoti.“
ne lengviau suskaičiuoti, o lengviau objektyvizuoti (išjungti emocijas). Ir ne deja, bet -- valio!
P.S. Ir apskritai, prieš verkšlenant siūlau susižinoti, kam PRAKTIKOJE naudingi tokie rodkliai, kaip BVP.
P.P.S. Kaip dirbusiam vadovaujantį darbą derėtų žinoti, jog žodis “stebūklingai” taisyklingoje civilizuotoje lietuviškoje rašliavoje virsta į „stebuklingai“.
Ponas Gruodi, jei esate tasai pats, kuris ir konfose būdavo, tai tikrai tamsta gerai žinote, kaip vystosi visokie fleimai 🙂
Aš ir fleimai? brrrr….ką Jūs! Pažadu daugiau nerašyti šia tema. _Neproduktyvu_! 🙂
„jei esate tasai pats, kuris ir konfose būdavo“
Ir taip, ir ne. Laikas.lt tai tikrai aš, o vat nors konfų teroruose dalyvauju jau seniai, bet jau pats nebepamenu kokiais asmenvardžiais pradėjau (gėda!)…
Lyg to maža bebūtų, atradau, kad esu susidvejinusi asmenybė. Todėl iš karto paskelbiu: nieko bendro su Gruodžio iš spekuliantų ir traders maklėm neturiu. Tad jeigu užsigavę socialistai mane kerštingai gaudys, duosiu jiems jo adresą 🙂
Neturiu omeny, kad tamsta fleimintumėt, o turiu omeny, kad konfose visą tai matėte 🙂
P.P.P.S. „Simas: Jei Lietuvoje minimali alga padidės, tai padidės ir našumas.“
O vat už tokius įrašus tai aš iš karto su linuote per rankas, be jokių cackinimųsi, pone socialiste Simai, užtvočiau.
O štai čia slepiasi vienas labai įdomus ir labai netiesinis dalykas su tomis minimaliomis algomis ir našumu.
Kabo pas mane vienas iš tų užsigulėjusių straipsnių apie tai. Paleisiu prie progos gal. Tikiuosi, kokie nors socialistai, paskaitę, neims kliedėt paskui.
“ Tikiuosi, kokie nors socialistai, paskaitę, neims kliedėt paskui.“
Na bet ir optimistas esat, Rokiški.
Siūlau traukti sunkiąją artileriją iš po skverno, mielas Rokiški, nieko neslėpkit 🙂 Jeigu reikės -- padėsim gintis, užuodžiu kraują…. 🙂
Velniškai taiklus pastebėjimas dėl biurokratų šokdinimo-gėdinimo.
Atleiskit, gal aš ir ne į temą, neesu išmanantis puikiai našumo gerinimą įmonėje, bet žvelgiant kitu kampu, minimalios algos didinimas turi prasmę. Čia aišku ateis ekonomistas ir labai lengvai užginčys mane ir teks sleptis po lapais, ar net busiu isvadintas vienaip ar kitaip. Bet siulyčiau pažiūrėti į našumą iš darbo nuostatų puses ( o jų kaip sutaria krūva protingų mokslininkų yra trys : pasitenkinimas darbu, įsipareigojimas organizacijai ir įsitraukimas į darbą ). Visa organizacinė vadybinė dalis OK ir galima pritarti gerb. Rokiškiui, kad ji veiktų ir užsisisuktų nuostabus našumo procesas. Tik vat bėda, kad tie 800 lt padaro žmogaus nuostatas į darbą lygias Suslavičiaus ketčiupo skoniui. Jam buna kaip ir pofig ( atsiprašau neradau geresnio žodžio) ką jam sako vadovai ir patys vadovai supranta ta puikiai. Šitas psichologinis aspektas, kad va man 800, o šefui BMW naujas ir sudaro barjerus Lietuvos versle. Juk šefas valdo procesus, o darbuotojas iš esmės gali būti suinteresuotas kžka pagerinti, bet jam nieko iš to. Ir čia, kad ir koks super-geras vadybininkas būtų, nemanau kad įtikintų mane, kad atlygis minimalus yra vertas kurti ir gaminti daugiau įmonei, kuriai aš kaip darbuotojas tiesiog pofig. Kvepia socializmu gal truputi, bet be motyvacijos žmogaus šudą tu įmonėje sukursi. O Lietuvoj ta motyvacija yra po darbo „chalturint“, nes darbe, kad ir ką vis tiek paliks minimumą:)
Su tais darbuotojais, kur gauna mažai, o įmonės savininkas ima neadekvačiai -- visaip būna.
Įmonėje, kur 100 darbuotojų, tie darbuotojai nelabai galvoja, kad jei savininkas, investuotojas ir organizatorius sukišo krūvą pinigų ir proto, o paskui dalinasi perpus, tai gaus 100 kartų daugiau, nei pavienis darbuotojas. Bet dalintis per pusę pinigus yra teisinga?
Iš kitos pusės žvelgiant, yra ir taip -- jei savininkas gauna 100 kartų daugiau, bet tik penktadalį paima savo išlaidoms, o likusius vėl investuoja, tai tas penktadalis visvien bus 20 kartų didesnis, o padalinus tą penktadalį darbuotojams pajamos ne taip ir smarkiai padidės. Čia jau galime kalbėti, kad suveikia ir pavydo faktorius.
Bet kita vertus, taip, yra ir barjerai -- pradedant mokestiniais (ir ne tik pačiais mokesčiais, o vertinant ir biurokratijos išlaidas, kurios mokesčius neretai lenkia) ir baigiant tiesiog tuo, kad senesnė, įsukta įmonė gali užspaust startupus. T.y., pinigai daro pinigus.
Žodžiu, visaip čia yra. Bet manyčiau, kad darbuotojo nusivylimas savaime tėra antraeilis ar trečiaeilis faktorius našume.
Kad būtų lengviau suprasti, tai įsivaizduokim konvejerį ir prie jo esančius butelių užsukinėtojus: ar jie gaus 1000 litų, ar 2000 litų, jie visvien dirbs taip, kaip dirba.
Realiai blogas mažo atlyginimo poveikis yra per kitur: kai žmogus uždirba per mažai, jis priverstas dirbti dar ir antrą darbą, jis neturi pinigų mokymuisi, jis neturi laiko, todėl jo kvalifikacija neauga, o galų gale jis išvažiuoja į užsienį, kur įdarbinamas įmonėje, kuri turi geresnį darbo organizavimą.
O kai įmonė geriau organizuoja darbą, ji gali ir pinigų daugiau mokėti, nes uždirbtos sumos gaunasi didesnės 🙂
„o darbuotojas iš esmės gali būti suinteresuotas kžka pagerinti, bet jam nieko iš to.“
„Jam buna kaip ir pofig […] ką jam sako vadovai ir patys vadovai supranta ta puikiai.“
„įmonei, kuriai aš kaip darbuotojas tiesiog pofig“
Žinote, aš Jums turiu gerą žinią. Turiu sprendimą. Ir sprendimas PRODUKTYVUS šiuo atveju yra tik vienas:
Ateikit ryte pirmadienį išsimiegojęs į viršininko biurą, su pasimėgavimu spjaukit jam į veidą (nuoširdi ir sveika padėka) ir imkitės dirbti TĄ PATĮ, KĄ DIRBOTE IKI ŠIOL, tik sau (t.y. už 3K LTL). Porą metų reikės naktimis mažiau pamiegoti (nes reikės prisiimti kitokių įdomių PRODUKTYVIŲ pareigų), bet tai su laiku išsilygins. Jei neužtenka paties, susiraskite bendraminčių. Tiesa, prieš išeidamas nepamirštant išsinešti visų su Jumis susijusių verslo kontaktų/žinių. Po trijų tokių nutikimų su užspaustaisiais samdiniais verslinykas ims pradėti mąstyti apie procesus, o ne BMW…
Kodėl tai vienintelis sprendimas?
a) Todėl, kad Jūs kenčiat. Jums negera. Kirminas viduje graužia. Ir teisingai. Kiek galima. Gyvenat vieną kartą. Pakilkit virš šios neteisybės…..Rytoj bus geriau. Neiškart, bet bus.
b) Jei pasiliksit dirbti, ši firma bankrutuos. Tada jau nebe Jūs pasirinksit išėjimo momentą, o būsit užkluptas netikėtai, niekas Jūsų neįspės….Paminėsit mano žodį!
O dabar spėkit, ar daug tokių įmonių ant Lietuvos? Užduotis gerb. Rokiškiui -- išsiaiškinti anketavimu 🙂 Nustebsit rezultatus pamatę… 😉
Tokių įmonių labai daug, bet apklausa čia nepadės išsiaiškinti. Nes segmentas iškreiptas labai. Internetus seniai naudoja sėkmingesni sėkmingesnių įmonių darbuotojai, tad čia labai gerai dar viskas atrodys 🙂
P.S. Simui (jei tikrai ne tas) -- ar išėjęs (A), ar pasilikęs (B) nustebsite pamatęs, kad valstybinis minimalaus atlygo reguliavimas visiškai nesusijęs su konkrečiai Jūsų produktyvumo situacija. Tai tėra numestas kaulas liumpen-elektoratui. Sėkmės…
nuo visokiu nasumo apologetu, guru ir mentoriu svelniai tariant vemti vercia. taip ir norisi tokiu paklausti а что вы сами создали, кроме пиздежа?
del krize Rabinoviciau jums pritariu. tik manyciau mazoka ji buvo, nes dalbajobu vis dar pilna ant kiekvieno kampo.
Simas yra antrasis, kurį žinau, kuris nemyli Jasinavičių.
Antrasis gi žmogus, antra vertus, yra protingas (kažkodėl taip atrodo), tik aš labai retai suprantu ką jis sako.
Taigi o va ką Simas sako irgi nevisai suprantu.
Simai, ar sakote, kad Lietuvoje blogai su produktyvumu, nes lievi vadovai, kurie nemoka vadovauti? Ar Rokiškis priešingai sako?
Kodėl, Simai, ėmėte diskutuoti apie minimalią algą ir produktyvumo skaičiavimą paremtą alga?
Beje, apie Švedišką produktyvumą gal galėtumėte plačiau papasakoti? Kokia ten problematika?
gerb. skirmantai, matot as nžnau į kurį čia kreipėtės, aš asmeniškai ne Švedijoj dirbu 🙂 čia anas Simas matyt (priviso tų bendravardžių). Dėl minimalios algos aš bent jau noriu pasakyti tai kad gerbiu Gruodžio poziciją, bet labai abejoju, kad firma bankrutuos tarkim tokiam darbuotojui išėjus. O pabandykim suprasti, kad tarkim ne visi geba ar sugeba savo kžką sukurti ar vystyti. Prisiiimti daugiau pareigų kaip Jūs sakote. Realiai čia buvo išmislyta situacija, aišku dauguma tie, kas geba tie jau seniai dirba už kitokius pinigus. Bet aš daugiau šneku apie principą, kad motyvuotas žmogus dirbti produktyviai yra tada kai jis turi kžkokią komforto zoną. Kaip kžkada protingas psichologas sake ( Maslow) yra tokia piramindė kurios apačioje yra fiziniai poreikiai ir saugumas, o visur iš esmes saviraiška, įvertinimas ir visa kita 🙂 tai aš ir bandžiau pasakyti, kad realiai čia tas MMA pavyzdys gal ir nekoks buvo, tačiau principas, kad darbuotojas, kuris neuždirba pakankamai bent minimaliems racionaliems poreikiams patenkinti ( nekalbu jau apie automobilius ar vilas užsienį ) nebus suinteresuotas kelti savo produktyvumą ir kartu įmonę į aukštesnį lygį. Jis atiduos darbui lygiai tiek kiek darbas duoda jam ( išimtis nebent gali būti patirties įgijimo noras, tada jis kžkiek sukandęs dantis kentės). Tai pat gerb, Gruodi, aš suprantu Jūsų poziciją, kad „jei tave nevertina, daryk savo, dirbk pats“, kžkiek tai netgi susisiekia su ES smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo planais. Bet kžkaip būtų smagu, kad lietuviškos didžiosios įmonės, eitų į produktyvumą ne pilnai darbuotojo sąskaita ( mažom algom ir t.t) o investuotų į technologijas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir t.t. Suprantama pradžioj tai investicija gana nemaža ir abejoju, kad tai bus įgyvendinta tarkim kokiam „stumbre“ kaip pvz, bet in the long run, čia gaunasi Win-Win -- ir darbuotojai uždirba ir firma uždirba. Na vienaip ar kitaip diskusija įdomi, sakau gal reiks į konferencijas pavaiksčioti apie produktyvymo lygį pasiklausyti, nes arba aš kžko nesuprantu labai, arba kžką praklausiau 🙂
Firma gali bankrutuoti, išėjus darbuotojui, jei tas darbuotojas yra raktinė persona, o firmoje didelis bardakas (o būtent prie didelio bardako ir atsiranda raktinės personos).
Nustatyti, ar esi raktinė persona, subjektyviai yra sunku, bet keli tipiniai raktinio darbuotojo požymiai yra tokie:
* Labai seniai dirba įmonėje, per tą laiką spėjo pasikeisti didesnė dalis kitų darbuotojų
* Kiti darbuotojai nuolat klausinėja jo patarimų
* Kiti nelabai supranta, kuo tas darbuotojas išties užsiima
* Apkrautumas darbu nestandartinis -- gali būti ir smarkiai labiau užverstas darbais, o gali ir bimbinėti
Raktinės personos kompensuoja procesų nebuvimą įmonėje, todėl tampa kritinėmis.
O vat su tuo investavimu į darbuotoją -- pas daugelį įmonių yra tokia bėda, kad jos neturi pinigų tam, kad gerintų kvalifikaciją, tvarkytų procesus, etc.. O kadangi neturi pinigų, tai ir neinvestuoja. O kadangi neinvestuoja, tai našumas mažas. O kadangi našumas mažas, tai mažai uždirba. O kai mažai uždirba, tai ir pinigų neturi.
p. Simai, jeigu Jūs praktiškai turite tokią problemą, pasiūliau kaip ją spręsti.
Jeigu Jūs teoretikas, kuriam interneto platybėse užpuola altruizmą primenantys priepuoliai, tuomet mums nebėra apie ką šnekėti.
„gerbiu Gruodžio poziciją, bet labai abejoju, kad firma bankrutuos tarkim tokiam darbuotojui išėjus.“
Aš sakiau, kad Jūsų konkrečiu atveju įmonė bankrutuos bet kokiu atveju (jums išėjus, ar ne), tik dar jie to nežino. Ir apskritai, kodėl Jūs taip rūpinatės tariama įmone, ir taip nesirūpinate savimi?
„principas, kad darbuotojas, kuris neuždirba pakankamai bent minimaliems racionaliems poreikiams patenkinti […] nebus suinteresuotas kelti savo produktyvumą ir kartu įmonę į…“
prieštaraujate pats sau. Ne prieš tai žinutėje teigėte, kad efektyvumo kėlimas -- organizacinės grandies užduotis. Dabar teigiate, kad tai -- Jūsų, dirbančio už 800LTL, darbas….(??)
tačiau bet kokiu atveju, teiginys neteisingas. Tokie darbai už 800 LTL tėra tik tarpinės stotelės, sukurtos tam, kad žmogus imtų pats savo galva mąstyti ir ilgai jose neužsibūtų. Komunizmas paliko gilų amnezijos pėdsaką lietuvos žmonių pasąmonėje šiuo klausimu, ir nieko čia nepadarysi, su kuo mes čia ir sėkmingai dirbame.
„Bet kžkaip būtų smagu, kad lietuviškos didžiosios įmonės, eitų į produktyvumą ne pilnai darbuotojo sąskaita“
altruizmas prasideda nuo savęs.. ne nuo kaimyno, švogerio, Premjero, įmonės, didelės įmonės, bet nuo savęs….Ir nieko Tu negali priversti užsiiminėti kažkuo prieš jo norą…. Aš vis laukiu, kada gi žmonės tai įsisamonins? 🙂 Leninas bandė, daug kas bandė. Jūs labai norite pamėginti?
„sakau gal reiks į konferencijas pavaiksčioti apie produktyvymo lygį pasiklausyti, “
O aš maniau, kad žmonės, dirbantys už 800 LTL, labai taupo pingus? 🙂
na matot as gi nesakiau, kad as 800 uzdirbu 🙂 galit mane isvadinti teoretiku, bet tiesiog buvo idomu pasiklausyti, Jūsų argumentų ir susidaryti galbūt platesni vaizdą 🙂 vienaip ar kitaip diskusija buvo tikrai naudinga, bent jau man asmeniškai 🙂 o dėl tu konferencijų reiks nueiti vistiek, pasirinkti „proto“ 🙂
gyvenime įdomiausia yra negaišti laiko niekams. Tad teoretikų klejonės apie minimalias algas mane mažai domina. Ypač prisidengiant visokiais pseudo altruizmais, kaip išsiaiškinome Jūsų atveju. Tad sužinojau nulį sveikų. Bet tariu „į sveikatą“, jeigu kažkas paaiškėjo..;)
o valstybinis reguliavimas sutinku, kad iš esmės neefektyvus, Bet bent jau nustato ribą, žemiau kurios, kaip ir nevalia:) nebent visi tie negražūs , nelegalus dalykai. Išvis kžkada teko išgirsti A. Kubiliaus mintį ( taip kartais ir jam kžkas protingo išsprūstą) 🙂 apie MMA. Skambėjo mždaug taip -- tai jei jūsų darbuotojas gerai dirba, tai kelkit jam algą, mes gi nedraudžiam, prie ko čia valstybė. Mano pozicija, kad MMA didinimas kaip ir ne prie ko, ties tuo efektyvumu būtų, jei čia būtų ne Lietuva. O pas mus tam tikrų, plačių pokyčių, galime pasiekti , tik įtvirtindami „socialiai teisingas“ minimalias ribas( tokias kaip MMA), nes dauguma tiesiog prisibijo vis dar institucijų ir jei jau įstatyme parašyta, tai laikosi 🙂
Minimalus atlyginimas yra labai rizikingas dalykas. Formaliai jis pateikiamas, kaip esą socialinė garantija dirbantiesiems, tačiau realiai tai tėra propagandinis fufelis, kuriuo net ir valdžiažmogiai galimai yra įtikėję.
Kodėl tai propagandinis fufelis:
1. minimalaus atlyginimo reguliavimas visvien negarantuoja padoraus pragyvenimo jį gaunantiems
2. minimalaus atlyginimo didinimas labai staigiai kompensuojasi per kainų augimą
3. minimalaus atlyginimo reguliavimas trukdo prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir skatina masinę bedarbystę skurdžiuose regionuose (o tai išvis priešinga, nei siekiamybė)
4. minimalaus atlyginimo reguliavimas neįtakoja situacijos turtinguose regionuose (t.y., jis ten šiaip nereikalingas)
5. minimalaus atlyginimo didinimas savaime didina bedarbystę (tai irgi priešinga nei siekiamybė)
6. minimalaus atlyginimo nustatymas verčia dalį samdos perkelti į šešėlį
Manau, ir daugiau problemų galima surasti. Daug jų ten.
Reali priežastis, dėl kurios minimalus darbo užmokesčio dydis yra reguliuojamas -- tai kova su vokeliais. Jei nustatoma riba minimaliam užmokesčiui, mokesčių slėpėjams nesigauna mokėti esą 100 litų, turėti tvarką buhalterijoje, o vokelyje duoti dar 500.
Bet čia yra viena problema: jei apskaita ima reguliuoti procesus, tai apskaita yra bloga. Tai velniškai ydingas atvejis, kai dėl apskaitos verčiama keisti veiklas. O kaip matėme iš krūvelės prieštaravimų aukščiau, veiklos dėl to keičiasi.
Praktinis lygis minimaliam užmokesčiui, kad neįtakotų neigiamai, turi daug kartų skirtis nuo medianos. O mediana pas mus berods apie 1400. Čia būtų galima sakyti, kad minimalus lygis būtų tinkamas, jei jis būtų 200 ar 300 litų.
Taip ar anaip, labai nesunku suprasti, akd atlyginimas turi priklausyti nuo to, ar žmogui apsimoka dirbti kažkur ir nuo to, ar darbdaviui apsimoka samdyti kažką.
Įsiterpimas su reguliavimais žmogui sako, kad jis ieškotų darbo, nes gaus tiek ir tiek, bet žmogus darbo neranda. O darbdaviui tai sako, kad jis samdytų už tiek ir tiek, bet jam tai neatsiperka. O ten, kur galima už minimalų samdyti, tai už tiek ir samdo.
Žodžiu, gaunasi taip, kad valdžia skelbiasi, esą ji tą atlyginimą reguliuoja, bet išties ji nereguliuoja, o tiktai kenkia mažiausiai uždirbantiems, nes atima iš jų darbo vietas.
kur kas už minimalią atlygį geriau neapmokestinamas minimumas….o bet tačiau prisiminkime, kokius fufelius LT laikini keturmečiai įstatymdaviai išdarinėjo, kuomet reikėjo šį klausimą paskutinį sykį svarstyti Seime 🙂
na čia jau nesutikti neimanoma 🙂 NPD didinimas ir progresiniai mokesčiai manau labai pagelbėtu 🙂
Įdomu, kaip padėtų pogresiniai mokesčiai, kurie baudžia dirbančius efektyviau (t.y. uždibančius daugiau) ?
kodel tada dauguma vakaru pasaulio valstybiu ar bent tu valstybiu ekonomistai pasisako uz juos? vien del soacialinio solidarumo? abejociau
Kokia dauguma? Kokie ekonomistai? Konkretizuokit, tamsta. O pradžiai, paviešinkit progresinių mokesčių apibrėžimą, kad būtų aišku apie ką kalbate.
jav, kanada, visos ES salys isskyrus, tas velesnes „varguoles“, aisku, tarifai skirias tarp paciu valstybiu, bet atsakymui ir pats principas tinka
Kaži kodėl vis atsiranda naivuolių, kurie galvoja, kad ekonomikoj galima padaryti kažkokį paprastutį sprendimą, kuris kaip ta „sidabrinė kulka“, iš esmės išsprestų visas problemas?
Kad kažkas iš esmės pagerėtų -- reikia priemonių visumos. Iš kurių, pati papračiausia ir kiekvienam prieinama -- pirmiausiai reikia patiems kelti savo asmeninę kvalifikaciją, o mažiau laukti kokį kaulą numes valdžia.
Ponas Neriau, kad baustų, mokesčiai turi duoti pajamų sumažėjimą už efektyvesnį darbą, o ne sumažėjusį pajamų augimo gradientą.
O šiaip -- gana plati tema čia yra. Pradedant pašalpomis ir baigiant bendrais pinigų perskirstymo mechanizmais.
Kitas klausimas, ar išties nėra geriau pakeisti bankinę sistemą, vietoj to, kad pajamų perskirstymus normaliam verslui daryti. Bet vėlgi labai kebli tema.
ką turite omeny -- „pakeisti bankinę sistemą“?
O čia per plati tema.
viena iš slaptųjų Rokiškio juodraščių? 🙂 Tai skelkit naują temą. Bent užuominą mesit, kad suprasčiau.
NPD ir progresiniai mokesčiai -- du skirtingi dalykai, kurių nevalia suplakti į vieną.
bet vistiek laukiame Simo išaiškinimo, kaip progresiniai mokesčiai pagelbėtų (jo nuomone) Lietuvai ir jos akivaizdžiai skurstantiems žmonėms. 🙂
na matot NPD irgi is dalies progresiniu mokesciu ideja kvepia. Jei tarkim padarom NPD 1000, tai reiskias, kad zmogus gaunantis 2000 kind of sumoka, daugiau mokesciu nei zmogus gaunantis 1200 🙂 bet is esmes viska galima koreliuoti procentais mokescio ( tarkim grazinti seniau buvusius GPM 33, 24, 27 proc ). Mano asmenine nuomone, toks mokesciu surinkimo perskirstymas LT pasiteisintu kada butu padintas NPD ir lygiagreciai ivestas tarkim virs 35k progresinis mokestis, veliau jau koreliuojant procentais 🙂 nes ka mes turim dabar sutikim yra strange truputi. Aisku lietuvoje darbo jega apmokestinama pakankamai daug, bet didzioji dalis mokesciu keliauja i SODRA, VMI tuo tarpu gauna praktiskai trupinius per visas lengvatas, neapmokestinamas pajamas ir t.t. Tai jei sureguliuoti mokescius ( isimtinai GPM) progresiniu modeliu, galima butu surinkti siek tiek daugiau + maziau nuskausminant maziausias pajamas gaunancius. Bet jei saziningai nemanau, kad valstybes funkcionieriai kada taip pasielgs, nes jie puikiai supranta, kad „ju“ aplinkai toks mokescio reguliavimas netinkamas.
o kad NPD ir progresiniai mokesciai yra labai du jau skirtingi dalykai, tai laba papriestarauciau. Jie skiriasi kai parasai tuos zodzius ant popieriaus 🙂 o zvelgiant is gaunamu pajamu mokescio is esmes abu turi principa, kad iki tam tikro pajamu lygio mokescio nera arba jis labai menkas 🙂 bet manau cia issiplesti neverta, ne apie tai postas gerb.Rokiskio 🙂 o jei kada bus noro padiskutuoti apie mokestine sistema, visuomet prasom ( galit net Rokiskio mano emailo paprasyt, vis tiek prie posto kaip ir palieku, kad jei ka banint galetu 🙂 matot gerbiamas Gruodi, del produktyvumo didinimo Jus turbut turite daugiau kompetencijos, o as tik dalinuosi pastebejimais 🙂 Bet kzkaip jau sutapo, kad is mokesciu srities duona valgau as 🙂 taip kad visuomet butu idomu padiskutuot, juo labiau matant, kad ziniu ir proto pas pati yra tikrai nemenkai, tai nauda diskusijos bus abipuse
Krizė -- privaloma rinkos ekonomikos vystymosi ciklo dalis. Kaip yra metų laikai, diena ir naktis, darbo dienos ir sekmadieniai.
man kartais keistai atrodo kokio laisvos rinkos instituto funkcionieriu ar siaip verslininku pareiskimai, kad mokesciai dideli, negalima kelt minimumo ir pridedamas bankroto baubas ar grasinimai relokalizuot versla i kita valstybe. visu pirma, jei jau jie taip noretu ta padaryt, tai ir butu seniausiai padare, kodel nedaro, myli tauta? o del pirmos dalies, ka blogai, kad subankrutuos? ateitu vakaru investuotojai su isvystytu verslo modeliu, rinka gi nedingsta. 80% zmoniu tik to ir reikia-finansiskai ramesnio gyvenimo, atsidet dali pinigu i sali ir negalvot, kiekviena karta, ka si menesi rinktis: mokescius ar maista. todel manau, kad dabartineje situacijoje 1000lt ar 2000lt yra svarbus, aisku, taip niekad nebus, bet kas atsitiktu jei dingtu visas lietuviskas kapitalas? idomu, kokie rezultatai butu, jei vyktu referendumas valdzios perdavimo klausimu, tarkim, danams? ta prasme, aiskiai butu pasakoma, kad lietuva netenka suvereniteto, tautiskumo ir isilieja i danijos sudeti ir tampa pilnateisiais karalystes pilieciais
Žinot, nesigilinant į visus reikalus, maždaug apie 1988-1990 sklandė tokie nerišlūs gandai, kad nereikia Lietuvai nepriklausomybės, nes savarankiškai neišsilaikys visvien ilgai, bet štai labai apsimokėtų pasiprašyti į JAV sudėtį ir tapti dar viena JAV valstija.
Gandai paskui šnekėjo, kad amerikonai nesutiko, nes pernelyg fufeliškas kraštas, todėl pareikalavo, kad prieš stodama į JAV, parodytų, jog sugeba tvarkytis.
Tai vat čia apie tas tamstos idėjas apie stojimą į Daniją.
HAHA dešimts balų 🙂 juokiausi ilgai 😀
tai ne ideja, o hipotetinis pamastymas ir truputi nerislus, bet esme suprantama
Dindrinai, myliu aš tuos vis prieš akis iš kupstų išlendančius visokius, musėt, žiniuonis (liaudiškai -- svieto lygintojus), kurie jau du dešimtmečius slaptai dulkina tuos lietuvius, ir mano, kad ta jų aukso veršio istorija niekada nesibaigs 🙂
ILGA VERSIJA
„ateitu vakaru investuotojai su isvystytu verslo modeliu, rinka gi nedingsta. “
pakėlėte darbo užmokesčio minimumą ir tikitės, kad užsienietį darbdavį bus galima apdurninti lengviau, nei vietinį? 🙂
negalvot […] ka si menesi rinktis: mokescius ar maista.“
Kad yra problema, niekas nesiginčija. Bet vat čia ir atsiskleidžia tikrasis patriotizmas. Kas gali ir turi jėgų/noro tą SAVO problemą spręst, ją lokalizuoti…..o kas….tiesiog permesti ją kam nors KITAM Lietuvoje. Kad ta problema kuo toliau būtų ir pastoviai nesimaišytų, kad už ją niekas nebūtų atsakingas….svarbu, kad ne man. O užvis geriausia -- susukti problemą į tokią graikišką vatą, kad vidutinis tautietis nesuprastų kas ir kaip, o suprantantis negalėtų taip lengvai/greitai išnarplioti 🙂
Žinote, pasakysiu Jums paslaptį. Visas verslas yra KONSPIRACIJOS teorija. Niekam jis reikalingas. Siūlau planą-chuliganą: nacionalizuoti viską 🙂 Vat tada tai užgyvensim…….kaip senais gerais laikais……paskambinsim Bronelei, ji iš po skverno ištrauks spec. vytintos dešros ir tos naujos…..Lithuanian Vodka 2012 vadinas….ką ten Bronelei, Putino, va -- telefonas…. tik šššš…..niekam nesakykit, nes pas Bronelę sandėlys ribotas. Nespėjo pas poliakus „užsitavarint“. Visiems šio posto protestuojantiems iš karto pasakau: TOCito gerbėjai irgi darbo gaus….trigubai. Garbės žodis 🙂
TRUMPA VERSIJA
Žodžiu, Dindrino posto esmė mano akimis:
Teiginys 1. kapitalas vienodas (LTU vs DEN).
Teiginys 2. kapitalas nevienodas. Daniškas geresnis. Ypač pakėlus minimalų atlygį.
Aptaki beletristika, daugiau nieko. Gaila laiko ir komentuoti, tiesą sakant. Gruodis išeina atostogų 🙂
jei gaila laiko, tai ir nekomentuokit. bet net neatrodo, kad jo jums butu gaila, nes uzsiminejat spekuliaciniais isvedziojimais
Sutinku su teiginiu, kad mes darbo turėsime visada 🙂
Kvalifikacija vertiga visuomet 🙂
Kadangi esu linkęs laikytis požiūrio, kad bet kuri ekonominė krizė savo gilumine esme yra ne kas kita, o tik tai, kad kritinė masė žmonių ar/ir įmonių pernelyg ilgai gyvena ne pagal išgales, todėl anksčiau ar vėliau tas geras gyvenimas turi neišvengiamai pasibaigti, ir tada nori nenori tenka mokytis gyventi pagal išgales (visi tie išvedžiojimai apie kainų „burbulus“ ir pan, yra tik protingų dėdžių bandymai užmaskuoti savo nekompetenciją, nes tie burbulai yra pasekmė, o ne priežastis).
Nu blin, kai rinkoje kojas tik apšilusios įmonės direktoriai perkasi lizingu ferarius, o valytojos dvimetrinius televizorius už 10kLT, o vos prakute jauni žmonės kartoninius butus po melejoną -- tik krizė gali padėti atgauti sveiką protą.
Todėl krizė yra gėris. Krizė yra pamoka. Šaltas dušas pernelyg įsijautusiems. Juk turi kažkas įspirt į užpakalį tiems, kurie įsivaizduoja, kad galima gerai gyventi nieko nedirbant, imituojant darbą, arba dirbant per prastai.
Tik gaila, kad krizė buvo per maža. Pvz krizės pradžioj galvojau, kad na va, dabar šūdmaliai subankrutuos, o kiti turės pradeti gerbti išlikusius klientus, pagerės kokybė, atsiras daugiau profesionalumo ir t.t.
Bet kad nepagerėjo tiek, kiek norėtusi… Pagerėjo tik iš dalies.
Vadinasi, krizė buvo per maža….
Niekingi durniai čia nepageidaujami
perskaites straipsni tokios fignios tik niekingams durniams gali kisti uz tiesa
oooooo filtracija
ahujienai ahahahahaaaaaa loxu saitas
na gavau flamero titula lux
ok neflamninant si istorija apie buda matome varguoli kuris kaip sake buda yra protingas, tai kam jam dirbti jai jis gali pramisti ir taip. Elgetas galima prskirti prie meno srties. Kazkas fokusus rodo, kazkas dainuoja, kazkas sugeba atleisti nuodemes imdamas mokesti, cia ne visi tie kas net neprisidejo darbu, kad issimaititu, o gyvena kitu dirbanciu saskaita.
visos tos teorijos yra tokia fignia kad tik paprasta darbininka ir galima mulkinti.
o kalbant apie zinias reikia zinoti tik viena dalyka KAS YRA PINIGAI IR KAS SPRENDZIA JU KIEKI SALIJE.
visi kaltina krize! kas tie visi??? man labai idomu. ka mazai teoriju prirasyta ir visos teorijos kovoja su krize. tai nafiga tos teorijos kad negali ispresti paprasciausio balanso tarp pagamintu prekiu ir pingu kiekio salije santikio.
laukiu kada mederatorius imes mano komentara
aciu
Geras pavizdys su valytoja. Reiketu visiskai neduot jokiu plovimo milteliu ir sluotos su skuduru. Galetu su liezuviu grindis islaizyt. Ot butu darbo nasumas, chujarintu visa diena. O kiek ant milteliu sutaupytu ir grindys ilgai tarnautu. Tikri ekonomistai.
Kompus isvis mest laukan reikia. Davei visiems skaitliukus, piestuka ir popieriaus lapa. Pazanga butu. Koki 50 metu atgal pasistumtumem. Tegyvuoja darbo nasumas! Valio draugai! Posedis tesiamas.
P>S> Gerai Simas suvarte Rokiski.