Kol vyksta visas triukšmas apie tai, kad antkainius reguliuoti reikia ar nereikia, etc., atrodo, kad abi triukšmautojų pusės jau pamiršo, apie ką visas reikalas. O jis ne apie antkainius, o apie visišką rinkos oligopolizaciją. Išvis, pasakysiu tiesiai: tie, kurie šaukia, kad antkainius reikia riboti – aišku, primena pusdurnius. Tačiau tie, kurie šaukia, kad negalima antkainių reguliuoti – primena jau net ne pusdurnius, o pilnaverčius durnius.
Jei šaukiantieji apie tai, kad antkainius reguliuoti reikia, dar bent jau užsidirba kažkokį marginalinį politinį kapitalą, tai šaukiantieji, kad tie reguliuotojai esą durniai – net nepastebi, kaip apie pirštą suvyniojama visa problema: prekybos tinklų monopolistinė ir visiškai nekontroliuojama padėtis Lietuvos rinkoje. Patys tie besipiktinantys tampa puikiu įrankiu kažkieno rankose. Na taip taip, žinau, kad yra dar ir atskira rūšis tokių, kurie šaukia, nors puikiai supranta, kad visas šitas cirkas tėra cirkas. Bet tokie rėksniai – tai išvis atskira rūšis, kurią vargu, ar verta čia analizuoti.
Procesas, skirtas bet kokių šaliai naudingų, bet kai kurioms grupėms nepatogių projektų kompromitacijai – puikiai atidirbtas, jį matėme jau ne kartą – kad ir, pvz., su NT apmokestinimo įstatymais arba įstatymais dėl progresinių mokesčių. Labai paprasta: vos tik kyla kalba apie tai, kad reikia kažką daryti su kokiais nors oligarchais, monopolistais, oligopolijomis ar pan., būtinai atsiranda įdomi įstatymų kūrėjų grupelė, kuri greitai sugeba bet kokius privesti iki visiško absurdo, kartu garsiai rėkdami būtent apie tai, kad tuos oligarchus, monopolistus ar dar kažką reikia pažaboti. Įstatymų projektuose numatomas toks NT apmokestinimas, kad bankrutuotų ir kaimo bobutės, arba tokie progresiniai mokesčiai, kad šie viršytų net pačią nesveikiausią vaizduotę.
Arba, kaip matome dabar, vietoj įstatymų, kurie, pvz., įvestų progresinius mokesčius pagal prekybos plotą, kokius nors ribojimus specifinėms prekėms supermarketuose ar supermarketų buvimui arčiau miestų centrų, etc., yra pasiūlomas įstatymas, kuris akivaizdžiai absurdiškas, kartu pats patogiausias būtent tiems patiems prekybos tinklams ir pražūtingas daugeliui smulkių prekeivių. Dar daugiau, toks įstatymas dar ir potencialiai kirstųsi su ES teisinėmis normomis, garantuojančiomis laisvą rinką. Negana to, būtent prekybos tinklai yra lankstūs antkainių ribojimo atžvilgiu ir būtent smulkiausias verslas nuo tokio įstatymo nukentėtų. Ir netgi durniui akivaizdu, kad antkainių ribojimo įstatymas nebus priimtas.
Įdomu, kad net ir tarp Dalios Grybauskaitės patarėjų matomai atsirado kažkas, kas jai pirmu momentu patarė padaryti tokį dalyką. O beje, būtent pagal tokius absurdiškus siūlymus būtų labai įdomu paieškoti įdomių žmonių – būtent tų, kurie bet kokiam rinkos aptvarkymui kaišioja kojas.
Brangi Dalia Grybauskaite, brangus Andriau Kubiliau, pasitikrinkite savo aplinką, kas ten stengėsi šitą idėją prakišt. Ir išmeskit velniop tuos interesų atstovus – jie daro kiaulystes ne tik šaliai, bet ir jūsų asmeninei reputacijai. Nepatingėkit ir daugiau pakapstyti apie visokius siūlymus, kurie ilgainiui virto absurdiškomis idėjomis. Net neabejoju, kad surasite labai įdomių dalykų.
