Nesigilinkim į tai, ar devalvacija bus, ar nebus, tiesiog pažiūrėkim, ką gero ji duotų Lietuvos ekonomikai.
Pradėkim nuo importo ir eksporto. 2007 metais, jei atmintis nemeluoja (tingiu tikrintis su LB duomenimis), skaičiai buvo tokie:
importas – 44 milijardai litų
eksportas – 25 milijardai litų
prekybos balanso deficitas – 19 milijardų litų.
Tarkim, devalvuojam litą dvigubai (kaip sakant, įvedam naująjį litą – gal su tais pačiais banknotais, bet turintį dvigubai mažesnę vertę euro atžvilgiu). Tada kyla keli reiškiniai.
Pirmiausiai, grubiai skaičiuojant (tiesiog buhalteriškai pervedant skaičius), tai reiškia, kad:
1. importas krenta dvigubai – iki 22 milijardų dabartinių litų arba 44 milijardų naujųjų litų.
2. eksportas nepakinta (lieka tas pats) – 25 milijardai dabartinių litų arba 50 milijardų naujų litų.
3. prekybos balanso deficitas pasikeičia į proficitą – 3 milijardai dabartinių litų arba 6 milijardai naujųjų litų pliuso
Savaime aišku, realūs skaičiai bus kiek kitokie, nes juos įtakos keli faktoriai – importuotojų paskolų galimybės, pelno dalies pokyčiai importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms, etc., tačiau pokyčių pobūdį, manau, kad supratote, tiesa? 🙂
Galim pastebėti, jog aukščiau buvęs "buhalterinis" skaičiavimas buvo sąlyginis – jame neatsižvelgta į tai, kad importas didele dalimi dengiamas eksporto lėšomis. Tai reiškia, kad importo kritimas visgi bus mažesnis, gal būt iš deficito duobės ir neišliptume. Visgi, akivaizdu, kad deficitas sumažėtų kardinaliai. Kita vertus, atpigus prekių savikainoms, lietuviško eksporto konkurencingumas irgi kardinaliai pakiltų – tai reikštų, jog eksportas bus didesnis, nei perskaičiuotasis.
Antra devalvacijos pasekmė – irgi įdomi: netgi nekeičiant dabartinės lito padengimo politikos (kai reikalaujama, kad 100 procentų litų būtų padengta užsienio valiutomis), atsilaisvina pusė LB turimų rezervų (šiuo metu jų yra 11 milijardų). Tuos rezervus galima panaudoti rinkos skatinimui – tai tikrai juntamos sumos. Tuo gi atveju, jei lito padengimo politika būtų pakeista (t.y., į visur priimtą ir pakankamą 20 procentų ar netgi perteklinį 40 procentų), lėšų atsilaisvintų dar daugiau – iš esmės, tiek, kad netgi pasaulinės krizės metu Lietuva nepajustų sunkumų.
Truputį apie tai, kas labiausiai ir kaip nukentėtų ir išloštų:
1. gyventojams porą kartų pabrangtų importinės prekės
2. gan juntamai nukentėtų dalis spekuliacinių (produkto nesukuriančių) kompanijų, pvz., bankų, investicinių fondų.
3. didelę pridėtinę vertę kuriantiems gamintojams, vykdantiems eksportą, pelningumas ryškiai šokteltų
4. užsieninės žaliavos perdirbėjams, vykdantiems eksportą, pelningumas juntamai šokteltų
5. vietinės žaliavos perdirbėjams, vykdantiems eksportą, pelningumas šokteltų kardinaliai
6. eksporto nevykdantiems gamintojams (įskaitant ir žaliavos perdirbėjus) atsirastų eksporto galimybės, kurios padidintų pelningumą
7. didmeninio importo kompanijose prasidėtų krizė
8. truputį nukentėtų prekybos tinklai
9. įmonėms, vykdančioms veiklą tik Lietuvos ribose (be importo ir eksporto), iš esmės niekas nepasikeistų.
10. juntamai padidėtų žemdirbių pajamos
11. NT bendrovėms ateitų renesansas, dėl padidėjusios NT paklausos iš užsienio (emigrantų, etc.)
12. gan žiauriai nukentėtų tie, kas turi paskolas užsienio valiuta
13. paėmusiems paskolas litais, skaičiai niekuo nepasikeistų
14. eiliniams gyventojams pradėtų gan sparčiai augti atlyginimai
15. iškart išloštų tie, kas turi daug užsienio valiutos
Kaip visada, laukiu prieštaravimų 🙂
