Klerikalfinansizmo esmė

Buvau nepakankamai tikslus, teigdamas, kad Kubilius, Šemėta ir panašūs atstovauja ekskrementalistinę ekonomiką. Skirstymas turėtų būti tikslesnis ir gilesnis – jie atstovauja klerikalfinansistinę ekskrementalizmo pakraipą. Jos esmė labai paprasta – plėšti ir moralizuoti. Maldos šiuo atveju tampa pagrindiniu krizės įveikimo įrankiu. Visi kiti faktoriai – neesminiai.

Pačias maldas/pamaldumą reikia nagrinėti plačiąja prasme: tai ne tik maldos bažnyčioje, bet ir belenkoks kitoks smegenų pudrinimas, pvz., "mums reiks susiveržti diržus, nes krizė", "vardan Lietuvos", "socdemai nuslėpė blogą padėtį", "krizė Rusijoje sukėlė problemas", etc.. Visa esmė – tiesiog žmonių tikėjimas į kažką.

Struktūriškai žiūrint, klerikalfinansizme nagrinėjamos dvi esminės rinkos dalyvių grupės – viena surenka finansus ir skatina pamaldumą, tuo tarpu kita – atiduoda finansus ir meldžiasi. Pridėtinės vertės procesas šiuo atveju labai paprastas ir akivaizdus (etapai, pradedant 1 ir baigiant 4, kartojami iš eilės, pagal laikrodžio rodyklę):

  Finansinis procesas Moralinis procesas
Ganytojų lygmuo 4
Pinigų surinkimas
 
1
Investavimas į moralę
 
Avinų lygmuo 3
Mokesčių didėjimas
 
2
Pamaldumo didėjimas
 

Galim pastebėti, kad pelno dydis iš mokesčių augimo tokiame procese priklauso tik nuo pamaldumo dydžio. T.y., nuo to, prie kokios ribos pamaldumas jau nenumalšins liaudies noro kelti riaušes dėl didelių mokesčių. Bet kokios kitos įtakos tiesiog nenagrinėjamos. Realus sistemos pelningumas priklauso tik nuo vieno klausimo – kokiam mokesčių dydžiui esant, prasidėtų bruzdėjimai (t.y., pamaldumas jau nepadengtų mokesčių)? Manau, kad Kubilo planas "PVM-20" ir buvo testas, skirtas tai ribai nustatyti. Įvertinus, kad prie 20 procentų PVM, pasipiktinimas kyla didelis, PVM nutarta padaryti lygų 19 procentų.

Man tik vienas klausimas. Kaip šitas procesas skatintų eksportą?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

15 thoughts on “Klerikalfinansizmo esmė

    1. rokiskis Post author

      Dėkui. Pasijutau pagerbtas. Nes jau pastebėjau, kad tamsta taip sakote, kai nėra, ką paprieštarauti. Reiškia, tiksliai apibūdinau.

      Reply
      1. zalias_bebras

        Nebūtina į visus absurdus dėstyti argumentus -- paskui ir nesąmonės pradeda iš šalies atrodyti kaip nors kažkiek “legitimatyvios“. 😉

        Reply
  1. vklase

    „investavimas į moralę“ -- netikslu taviškėje bostono matricoje. turėtų būti moralės propaganda. niekas į ją nesiruošia investuoti.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Propaganda kainuoja pinigus 🙂 Taip ar anaip, eilinis pridėtinės vertės kūrimo procesas. Tik produkto gamyba pakeičiama proto krušimu.

      Reply
  2. Anonymous

    Bet jūs, Rokiški, neįvertinate, kad Kubilą supa įvairi fauna aštriais dantimis ir nagais, neleidžianti klausytis vien tik ekonomistų patarimų. Tai -- kolegos politikai, profsąjungos, žurnalistai ir pan. Tvarką šiom aplinkybėm galėtų padaryti tik koks nors Pinočetas ar Čon du Chvanas. Iš tamstos įvaizdžio, jei patektumėte į valdžios kėdę, greitai irgi liktų tik skeletas. Plaukiko su akmenimis ant kojų niekas nekritikuoja dėl nepakankamų rezultatų.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Tamstos žodžiuose daug tiesos. Net jei įsivaizduotume politiką, kuris idealiai žino viską, kaip reikia sutvarkyti, vargu, ar jam tai kas nors leistų lengvai padaryti. Kita vertus, rinkimus laimėjo ištisa partija. Ir Kubilius galėjo surinkti gerą komandą.
      Pažvelkim ir kitaip į šį reikalą: jei valdžia -- tai plaukikai su akmenimis ant kojų, tai ar ji išvis atlieka savo funkciją?

      Reply
      1. Anonymous

        Ar apsimoka eiti ministru, kai turi gerą darbą. Jei tu gauni kokį 30 000 ar daugiau, kokio velnio eiti ten, kur tautos supratimu turėtum gauti kaip pensininkas? Kubilių laikau dar šiokiu tokiu idealistu (kiek tas yra įmanoma mūsų valstybėje). Geriau daryti nors kokį žingsnį, bet į priekį, nei galvoti -- na jei jau taip, tai tegu sudega. Iš viso manau mūsų visuomenėje trūksta pozityvios nuostatos. Geriau jau būtų skatinti, padėti ir remti, nei skandinti ir kritikuoti. Vaikai, kurių negiria, geri neužauga. Valstybės valdymas Lietuvoje savotiškai tebėra vystykluose. Kokia bus valstybės vadyba ateityje priklauso nuo tų reiškinių, kurie vyksta šiandien. Klimatas palankus tik kvailiams ir korumpuotiems.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Na, apie tai, kad mes turėtume auklėti ministrus pagyrimais, kaip mažus vaikus -- vargu, ar verta kalbėti 😉
          O vat dėl to, kad ministras, esą, turėtų gauti, kaip pensininkas -- tai yra daugybės žmonių nuomonė. Ir man tai atrodo, kaip visiškas vambzdec. Kaip galima tikėtis, kad ministras realiai dirbs ar bent jau nevogs, jei jis gaus tiek, kad turėtų galą durstyti su galu?

          Reply
          1. Anonymous

            Bet, sakykim, trūksta konstruktyvios kritikos. Daug kritikuojančių ir tarp visokių analitikų ir ekspertų. Galėtų paruošti ką nors konkretaus, pateikti skaičiavimus. Tada būtų galima sakyti -- aš manau, kad reikia taip, nes gausis taip ir anaip. Dabar gi visi žino kaip nereikia daryti, bet kaip reikia -- negirdėjau. Be to ir analitikais nelabai tikiu. Kaip jie taip blogai analizavo, kad bankai išdavė tiek daug rizikingų paskolų? Precedentais ekonomikoje irgi ne labai gali remtis. Jei pasisekė Airijai, tai darant taip pat nepasiseks. Galinčių pasakyti be jokios paklaidos, kad daryk taip ir bus gerai 100 proc., nėra. Todėl būčiau linkęs duoti padirbti kokį pusę metų prieš kritikuodamas. Bet netaikau to blogams. Jūsų pasisakymai visada originalūs ir man patinka.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Dėkui už malonius žodžius. Tiesiog stengiuosi atstovauti alternatyvias nuomones.
              Dėl bankų prisidirbimo -- kalba atskira ir ilga būtų. Bet iš esmės, atvejis panašus į tų pačių beždžionių, kai bankai pešasi dėl klientų, kurie neša pinigus (ima paskolas), tačiau nepastebi, kaip patys įtakoja makroekonominius procesus, sau kasdamiesi duobę. Duobės kasimo procesą turėtų pastebėti reguliuojančios (valstybinės) institucijos, bet bankams tai atrodo nenaudinga: reguliavimas trukdytų žmonėms imti paskolas, taigi bankai stengiasi įtakoti procesą taip, kad išvengtų reguliavimo.
              O dėl Kubiliaus reformų -- yra du esminiai kardinaliai neteisingas sprendimai, kurie absoliučiai nepateisinami. Visų pirma -- tai perkaitus ekonomikai ir prasidedant krizei, didinti mokesčius. Antra -- tai dar labiau žlugdyti ir taip jau uždusintą smulkųjį verslą.
              Savaime aišku, visi ekonomistų pasiūlymai bus nepatikimi -- taip ar anaip, tai bus ateities būrimas. Visgi, analizes daryti galima. Bėda yra tik tame, kad nevalstybiniams ekonomistams tokios analizės yra tiesiog neįmanomos: jau nekalbant apie tai, kad pakankamai stipriam modeliui sukurti reikia labai daug darbo (bent kelių mėnesių aukšto lygio matematiko ir ekonomisto bendro modeliavimo), analizėms pakankamų statistinių duomenų niekas neteikia (tarp kitko, viešai tokius duomenis platinti būtų nesaugu pačiai valstybei). Taigi, padėtis tikrai nekokia. Belieka tik kritikuoti akivaizdžiausiai nesąmoningus dalykus.

              Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *