Prieš pusantrų metų Šventojoje dukrai nupirkom kaučiukinį gauruotą šviečiantį burbulą. Tokį, kur tamposi, o sujudinus – šviečia. Manau, esat matę tokius. Taigi, jau po kelių mėnesių burbulas buvo žiauriai apdirbtas – guma, ant kurios jis kabaravosi, nuplėšta, o šviesuliukas viduje – sudaužytas, skilęs į kelias dalis, barškantis viduj. Nėra ten kam šviesti. Nei aš, nei antra pusė nuo to laiko negalim padaryti, kad tas burbulas imtų šviesti ir mirksėti, juolab, kad ir nėra kam – tas mirksintis daikčiukas, kaip minėjau, seniai sulūžo į kelis gabaliukus, o ir po to buvo negailestingai triuškinamas. O dukra – paima jį į rankas ir burbulas vėl ima šviesti ir mirksėti 🙂 Kiek bebandydavom – šitas mažas stebuklas pavyksta tiktai jai ir daugiau niekam kitam.
Štai taip vat.
