Skaitau aš tuos naujai publikuotus, platesnius Dalios Grybauskaitės susirašinėjimus su Eligijumi Masiuliu (tulpės leaks), ir man klausimas kyla ne apie jų turinį – turinys visai nieko savyje keisto neturintis, dargi toks, kur galima pasidžiaugti, jog viskas gerai. Tiesą sakant, netgi labai gerai. Klausimas man kyla apie tai, kas dedasi galvose žmonių, kurie sugalvoja, kad toks turinys gali kažką kompromituoti?
Čia jums kažkokios nenormalios veislės gandras nuotraukoje. Nieko apie šitą veislę nežinau. Aš tik noriu pasakyti, kad viešinti politiko laiškus, kuriuose tas politikas pasirodo būtent dirbantis darbą taip, kaip reikia – tai tiesiog nuostabus būdas tą politiką sukompromituoti. Čia panašiai būtų, jei kas nors, mane norėdamas nuskurdinti, man duotų krūvą pinigų. Ačiū.
Na, įsivaizduokite, kad pvz., kažkas pabeldė jums į duris, jūs pažiūrėjote, pamatėte kad kažkas atrodo įtartinai, per uždarytas duris pasakėte „eik velniop nuo mano durų“, o tada kažkas ima pasakoti, kad bandėte tą kažką įsitempti į savo butą ir su tuo kažkuo suregzti sąmokslą. Atrodo normalu? Sakyčiau, kad nelabai.
O dabar vat įsivaizduokite, kad tas kažkas ima pasakoti ne tik apie sąmokslą ir tai, kad bandėte įsitempti kažką pas save į butą, bet dar kaip įrodymą pateikia filmuotą medžiagą, kurioje ir matosi viskas, ir girdisi, kaip pasiunčiate tą kažką velniop.
Atrodo normalu? Sakyčiau, kad čia jau truputį kažkoks visiškas suvokimo persikreipimas.
