Ir vėl apie lūkesčių ekonomiką. Ir NT, ir krizę

Vat kai kurie pareiškė, kad nesuprato, kaip ta lūkesčių ekonomika veikia. Tai vat, paprasčiau papasakosiu.

1. Į Afrikos kaimą atvyko turtingas amerikietis, kuris pareiškė: "perku beždžiones po 10 dolerių". Beždžionių pilna, negrai apsidžiaugia, pradeda pridavinėti amerikonui jas didžiuliais kiekiais ir jaučiasi taip, lyg jų kaimas pakliuvo į rojų. Prasideda negrų kaimo ekonominis stebuklas.

2. Beždžionių kiekis sumažėjo. Pagauti jas jau darosi sunku. Taigi, amerikietis negrams pareiškė, kad supirkinės beždžiones jau po 20 dolerių. Negrai apsidžiaugė, ėmė dar aktyviau gaudyti beždžiones. Paskutines pardavė amerikonui netgi po 25 dolerius. Suklestėjo beždžionių prekyba – negrai ėmė jas supirkinėti iš aplinkinių kaimų. Visgi, ir ten greitai beždžionės baigėsi. Gudresni negrai ėmė steigti beždžionių veisimo fermas.

3. Amerikonas paskelbė, kad plečia savo įmonę ir važiuoja steigti supirkimo punktų kitur, bet kad žada padidinti kitų beždžionių supirkimo kainą iki 50 dolerių. Ir išvažiavo, vietoj savęs palikdamas valdytoją.

4. Valdytojas pasiūlė negrams biznį: "chebra, kol valdytojo nėra, mes jį apšausim – pirkit iš manęs jau anksčiau supirktas beždžiones po 35 dolerius, o paskui, kai amerikonas sugrįš, parduosit jam jau po 50". Liaudis apsidžiaugė – puikus būdas užsidirbti dar daugiau. Įkeitė žemę, pardavė visą turtą, pasiskolino pinigų iš to paties valdytojo ir supirko visas beždžiones jau po 35.

5. Kitą dieną valdytojas išvažiavo paskui tą patį amerikoną. O negrai liko be pinigų ir dar su didžiulėmis skolomis. Bet užtat beždžionių turi dar daugiau, nei iki tol.

—————

Tai vat tiek jums apie lūkesčių ekonomiką, nekilnojamąjį turtą ir krizę.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

69 thoughts on “Ir vėl apie lūkesčių ekonomiką. Ir NT, ir krizę

  1. zeppelinus

    Pabaiga 4 punkte nusimušė…
    4. Valdytojas pasiūlė negrams biznį: „chebra, kol valdytojo nėra, mes jį apšausim -- pirkit iš manęs jau anksčiau supirktas beždžiones po 35 dolerius, o paskui, kai amerikonas sugrįš, parduosit jam jau po 50″.
    Liaudis apsidžiaugė -- puikus būdas užsidirbti dar daugiau. Įkeitė žemę, pardavė visą turtą, pasiskolino pinigų ir supirko visas beždžiones jau po 35 iš to paties valdytojo .
    5. Kitą dieną valdytojas išvažiavo paskui tą patį amerikoną. O negrai liko be pinigų ir dar su didžiulėmis skolomis. Bet užtat beždžionių turi dar daugiau, nei iki tol.

    Reply
  2. vklase

    tamista cituoji šios dienos vido jankausko tekstą Verslo klasėje -- ar čia tieiosg mintys vienodai vaikšto?

    Reply
            1. rokiskis Post author

              Gili ekonominė tiesa. Tarp kitko, yra ir dar vienas anekdotas, apie padvėsusį asilą. Bet jis šiam atvejui sunkiau pritaikomas.

              Reply
                1. rokiskis Post author

                  Ten truputį kitas buvo 🙂
                  Turėjo žmogelis asilą. Gyveno iš jo. Bet asilas padvėsė. Sėdi žmogelis ir verkia. O pro šalį eina žydelis. Sustojo ir sako:
                  -- Neverk, atiduok man tą asilą, o aš tau padėsiu, gausi 20 procentų.
                  Atidavė žmogelis asilą, galvoja -- visvien nieko iš to asilo gero. O žydelis bent dvėselieną kur išmes, vargti nereiks.
                  Po savaitės ateina žydelis pas žmogelį ir duoda 1000 litų. Žmogelis ir klausia:
                  -- O tai kaip čia dabar taip?
                  -- Taigi miestelyje loteriją surengiau, sako žydelis. Pardaviau krūvą bilietų po litą, visi galėjo laimėti asilą -- sako žydelis.
                  Žmogelis nustemba dar labiau:
                  -- Bet asilas gi padvėsęs?
                  -- Tai tam, kuris išlošė, -- paaiškina žydelis, -- aš tiesiog grąžinau pinigus.

                  Reply
                  1. vklase

                    o dar yra senas apie prognozes beigi prognostikus (bet sako, kad tikras):
                    tipas pranašaudavo (tais laikais nebuvo šitų ultragarsų) moteriškėms, kas gims -- sūnus ar dukra. už pinigus.
                    jeigu nepataikydavo -- pinigus sąžiningai grąžindavo.

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Bijau, kad kaip tik ne ekspertų. Pastebiu vieną reiškinį -- ekspertai visąlaik vertina kitus pagal save. Ir nei už ką netiki, kad kas užkibs ant tokio idijotiško kabliuko. Vat ir sėdi basi.

    1. zalias_bebras

      Čia tiesiog senas bajeris, kuris vaikšto po internetą, retkarčiais išlįsdamas. Kažkur turėjau originalų -- anglišką tekstą. 🙂

      Reply
    1. rokiskis Post author

      Pirmiausiai reikia, kad negrai skolas atiduotų. Nes kitaip gausis pelno nenešantis skolos didinimas. Kita vertus, kai tik negrai taps pajėgiais vėl mokėti, amerikonas grįš. Taigi aukso gysla 🙂

      Reply
    1. rokiskis Post author

      Skiriasi tiktai mąstai. O procesas -- tas pats. Butai branKZ, beždžionės branKZ, nafta branKZ, ekonomika auKZ, etc. 🙂

      Reply
        1. skimas

          Na tada paaiškink keliais žodžiais esmę. O jei negali to padaryt keliais žodžiais, tai tada mano manymu tai irgi jau spekuliacijos 😉

          Reply
          1. zalias_bebras

            “Tamsta esate chamas. Tamsta gausite į snukį“ (c)
            Nes mėtote čia man dabar iššūkius ir verčiate mane nusikratyti tingulio “ant pirštų“ aiškinti tai, ką geriau padarytų mano minėta Starka. 🙂
            Ar reikia aiškinti, kuo skiriasi lochotronas nuo elementarios prekybos, tarkime?
            Istorijoje su beždžionėmis buvo aiškus sukčiavimo atvejis, sužaidžiant ant žmonių godumo. Čia ne verslas. Čia -- BK.
            It’s a scam baby it’s a fucking scam.
            It’s a scam baby it’s a fucking scam.
            I gotta steal yo’ money baby and you ain’t gonna complain ’bout tha’
            ‘Cause it’s a scam baby it’s a fucking scam.
            (“Davydoff blues“ by Petrikas in Da Jail)
            Lūkesčių ekonomikoje rinkos dalyvių lūkesčiai (emocijos, prognozės, gandai ir t.p.) stumia rinkos kainas viena ar kita kryptimi, koreguodamos pasiūlos (S) ir paklausos (D) metu susidarančią pusiausvyros (E) kainą (pagal klasikinę ekonomikos teoriją). Lūkesčių ekonomika, kaip ir nagrinėtina su tuo kartu dar ir žaidimų teorija ekonomikoje, nepaneigia klasikinės, o ją papildo, atsakydama į klausimą, kodėl kitąkart būna didesnė ar mažesnė paklausa, įtakojanti kainą, kai S ir D susikirtimas teoriškai turi nustatyti apskaičiuotą E. Maža to, S ir D iš esmės yra tiesės, tačiau ekonomikos teorijoje yra užsispyrusiai vadinamos kreivėmis.
            Rokiškio postringavimai artimesni būtų burbulų teorijai, o ne lūkesčių (bet vis tiek -- tame “verslo plane“ yra nusikalstamos veiklos, o ne verslo požymiai). Tačiau šią įvedė į apyvartą George Soroš, kuris tokio lygio ekonomistu (turi PhD!) per se pripažįstamas nėra, nepaisant jo tiesiai knygose, parašytose, beje, pagal visas akademines taisykles, to ir norėtų.
            Nepaisant to, jo mintys ir paaiškinimai nepaneigia fakto, kad tiek “rinkos fundamentalistai“, tiek ir “marksistai“ (jo sąvokos) nepaaiškina burbulų susidarymo priežasčių ir prielaidų. Taip, cikliškumą paaiškina, o kodėl -- neatsako. Tiesa, marksistai ir fundamentalistai -- tie patys liberalai, tad keista būtų manyti, kad iš šio požiūrio taško galima paaiškinti dalykus, kurių tas pats modelis, nors ir keičiant parametrus, neįgalus paaiškinti. Nes ir tėra tik modelis. Čia aš apie Sorošo teorijų vertingumą tik.
            Sekate mintį?… 😉
            Nesekate. Ir gerai.
            Nes reikia šiek tiek pabrūžinti akademinį suolą, paspanginti akutes bibliotekose knygeles vartant, padžiovinti smegenėles ir versti kaukuolikę prakaituoti, ir dar ne vieną musę kąsti, kad suprasti, kiek tame reikia studijuoti ir gilintis, nes nutampyti keliskart peršviesti ir špargalkėmis paversti konspektai iš pirmo kurso ekonomikos studijų nepadės. Bendram išsilavinimui? Gal. Bet moksle reikia žinoti “checks and balances“, kad diskutuoti, o to “iš bendro“ prakusti, deja -- nepavyks.
            O Rokiškis kaip visada savo amplua -- provokuoja. Pakeičia faktus argumentais, šiuos -- nuomone, o šią -- pateikia kaip akademinę tiesą ar teoriją. Linksminasi, kitaip tariant. Con artist. 😉
            Kartais “pataiko“. Dažniausiai -- visai to padaryti nesiekia, būkim biedni, bet teisingi. Būna kartais paskaityti įdomu. Kad ir klaikybes apie bebrus. Bet, jei nesi gilinęsis, tai kaip jo kad ir ekonomikos teorijose suprasi, kad bebrai mėsėdžiai -- tėra jo grynas išmislas ir pokštas? 🙂
            Man žinai, kas dar patinka -- jis tą daro LABAI NUOŠIRDŽIAI! 🙂
            O aš vertinu nuoširdumą.
            Čia komplimentas, jei ką. 🙂

            Reply
            1. popas

              „verčiate mane nusikratyti tingulio “ant pirštų“ aiškinti tai, ką geriau padarytų mano minėta Starka“ -- o tai čia kiek starkos išgert reikia? 🙂

              Reply
            2. rokiskis Post author

              Dėkui, Žaliasis Bebre, už malonius žodžius 🙂
              O dėl skirtumo tarp nusikalstamos veiklos beždžionių atveju ir tokių procesų, kaip NT burbulas -- taip ir neįvardinote. Galiu tik pastebėti, jog vienintelis skirtumas -- tai, kad beždžionių atveju veikia vienas verslininkas, o NT atveju -- visa grupė. Bet pastarosios veiksmai suderinami (tam nei nereikia sąmokslo teorijos) dėl elementarios priežasties -- visi jie žaidžia vieną ir tą patį žaidimą (butai branKZ), netgi būdami konkurentais. Tai tas pat, lyg 10000 amerikonų vienu metu surengtų tokį lochatroną 10000 Afrikos kaimų -- tiesiog nusižiūrėję vienas nuo kito. Ir dar vienas kitą per tą lochatroną apgautų.
              O apie „skirtumus“ tarp lūkesčių ekonomikos ir sukčiavimo su beždžionėmis, pasakysiu jūsų paties žodžiais: rinkos dalyvių (negrų) lūkesčiai stumia beždžionių kainas didėjimo kryptimi, koreguodami pasiūlos ir paklausos metu susidarančią beždžionių pusiausviros kainą 🙂

              Reply
              1. neplautos_k

                Mano subjektyvia nuomone, niekas nesiginčija, kad NT burbulas (kaip, beje, ir naftos kaina už 140 dolerių) didžia dalimi nulemtas spekuliacijomis (tiksliau, kai kieno gobšumu) ir lūkesčių teorija čia mažai veikė.

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Tas pats velnias 🙂 Jei nepastebėjote, tai suprantu, kodėl -- paprasčiausiai nėra ribos tarp spekuliacinės ekonomikos ir lūkesčių ekonomikos. Iš esmės, tik vertinimo (gera-bloga) skirtumai.

                  Reply
                  1. neplautos_k

                    Labai grubiai savo požiūrį išdėstyčiau taip: kadangi manau, kad ekonomika vystosi cikliškai, tai natūralus cikliškumas laikytinas lūkesčių teorija, o dirbtinis -- spekuliacija. Pastaroji iš esmės yra trumpalaikė (čia aš atveriu visus kelius ilgai, nuobodžiai ir, blogiausia, be pabaigos diskusijai, kas yra trumpas ir kas yra ilgas laikotarpis :))

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Dirbtinį cikliškumą labai keblu būtų pagrįsti. Tam reiktų tikėti sąmokslo teorija. Praktikoje abiem atvejais išties veikia tie patys dalykai -- lūkesčiai sutampa ir kainos eina aiškia linkme 🙂

              2. zalias_bebras

                Nusikaltimo sudėčiai reikia means rea ir actus reus. NT burbulo atveju apart sąmokslo teorijos, means rea neįrodyta, o tuo remiamasi netgi įvartinant veiksmus kaip actus reus.
                Ne paprasčiau juos visus (buržujus, spekuliantus, NTyšnykus ir pan.) tiesiog pakarti arba kulką į pakaušį -- ir po ledu?

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Sutinku su tamsta, kad prieš tai dar reiktų įrodyti, esą beždžionių supirkėjai vykdė kokius nors nusikalstamus veiksmus 🙂

                  Reply
                2. rokiskis Post author

                  Tarp kitko, išties, kaip teisingai išsireiškėte, kol nėra įrodyta, kad penis erectus, tol vienareikšmiškai įvardinti actus copulatio per rectus negalima. Būtent todėl reiktų įvardinti, kas gi iš šitos mūsų Lietuvėlėj vykstančios fantasmagorijos išlošia.

                  Reply
            3. skimas

              >Sekate mintį?… 😉
              Nesekate. Ir gerai.
              Manau čia ir yra esminė tavo „labaidaugraidžių“ atsakymo mintis (na tekstas iš daugiau kaip penkių sakinių man etiesiog vargina). Ir kaip sako mano vienas geras draugas apie ekonomistus -- jie gali pasakyti kas buvo, bet negali pasakyti kas bus, taigi čia ne ekonomika o elementariausia istorija 😉

              Reply
                1. rokiskis Post author

                  Tarp kitko, Skimo pastebėjimas nuveda į gan gilias filosofines gilumas 🙂 Ekonomika išties turi gan mažai logikos, o vidinių prieštaravimų -- gyvą velnią. Tad daugeliu atvejų nieko kito ir nelieka, kaip tik reflektuoti praeities įvykius ateitin.

                  Reply
                  1. zalias_bebras

                    Ekonomika yra socialinis mokslas, ne tikslusis. Kai pas mus matematikai apsimeta ekonomistais, tai paskui ir gaunasi “istorinės refleksijos“. Ekonomikos mokslo paskirtis ne tame.

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Bebre, nuo tada, kai matematikai padarė proveržį lingvistikoje, vargu ar liko nors vienas mokslas, kur be matematinių metodų galima būtų apsieiti.
                      Vat kitas klausimas -- tai ar tie ekonomistai sugeba taikyti matematinius metodus efektingai, plačiai ir lanksčiai, ar apsiriboja tiktai tuo, kad pabando viską suvesti į kokią nors vieną buką funkcinę (geriausiai -- tiesinę) priklausomybę. Deja, dažniausiai buki matematikos taikymo bandymai ir būna :-/

                    2. skimas

                      >vargu ar liko nors vienas mokslas, kur be matematinių metodų galima būtų apsieiti.
                      Na pas mus Lietuvėlėj kažkaip labiau populiaru taikyt aritmetinius metodus, iš serijos pakelsim PVM 2%, dabar surenkam tiek, tad ateity surinksim lygiai 2% daugiau… labiau nei graudu. Nors visgi aritmetika matematikos dalis, kas pasakys, kad netaikomi matematiniai metodai :)))
                      Vat Bebras, ištikimasis konservatorių fanas, jau pradėjo imt algą vokelyje, tai ką jau šnekėt apie kitus visokių ten Spaskių ir Taksių gerbėjus? Žiauru.

                    3. rokiskis Post author

                      Tarp kitko, čia tai jau nuostabus pastebėjimas: išrinko konservatorius ir ėmė nuo jų slėpti mokesčius. Tokio tipo reiškiniai vadinami piliečio santykiais su valstybe.
                      Nors, negaliu pasakyti, kad aš kuo nors geresnis. Tol kol Kubilas napakliuvo valdžion, tikėjausi, kad konservai bus bene geriausias pasirinkimas. Dabar gi galvoju, kad geriau jau už paksuolius būtų balsuot.

                    4. rokiskis Post author

                      Jo. 2 procentais pakelsim -- surinksim 2 procentais daugiau. o 20 procentų pakelsim -- surinksim 20 procentų daugiau. O 200 procentų pakelsim -- surinksim 200 procentų daugiau 🙂 Tarp kitko, kolchozizacija Lietuvoj panašiai buvo daroma -- formaliai leido turėti nuosavus ūkius, bet apmokestino tiek, kad už skolas žemę nusavindavo, o pačius ūkininkus paskui tiesiai į Sibirą veždavo. Viskas teisėta, kaip sakant.
                      Šiaip tai manau, jog būtų galima gan neblogai pamodeliuoti vietinę ekonomiką, taikant kokias nors Markovo sekas ar pan., būtų galima gauti gan realistišką modelį. Bet bijau, kad ir Vakarų ekonomistai iki to dar nelabai priaugo, pakankamai sudėtinga tai. Ką jau čia apie mūsiškius kalbėt :-/ Nors… Draudimo įmonės visai sėkmingai tokius metodus naudoja, tiesa, kitiems dalykams 🙂

                    5. skimas

                      Man tai užkliuvo tai, kad pvz. Jungtinės Karalystės valdantieji (šiuo metu berods irgi konservatoriai) mąsto visiškai priešingai mūsiškiams -- jie PVM’ą mažina skatindami vartojimą ir taip tikėdamiesi jo surinkti ne mažiau nei iki tol.

                    6. rokiskis Post author

                      Na, šiaip tai gal jie ir nesitiki surinkti tiek pat PVM, bet taip jie skatina ekonomikos aktyvumą, nes, kaip žinia, krizės sąlygomis verslas ima dusti ir mirti. Mūsiškiai gi tuo tarpu dar labiau pridusins visus. O ko čia, kaip sakant. Gera proga dar labiau atrišti rankas visokioms vilprekyboms.

                2. skimas

                  Na aš nežinojau, kad tamsta negalėsi pagrįst savo teiginių 😉
                  O draugo iš Rokiškio terminas „lūkesčių ekonomika“ (na gal čia ir ne jo terminas, aš tiesiog tais reikalais labai nesidomiu) man pasirodė labai gerai apibūdinantis krizės priežastis. Pavyzdėlis su beždžionėmis aišku primityvus, bet visgi jis parodo, kad būtent lūkesčiai dirbtinai sukelia kainas. Aha, sako pasaulinė krizė atėjo, visiems ėmė trūkt pingų. Na paaiškink tu man asilėnui, kaip taip gali atsitikti, kad ėmė trūkt finansų??? Šiaip jau elementariai mastrant gali taip atsitikt, kad kažkam ima trūkt lėšų, bet tada jos susikaupia kitose rankose. O kaip taip gaunasi, kad finansų ima trūkti visiems? Vadinasi finansai buvo virtualūs (geriausias virtualių finnasų pavyzdys -- akcijos) ir be abejo išpūsti, niekuo nepadengti ir nepagrįsti, tik lūkesčiais ir tikėjimu. Taip su bezdžionėm neapsieita be spekuliacijų, bet deja pasaulio ekonomikoj spekuliacijos irgi yra geras įnagis pralobti (ar nurašyti skolas), kuriuo beje visi ir naudojasi.

                  Reply
                    1. skimas

                      Ne, aš tiesiog iki gūglės dar nedaaugau, bo pastebėjau, kad gūglė pasidarė akademinės visuomenės „argumentu“. O Božeš’, Božeš’ kuda katitsia mir?!

                    2. rokiskis Post author

                      al
                      Žalias Bebras tiesiog turėjo omeny, kad lūkesčių ekonomika -- tai gan seniai atsiradęs dalykas, per gūglą apie ją nemažai galima rasti 🙂

  3. Anonymous

    jeigu jeigu apie lūkesčius, o ne apie spekuliacija, bet visgi ir ne apie ekonomiką, o apskritai apie negatyvo ir pozityvo grandininę įtaką viskam, tai visiems vaikams, o ypač ne vaikams rekomenduoju Kazys Saja „Pasaka apie du karalius“. Vilnius, Vaga, 1981 (Kaunas : K. Požėlos sp.). -- 18 p. (gavau šią knygelę lopšelyje, bet tik neseniai supratau, kad ten iš tiesų gudriau už visus traktatus. paprastai, pamokančiai ir iš esmės).

    Reply
        1. linuzhe

          pirma dalis prasideda apie piktą karalių, kuris subara vėžiką, vėžikas grįžęs žmoną, kad prisvilino košę, tada ta pati pikta atmosfera seka nuo šuns, katino iki pat pelių.
          antra knygutės dalis pasakoja lygiai tą pačią istoriją kokia ji galėjo būti -- karalius nepiktas, vėžikas irgi mandagus ir t.t. kai rasiu kur pasiskolinti (nes manoji liko kitam mieste), tai perrinksiu tekstą ir įmesiu į savo lj.

          Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *