Ar atsimenate, kaip prieš daug metų Gediminas Kirkilas pareiškė, kad kovos su korupcija? O po kokių metų ar kiek ten, ėmė ir pareiškė, kad Lietuvoje korupcijos nėra? Aišku, klausimas čia labai įdomus, nes viskas priklauso nuo to, kaip ir į ką pažiūrėsi. Ypač dabar, neretas jau pastebi įdomų poslinkį korupcijos metoduose. Labai labai įdomų. Tokį, kad kažkas gali galvoti, jog tai net ir ne korupcija, nes juk nieko gi nepadarei*, tai už ką čia baust?
Čia aš jums pirmiausiai papasakosiu vieną trumpą istoriją apie visai kitos rūšies korupciją, susijusią su konsultantų pasauliu. Jei jau visai tiksliai, tai apie tokias įdomias (ir svarbiausia – legalias) investavimo konsultantų aferas. O jau paskui – apie tuos korupcijos pokyčius, kuriuos pastebėjau.
Korupcija ir investicijos
Štai įsivaizduokite, yra koks nors aukso ar naftos kursas. Ir yra koks tūkstantis investuotojų, kurie norėtų žaisti ant to kurso. Visi investuotojai nori uždirbti, todėl jiems svarbu gerai nuspėti, ar perkami popieriai pigs, ar brangs. Tad ir patarėjus investuotojai dažniausiai renkasi labai paprastai: kuris nuspėja kurso pokyčius tiksliausiai, tą ir pasirenka.
Gudrus patarėjas sužaidžia paprastą žaidimą: jis ima nemokamai siuntinėti tūkstančiui potencialių klientų savo spėjimus. Tiktai vis skirtingus. Pavyzdžiui, pusei pasiunčia pranešimą, kad auksas brangs, o kitai pusei – kad auksas pigs. Ir tada puse atvejų atspėja, tiesa? Tada tiems, kam pataikė, siunčia antrą spėjimą, irgi perpus išskaidytą. Paskui vėl tai pusei, kur atspėjo, siunčia trečią spėjimą. Ir taip toliau, ir taip toliau. Dalis tų spėjimų gavėjų mato, kad prognozuotojas pataiko fantastiškai tiksliai. Ir jie jį pasirenka.
Jei jau visai realiai žiūrėsim, tai tokie prognozuotojai daro dar paprasčiau: jie net nesiaiškina, kam spėjimas pataikė, o kam ne. Jie tiesiog pasirinktiems siunčia atsitiktinai parinktus spėjimus tol, kol galų gale atsiranda klientų, kurie jais įtiki. Vieną-kitą klaidą klientai atleidžia, todėl tam tikras nepataikymų procentas gali būti (ir tai netgi labiau įtikina). Visvien juk kažkam pasirodo, jog spėjikas pataiko neįtikėtinai gerai.
Aišku, taip apmulkinti žmonės kartais net neįtaria, kaip paprastai jiems prikabino makaronų. Bet šie makaronai juk yra tokie puikūs, kad jų beveik neįmanoma nusikabinti**. Jie juk atrodo, kaip tikra realybė, tiesa?
Korupcija ir tikėjimas
Analogišką metodą atrado ir korupcionieriai. Tarp kitko, atrado dar labai seniai, sovietmečiu šitas metodas irgi buvo labai paplitęs. Tačiau vėliau jis tapo retesniu. Dabar šitas metodas, kiek mano šaltiniai sako, dabar jau tampa dominuojančiu***, nes kiti elementariai nyksta. Ir tarp kitko, būtent šitas korupcijos metodas ima figūruoti tais atvejais, kai kokios nors kontoros veikėjas nori kyšio, o pirkimai daromi centralizuotai.
Žodžiu, įsivaizduokit, kad norite kažką parduoti valstybei. Ateinat pas korupcionierių ir jis jums sako, kad padės jums. Viskas sutarta, jūsų variantas suderintas, viskas padaryta, kad jūs laimėtumėte. Korupcionierius jums pasako, kad aišku, yra šansų, jog praeis kažkas kitas, bet šiaip jau 80 procentų tikimybė, kad praeis būtent jūsų firma, nes viskas labai švariai padaryta. Bet jums nežinant, korupcionierius lygiai taip pat susitaria su visomis firmomis, kurios nori dalyvauti. Ir kai tų firmų nedaug, santykiai atrodo artimi, o pinigai imami tik po laimėjimo, tai firmoms juk įtarimo nekyla, tiesa?
Paskui kažkuri firma švariausiu būdu laimi konkursą. Toms, kurios nelaimėjo, korupcionierius pasako, kad soriukas. Kaip sakant, „atleiskite, žinot, būna visaip, čia įsikišo, čia nesigavo, nu bet aš juk ir pinigų iš jūsų neimu, o štai kitą kartą jau prastumsim jus„. O jeigu jūsų firma laimėjo… Tai jūs juk žinote, kam atkatą reikia sumokėti, tiesa?
Tarp kitko, kad būtų įtikinamiau, toksai korupcionierius jums dar prieš laimėjimą gali pranešti, kad jūs jau tikrai laimėsite, jei jis kažką padarys. Ir netgi pinigus už tai gali paimti. Nes jūs juk nežinote, kada tiksliai bus priimtas sprendimas, o štai korupcionierius gali ir žinoti, ir spėti su popieriais susipažinti. Ir firmai, kuri laimėjo, jis būtinai praneš, kad jis čia tikrai padės, tik reikia pinigų. Firma sumoka pinigus – ir stebuklas, išties laimi. Tik tokia firma gali nei neįtarti, kad korupcionieriaus dėka „laimėjo“ jau po to, kai išties laimėjo.
Kokios nors tarnybos kažką čia įrodyti gali sunkiai. Kontrolės priemonės, kurios užtikrintų, jog blogos įtakos nebuvo, veikti gali kuo puikiausiai, tačiau niekaip negali užtikrinti, kad panašaus plauko korupcionieriai bus sustabdyti. Problema yra tiesiog tame, kad tiekėjai tiki, jog korupcija suveikė, o už tai ir moka. Vat čia yra žostkas dalykas – tikėjimas.
Tikėkite ir neškite pinigus
Dalyvavote kokiame konkursėlyje, susitarėte su geru žmogumi ir laimėjote? Štai taip ir laimėjote. Tikėjimu laimėjote. Ir kaip, laimingi esate?
Paskui, aišku, dar kai kurie stebisi, kodėl per viešuosius pirkimus pasiūlymai kartais gaunasi su tokiomis didelėmis kainomis. Tai šitaip ir gaunasi – viena vertus, tam stoguotojui reikia susimokėt kokius 15 procentų, tai reikia užsimest. Antra vertus, dar ir šiaip visokios ten rizikos, jei visgi STT prigaus. Ir taip toliau, ir taip toliau. Galutiniam rezultate kartais gaunasi netgi tokie fokusai, kai realią kainą pasiūlęs tiekėjas gali nepraeiti, nes ta kaina per maža.
Kaip matome, netgi nereikia juodųjų ir pilkųjų biudžetų – pakanka to, kad atsiranda kas nors, kas geba įtikinamai krušti protą. Ir beje, pažiūrėkime dar į vieną faktorių: kuo labiau tiekėjai tiki, kad korupcija yra, tuo lengviau jiems korupcionieriai gali krušti protą, o tai jau rezultate didina korupciją ir dar labiau tiekėjus įtikina korupcijos realumu. Tarp kitko, dėl tos priežasties kai kurios kompanijos ir deda žiaurų tabu ant absoliučiai bet kokių kyšių valstybei – neatsiperka tiesiog, net kai visi sako, kad atsiperka.
Kaltas čia tik šventas naivus tikėjimas, kad geras dėdė kažką tenai patvarkys. O geras dėdė savo pinigus gaus bet kuriuo atveju, tačiau nepajudins nei piršto. Nes jis kyšį gauna ne dėl savo įtakos, o dėl tiekėjo naivumo. Ir taip, čia visvien korupcija. Tačiau šitas įdomus poslinkis yra gan simptomatiškas.
Ponai ir ponios, pasiskaičiuokite, kiek pinigų išmetėt į balą.
———–
* Realiai korupcija – tai tiesiog sugedimas, kuris gali būti įvairiarūšis. Tai ne tik kyšiai, bet ir visokie ten švogeriavimai, pagalbos už pagalbą, išsikalinėjimas vien tam, kad parodytum savo vertę, galų gale netgi tokie atvejai, kai kokie nors valdžiažmogiai komplikuoja savo darbo tvarką tam, kad užsitikrintų savo pačių darbo vietos reikalingumą. Korupcija – tai netgi tingėjimas dirbti, nes nesinori dirbti.
** Modernesnės investavimo konsultantų firmos itin mėgsta elektroninį paštą. Čia juk išvis atsiveria stebuklai, makaronus galima siuntinėti automatiškai. Kai kurios kontoros dėl to susikuria netgi šimtus portaliukų internetuose, kur vaizduoja skirtingus prognozuotojus. Vieni pataiko geriau, kiti – blogiau. Vieni laimi ir susiranda būrius šventai tikinčių, o kiti – užsidaro. Kai kurie fantastinio tikslumo prognozėmis pagarsėję ekonomikos guru irgi yra aiškiai panašūs atvejai: spėliojo beveik kaip papuola, atsitiktinai pataikydavo, o už tai jau susilaukė baisios šlovės laikraščiuose.
*** Reikia pasakyti, kad nors ir patyliukais, ir nesiafišuodami, konservatoriai su libsąjūdžiu padarė tokius masinius valymus daugelyje įstaigų, kad seno raugo korupcionierių sumažėjo kardinaliai. Kiek suprantu, šitai ir gali būti priežastis, dėl kurios šitas naujas metodas tapo daug labiau išplitusiu, tuo tarpu realių poveikio atvejų ėmė mažėti – labai daugeliui dingo galimybės kažką reguliuoti.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Uf, neišmečiau balon pinigėlių. Gal dėl to, kad tiesiog viešų konkursų vengiu (mūsų smulkių paslaugų srityje, biurokratijos ir reikalavimų svoris paprastai būna neracionaliai didelis, palyginus su smulkiu pelnu iš sėkmingo užsakymo). Jau nekalbant apie kyšius.
Bet ačiū už puikų straipsnį, dabar mažiau piktumas ims, ir netgi šyptelsiu sau į ūsą, kai išgirsiu kokią UAB Šiklita pralindus per kyšius.
Kai kuriuose segmentuose vis dar yra realūs sprendėjai. Ten ir randasi visokie labai įdomūs pirkimai su keistais reikalavimų rinkiniais.
Bet tai, kad pročiakrušiai išstumdinėja tuos sprendimų priėmėjus, man atrodo gan ženkliškai.
Čia kaip ir įsitikinimas, jog be alkoholinio gėrimo bus prastas vakarėlis, kuris tampa prastu, kai visi prisigeria.
priminė anekdotą apie žydą ir du jo sūnus, kurie buvo labai protingi ir visada atspėdavo koks bus rytoj oras -- vienas sakydavo kad lis, kitas -- kad nelis. kažkuris visada pataikydavo
Anekdotai anekdotais, bet savo laiku paties Stalino nurodymu, kadangi meteorologų prognozės būdavo prastos, apie Plesecko kosmodromą vietiniams būdavo mokamos premijos už teisingas orų prognozes. Tikėjosi, kad taip turės geresnius, nei meteorologų duomenis.
Tai vietiniai neblogai iš to užsidirbdavo, būtent tokiu būdu -- vieni sakydavo vieną, kiti sakydavo kitą, o už tai gautą atlygį visvien sutartinai pragerdavo.
Paskutinio viešojo konkurso mūsų firma laimėti nelabai norėjo, tačiau, kad ir kainą didelę uždėjom laimėjom 🙂 Yra žinoma korupcijos konkursuose, tačiau laimėti galima ir su sąlyginai didele kaina.
Gadiminai, o jūs įsitikinęs, kad viską žinote?
„Reikia pasakyti, kad nors ir patyliukais, ir nesiafišuodami, konservatoriai su libsąjūdžiu padarė tokius masinius valymus daugelyje įstaigų, kad seno raugo korupcionierių sumažėjo kardinaliai.“
Čia iš kur tokią informacija? Juolab, kad dar pats rašei apie libų (uostas, oruostis, paštas, kelių įmonės) ir kregždučių (energetika ir t.t.) „fokusus“.
Ką tokius jie praspardė -- dabar galime tik spėlioti. Bylų, nuosprendžių nėra.
Ar tikrai manai, kad čia būta kažkokio proveržio, o ne klasikinio kėdžių išmušimo iš po politinių oponentų užpakalio?
Kiek pastebiu, pokyčiai buvo šitų dviejų partijų ministerijose. VMI pareigybių gal trečdaliu sumažėjo, ūkmine, kaip sako, pusė kabinetų tušti stovi. O pas Masiulį Lietuvos Paštas stebuklingais būdais staiga patapo pelningu, nors prieš tai beveik 20 metų verkė apie nuostolius.
Dėl energetikos -- tai, kad rubikai su gazpromu ėmė vienytis, kad tik kaip nors paspaust Sekmoką kartu -- už tai ryškesnio simptomo rasti neįmanoma.
O dėl bylų ir nuosprendžių -- jų ir nebus. Nes jei su bylom ir nuosprendžiais -- tai ir būtų taip, kaip buvo prie Kirkilo. Kitaip tariant, korupcijos nebūtų.
Aš tiesiog pasikartosiu: man ryškiausias simptomas yra kokybinis pokytis korupcionierių tarpe: prieš kokius 5-6 metus tų įtakojančių vis dar buvo didesnė dalis. Dabar didesnę dalį jau sudaro pudrintojai.
Čia turiu pasakyti, kad nors daug blogo esu apie anuos rašęs, mano nuomonė per paskutinius kelis metus pasitaisė nemenkai.
Vilniuje viena vairuotojus „mokinanti“ firma panasiai elgesi. Savo mokiniams sakydavo, kad jie tepa Regitros egzaminuotojus, kad visi praeisit, bet buna ir nesukalbamu ekzaminuotoju, tad gali pasitaikyti, kad bus sunkiau, tai jus pasimokinkit. Tai tiems, kurie nepraeidavo grazindavo „sekmes“ mokesti. Viskas baigesi tuo, kad vienas „krutas moksleivis“ ekzamino metu eme baubti, kad mol ko tu cia mane tusai, as juk sumokejau uz islaikyma, vat cia ir isaiskejo viskas, nuo to laiko is tos mokyklos ~80% laiko po kelis kartus.
Lotuliukas čia tiesiog. Kita vertus, jei egzaminuotojai pablogina situaciją tos mokyklos klientams ne dėl žinių, o dėl to, kad jie iš tos mokyklos, tai irgi yra korupcija, tik specifinė.
Šiaip tai nežinau, nesiverčia man tamstos aprašyto dalyko korupcija vadint. ČIa labiau limpa į scam’o kategoriją, kartu su telefoniniais sukčiais ir piramidėm. Gal tik labiau rafinuotai. Nu maždaug „telefoniniai sukčiai goes government clerks“ 🙂
Tamstai nesiverčia tik todėl, kad tamsta nelabai su tomis formomis susipažinęs gal. Bet tai tipinė korupcija. Ir dėl tokios korupcijos yra labai daug problemų.
Nugi nenoriu aš čia užkibt prie sąvokų, bet vis dėlto.
Korupcija (lot. corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) – piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos. (wikipedia)
Jokio piktnaudžiavimo jokia galia tamstos schemoj nevyksta, vyksta tiktai melavimas. Tas žmogus net neturi būt valdininkas. Gali būt tik šiaip tipo delavaras, vaizduojantis save labai daug pažįstantį.
Bet, ok, kaip sakant „whatever tickles your pickle“ -- galim skaityt tai ir korupcija.
Ponuli, ar iš visokių verslininkų išvilioti pinigai -- tai nėra piktnaudžiavimas patikėta galia, siekiant asmeninės naudos?
Tiesiog baudžiamosios teisės dalykas, ar tokias veikas laikyti korupcija ar paprastuoju sukčiavimu. Esminio skirtumo tarp abiejų atvejų nėra, scholastika ir tiek.
Taip. Korupcija tai tampa tik dėl to, kad tuo užsiima atitinkamas pareigas ir galias turintis žmogus.
Tebūnie korupcija. Bet būsiu visai patenkintas, jei tokį tipą, jei nepavyks įrodyt korupcijos (tai iš tikro itin retai teismuose pavyksta įrodyt), patupdys į cypę už paprastąjį sukčiavimą (už tai sodinama beveik kasdien -- policija tame reikale jau įgudo). Svarbu, kad sėdėtų:)
Kokia schema, neįtikėtina, neįtikėtina!
http://d24w6bsrhbeh9d.cloudfront.net/photo/5095815_460s.jpg -- labai analogiškas variantas :))
Jo, čia ta pati schema, tik dar bukiau ir atviriau. Labai gera iliustracija apie visą esmę.
taip taip sventieji konservai. konkurseli laimi maziausia kaina pasiule, o poto nieko gi tokio, kad viskas issipucia 2 kartus. smegenu pisimo paslaugos be jokios naudos visuomenei ir dar plovykla.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/finansu-ministerijos-taupumas-sudare-sutarti-uz-16-mln-isleido-31-mln-lt.d?id=59319397
arba „nuo 2008 iki 2012 metų birželio 1 d. „ERP“ sugebėjo iš valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų laimėti pirkimų už daugiau kaip 66 milijonus litų. Tarp klientų – Vidaus reikalų ministerija, Bendrasis pagalbos centras, Finansų ministerija, Muitinės departamentas, Registrų centras, Valstybinė ligonių kasa, Socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“), Informacinės visuomenės plėtros komitetas, AB Lietuvos paštas ir kiti. Spėjama, kad konkursus galėjo padėti laimėti ir itin artimi M. Zbarski ryšiai su nuo 2008 metų ūkio ministru buvusiu, tačiau iš jo dėl privačių ir viešųjų interesų supainiojimo priverstu pasitraukti konservatoriumi Dainiumi Kreiviu bei daugeliu aukštų valstybės tarnautojų.“
tai pagal jus sie atvejai korupcija nekvepia? seno raugo otkacikai nebuvo tokie izyskani kaip abonentas ir jojo pasekejai, kai kuriamos visokios vasiuku vizijos, krusamos liaudziai smegenys ar dar kokie bezdalai gaminami.
ERP krūvas konkursų laimėdavo gerokai gerokai anksčiau. Ir ilgai dirbo, teikdami rimtas paslaugas verslui. Ir jau gerokai iki konservų apie juos sklandė įdomūs gandai.
Kai kurių skleidžiamas Zbarskio lyginimas su Madoff irgi ne šiaip sau atsirado: Madoff irgi daug metų dirbo gražiai, teikė krūvas paslaugų, kurios ir realiai naudos daugeliui duodavo ir žaidė iš esmės ant ribos tarp legalumo ir makliavonių.
Apie kokius nors kažkieno ryšius su ERP -- jūs geriau pasakykit, kas su jais kokių nors santykių neturėjo. Net ir aš turėjau su jais santykių kadaise, nors jie iš kitos visai sferos.
Žodžiu, tamstai vertėtų gerai pagalvoti apie kai kuriuos dalykus ne magiškai reflektuojant, o apie gilumines priežastis ir procesus pasiaiškinant.
Čia aš tamstai pasakysiu vieną paprastą dalyką: bet kurį pirkimą darant, daugiausiai įtakos turi ne aukščiausiai sėdintys asmenys, o vidurinių grandžių funkcionieriai. Tai yra ir versle, ir valdiškose kontorose.
Užsiduokite klausimu, kodėl būtent konservams valdant, kaip tik tame etape, kai pavyko daug kur daugelį visokių veikėjų pakeisti, tą ERP su visu Zbarskiu ir prigavo.
Ir kodėl išvis kai kurios senų seniausiai žinomos viešos paslaptys, gandų pavidalu sklandžiusios metų metais, galų gale ėmė virsti bylom.
va dar neblogas pavyzdelis http://www.lzinios.lt/lzinios/print/58231
3 dalyviai, 3 laimetojai, visi laimingi. 3 otkaciku kontoreles, kuriose ne karta yra apsilanke STT, o ju vadovai ir uz grotu pasedeje. http://mw.eviesiejipirkimai.lt/vpm/vpt_pub_print_vppa_new_1_3.asp?DOK_ID=2002672179
na bent jau tarp ju nera uz PVM grobstyma teistu, kurie taip pat is lovio sekmingai srebia http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/grobstytojai-sukure-milziniska-sistema-59-57002