Languota suknele apsirengus, eina pro būrį žmonių Buchenvaldo kekšė – ji visų dėmesio centre.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Ilse Koch? Girdėjau, kad buvo vadinama „Buchenvaldo ragana“, bet, kad kekšė, tai naujiena 🙂
In addition, she was known as „The Witch of Buchenwald“ („Die Hexe von Buchenwald“) by the inmates because of her sadistic cruelty and lasciviousness toward prisoners. She is also called in English „The Beast of Buchenwald“ and „The Bitch of Buchenwald.“[2]
http://en.wikipedia.org/wiki/Ilse_Koch
nebent bitch, o ne whore 🙂
Žiūrint į tokias nuotraukas man visada prisimena tas „the banality of evil“. Nėra jokių Sauronų ar Šėtonų -- viską, kas baisiausia, padaro paprasčiausi, kartais visai pilki žmonės.
Iš vienos pusės, nemaloni ir žiauri, kaip reta, buvo moterėlė. Jos vyrą, Buhenvaldo ir po to Maidaneko komendantą, beje, esesininkų garbės teismas nuteisė ir sušaudė… Ji buvo teisiama kartu su juo.
Iš kitos pusės, kiek domėjausi, visgi tapo tam tikrų legendų auka -- pripaišė jai po karo visokių fantazijų su tais odos gaminiais iš žmogaus odos ir pan.
Tai berods wiki ir rašoma, kad buvo nuteista, po to išteisinta neradus pakankamai įrodymu, po to vėl nuteista.
Šiaip aš nesiryžčiau vertinti, bet jei tai tiesa, tai toks kanibališkas elgesys mažai turėtų precedentų šiuolaikinėje Europos istorijoje.
na galbūt, bet kitą vertus „Žmonių oda knygoms aptaisyti buvo vartojama jau 16-ame šimtmety. Vienoj senoviškų knygų bibliotekoje yra žmogžudžio gyvenimo aprašymas ir tas aprašymas yra aptaisytas jo paties oda, nulupta jam įvykdžius mirties bausmę. Prancūzų revoliucijos laikais žmonių odos vartojimas knygų apdarams buvo ypatingoj madoj. Viename Paryžiaus muziejų yra išstatyta 1793 metų Prancūzijos konstitucija su žmogaus odos apdarais. Imperatoriaus Karolio V istorija taip pat žmogaus oda aptaisyta. Knygų apdarams daugiausia būdavo vartojama pasmerktų mirti nusikaltėlių oda. Bet būdavo atsitikimų, kad žmonės laisvu noru paskirdavo savo odą šiam tikslui. Garsaus prancūzų astronomo Flamariono bibliotekoj vienas tomas jo veikalo “Dangaus kūnai” yra aptaisytas tūlos grafienės oda.“ (N.Mikučionis „Retos knygos ir keisti laikraščiai“, http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=123), o taip pat yra internete užuominu, kad fašistinėje Vokietijoje iš žmogaus odos menininkai kurpdavo pirštines, ja aptraukdavusius šviestuvus ir t.t.
„Paryžiaus muziejuose užtinkame net į žmogaus odą įrištas knygas. Plikų pakaušių, ypač dar testamentu paskirta oda knygų Įrišimui, sakoma, yra pati geriausia.“ http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=2834&Itemid=239 ir t.t.
Taigi ne apie Viduramžius kalbu… ))
ale man pasirodė, kad jinai šioj nuotraukoj levituoja. ir žvilgsniu tik gręžia, tik gręžia. tikrai kad bwitch.
Pingback: Ilse Koch jaunystėje « Rokiškis