Vienas iš pirmųjų sprendimų, kuriuos priėmė naujasis, konservatoriškai-klerikališkasis Seimas – tai visuotinio sekimo įstatymas. Jau nekalbant apie tai, kad tai visgi visuotinis sekimas, tai mus dar sekti privalės mums paslaugas teikiančios komercinės įmonės už savo pačių, o jei jau tiksliau – už mūsų pačių lėšas. Ir jau nekalbant apie lėšas, jos dabar kaups apie mus duomenis, kuriuos belenkaip ir naudos. Ačiū tau, Seime.
Kubilo šiandieninis pareiškimas apie tai, kad mokesčiai verslui įtakos nedaro ir kad vyriausybė "rems" verslą, skatindama jį skolintis, prieš visą tą totalitarinį įstatymą netgi nublanksta. Ačiū tau, Kubile.
Sakykit, kur pasislėpti nuo tų galvijų?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Baik skleisti dezinformaciją. Naujasis Seimas susirinks į pirmą posėdį tik kitą savaitę.
Jo, supainiojau. Tai senasis reiškiasi Seimas. Dovanėlę mums paliko. Sorius, žioplas esu. Ale visvien, ta pati gauja didesniąja dalim :-/
nesuprantu aš šitų isterijų. realiai, tai yra esamo įstatymo papildymas -- tie duomenys ir taip buvo kaupiami. dabar jų bus už 12 mėn., o ne už 6.ir dar praleisti skambučiai.
Esmė dviejuose dalykuose -- visų pirma, tai perkelta ant komercinių įmonių, t.y., tie duomenys kaupiami komerciniais tikslais, antra, būdavo kaupiamos išklotinės, tuo tarpu dabar gi kalbama jau apie tai, kad saugoti patį žinučių/pokalbių turinį.
Totalinis sekimas -- tai šimtaprocentinis totalitarizmo požymis. Todėl siūlau truputį pagalvoti, kam to reikia ir ko yra siekiama. Kalba ne apie nusikaltėlių sekimą, o apie visų žmonių, kurie tik yra Lietuvoje.
tuo tarpu dabar gi kalbama jau apie tai, kad saugoti patį žinučių/pokalbių turinį.
galima būtų gauti nuorodą į konkretų įstatymo straipsnį?
beje, šios įstatymo pataisos priimtos dėl ES direktyvos, kurios galiojimas privalomas visoms ES šalims.
Vat kaip ten su tomis direktyvomis, tai toli gražu nesu tikras. Jei jų galiojimas būtų privalomas, tai jos tiesiogiai turėtų turėti įstatymo galią ir be patvirtinimo, aš taip suprantu. Kita vertus, tai, kad kliedesius daro visos EU mąstais, tai dar nereiškia, kad tai yra gerai :-/
direktyvos yra privalomos visoms ES šalims ir kiekviena šalis integruoja jas į savo nacionalinę teisės sitemą, todėl, pvz., kalbant konkrečiai apie šią direktyvą, kiekviena šalis yra laisva nuspręsti kas apmoka duomenų saugojimo išlaidas: operatoriai ar valstybė.
už direktyvų nepaisymą šalims yra numatytos baudos.
Ghrmz… Įmaknojom į š… su ta ES :-/
štai įstatymo projektas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=330144
ar galima būtų man pirštu bestelėti kurioje vietoje kalbama apie turinio saugojimą? kažkaip nerandu
Taigi jau pasitaisiau komentaruose, kad klydau 🙂 Nors šiaip, turinys saugomas jau eilę metų, klausimas tik kada ir tai legalizuos :-/
pokalbių ir žinučių turinio operatoriai nesaugo. jei saugotų, tai jiems tektų šalia savo būstinių pastatyti dar tokio pat dydžio duomenų saugyklas )
Tamsta perdedate truputį tų saugyklų dydį, nors jos ir nėra mažos, ypač senesnės. Prie 16kbps (tai GSM naudojamas pralaidumas) 1 sekundė įrašo užima 2 kilobaitus. Jei tarsime, kad vidutinis Lietuvos gyventojas per dieną prakalba pusvalandį laiko, tai jo dienos pokalbiai užims 3600 kilobaitų. Visos Lietuvos gyventojų dienos pokalbiai teužims kokius 10 terabaitų. Metams pokalbių saugoti laisvai pakaks 4 petabaitų (4k terabaitų) duomenų saugyklos. Plg. su 80 petabaitų talpos Hitachi Content Archive Platform 500 -- tai tėra viena spinta.
reikia pasislėpti sapnuose.
Štai man klausimas, ar toks įstatymas nesikerta su Konstitucijos 22 straipsniu? Kuris teigia, kad:
Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Vadinasi, norint pradėti tokį sekimą, visų pirma būtinas teismo nutarimas konkretaus asmens atžvilgiu. O dabar? By default duodami 3 milijonai leidimų kaupti piliečių privačią informaciją? Kuri bus prieinama ne tik teisėsaugai, bet ir telekomunikacijų bendrovių darbuotojams?
Jie tai aiškina taip, esą „kol tie įrašai nėra naudojami, tol ta informacija nėra renkama, o tik saugoma“. Ir ar pirmas kartas, kai dedama ant Konstitucijos?
Kas čia per žodžių ekvilibristika? Taigi ji renkama 😀 Kaip gali saugoti informaciją, jos prieš tai nesurinkęs?
Bando išsisukti tarytum teisėsauga jos aktyviai nerenka. Betgi kitas subjektas -- telekomunikacijų bendrovės -- tuos duomenis tiesiogiai kaupia, nors Konstitucijoje jokių išimčių nenumatyta. Kas užtikrins, kad tų bendrovių darbuotojai neims šniukštinėti, o gal net susigundys parduoti informaciją už solidų atlygį? Kaip kažkada nutikęs skandalas su Sodros duomenimis.
Na čia tai duoda. Grįžtam į tarybinius laikus.
Truputį patikslinsiu, dar kartą suklydau. Visgi žinučių turinio kaupimo šis įstatymas nenumato. Oficialiai kaupiama bus tik informacija apie tai, kur, kam, kada skambinote, rašėte, etc..
O dėl to, kad renkama ta informacija -- manau, kad mano niekam nieko nesakantys žodžiai apie tai, kad telefonų kompanijos turi visus pokalbių (pačių pokalbių) įrašus už maždaug 5 paskutinius metus, niekam nieko nepasakys 😛
O koks jiem skirtumas, pasako, kad nerenkama, o tik saugoma, „mes darysim savo, o ką jūs mum?“ Orweliški laikai ateina. O dar kokia tikimybė tiesiog buitinių atvejų -- jau yra, berods, buvę, kad priėjimą prie tokių įrašų/klausymųsi turėjęs vaikinas ėmė sekt buvusią merginą (lyg tai ne ta paskirtis, ar ne?? O kas sukontroliuos?) ir pan. Visko prigalvot galima.
Buvo ne vienas toks atvejis. Ir, kiek atsimenu, buvo ir panašus skandalas su Omnitel ir berods kažkokiu seimūnu, kuris buvo labai sparčiai ir tyliai užgniaužtas.
Pacituosiu: „rašykit laškus“ 😀
O ar labai tai skiriasi nuo to, kad jau seniai (ir tikriausiai be jokių įstatymų) esame kiekviename žingsnyje filmuojami -- parduotuvėse, gatvėse ir pan. Eini pro kokio bonzos namą, kamera taip ir sukasi tau įkandin. Na ir kas? Ėjau ir nuėjau. Jei aš nesiruošiu rautis į jo teritoriją, kodėl man turi rūpėti, kad liksiu tame vaizdo įraše? Kuo man tai gali pakenkti?
Taip ir čia. Jei asmuo nepaklius į teisėsaugos akiratį, niekas ta informacija apie jį nesinaudos. O jei paklius -- tai ir gerai, kad apie jį turima informacijos, palengvins teisingumo vykdymą. Juk dėl to tas ir daroma tikriausiai?
Aš ir pati tam nepritariu, bet pamėginau „išklausyti ir antrąją pusę“.
Viešai būtent tokia sekimo nauda ir yra skelbiama. Problemos yra dvi: viena vertus, visi nebūtini piliečių kontrolės įrankiai anksčiau ar vėliau būna panaudojami, antra vertus, kyla ir klausimas -- kam išties reikalingi totalinės piliečių kontrolės įrankiai?
Tai gal pasitikim zmoniu padorumu ir geranorishkumu ir spynu nededam i duris nuo namu? Ar raktu kopijas iskart teisesaugai iteikiam, kad galetu po triusikus pasiraust? 🙂
Apie žmonių padorumą čia nekalbėkim, atskira tema. Bet taip, įstatymas susijęs su valstybės ir jos teisėsaugos padorumu. Teisinėje valstybėje toks įstatymas neturėtų piliečių gąsdinti, bet Lietuvoj, sutinku, turim kitą realybę.
Vadinasi, išeina taip: įstatymas blogas todėl, kad jis vis tiek bus pažeidinėjamas. Bet dėl to ne įstatymą reikia kritikuoti, o mūsų valstybės politinę kultūrą.
Kaltinti abstrakčią „politinę kultūrą“ dėl įstatymų pažeidinėjimų ar „teisinę valstybę“ apibrėžti „kultūriniais“ o ne teisiniais kriterijais -- vargu, ar būtų logiška. Yra atsakingi už įstatymų leidybą žmonės, yra atsakingi už įstatymų priežiūrą žmonės. Taigi, jie ir atsakingi. Ir būtent įstatymai, o ne kultūrą nustato, kas yra teisėta, o kas -- ne. Todėl ne kultūrą reikia kritikuoti, o įstatymų leidžiančiąją bei vykdančiąją valdžias.
Sakydama „politinė kultūra“, turėjau omeny moralinius valstybės pamatus – ar valstybės pareigūnai, kuriems ta informacija pagal pareigas bus prieinama, naudos ja neleistinai ar nedarys to. Būtent tai ir turėtų būti piktinimosi objektas – neteisėtas jos naudojimas, o ne iš principo rinkimas, pagrįstas įstatymu, kuris, reikia manyti (sveikas protas viliasi), griežtai reglamentuos, kokiomis aplinkybėmis informacija gali būti panaudota. Jei ne, tada, žinoma, reikia piktintis įstatymu.
Jei manome, kad mūsų valstybėje įmanoma prieš žmogų, kuris nėra padaręs jokių nusižengimų ir nėra dėl jų įtariamas, panaudoti informaciją, kiek kartų jis kam skambino ir kiek parašė žinučių, tai tokioj valstybėj žmogų galima sudoroti ir be jokių įstatymų – kaip Kafkos „Procese“. Tokia prognozė man pasirodė per niūri, nors gal ir klystu. Kol nesusiduri – nežinai.
Suprantu. Tik manau, kad kultūra irgi ne iš niekur atsiranda, o turi būti ugdoma. Ir tai vėlgi viena iš valdžios pareigų (religija gi pas mus atskirta nuo valstybės, tiesa?)
Apie spynas atskirai pasakysiu: tam tikros normos, apibrėžtos, kaip kažkokie ten techniniai reikalavimai ir standartai spynų gamintojams yra (tiesa, negaliu pasakyti, ar taip yra Lietuvoje, bet faktas, kad tai yra krūvoje kitų šalių, kur spynos gaminamos), dėl to bet kuri spyna gali būti lengvai atrakinta tam tikrais visrakčiais. Būtent tuo nusikaltėliai ir naudojasi. Ar jūsų nestebina, kaip nusikaltėliai atrakina tas „milijardus“ kombinacijų turinčias spynas per keletą minučių ar net sekundžių? 😉