Tag Archives: psichai

Kenksminga mikrobangų spinduliuotė išties būna

Žodžiu, istoriją prieš kokius 8 metus papasakojo vienas draugas, pagrindo netikėti juo lyg ir neturiu – juolab, detalės gan specifinės. Trumpai tariant, taip jam nutiko, kad bute aukštu aukščiau gyveno kažkoks psichas. Tikra, psichiatrine to žodžio prasme. Ir anasai draugas tam psichui kažkuo neįtiko. Vieną kartą psichas padegė draugo duris, kitą kartą – kirviu spyną iškapojo, skundė policijai, esą tas draugas jį terorizuojąs ir panašiai. Bet šiaip, viskas lyg ir ramiai vyko – policija nesikišo, draugas pasikeitė duris į šarvuotas, psichas lyg ir apsiramino…

Tik vat sykį ėmė ir sugalvojo tas psichas daryti remontą – išsigriovė sienas ir pramušė savo buto grindyse (kitaip tariant – draugo buto lubose) skylę. Na, aišku, prasidėjo viskas iš naujo, bylinėjimaisi dėl išgriautų lubų ir panašiai. Ir vat pareina kartą tas draugas namo, užsuka į kambarį ir užuodžia smarvę, ašarinių dujų. Ir dar tokią, kad nors uždusk – aiškiai psichas pro skylę lubose pripurškė. Pravėdina butą ir galvoja, ką čia padaryt. Nesugalvoja. Nueina pas psichą aiškintis – tas neatidaro, bet per duris sako, kad nieko jis nedaręs. Kelias dienas ramu, bet greitai vėl – pareina draugas namo ir dar geriau: užeina į kambarį, kur skylė lubose – pojūčiai staiga kažkokie pasidaro nemalonūs. Ir ūžimas girdisi iš viršaus. Pasižiūri į skylę lubose – o ten mikrobangė krosnelė, į skylę lubose įkišta: durelės nuimtos, ūžia, šviečia. Spinduliuoja savo kilovatą galios – tokį jau fiziškai galima pajusti, netoli nuo krosnelės esant.

Trumpai tariant, draugui išsyk pasidarė aišku, kas vyksta. Paskambino į policiją, paaiškino tiems apie mikrobangę. Taip pat paskambino ir į psichiatrinę, iškvietė tam kaimynui daktarus. Irgi paaiškino, kas vyksta. Policija nesureagavo, tačiau medikai buvo greiti – psichiatrinė pagalba atvyko po 10 minučių, paklausė išsyk "ar čia į jus spinduliuoja" ir, gavę teigiamą atsakymą ("taip, spinduliuoja mikrobangom, o neseniai dujomis bandė mane nuodyt"), supakavo draugelį, užvilko tramdomuosius marškinius, įkalė dozę aminazino ir nuvežė į ligoninę. Paleido stebėtinai greitai – po kelių savaičių. Visą tą laiką šėrė arkliškom dozėm neuroleptikų, prisakė šiuos gerti ir grįžus namo.

Istorija baigėsi laimingai – kol draugas gulėjo durnyne, tasai psichas užsirovė ant kažko kito iš kaimynų (berods irgi duris bandė padegt), buvo atidaužytas namo gyventojų, pakliuvo į policiją, grįžęs dar kažkam grąsino, ko pasekoje netyčia nugriuvo nuo laiptų (prie būrio liudininkų), susilaužė krūvą kaulų, apsiramino ir paskui kažkur išsikraustė.

Bet istorija, taip ar anaip, pamokanti. Kenksminga spinduliuotė išties būna, nors psichiatrai įpratę manyti kitaip.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Pakvaišę 500 metrų

Kadangi temoje apie Arelius buvo jau užkabintas nenormalus pėsčiųjų elgesys, tai štai jums ir prašom: aš nenormalus pėstysis. Bent jau tokiu buvau prieš kokius kelioliką metų.

Taigi vat. Vienam tokiam klube teko susipažinti su tokia mergina (tik nepagalvokit kažko). Tiesiog keli nenormalūs ten buvom. O ta mergina (šiaip, labai liesa daugiametė karatistė, iš tų, kur moka bėgti stačia siena) pasiūlė idėją – bėgti kokius 500 metrų su kliūtimis mieste. Ir bėgti, nežiūrint kliūčių, MAKSIMALIAI greitai, su rizika. Aš buvau vienintelis, kuris pagavo idėją. Kiti net nesuprato, kame malonumas 🙂

Taigi, atstumas – nuo senojo Žvėryno tilto iki Operos ir Baleto teatro. Pirma kliūtis – gatvė, pora cyptelėjusių stabdžiais mašinų (išsisuku), tiesiai ant trajektorijos stovi POLICIJA – prasilenkiam (visa laimė, nesukeliam įtarimo), praeiviai, praeiviai, gatve greičiau – netrukdo, mašina, atšoku, praeiviai, vėl gatve, sankryža prie Lukiškių aikštės, raudonas šviesoforas, aš pirmauju, lekia mašina, stabt, mergička iš inercijos strykt, cypia stabdžiai, ji pralekia iki vidurio, aš pro nosį kitai mašinai, SUNKVEŽIMIS iš dešinės (NEMAČIAU!!!!!! GALAS!!!! Ne, valio, išlaikiau pusiausvyrą, stabdžiai cypia, už nugaros kažkas pralekia), po sunkvežimio pirmyn – trūlikas, vėl pusiausvyra, mergiotė jau lekia šaligatviu, strykt, gatvė baigėsi, pirmyn, praeiviai, kažkokie TRYS DIDELI ŽLOBAI TIKSLINGAI UŽSTOJA KELIĄ (tuo metu Vilniuj dar būdavo tokių), šiurkštus kirtis per ranką vienam, tuo pat metu iš inericijos stumt kitą (nulekia į šoną), pralekiu per tarpą tarp jų, dar bando mane griebt, bet nespėja, lekiu, bando kažką šaukt, negirdžiu, mergiotė prieky, praeiviai, praeiviai, gatvelė, pustuštė, atlekia mašina, mergiotė stabt, atstumas strumpėja, ji strykt, aš paskui per gatvę, tuščia, vėl praeiviai, šaligatvis siauresnis, BOBUTĖ, ir jos krepšys, ne, nenuvirto, neišsibarstė, mergiotė dar labiau atitolo, praeiviai, gatvė, mergiotė pralekia, stabdžiai, aš į šoną, bėgam, ne bliamba, nepavysiu, dar praeiviai, bėga, bliamba, oro, duokite oro, ORO, Operhauzas jau matosi, ORO!!! Aikštelė, mašinos, pralaviravo, aš paskui, prašokau, dar truputis, viskas… Viskas… ORRRROOOO…. Bliamba… Vat taip vat… Pralaimėjau.

Bet adrenalino buvo daug. Kiti, kurie bandė šiaip bėgti, kultūringai, pavijo mus tik po 10 minučių 🙂

Šiaip, nerekomenduoju tokio bėgimo niekam, kas turi bent nedidelį viršsvorį (aš dabar neabejotinai toks). Tinka tik tiems, kas liesi, kaip skeletai. Galimos sportinės rizikos – lavoninė arba traumatologinis.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Rokiškis ir psichai

Iškart atsiprašau, kad taip negražiai pavadinau psichikos ligonius. Nors… Jei gerai pagalvojus, tai gal ir neligonius…

Rokiškis – visai nemažo didumo miestukas: apie 14-15 tūkstančių gyventojų. Jame esanti psichiatrijos ligoninė gydo apie 350 ligonių. Tai reiškia, kad kokiems 40 Rokiškio žmonių tenka vienas pacientas. Dar keli tūkstančiai matyt gydomi ambulatoriškai, apsilanko Rokiškyje tik laiks nuo laiko, vaistukų ar pan.. Tur būt, kokį kartą ar kelis per savaitę. Tai reiškia ką – kokiems 10 Rokiškio gyventojų tenka vienas „psichas“…

Va toks mielas miestelis.

Atsiprašau, jei ką įžeidžiau.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter