Buchenvaldo kekšė

Languota suknele apsirengus, eina pro būrį žmonių Buchenvaldo kekšė – ji visų dėmesio centre.

Ilse Koch

Ilzė Koch, Buchenvaldo ragana, taip pat vadinta ir Buchenvaldo kekše

 

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

10 thoughts on “Buchenvaldo kekšė

    1. bamba

      In addition, she was known as „The Witch of Buchenwald“ („Die Hexe von Buchenwald“) by the inmates because of her sadistic cruelty and lasciviousness toward prisoners. She is also called in English „The Beast of Buchenwald“ and „The Bitch of Buchenwald.“[2]
      http://en.wikipedia.org/wiki/Ilse_Koch

      Reply
  1. maumaz

    Žiūrint į tokias nuotraukas man visada prisimena tas „the banality of evil“. Nėra jokių Sauronų ar Šėtonų -- viską, kas baisiausia, padaro paprasčiausi, kartais visai pilki žmonės.

    Reply
  2. zeppelinus

    Iš vienos pusės, nemaloni ir žiauri, kaip reta, buvo moterėlė. Jos vyrą, Buhenvaldo ir po to Maidaneko komendantą, beje, esesininkų garbės teismas nuteisė ir sušaudė… Ji buvo teisiama kartu su juo.
    Iš kitos pusės, kiek domėjausi, visgi tapo tam tikrų legendų auka -- pripaišė jai po karo visokių fantazijų su tais odos gaminiais iš žmogaus odos ir pan.

    Reply
    1. sig_tyr

      Tai berods wiki ir rašoma, kad buvo nuteista, po to išteisinta neradus pakankamai įrodymu, po to vėl nuteista.
      Šiaip aš nesiryžčiau vertinti, bet jei tai tiesa, tai toks kanibališkas elgesys mažai turėtų precedentų šiuolaikinėje Europos istorijoje.

      Reply
      1. linuzhe

        na galbūt, bet kitą vertus „Žmonių oda knygoms aptaisyti buvo vartojama jau 16-ame šimtmety. Vienoj senoviškų knygų bibliotekoje yra žmogžudžio gyvenimo aprašymas ir tas aprašymas yra aptaisytas jo paties oda, nulupta jam įvykdžius mirties bausmę. Prancūzų revoliucijos laikais žmonių odos vartojimas knygų apdarams buvo ypatingoj madoj. Viename Paryžiaus muziejų yra išstatyta 1793 metų Prancūzijos konstitucija su žmogaus odos apdarais. Imperatoriaus Karolio V istorija taip pat žmogaus oda aptaisyta. Knygų apdarams daugiausia būdavo vartojama pasmerktų mirti nusikaltėlių oda. Bet būdavo atsitikimų, kad žmonės laisvu noru paskirdavo savo odą šiam tikslui. Garsaus prancūzų astronomo Flamariono bibliotekoj vienas tomas jo veikalo “Dangaus kūnai” yra aptaisytas tūlos grafienės oda.“ (N.Mikučionis „Retos knygos ir keisti laikraščiai“, http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=123), o taip pat yra internete užuominu, kad fašistinėje Vokietijoje iš žmogaus odos menininkai kurpdavo pirštines, ja aptraukdavusius šviestuvus ir t.t.
        „Paryžiaus muziejuose užtinkame net į žmogaus odą įrištas knygas. Plikų pakaušių, ypač dar testamentu paskirta oda knygų Įrišimui, sakoma, yra pati geriausia.“ http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=2834&Itemid=239 ir t.t.

        Reply
  3. Pingback: Ilse Koch jaunystėje « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *