Tiesą sakant, nieko ypatingo nenoriu pasakyti apie Brazauską. Bene aiškiausiai, tiksliausiai ir kategoriškiausiai iš visų tai padarė Tomas Čyvas savo straipsnyje "Valdovas ir jo rūmai". Bet nervai jau nelaiko, beklausant tų pezalų, kurie visur kišami jau kelintą dieną.
Man pačiam pasišlykštėjimą kelia ta isterija, kurią suka kai kurie veikėjai – vieni jau peza apie tai, kaip Algirdas Mykolas Brazauskas subūrė Sąjūdį ir iškovojo Lietuvai nepriklausomybę, kiti aiškina apie iškiliuosius jo prezidentavimo metus (per kuriuos buvo padaryta kas?), treti – netgi apie kažkokį jo atliktą tautos suvienijimą. Pasakysiu trumpai – ta visur staigiai kilusi žodinė tryda yra toks eina naxui, kad pyzdec. Aš daug ko tikėjaus, bet kad visa spauda, visa žiniasklaida bus užlieta tokiais kiekiais sacharininių vėmalų – to rimtai negalėjau prognozuoti.
Algirdas Mykolas Brazauskas kovojo prieš Sąjūdį, prieš Nepriklausomybę, jis tapo tuo žmogumi, kuris po nepriklausomybės sugebėjo suskaldyti Lietuvą į dvi dalis, kurias matome iki šiol – vienoj pusėj konservai, kitoj – socdemai. Algirdo Mykolo dėka iki šiol puikiai bujoja dar Sniečkaus sukurta nomenklatūrinė sistema. To paties Braziaus dėka iki šiol nebaudžiamais liko visokie KGB nusikaltėliai. Jo ir jo užaugintos partijos dėka gavome valstybininkus, Leo.lt, oligopolijas ir taip toliau. Už ką Algirdą Mykolą gerbt ir apie jį trysčiot – nežinau. Faktų už – atrodo, tiesiog nėra. Pokyčiai, kurie vyko, Brazauskui esant valdžioje – vyko nepaisant jo. Brazauskas prie jų prisidėdavo tik tada, kai suprasdavo, kad tų pokyčių išvengti neįmanoma. Bet iki tol – priešindavosi iš visos spėkos.
Tuo tarpu dabar iš Algirdo Mykolo daromas stabas. Socdemai ir kaip kurie kiti tiesiog orgazmuoja, skleisdami briedus apie tai, koks Algirdukas buvo nuostabus, kiti dar sugeba pareikšti, kad vienintelis politikas, su kuriuo Algirdukas kategoriškai atsisakė kalbėti – tai Kubilius. Suprask – Algirdukas prisakė Kubiliui eit nx, todėl mirusiojo norai turi būti vykdomi. Vemt verčia.
Paskutiniai cirkai – laidotuvės ir katedra. Tiesą sakant, bažnyčios vadukai man kelia didesnį pasišlykštėjimą, nei komunistai. Ir dabar, esą dėl to, kad Brazius buvo išsiskyręs, jo neleidžia į katedrą. Nors vienas geras sprendimas. Aš irgi neleisčiau, belenkokiu pretekstu. O tai dar turi ir gerąsias puses – kai jau Grybė pasipiktino, tai dabar bent jau patarkuos valdžiažmogiai bažnytininkus. Vieni kitus patarkuos – visuomenei bus geriau. Gal netgi baigsis tie absurdai su sakralinėmis erdvėmis.
Žodžiu, numirė Brazauskas, Lietuvai – geriau. Ir iš anksto siunčiu nx visus tuos, kurie man norėtų pasakyti nuvalkiotą šūdfrazę, kad "apie mirusius tik gerai arba nieko".
