Kažkada jau rašiau apie tai, kokių „prikolų“ pridaro įmonėse kai kurios psichologinės pseudokonsultantų (realiai – šarlatanų) kontoros. Tos, kurios psichoterapinius dėsnius bando taikyti verslo valdymui. Tai užrodė man čia kai kas dar vieną panašios kontoros puslapį, iš kurio nesusilaukau, nepacitavęs:

Pokyčiai organizacijoje…

[…skip…]

Pirmasis etapas – tai vadovo pripažinimas, kad laikas kažką keisti, kad veiklos procese naudojami resursų režimai turi būti peržiūrėti, tam, kad išlikti rinkoje, o tai reikštų, tapti stipresniu.

Antrasis etapas – peržiūrėjimas ankstesnės veiklos taktikos, paieška naujų metodų arsenalo ir tinkamiausio varianto pasirinkimas.

Trečiasis etapas – naujo veiklos metodo diegimas, kritiškai vertinant ar taikomos priemonės atneša tai, ko tikimasi.

[…skip…]

———————————-

Trumpai tariant, užjaučiu įmonę, kuri užkibs ant tokių planavimo metodų. „Pripažinimas, kad laikas kažką keisti“, „resursų režimai“… Žostkai. Jie ne tik akivaizdžią psichoterapiją vietoj vadybos perša, bet ir nuosavas pseudovadybines sąvokas kuria.