Dantys. IX skyrius

(Visi skyriai, pradedant pirmuoju, pasiekiami čia – http://rokiskis.popo.lt/tag/dantys/ )

Jurga klaidžiojo po mišką. Agnytė jau seniai buvo dingusi, o kai kas iš pažįstamų jau atsargiai užsiminė, kad reiktų už ją atlaikyti mišias. Vilniuje gyventi nebuvo prasmės – darbo nieks nesiūlė, o pati Jurga jo ir neieškojo. Todėl jau kuris laikas gyveno kaime. Ir kasdien vaikščiojo po mišką, vis kažko tikėdamasi… Gal būt – bent jau atrasti tą vaikinuką, pažiūrėti jam į akis ir paklausti. Tiesą sakant, ji nei pati nežinojo, ko ji paklaustų. Ir net nebuvo tikra, ar išvis kažko klaustų. Juolab, kad ir gandai jau sklandė, jog tas vaikinukas gal ir ne nusikaltėlis, o patsai tapęs auka. Jurga tiesiog per daug negalvojo apie tai – ji paprasčiausiai slankiojo po mišką. Viskas atrodė beprasmiška ir moteris jautė, kad miškas, pasiglemžęs jos dukrą, po truputį jau gviešiasi ir jos.

Temo. Šiandien Jurga nuėjo į kitą pusę, nei vaikščiojo pirmomis dienomis. Nuėjo gan toli – iki pat upelio. Ruduo jau artėjo, vakarais triukšmingai čirškė žiogai. Nors dieną gan kaitriai švietė saulė, į dienos pabaigą pakrapnojo smulkus lietutis, tad miške jau matėsi nežymiai kylantis rūkelis. Darėsi šaltoka. Pasimatė paupio alksniai. Jurga prisiminė, kad kažkur netoliese eina keliukas – juo grįžti namo galės ir naktį. Tiesiog, kad žinotų, iki kurios vietos nuėjo, nutarė prieiti prie upelio. Alksniai, takelis, pievutė – šioje, būdama paaugle, vasarą degindavosi su klasiokėmis. Iš pievutės vienišai kyšojo pagalys. Priėjusi arčiau, Jurga pamatė žemių kauburėlį ir iškart pajuto šaltuką viduje. Apsižvalgė, apėjo aplink, lyg ieškodama žmonių… Pastebėjo krūmuose numestą kašiką – tokį savo mamai pernai pirko „Kaziuko“ mugėje. Ir būtent tokį tądien išsinešė Agnytė.

Jau niekuo neabejodama, Jurga puolė rankomis kasti žemių kauburėlį, tačiau jau po kelių sekundžių pajuto skaudų drykstelėjimą per pirštus, ištraukė iš smėlio jau kruviną ranką – po žemėmis gulėjo aštrius, kaip peilio kraštus, turinti skardinė. Jurga staiga aprimo. Sveikąja ranka atsargiai pakapstė dar, aptiko celofaninių maišelių nuo bulvių traškučių, dar kelias skardines, kažkokių apipuvusių šiukšlių, žiebtuvėlį. Pasmirdo šūdais. Jurga atsistojo, nukratė rankas ir nuėjo prie upelio.

Buvo ramu. Upelis atrodė gerokai patvinęs. Tiesa, Jurga jau menkai prisiminė, kaip jis atrodydavo anksčiau. Kadangi krantas atrodė dumblėtas, ji peršoko ant kažkokių šakų kauburio, pasilenkė ir ėmė praustis. Ranka smarkiai kraujavo – buvo perrėžti ne tik du pirštai, bet ir delnas. Jurga stengėsi nuprausti rankas kuo geriau – buvo neramu, kad gali įsimesti kokia infekcija. Jau visai temo, virš upelio lėtai sklido rūko draizganos. Moteriai pasivaideno, kad kažkas ją stebi. Ji apsižvalgė, tačiau nieko įtartino nepamatė. Pagalvojo, kad apie radinį reikia pranešti policijai.

Grįžo į pievutę. Pakėlė kašiką. Truputį pavaikščiojo, prietemoje bandydama dar ką nors atrasti, tačiau jokių dukros pėdsakų nepastebėjo. Ranka kraujavo, skausmas tvinkčiojo ir maudė. Jurga vėl nusileido prie vandens, užlipo ant to paties kauburėlio ir ėmė praustis nuo rankos kraują. Staiga iš vandens išnirę nasrai griebė Jurgai tiesiai už gerklės ir įtraukė ją į vandenį.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

10 thoughts on “Dantys. IX skyrius

  1. linuzhe

    paskutinės pastraipos šioje dalyje gal ir nereikėjo. būtų pasibaigusi ši dalis „Pagalvojo, kad apie radinį reikia pranešti policijai.“, tai būtų likusi intriga, o dabar capt už gerklės ir viskas aišku, ramu. nebelieka įtampos.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *