Kadangi temoje apie Arelius buvo jau užkabintas nenormalus pėsčiųjų elgesys, tai štai jums ir prašom: aš nenormalus pėstysis. Bent jau tokiu buvau prieš kokius kelioliką metų.
Taigi vat. Vienam tokiam klube teko susipažinti su tokia mergina (tik nepagalvokit kažko). Tiesiog keli nenormalūs ten buvom. O ta mergina (šiaip, labai liesa daugiametė karatistė, iš tų, kur moka bėgti stačia siena) pasiūlė idėją – bėgti kokius 500 metrų su kliūtimis mieste. Ir bėgti, nežiūrint kliūčių, MAKSIMALIAI greitai, su rizika. Aš buvau vienintelis, kuris pagavo idėją. Kiti net nesuprato, kame malonumas 🙂
Taigi, atstumas – nuo senojo Žvėryno tilto iki Operos ir Baleto teatro. Pirma kliūtis – gatvė, pora cyptelėjusių stabdžiais mašinų (išsisuku), tiesiai ant trajektorijos stovi POLICIJA – prasilenkiam (visa laimė, nesukeliam įtarimo), praeiviai, praeiviai, gatve greičiau – netrukdo, mašina, atšoku, praeiviai, vėl gatve, sankryža prie Lukiškių aikštės, raudonas šviesoforas, aš pirmauju, lekia mašina, stabt, mergička iš inercijos strykt, cypia stabdžiai, ji pralekia iki vidurio, aš pro nosį kitai mašinai, SUNKVEŽIMIS iš dešinės (NEMAČIAU!!!!!! GALAS!!!! Ne, valio, išlaikiau pusiausvyrą, stabdžiai cypia, už nugaros kažkas pralekia), po sunkvežimio pirmyn – trūlikas, vėl pusiausvyra, mergiotė jau lekia šaligatviu, strykt, gatvė baigėsi, pirmyn, praeiviai, kažkokie TRYS DIDELI ŽLOBAI TIKSLINGAI UŽSTOJA KELIĄ (tuo metu Vilniuj dar būdavo tokių), šiurkštus kirtis per ranką vienam, tuo pat metu iš inericijos stumt kitą (nulekia į šoną), pralekiu per tarpą tarp jų, dar bando mane griebt, bet nespėja, lekiu, bando kažką šaukt, negirdžiu, mergiotė prieky, praeiviai, praeiviai, gatvelė, pustuštė, atlekia mašina, mergiotė stabt, atstumas strumpėja, ji strykt, aš paskui per gatvę, tuščia, vėl praeiviai, šaligatvis siauresnis, BOBUTĖ, ir jos krepšys, ne, nenuvirto, neišsibarstė, mergiotė dar labiau atitolo, praeiviai, gatvė, mergiotė pralekia, stabdžiai, aš į šoną, bėgam, ne bliamba, nepavysiu, dar praeiviai, bėga, bliamba, oro, duokite oro, ORO, Operhauzas jau matosi, ORO!!! Aikštelė, mašinos, pralaviravo, aš paskui, prašokau, dar truputis, viskas… Viskas… ORRRROOOO…. Bliamba… Vat taip vat… Pralaimėjau.
Bet adrenalino buvo daug. Kiti, kurie bandė šiaip bėgti, kultūringai, pavijo mus tik po 10 minučių 🙂
Šiaip, nerekomenduoju tokio bėgimo niekam, kas turi bent nedidelį viršsvorį (aš dabar neabejotinai toks). Tinka tik tiems, kas liesi, kaip skeletai. Galimos sportinės rizikos – lavoninė arba traumatologinis.
