Category Archives: Uncategorized

Pirmieji baltukai

Štai šitaip atrodė pirmieji Lietuvos išleisti pašto ženklai – Vilniaus baltukai. Kiek toks turtas kainuoja, nerašysiu, nebent atskirai kas klaustumėte labai smarkiai 🙂

Atspausdinti jie buvo labai išdaužytais šriftais ant labai prasto popieriaus (šiais laikais tokio dar ir paieškot reiktų). Tiražas – berods keli tūkstančiai ženklų.

Paimta iš čia – http://burgzt.laikas.lt/filatelija/

Kokiame supermarkete perkatės?

Aš vat kaip dažnai, pabūsiu kategoriškas ir pasisvaidysiu etiketėmis (gal tai paskatins ką nors daugiau parašyti?) 🙂

Tai vat, dėjau aš ant Rimi ir Maximos, kurios kiša man suknistus lipdukus visokius, už kuriuos man reikia primokėti papildomus pinigus.

Ant Rimi dar kartą dėjau už tai, kad tyčia perkeldinėja prekes iš vienos parduotuvės vietos į kitą. Ir tai daro tiktai tam, kad būčiau priverstas vaikščioti ir tipo prisipirkti daugiau – aš už tai išvis nustojau į Rimi vaikščioti.

Dėjau aš ant IKI, kuri nuolaidų kortelėms reikalauja tiek visokių mano asmens duomenų, kad eina jie š*kt su savo nuolaidom. Ir kur prekės išties brangesnės, nepaisant jų melo, skleidžiamo per reklamas.

Ir dar kartą dėjau ant IKI, nes ten daržovių skyriai paprastai smirda. Beje, Rimi daržovių skyriai irgi dažnai smirda.

Ir dar kartą dėjau aš ant Maximos, kuri Vingio parke nori statyti akropolį.

Ir dar dėjau ant Rimi, Maximos ir IKI už tai, kad visose jose klaikios eilės.

Todėl aš einu pirktis į Norfą. Kur nebūna tokių eilių, kur daržovės nesmirda, kur nereikia mokėti už š*dinus lipdukus ar pan., kur nuolaidų kortelę gauni, nieko nepildydamas, kur netgi pardavėjos man šypsosi!!!

Apie Lietuvos aukštąsias mokyklas

Nenoriu gilintis, tiesiog savo nuomonę išsakyti. Labai prastą.

Vienintelė aukštoji mokykla, kuri dar ruošia realius specialistus – ISM. O ir ta – komercinė.
KTU kažkokiu būdu vis dar neblogai paruošia programuotojus. Net nežinau, kodėl. Gal todėl, kad programuotojai patys save pasiruošia.
Apie VU – patylėsiu. Nors ne – pasakysiu. Mėšlo karalystė. Ją pabaigę studentai yra darbui mažiau tinkami, nei abiturientai.
VGTU – keistenybė kažkokia. Ar išvis tą reiškinį galim pavadinti aukštąja mokykla, nežinau.
Pedagoginis – tai išvis stebuklas. Jau sovietmečiu tai buvo gėdinga įstaiga, o dabar išvis ruošia kasininkes supermarketams.
O krūvelė visokių buvusių profkių, gavusių aukštųjų mokyklų statusą kituose miestuose – tai visai kažkoks nesusipratimas.

Žodžiu, vaikai, nuoširdžiai patariu: nemeskit iš savo gyvenimo kelerių metų. Mokykitės patys – išmoksite keleriopai daugiau. Darbdaviai jau žino apie mūsų „aukštojo“ „mokslo“ (taip, abu žodžiai paskirai, kabutėse) lygį, todėl patikėkit, nieks nesigilins į jūsų diplomus, jei tik parodysite, kad nesate asilas.