Apie panikos įtaką ekonomikai

Taigi, savaitgalį buvo nuostabi panika. Tokia, kad netgi saugumiečiai ieško tą paniką paskelbusio seimūno K. Glavecko ir jo neranda (tarp kitko – tai dar didesnė nuostabybė, tiesa?). Seniai Lietuva tokią bematė.

Tai vat, panikų įtakos ekonomikai tikėtojai, pasakykit man nors vieną įmonę, kuri dėl šitos panikos subankrutavo? Priminsiu, kad Lietuvoje registruota gerokai daugiau, kaip 50 tūkstančių įmonių (gal net ir 100 tūkstančių bus).

Nagi? Kur įtaka ekonomikai?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

12 thoughts on “Apie panikos įtaką ekonomikai

          1. zalias_bebras

            O tamsta kalbate apie devalvaciją ar valiutos keitimą? Nes valiutos keitimas vyko ne dėl zloto kritimo ir poreikio apsipirkti Lenkijoje, bet dėl devalvacijos grėsmės. Buvo ne tik valiuta keičiama -- buvo indėliai atsiimami.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Aš kalbu apie paniką, dėl kurios prasidėjo masinis valiutos keitimas.
              Apie masinį indėlių atsiimdinėjimą negirdėjau.
              Taigi, ar buvo bankrotų arba kitos aiškios įtakos ekonomikai?

              Reply
                1. rokiskis Post author

                  Koks skirtumas, dėl ko kilo panika? Tai tik šiaip juokinga.
                  Bet vat man toks klausimas, kokia tosios nuvalkiotos panikos įtaka ekonomikai? 🙂

                  Reply
                  1. zalias_bebras

                    Jei šiuo konkrečiu atveju, tai bankai Glaveckui padėkos -- rašiau.
                    Jei plačiau, kalbant apie ekonomiką, tai šis epizodas rodo labai didelį nepasitikėjimą nacionaline valiuta ir finansų bei ūkio valdymo organais: LB, Vyriausybe, FinMin ir pan. Tai įtakos ir įmonių bei piliečių elgseną, kuri įtakos ekonomikoje priimamus sprendimus: paklausą litams, atsiskaitymų pertvarkymą, siekį draustis valiutinę riziką.
                    Labai primityvus pavyzdys: debitiniai įsiskolinimai gali viršyti kreditinius, tačiau įmonė patiria likvidumo problemų ir, jei pritaikomos sankcijos, lenda link bankroto, nes jos debitoriai elementariai neskuba pervesti skolų, o šias lėšas perinvestuoja, didindami atsiskaitymo terminus.
                    Nepasitikėjimas nacionaline valiuta taip pat verčia pristabdyti ir nemažą dalį investicinių projektų, kuomet lūkesčiai apie devalvaciją verčia tikėtis įsigyjamų objektų ar įmonių nuvertėjimo.
                    Iš tikro, yra dar daugiau variantų. Bet juokingumo čia tikrai maža -- ypač įsibėgėjančio sunkmečio kontekste, kuomet Vyriausybė bando užtikrinti šalies mokumą ir numušti rizikingumo reitingus.

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Na, juokingumo čia netgi labai daug. Tik kad humoras juodas.
                      Taip ar anaip, matome, kad panika -- tik blogos situacijos simptomas, bet ne priežastis.
                      O atskirai dėl VSD -- prisiminkim kažkada buvusią panašią situaciją Latvijoje, kai anoji jau atsidūrė bankrote, bet valdžia viešai vis dar neigė. Tuo metu pas juos saugumiečiai irgi ėmė gaudyti „gandų skleidėjus“.

  1. Anonymous

    Šiaip tą paniką sukėlė blogo telefono principas. Pasakojo apie ratus, o išgirdo apie piratus. Saugumui reikėjo BNS konferencijos medžiagą peržiūrėti (žurnalistus). Juk nubėgo kas nors pirmas apie devalvaciją pranešti 🙂 Audra stiklinėj. Mačiau reportažą, atėjo diedukas 50 litų į eurus pakeisti. Galėtų žurnaliūgos jam dabar nuostolį kompensuoti, juk už „sensaciją“ honorarą gavo 🙂 Didžiuoji dalis žmonių nežino, kas tas yra. Gal diedukas pagalvojo, kad čia kokia ponia Devalvacija (kaip Vagnorius ir Šleževičius), kuri ateis ir pinigus eilinį kartą atims.
    Romas

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *