Vaikų stebuklai

Prieš pusantrų metų Šventojoje dukrai nupirkom kaučiukinį gauruotą šviečiantį burbulą. Tokį, kur tamposi, o sujudinus – šviečia. Manau, esat matę tokius. Taigi, jau po kelių mėnesių burbulas buvo žiauriai apdirbtas – guma, ant kurios jis kabaravosi, nuplėšta, o šviesuliukas viduje – sudaužytas, skilęs į kelias dalis, barškantis viduj. Nėra ten kam šviesti. Nei aš, nei antra pusė nuo to laiko negalim padaryti, kad tas burbulas imtų šviesti ir mirksėti, juolab, kad ir nėra kam – tas mirksintis daikčiukas, kaip minėjau, seniai sulūžo į kelis gabaliukus, o ir po to buvo negailestingai triuškinamas. O dukra – paima jį į rankas ir burbulas vėl ima šviesti ir mirksėti 🙂 Kiek bebandydavom – šitas mažas stebuklas pavyksta tiktai jai ir daugiau niekam kitam.

Štai taip vat.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

18 thoughts on “Vaikų stebuklai

    1. rokiskis Post author

      Na, nesigilinu aš į tuos indigus, žiūriu paprastai -- mažė tiesiog daro mažus stebuklus, kurie man atrodo visiškai antgamtiški 🙂

      Reply
  1. mishrune

    Vaikai visada sugeba įjungti neįsijungiančius daiktus, atidaryti neatidaromus, ir išardyti neišardomus. 🙂 Norma.

    Reply
    1. pa_radize

      ir dar sulaužyt nesulaužomus 😀
      beje, būtinai kuo brangesnius. vis dar skauda prisiminus, kaip mano tuomet trimetė nusprendė mane nudžiugint- pavalyti visiškai naują, gal mėnesio „senumo“ laptopą. pavalė taip, kad nuo tada jis nebeveikė…

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Ghrrr 😉 Maniškė, kai buvo pusantrų metukų, padėjo pelę ant laptopo klaviatūros. Ir uždarė. Su jėga. Laptopas -- Toshiba Portege, kiečiausio modelio, kur centimetro storio, 900 gramų sveria, su titaniniu korpusu 🙂 Kas taiso -- nėra, matricų -- irgi nėra. Vat toks vat ir pravalas. Iš visos krūvos laptopų, kurie per mano rankas perėjo, tasai buvo vienintelis, kuris ir patogus, ir lengvas, ir viskam tinkamas -- visi pliusai, išskyrus, aišku, kainą. Irgi, kai prisimenu, tai iškart suskausta.
        Paskui įsigijau kitą, BMS fufelį (dabar tik patart galiu visiems -- niekad nepirkit jokių BMS rinkimo kompų), irgi kažkokį iš kompaktiškų, geresnių. Tai į klaviatūrą limonado pripylė. Tiesa, pavyko atgaivint, meisteris vienas pataisė…

        Reply
        1. pa_radize

          ojoj, kaip užsižvengiau. garsiai. labai 😀
          jo, visokiem naujų gaminių testuotojam į pagalbą reikia pasitelkt ne studentus, mašinas ir mokslininkus, o vaikus, maždaug iki 4 metų amžiaus. tada tikrai visus trūkumus pamatys 😀

          Reply
          1. rokiskis Post author

            Turiu įtarimą, kad IBM taip ir daro. Bent jau su aukštesniais modeliais. Atsparūs, kaip reikalas, tik kad gana sunkūs, bjaurybės. Bet šiaip, labai geri. Turėjau vienu metu T60, visai malonūs prisiminimai.

            Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *