Kur ritasi pasaulis? Kalbainiai skaito Rokiškį Rabinovičių!

Avinas haliucinacija

Brangūs kalbainiai, aš jums pasižadu, kad aš apsaugosiu jus nuo lietuvių kalbos išnykimo

Ponai ir ponios. Štai ir atėjo momentas, kai jau viskas pasiekta šitame blogsferiniame gyvenime. Jūsų brangus, nekenčiamas, numylėtas ir plūstas Rokiškis Rabinovičius gali jau daugiau ir neberašyt, nes pasiekė viską, ko tik galėjo siekti. Taip, aš, jūsų skaitomas personažas, jau skelbiu jums, kad viskas, ko čia galėjau siekti, yra pasiekta ir aš nežinau, ko daugiau besiekt, nes šiandien pamačiau dalyką, kurio įspūdingumas sukėlė priepolį net ir man pačiam: į mane įdėjo savo puslapyje nuorodą ne kas kitas, o mano visaip narstyta VLKK – savo Spaudožvalgoje. Ir įdėjo nuorodą tiesiai į straipsnį apie sąryšius tarp kalbainių ir sovietžmogių. Aišku, tai ne koks perpublikavimas (nemanau, kad tai iš principo įmanoma), bet visvien tai man sukėlė tokį kognityvinį disonansą, kad jau man to ir pakanka.

Taip, aš jau galiu nerašyti daugiau šito blogo, kuriame vis taškausi visokiomis savo ir ne savo įžvalgomis bei šiaip durnystėmis. Nes jau viskas yra pasiekta. Mano mažas pasitaškymo blogas tapo kažkokia nesąmone, kurią kažkas iš kalbainių prilygino spaudai. Nes mano asmeninė nuomonė kalbainių manymu jau verta tiek pat, kiek ir didžioji žiniasklaida. Aš, ponai mano gerbėjai, esu monster-hamsteris, kuris kaip King-Kongas triuškina Lietuvos visuomenę – štai kokia yra toji esminė VLKK paskelbta žinia, kuri aiškiai matoma iš fakto, kad jie apie mane paskelbė.

Jau buvo kadaise nuostabybių, kai mano straipsnį kažkurį paskelbė Anarchija.lt (net neatmenu, apie ką) – ir tai nepaisant to, kad aš esu kardinaliai nekairysis. Buvo ir kartas, kai vėlgi kažkurį mano straipsnį paskelbė Patriotai.lt (irgi neatsimenu, apie ką) – ir tai nepaisant to, kad patys, žinote, kad čia nesuderinamumai irgi aiškūs. Dabar mane jau visai priplojo VLKK. Aš neturiu, ką daugiau pasakyti, nebent aiškumo dėlei paaiškinti, kaip įsivaizduoju, kas yra kalbainiai. Nes kartais vis kyla klausimai apie tai.

Kas yra kalbainiai ir kalbainystė

Kalbainis – tai ne pareigybė ir ne išsilavinimas. Kalbainiai – tai tiesiog neaukšto intelekto bei menkas žinias turintys asmenys, apimti ideologinio proto aptemimo – kalbainystės. Ir šis aptemimas tikrai ideologinis, nes paremtas idėja, esą kažkoksai menamas kalbos grynumas turėtų būti keliamas aukščiau žmogiškumo, paprastų bendravimo, informacijos keitimosi ir mąstymo poreikių. Kalbainystė mums teigia, esą mes negalime sakyti ir galvoti to ar ano, nes tai, esą, nelietuviška, neatitinka kažkokių ten normų ir taip toliau. Ir kalbainystė, šitai teigdama, nesiremia kokiais nors argumentais: ideologijai jų nereikia. Jai svarbu tiktai viena: ji turi stiprėti ir valdyti kuo daugiau žmonių.

Kalbainiškoji ideologija prasimuša iki absurdų – tai ten koks nors kalbainis pareiškia, esą priešdėlis da- esąs nelietuvišku, nes taip jie nusprendė ir viskas, o mokslinių dalykų jie čia nei nenagrinės, nes jei jau jie taip nusprendė, tai čia jų tradicija ir viskas. Tai ten kokie kiti kalbainiai sugalvoja, kad kabutės esą gali būti lietuviškos, kurios turi būti tiktai tokios ir ne anokios, o tai, kad jų susigalvotos kabutės tėra nesąmonė – tai nors kuolą ant galvos tašyk, jiems tai nieko nesako. Tai dar kiti kalbainiai susigalvoja lietuvinti visą kompiuterijos terminiją, nors net nesuvokia skirtumų tarp kompiuterių ir spaudos. Ir taip toliau, ir taip toliau.

Net nežinau, kas sukūrė žodį „kalbainis“ – gal kartais nejučia jį paleido Algis Greitai, o gal ir kažkas kitas, senais laikais pasipiktinęs žodžio „hamburgeris“ keitimu į žodį „mėsainis“. Nors galų gale per prievartą pastarasis keitinys ir buvo įdiegtas, istorija buvo kvaila: niekam nekliuvęs hamburgeris buvo paverstas lietuvybės priešu. Tad iš to ir kilo kalbos apie hamburgerių priešus – kalbainius.

Žinoma, VLKK yra pagrindinis kalbainių vadovavimo organas (kaip ir jo filialas VKI), nors ir nemanau, kad visi ten esantys yra kalbainiai. Nes, kaip jau minėjau, kalbainiai – tai ne pareigybė. Ir ne išsilavinimas. Net jei kalbainiai prasimuša į kalbos reguliavimo ir baudimo organus*.

Kalbainių būna įvairiausių – tai ir laikinai kvankštelėję mokinukai, kuriems smegenis pripudrino kokia nors lietuvių kalbainystės mokytoja, ir pamišę dėstytojai, kurie sugeba kokiam nors fizikos studentui numušti pažymį už kokią nors esą svetimybę. Savaime aišku, labiausiai pakvaišę kalbainiai dar nuo jaunumės tampa ideologizuotais tiek, kad nueina mokytis filologijų, o paskui prasimuša valdžion – kas į Lietuvių Kalbos Institutą, kas į Valstybinę Kalbos Inspekciją, kas į Valstybinę Lietuvių Kalbos Komisiją, kas dar kur nors.

Yra daug kalbainius skiriančių požymių – ir minėtas sovietiškumas, ir nesugebėjimas suprasti, kas ta kalba išvis per daiktas**. Ir tikėjimas, kad galima reguliuoti žmonių mąstymą, ir tikėjimas, kad kalba gali būti statiška, nekintama. Kalbainystė – tai ryškus totalitarizmas savo esme. Būtent todėl kalbainiai mums aiškina, ką mes galime galvoti ir kaip mes galime kalbėti. Visiškai, kaip George Orwell romane „1984“ – ten kalbainystė buvo vienas iš totalitarinio valdymo įrankių. Tačiau visa tai tėra kalbainystės požymiai, simptomatika.

Kalbainystė nėra išsilavinimas ar kokios nors pareigybės. Kalbainystė – tai tiesiog eilinė ideologija. Tarp kitko, labai įdomi ir gryna: tai ne šiaip kokie nors konstruktai apie socialinius teisingumus, o mąstymą apribojanti programa, kuri kartais užkrečia net ir visai protingus žmones. Štai čia mes ir susiduriame su pačia kalbos bei kalbainystės esme: kalba yra mažų mažiausiai tokia pat sudėtinga, kaip sudėtingiausias kompiuteris. Ir ant jos (būtent ant jos, kaip vykdymo sluoksnis virtualių mašinų steke) gali veikti įvairiausios programos. Kai kurios iš jų gali būti ir virusinės, užkrečiančios vykdytoją, apribojančios jo galimybes ir paskui intensyviai bandančios lygiai taip pat užkrėsti kitus. Tai būdinga įvairioms sektoms, tačiau tai lygiai taip pat būdinga kalbainiams.

Užkrečiančios programos yra labai paprastos savo esme: tereikia perimti kokį nors realybės interpretavimo gabalėlį, jį perduodant užkrečiančiam kodui, kad jis galėtų save kabinti prie visko, kas tik pasitaikys. Taip ir kalbainiška programa tėra toksai iškreipiantis realybę ir užkrečiantis ją gabalėlis kodo: bet kas gali būti pasakoma žodžiais, taigi, prie bet ko tas virusas ir kabinasi, priversdamas savo nešėją elgtis tam tikru būdu. Ir visiškai nesvarbu, ką kalbainiui besakytum apie kalbą – visą tai perima virusas, kuris, jei reikia, kažką užblokuoja kalbainio galvoje, o jei reikia – sugeneruoja kokią nors reakciją.

Taip, ponai kalbainiai, jei skaitote, tai čia apie jus: jūs tiesiog esate apsivirusavę per tą patį dalyką, apie kurį taip mėgstate aiškinti kitiems. Jūs apsivirusavę per kalbą, jūsų galvose sukasi kenksminga mąstymą blokuojanti programa, kuri riboja kalbos, o tuo pačiu ir viso mąstymo galimybes, tokiu įdomiu „kalbos grynumo“ būdu perimdama asmenybės kontrolę.

Virusų gydymas labai paprastas: juos reikia tiesiog šalinti. Čia nėra vietos jokioms diskusijoms, nes su virusais niekas nediskutuoja. Taip ir su virusais, kurie yra apkrėtę jus, ponai kalbainiai, niekas čia nediskutuos. Jūsų virusus tiesiog reikia pašalinti ir jūs vėl būsite normalūs, mąstantys žmonės. Beje, NLP specialistų Lietuvoje yra. Ir manau, kad jums padėtų, galimai net ir už dyką, nes jiems tai būtų išskirtinai išgrynintas ir ryškus refreimingo atvejis, tiesiog nesulyginamas iššūkis. Taip, ponai kalbainiai, psichologai yra didesni kalbos profesionalai už jus.

Atnaujinta 2011 spalio 10 vakare:

Praėjus kuriam laikui VLKK esantys kalbainiai kažkaip apsižiūrėjo, į ką ir apie ką jie nuorodą įdėjo. Ir, savaime aišku, ištrynė viską be pėdsakų. Bet pas mane pėdsakai liko, nes aš tiesiog negalėjau atsigėrėti tuo jų internetu, į mane linkinančiu, todėl pasilikau jį atidarytą brauzerio tabe. Taip kad nedingo visi tie įrodymai. Štai jums žemiau viskas visame gražume:

VLKK reklamuoja Rokiškį Rabinovičių

Štai jums, kaip gražiai savo spaudos apžvalgoje VLKK reklamavo jūsų numylėtą Rokiškį Rabinovičių, pakolei nesusiprato, kad Rokiškis Rabinovičius ne tik ne spauda ir ne žurnalistika, bet netgi ir išvis nežmogus, o negana to, dar ir nesismulkinantis su žodžiais.

Dar čia galiu spėti, kad į mane VLKK turi labai teigiamą požiūrį ir labai nori, kad aš apie juos rašyčiau, nes paskaitė čia, kad aš žadu daugiau nerašyti, nes jau viskas pasiekta. Todėl matyt ir pašalino, nes nori, kad rašyčiau ir daugiau. Taigi, čia galime suprasti, kad VLKK keičiasi teigiama linkme ir mano įvairios įžvalgos tikrai padeda jų darbui. Aš netgi neabejoju, kad jie mane anksčiau ar vėliau pasikvies, kad aš juos pakonsultuočiau, kaip reikia dirbti, galvoti ir kalbėti.

 

————-

** Visada galima atskirti kalbainiškos ideologijos užkratą pagal vieną tipinį požymį: kalbas apie tai, esą „VLKK nebaudžia, VLKK gera, o baudžia tiktai VKI, kuri išties jums padeda geriau kalbėti“. Čia panašiai, kaip „Partija nebaudžia, partija gera, o baudžia tiktai KGB, kuri išties jums padeda geriau gyventi“.

** Kalbainiai visada yra įsitikinę, kad jie supranta, kas per daiktas yra kalba, nors bent kiek rišlesnio apibrėžimo, kuris leistų suformuluoti problematiką ar paaiškinti stebimus fenomenus jie niekad negali pateikti. Štai čia ir pamatome esminį skirtumą tarp talibano ir mokslo: šiuolaikinis struktūralistas jums gali pasakyti tik vieną dalyką: kad kalba yra nesuvokiamybė, apie kurią galim spėti tik tiek, kad tai yra kažkoks procesas (mažų mažiausiai, implementuojantis metateoriją), leidžiantis ir komunikuoti, ir mąstyti, ir pats veikiantis daugybės žmonių galvose. Išties kalba yra nesuvokiama, kaip Dievas (pats kalbos apibrėžimas kalboje – savo esme toks pat: „kažkas, kas yra viskas ir kartu daugiau, negu yra tasai tiesiog kažkas“). Čia galim dar prisiminti, kad ne veltui Biblija teigia, kad pradžioje buvo Žodis: išties mes negalim tvirtai pasakyti, ar mes mąstome, naudodamiesi kalba, ar atvirkščiai – kalba mąsto, naudodamasi mumis. Abi prielaidos tampa vienodai nepaneigiamomis, vos tik jas imi analizuoti ne marginaliai-kalbainiškai, o moksliškai, žvelgdamas į kalbą, kaip į matematinį kompleksą. Taip pažvelgus mums ir atsiskleidžia giluminė tikrųjų kalbainių esmė: tai lyg kokios laukinės beždžionės, šikančios ant altoriaus ir tepliojančios ant sienų šventykloje, į kurią įsiveržė.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+32Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

22 thoughts on “Kur ritasi pasaulis? Kalbainiai skaito Rokiškį Rabinovičių!

  1. skirtumas

    Anksčiau pas tave būdavo tokie čekbox’ai katruos paspaudus gaunu galimybę užsisakyti komentus emeilan. A kodė nebėr?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia popo.lt skelbė, kad spameriai per tai daro kiaulystes -- užsakinėja savo spamą kitiems žmonėms tuntais. Tai dėl to sustabdė. Kitos blogofermos tą jau seniai padariusios šiaip. Tai vat, kadangi taip yra, tai jau taip ir yra.

      Reply
  2. Kęstutis

    Tamsta žiūrkėnas, o ką tamsta baigęs? Tai ant VLKK pavažiuojat, tai ant marketingistų, tai žiū apie istorijos diktatorius postringaujat. Kiba būsit koks humanitaras kurįgyvenimas visko ragauti privertė?

    Reply
  3. Vytautas Šaltenis

    Ta dalis, kad niekas nežino kas per monas yra kalba, man surezonavo su šiom dienom atkapstyta ir iš naujo pradėta skaityti užmesta knyga „Two Bits: The Cultural Significance of Free Software“ (http://twobits.net/). Joje autorius iš paties opensorso ir jo „dukterinių“ reiškinių (kaip kad Creative Commons) iškristalizuoja sąvoką „recursive publics“: bendruomenę, kuri susiburia aplink technologiją, kuri tą bendruomenę enablina, bet tuo pat metu jos susibūrimo tikslas ir varomoji jėga yra tos technologijos krapštymas, tobulinimas, „moduliavimas“. Gaunasi tokia persipynusi audėjo-audeklo chimera.

    Aš net su Chomsky dorai nesusipažinęs, nekalbant jau apie naujesnius vėjus lingvistikoje, tai nežinau kiek čia siejasi, bet iš akies idėja atrodo suderinama su kalbos aparatūra, tai įtariu, kad yra kažkokių panašių (ar net visai paralelinių) sąvokų ir lingvistikoje? Gal ką nors primena?

    Typo: „perduodan“.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, tamstos palyginimas su open source bendruomenėmis -- labai tikslus. Mes galime mąstyti kalbos dėka. Ir kalba egzistuoja mūsų dėka.

      Tamstos minimas dalykas lingvistikoje gali būti apibrėžtas, kaip diskursas. Yra procesas, yra kalbinė (prasminė) jo visuma, yra nešėjai, visa tai vystosi, gyvena savo gyvenimą. Ir tas diskursas gyvena žmonių protuose, o žmonių protai palaiko diskursą.

      Typo pataisiau.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jei skaičiuosime tik VLKK ir VKI -- tai manau, kad gana nedaug. Vargu, ar viršija kokį milijoną-kitą per metus. Jei skaičiuosime kartu su Lietuvių kalbos institutu, kuris gauna finansavimus visokioms neaiškioms programoms, tai manau, kad gali gautis kelis kartus didesnės sumos.

      Bet jei bandysime įvertinti visą tą beprotybės atnešamų nuostolių kainą mokyklose, universitetuose, versle ir t.t., tai galime ir šimtą milijonų per metus suskaičiuoti. Čia, kaip sakant, priklauso viskas nuo vertinimų metodikos.

      Reply
    2. Rokiškis Post author

      Pažiūrėjau konkrečius duomenis, kad nebūtų spėlionių.

      Tikslus VLKK sąnaudų skaičius už 2010 metus -- 1273751 litas (milijonas su trupučiu). Papildomai 2790643 litai kitoms išlaidoms (netoli trijų milijonų).

      Žodžiu, kaip ir spėjau, nėra kažkas labai klaikaus.

      Reply
  4. Struktūra

    NLP = psichologai? Kažkaip neskamba kartu šie žodžiai.
    O šiaip įdomu ar ir kitose kalbose jas taip giežtai prižiūri įvairios institucijos? Kad ir artimiausi latviai ar estai?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      NLP yra psichologų išradimas. Tik vėliau nuėjęs į komercinius kliedesius, panašius į tuos, kuriuos kokia nors Pinigų Karta skelbia.

      O dėl kitų kalb -- nesigilinu. Man neįdomu, kiek kitų šalių užsiima kliedesiais. Man pakanka to, kad Lietuvoje yra kliedesių.

      Reply
  5. Laurynas

    Rokiški, o kodėl gi manot, kad kalbainiai nesugeba pateikti rišlaus kalbos apibrėžimo. „Kalba -- tai VLKK norminiais aktais apibrėžtas reiškinys.“. Paprasta.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ghrmz. Kad jie šitą apbrėžimą turi savo galvose -- tai tikrai tiesa, bet vat iki to, kad viešai šitai būtų išdrįsę skelbti, tai lyg ir nemačiau.

      Reply
  6. ggg

    Rokiški, nu neik į pievas. Žinok atrodo, kad kuo toliau -- tuo prasčiau.

    O šiaip įsivaizduok kas būtų, jeigu nebūtų jokios VLKK, ir koks klaipėdietis bandytų Vilniuje su vietiniu susišnekėti. Kas gautųs?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponuli, VLKK/VKI tipo kontrolės organas, reguliuojantis kalbos grynumą ir turintis baudžiančią galią savo naguose, atsirado tik 1991. Pati tos VLKK pradžia, kai atsirado savo nosį kišantis ir normas leidžiantis organas -- apie 1960, kai kažkoksai kalbainis sugalvojo, kad lietuvių kalbos grynumas -- tai priemonė komunistinei santvarkai diegti.

      Pats literatūrinės kalbos formavimo ir įtvirtinimo periodas -- tai žymiai ankstesni laikai, pagrindinai -- Tarpukaris. Ir tuo metu jokių nurodinėjančių bei baudžiančių organų nebuvo.

      Taigi, ponuli, prieš pasakodamas fufelius, bent jau pats pasiaiškinkit, nes darot labai didelę klaidą, galvodamas, kad čia ateisit, kažkokį žodžių kratinį parašysit ir liksit nesutryptas.

      Reply
  7. Mantas

    Neseniai perskaičiau tezę, kad antivirusinė programa kompiuteryje veikia kaip virusas: lėtina jo darbą, trukdo dirbti, mėto visokius keistus langus, prisijungia prie interneto ir kažką siunčia bei siunčiasi ir… stengiasi išvilioti pinigus. Skirtumas tarp viruso ir antivirusinės tik tas, kad pastaroji yra deklaruojamas gėris, kovojantis prieš realią ir numanomą virusų nešamą žalą. Paradoksalu, bet analogus matome kalbos gryninimo atvejais.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia labai geras straipsnis, nors autorė tiesiai ir neišdėsto problematikos, o tik dalinasi užuominomis.

      Todėl aš čia formaliai pasisakysiu, labai paprastai.

      Prasmės, kaip vienetai, egzistuoja ir viskas, tačiau vienoje kalboje esantį ženklą atitinkančios prasmės nebūtinai gauna atitinkamą ženklą kitoje kalboje. To puikus įrodymas -- tiesiogiai neišverčiami kitų kalbų žodžiai: prasminis kvantas yra, tačiau jį atitinkantis ženklas vienoje kalboje yra, o kitoje -- nėra (t.y., jo nėra visiškai arba prasmės atitiktis yra tik dalinė, o ne abipusiai simetriška).

      Tai reiškia, kad norint gauti adekvatų (prasmę perduodantį) vertimą, reikia modifikuoti kalbos, į kurią verčiama ženklus ar jų rinkinius, sukuriant prasmių-ženklų sistemų ekvivalentus. Tą autorė labai gerai parodo pavyzdžiu, kur ji kuria tikslinius, vienam kūriniui skirtus žodynus.

      Kita vertus, bandymas riboti kalbą formaliąja (ženkline) dalimi (t.y., neleisti sistemos modifikavimo), tokiu būdu faktiškai neigiant semantiką, įvardintinas paprastai: tai yra reikalavimas vykdyti ne prasminį, o mechaninį vertimą (t.y., pagal ženklų, o ne prasmių ar reikšmių atitiktis), ignoruojant vertimo prasmingumą. Tai yra visiškas nonsensas.

      Iš to seka, kad formalūs (kaip autorės minimi) ribojimai vertimams išties yra prasminės vertimo dalies žalojimai.

      Iš to seka, kad realiai VLKK ir panašios institucijos vykdo mąstymo (t.y., prasminio suvokimo) cenzūrą.

      Beje, transliacija visada parodo labai daug panašios problematikos: jei dvi kalbos nėra viena kitą atspindinčios savo ženklų, gramatikos ir prasmių rinkiniais, visada išlenda problema, kai darant prasminį vertimą, susiduriama su žodžių trūkumu ir aukščiau pavardinta problematika.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *