Linux man ilgai keldavo tam tikrą pasibjaurėjimą. Gal todėl, kad pažįstamas buvau su juo dar nuo priešistorinių laikų. Mokinukiška sistema, savo griozdiškumu ir neapskaičiuotais sprendimais kažkuo panaši į Windows. Nei iš tolo neprilygstanti tokioms sistemoms, kaip FreeBSD, OpenBSD ar Sun Solaris (SunOS). Aš jau nekalbu apie MacOS.
Kita vertus… Vat turiu namie skanerį, nuo seniausių laikų – Mustek USB ScenExpress 1200 UB Plus. Pradžioj, pajungtas prie Windows 2000, jis dar veikė. O paskui, pajungtas prie Windows XP – neveikė, nors tu ką. Paskui nustojo veikti ir su Windows 2000. Net nežinau, kodėl. Gal todėl, kad jau prieš tai ten buvo instaliuotas ir kažkaip užsibugino. Tai ir stovėjo taip nenaudojamas kažkiek metų. Nes neveikė. Nors namie keli kompiuteriai, nei viename Windows jo man nepripažindavo.
Ir taip jau gavosi, kad kartą žmonai suinstaliavau kažkokį Linuksą – net pats neatsimenu, jau kokį (Kubuntu ar tai Ubintu). Na, kad virusų negaudytų. Išties, nustojo gaudyti virusus. Žmona paburbėjo porą dienų ir priprato. Po kiek laiko ėmė aiškinti, kad Windows yra fufelis. Nes Linux nekimba. Ir virusų negaudo. Ir dar ten kažką gerai daro.
Nu, galvoju, ir tegul. Jai gal Linux gerai, o man Windows gerai. Tai ir gerai.
O vat šiandien sugalvojau, kad reikia skanerio – senoms nuotraukoms nuskanuot. Ir ką daryt? Windozė jo nepripažįsta, siunčia mane ant trijų raidžių. Taigi, reik linukse pabandyt. Įsijungiau kažkokią paveiksliukų skanavimo programą tame linukse, o ta iškart ir sako: "Man reikia Sane, kad skanuočiau, o skaneris tavo yra Mustek ScanExpress 1200 UB Plus". Nors XP serijos windozė, atleiskite, man netgi to skanerio pavadinimo nepasakydavo, daugiausia, ką davė – tai pareiškė, esą tai kažkoks "external storage device".
Nu, galvoju, reikia tą Sane suinstaliuot linukse. Nu ir suinstaliavau. Ir rėkia jis man, kad tipo kažkokį firmwarą atsisiųsk. Suradau kažkokį puslapį, atsisiunčiau kažkokių failiukų. Suradau kažkokį konfigą, ištryniau vienoj vietoj groteles (# ženklą), buvusį prieš užrašą "override mustek_scanexpress_ub_plus", ar tai kažkokį panašų. Ir bliamba, skanuoja. SKANUOJA, BJAURYBĖ!!!
Nu ir ką čia dabar sakyt? Linuksas geresnis. Netgi tokiam idijotui, kaip aš.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Stebuklai įvyksta:) O mano seno spausdintuvo Linuxas ilgai negalejo tvarkingai suinstaliuot… Šiaip aš labai gerbiu linuxus ir manau po dar kokiu dešimt metų tai bus populiariausia opecinė sistema. svarbu kad dabar kuo daugiau softą kūriančių kompanijų orientuotusi ne vien tik į windows’us ir mac’us, bet ir į linuxus.
Na, su printeriais nebandžiau. Ai, nors bendrai ką aš čia meluoju -- pajungtas gi kažkoks yra. Softinis, bjaurybė, tarp kitko. Samsung ML-1520P lazerinis, USB. Tai aną linuksas ten savaime atrado. Nieko konfigūruot ar net instaliuot nereikėjo. Spausdina ir tiek.
Jo… Linuksas blyn… 🙂
„manau po dar kokiu dešimt metų tai bus populiariausia opecinė sistema“ -- nebent krizė labai užsitęstų 🙂
Šiaip tai žinai, linukso rinkos dalis gan stabiliai auga, o patogumai -- didėja. Ir turint omeny, kad jis jau ŠITAIP sugeba aplenkti wimdozę, tai visai gali būti, kad po metelių 10 tos wimdozės išties neliks. Nes prisiminus tai, kuo linuxas buvo prieš 10 metų („FVWM -- da best WM, it overpasses TWM“) -- tai neįmanoma net palyginti.
> manau po dar kokiu dešimt metų tai bus populiariausia opecinė sistema
jeigu visos naujos Microsoft OS bus tokios pat kaip Vista o visi nauji Offisai bus kaip 2007 -- tada taip 🙂
Kiek atsimenu MS kas antra windowsu sistema gera isleidzia palyginus su praejusia (net pradedu itarti ms samoksla, ar ben jau koki rinkodarini triuka 🙂
95 -- geras
98 -- lievas
2000 -- geras
millenium -- blogas
XP -- geras
vista -- lievas
Upcoming -- turetu buti geras?
Ne. Mechanizmas kitas, jis vadinamas 3-iosios versijos sindromu. Ir dar persimaišęs su krūva visokių paveldimumų bei tarpinių versijų developmentų.
3-iosios versijos sindromas būdingas visų sudėtingesnių sistemų kūrimui, pastebėtas dar XIX a. pabaigoje -- kai inžinieriai kuria kažkokį daiktą, pirmą versiją jie sukuria kaip išmano. Antroji versija tampa tiesiog pirmosios versijos smarkiai ištobulintu tęsiniu, kuris turi visus įmanomus patobulinimus, bet konceptualiai yra artimas pirmam variantui. Ir tik po antrosios versijos išleidimo inžinieriai pamato, kokios buvo kardinalios bėdos ir ima kurti naują versiją iš pašaknų -- taip ir gaunasi, kad trečioji versija tampa išties gera.
Klasikinis atvejis, kalbant apie Microsoft, buvo MS-DOS bei Windows pirmosios sistemos:
pirmoji MS-DOS buvo tokia klaiki, kad net ją užsakęs IBM paskui vietoj jos dėjo į savo kompiuterius CP/M (galim dar prisiminti pirmą MS-DOS pavadinimą -- QDOS -- „Quick and Dirty OS“ -- tai, beje, buvo OFICIALUS pavadinimas). MS-DOS 2 versija irgi buvo ne ką geresnė. Tačiau viskas pasitaisė, kai Microsoft išleido MS-DOS 3: šioji buvo tikrai gera. Su windows irgi buvo tas pats reiškinys: pirma wimdozė buvo tokia klaikenybė, kad tie idijotai, kurie ją nusipirko, taip jos ir nepanaudojo. Antroji windozė buvo toks pat, tik dar daugiau resursų ėdantis gaidys. Tačiau trečia windozė -- jau buvo visai darbinga, patogi, tinkama praktiniam darbui. Jinai ir išplito.
Grįžtant prie šių laikų, priminsiu, kad Windows-XP išleidimo momentu buvo tokia klaiki ir netikusi, kad žmonės ją išinstaliuodavo ir dėdavo į jos vietą Windows-2000. Situacija, kas būdinga, pasikeitė tik po 3 servispako. Prisiminti galim ir tai, kad ir win2k, ir win-NT iki 3 servispako irgi būdavo truputį gaidžiais.
Su windows-95 irgi buvo panašiai, tik pirmą versiją anie pristabdė tiek, kad oficialiai išleido jau antrąją. Irgi buvo kibus ir klaikus gaidys, bet paskui Microsoft išleido oficialią antrąją (faktiškai -- trečiąją, su fat-32 palaikymu), kuri jau normaliai dirbo. Tik resursų ėsdavo keleriopai daugiau (oficiali pirmoji gan darbinga būdavo netgi su 4 megais ramo -- pats savo akim mačiau).
Windows-98 tuo tarpu išvis nebuvo kažkokia savarankiška versija (pas juos marketinginis bullshitas suveikė) -- tai buvo tas pats windows-95, tik su dar pora papildymų (paintegruotas internet exploreris ir minimalus USB palaikymas). Šita windoze su dar keliais papildymais ir užsibaigė win-95 serija.
Windows millenium tapo realia antrąja windows-95 branduolio pagrindu sukurta OS karta. Labai smarkiai „pagerinta“. Vat ten ir pasimatė visos konceptualios win-95 bėdos, nes prikrautų „navarotų“ kiekis bei visokie ištobulinimai tik išryškino problemas iki nepriimtino lygio.
Pastebėkim, kaip išsiskiria pas Microsoft naudojamas developmento ciklas -- mažosios ir didžiosios versijos: mažosioms atstovauja servispakai, o didžiosioms -- pagrindinai atskiros OS.
O su Vista -- sunku spręsti, kas ten ir kaip. Bent jau aš nesiryžčiau teigti, esą jinai konceptualiai bloga ar gera. Nors… Sprendžiant iš to, kiek laiko trunka vartotojų keiksmai, matyt, kad problemos didelės.
Ispudingas paaiskinimas, aciu.
Ačiū už pagyras 🙂
Versijų neskaičiavau, bet šiaip Windows XP susitvarkė nuo SP2 laikų, kuomet atsirado pagal nutylėjimą įjungta ugniasienė bei užkamšytos krūva skylių. SP3 ne taip jau seniai išėjo 🙂
O dėl Vistos -- nėra ji tokia prasta, jei geras kompiuteris. Išjungus User Account Control (tą, kur įkyrius patvirtinimo pranešimus mėto) nė nepajusi skirtumo nuo XP, neskaitant paglaistytos grafinės aplinkos. Tiesiog nieko ypatinga.
Даже не стал читать. Предатель!:)))
Vai vai vai 🙂 A mog i procitat 🙂
О man tą Musteką kažkaip pasisiekė ant XP instaliuoti. Tiesa, dabar jau nebeprisimenu kaip.
Na, tu gi programuotojas, tai labiau išmanai, kaip tai daryt 🙂
Mane tai itin juokina tas dalykas, kad tas skaneris buvo išimtini windozei skirtas, be jokio Linux palaikymo išleistas 🙂 O kas gaunasi -- po windoze neveikia, o po Linuxu veikia 🙂
Jo 🙂
as dziaugiuosi uz tavo musteka
Ačiū 🙂
turiu panašų, bet ne Plus -- normaliai ant XP eina, tik driver’ius iš Musteko psl atsisiųst reikėjo. O Vista to skenerio neatpažįsta, nes Mustekas Vistai driver’ių neparašė. O ant Xandros irgi neatpažino. Tai gal čia tiesiog gamintojas toks kreivokas
O mano nei vienas kompiuteris, ant kurio bandžiau instaliuoti Linux, nesugebėjo prisijungti prie WiFi namie. Bandžiau kokius 3 kompiuterius, keletą distro (nuo SUSE iki Ubuntu), bet neprisijungia. Jei prisijungia, tai tuoj pat ir vėl pameta. Bandėme juos troubleshoot’inti tiek aš, tiek vyrelis, tiek sysadminas iš darbo — be rezultatų. Sysadminas netgi buvo nusinešęs vieną kompiuterį pas save namo, įsitikino, kad pas jį namuose prie WiFi kompiuteris prisijungia be problemų, parodė man, ką pakeisti konfigūracijos faile (raktą ir panašiai) — parsinešiau namo, pas mane neveikia. O Windowsai ant tų pačių kompiuterių (jie visi buvo dual-boot’iniai) prisijungia prie WiFi be jokių sunkumų. Štai ir suprask, kaip nori. Dėl šios priežasties aš į Linux numojau ranka. Negaliu gi eikvoti viso gyvenimo tokių galvosūkių sprendimui — man kompiuteriai reikalingi darbui.
Taip, turi būti „plug-n-play“, o ne „plug-n-pray“. Ir juolab ne „plug-n-phuck“, kaip kartais būna. Dėl to visai jau galvoju, kad reikia pereiti prie Macintosh kompiuterių.
Rimtam darbui windows nė per kur netinka – traška, braška, ir lūžta. Tiesa, linuksai su wifi sunkiai bendrauja – pagrinde dėl to, kad draiverių normalių nėra. O draiverių normalių nėra, nes gamintojai vindozei rašo, ir kodo atvirojo kodo visuomenei nerodo. To pasekmė – dauguma WiFi draiverių yra reverse-engineerinti. Vat ir problemos šaknys. Gerai, jei čipsetas Zydas ar Realtek – tada su WiFi bėdų nėra, nors WPA2 implementaciją kartais ir tenka ant softo emuliuot. Jeigu neduokdie Belkin pasitaiko, tai vat ir šikna pareina.
Neišmanau, tai nežinau nei ką pasakyt 🙂 Namuose turiu Linksys -- tai nežinau, ar bendrautų. Turėjau prieš tai vieną po kito kelis pigius Wi-Fi routerius (D-Link ir pan.), tai visi kažkodėl sugesdavo per kokį pusmetį ar net greičiau.
O šiaip, laptope turiu windows XP -- tai anoji WiFi gaudo visur, išskyrus vieną klientą -- pas aną, kad ir ką daryčiau, neprisijungiu. Nors ir rankomis visus parametrus suvesti bandžiau. Dar įdomiau, kad windozė, nors ir nurodai rankinį konfigūravimą, visvien pati kažkokius parametrus susigalvoja ir uždeda :-/
Tarp kitko, nuo pat XP išleidimo windows turi klaikias bėdas su tinklo konfigūracija -- Microsoft pabandė padaryti Macintosh analogą, kuris aptinka tinklą ir sukonfigūruoja kompą darbui, netgi kai nėra DHCP -- baigėsi tuo, kad prie sudėtingesnio tinklo windows XP išvis miršta. Vienu metu namuose buvo du routeriai su išėjimu į Internetą per skirtingus vidinio tinklo subnetus -- tai tokius cirkus rodydavo, kad eina nafik. Tada, atsimenu, radau gal kokius 5 nustatymus, kaip atjunginėti autokonfigūraciją -- tada bent pradėdavo veikti, rankomis suvedus ir po perkrovimo nepamesdavo. Bet visvien, vos tik kur kas imdavo trūkinėti internete, imdavo ir pamesdavo (įtariu, kad kažkur tinkle buvo DHCP serveris -- Windows XP nutardavo, kad ano prioritetas didesnis, nei rankinių konfigūravimų). Kol vieną sykį pametusi, išvis nepasikėlė -- sau viduriuose kažką pati sulaužė. Kompas buvo naujas, windozė -- šviežiai instaliuota, be jokių programų net… Baisiai buvau tada piktas. Tiek piktas, kad susiinstaliavau windows 95 ir kokius metus dirbau tik ant tos senienos 🙂
Windows tinklo posistemė – bais keistas dalykas. Vat neseniai turėjau tokį atvejį:
yra LAN.
LAN’e esančių kompų adresai – išoriniai, t.y. pvz 212.122.x.y
Subnet maskė: 255.255.255.0, t.y. kompai „mato“ IP 212.122.x.1-212.122.x.254 imtinai.
Gateway, per kurį visi LAN’o kompai išeina į internatą: 192.168.0.1 (visiškai kitas tinklas).
Linuxas, kaip kultūringa sistema, daranti viską pagal taisykles ir kaip jai pasakai, žinoma, interneto „nemato“ – tenka rankomis nustatyti route į 192.168.0.x tinklą ir gateway’ų jame.
Windows gi – truputį pasispjaudo ir padaro patys, veikdami su, drįsčiau teigti, insane nustatymais.
Mistika, vienok.
Ehehe tai jau tikrai, linux geriausi, aš naudoju nuo vasaros ir vargo nematau, malionumas gryniausias. Nu, kartais matau vargo, bet tik todėl, kad smegenys kai ant windowsų perprogramuotos, kartais neįkerti ko nors ir šiaip, kas nauja, to gali tekt pasimokyt, bet vis tiek pliusų begalybė, o minusų va gal tas vienas 🙂 nors mano galvai iš tikro sunku suvokti, iš kur pas žmones atsiranda virusų, dargi daug ir dažnai. Nu reeeeeetkarčiais gal.
Aš tai prieš kokius metus ar kiek suinstaliavau žmonai. Po to, kai vienas žurnalistas, nelabai ką teišmanantis kompuose, ėmė putotis, kad jis namuose suisiinstaliavo kažkokį Ubuntu ar tai panašų ir kad jam viskas veikia ir kad wimdozė -- klaiki gėda ir t.t.. Tada ir pagalvojau -- jei jau jam viskas gerai, tai reiškia, kad produktas geras.
Ubuntu aš irgi naudoju (nu, šiek tiek kitokį, jis kitaip atrodo, bet panašus, tik pritaikytas tiems mažiems kompiuteriukams netbookams), sako, kad jis vienas paprasčiausių, panašus ir į windowsus pagal naudojimą ir viską. Bet nuo to neblogesnis, wuindowsai gi ne absoliutus blogis 🙂
Dievaži, parsisiųsk tvarkykles iš Mustek tinklapio, ir veiks. Mačiau, tavo modelis yra. XP palaiko.
http://www.mustek.com/mustek/supportdrivers.php
Ot išlepę žmonės 🙂
Neveikė. Bandžiau.
Ten toks disclaimeris parašytas:
„Make sure the device is not plugged into the computer during the drivers install.
After all the files are installed, plug the device into the computer.
DO NOT PLUG DEVICES INTO „FRONT“ USB PORTS ON THE COMPUTER AS THESE ARE „HUB“ PORTS AND the system may not „see“ the device.“
Gali turėti įtakos.
Pajungta buvo ne į priekinius portus, o šiaip -- tegul jie užsiknisa su tokiais sudėtingumais. Aš ne hakeris. Suprantu viską paprastai: prijungei -- turi veikt savaime. Kaip MacOS-X. Na jau blogiausiu atveju, kad būtų kaip senam MacOS, kur nutempi draiverio ikonytę ant sistemos ir viską ji pati susiinstaliuoja ir padaro.
O šiaip tai ir linuksas baisus, ir wimdausas baisus, tiek, kad pirmąjame dar bent kažkiek yra sveiko proto 🙂
Na, kaip dirbęs tiek su windozės praktiškai visom versijom (išskyrus 1.1, ačiūdie), tiek su linux, tiek su fryške bei openBSD, tai širdis labiausiai dainuoja po linuxu. Laisvės o-o, idėjiškai išsigimėliškus skriptus (kur sveikam žmogui net tokios minties nekiltų) rašyt lengva, tinklo posistemė ne ką ne silpnesnė už fryškę – iš kompo ir switchą, ir routerį bais gudrų su zebra/BGP lentom gali pasidaryt, ir video palaikymas gan geras dar netgi nuo 2.2 branduolio laikų… Sistema tikrai ne „mokinukiška“, o pakankamai tvarkinga, universali ir stabili 🙂
Silpnosios vietos, IMHO, yra WiFi palaikymas (daugumoj dėl gamintojų kaltės), bei audio posistemė (įsisenėjusi problema nuo ALSA/OSS skilimo laikų). Jei šitas dvi problemėles sutvarkytų, tai būtų išvis turbo. O ir šiaip linuxo reikalai gerėja – pamenu, kiek reikėdavo kankintis su 2.2 ir senesniais kerneliais, idant kantuperis pradėtų išganingus garsus skleisti, kiek tekdavo su X’ais kankintis, kad vaizdą duotų; dabar gi setupas – vos ne vindozinis – nurodai, kur diegti, viską sumeta, viskas veikia, dar ir draiverius propietarinius naujus parsiurbia…
Tiesa, su naujausiais directx fintų palaikymais – kiek sunkiau (kaži kodėl), tad naujesnius žaidimus tenka vis dar ant vindozės pliekt, bet kaip darbe, tai ir quake 3 per akis užtenka.
Aš tai matau kitą silpną vietą -- visose distribucijose krūvos tą patį darančių programų. Susiinstaliuoji ir gauni 5 veik vienodus teksto editorius, 3 konfiginimo programas, 3 paketų valdymo programas, 7 paveiksliukų peržiūros programas, etc.. Ir tuo pat metu tą patį skanerių valdymui skirtą SANE turi instaliuotis atskirai. Labai klaikiai balamutina. Visgi tai nėra draugiška tokiam vartotojui, kaip aš. Išskyrus atvejus, kai veikia mikrosofto bugai ir tokie konfigūravimai tampa visgi paprastesniais, nei krušimasis su windoze.
Šiaip, dar pastebėsiu vieną dalyką -- windozinių programų trūksta. Ir ne tik žaidimų. Tiesa, nežinau, kiek pasitaisė Wine per tą laiką, kiek nesigilinu į linuksus 🙂
na, krūvos programų – nei pliusas, nei minusas. Jeigu gūglini windowsinį fryvarą, irgi gauni melejonus teksto editorių, et cetera. Kad būtų pagal nutylėjimą taip, kaip sakai, nepastebėjau 🙂 Šiaip, manau, ilgainiui kiekvienoj srity vistiek nusistovės koks nors akivaizdus lyderis – kaip kad grafikos manipulavimo – GIMP, ar naršyklių – firefox. Nors čia manymas – iš palubės. Štai, visai neseniai Pidgin instant messengerio kūrėjai pasidalino į dvi komandas – viena toliau tobulina Pidgin, kiti Pigdin pagrindu kuria FunPidgin. Skirtumas? Vieni manė, kad „send“ mygtukas būtinas, kiti sakė, kad vistiek visi spaudžia „enter“. Žinoma, tai – laisvės išraiška. Microsoft pasakytų – ir visi it idiotai ką parašę išsiuntinėtų spaudydami pele debilišką „send“ mygtuką – „enter“ neveiktų. Tik kad kur daug laisvės – tai ir bardakas atsiranda, ir žmogus, išmokęs gyventi su vindozės despotizmu jame ir pasimeta it doras SSSR pilietis kapitalistinėje turgaus visuomenėje, valdomoje „nematomos rankos“.
Tataigi.
O kokių windozinių programų trūksta? Šiaip didžioji dauguma puikiai sukasi po Wine, kuris pagaliau su Google pagalba pasiekė 1 versiją. Daugiausiai purkštauja ABBY programėlės – form filleris lūžta išvis viens-du (matyt kokį nuo win 3.1 užsilikusį hook’ą naudoja), fine readeris šiaip nestabilus. Photoshopai bei premierai susidiegia ir veikia, ofisų nereikėjo, bet kažkada bandžiau – irgi susidiegė ir veikė, internet explorer 6 (nes yra dar ufonautų, kurie ja naudojasi ir tik su ja compatible sistemas rašo) galima susidiegt be prakaito varvinimo (nors veikia šiek tiek kreiviau, negu vindozėj [pasirodo, ir tai įmanoma]), ie7 nebandžiau… kas dar iš vindų specifikos?
Matai, kai yra tik viena programa tam tikram tikslui -- tai ir žinai, kurią naudot. Kai programų daugiau -- vartotojui užkraunamas papildomas rūpestis: mokytis 5 programų, aiškinantis, kuri geresnė, kuri prastesnė ir t.t.. Tai nėra atvejis, kai galėtum parsisiųsti kitą programą, jei esama netenkina: turi iškart bandyti kelias tenkinančias ar netenkinančias programas. Usability požiūriu, tai yra klaikus kirvis, kurį tenka laikyti už ašmenų. Plg. su atveju, kai mašinoje vietoj vieno vairo turėtum vairą, valdymo svirtis ir džoistiką: taip, kiekvienas galėtų pasirinkti jam tinkamiausią variantą, tačiau absoliuti dauguma tiesiog nusispjautų ir tartų „eikit jūs šikt su tokiu valdymu“.
O dėl programų -- ABBY formfiller mūsų VMI dėka jau tampa kirviu -- daugumai tenka su šia programa susidurti. Man gi įdomu, kaip veikia Macromedia Dreamweaver. Senais laikais po wine šitas rėkdavo apie tai, esą jis yra nelegaliai nulaužinėjamas.
Dėl dreamweaver: http://appdb.winehq.org/appview.php?versionId=1054
Dėl programų: paprieštarausiu ta pačia automobilio analogija. Programų valdymas skiriasi ne tiek smarkiai, kad vietoj vairo turėtum tris įrenginius. Turi vairą. Bet tas vairas gali būti pagamintas vienos kompanijos ar kitos, su signalu centre ar šonuose, su garso aparatūros valdymo mygtukais ar be, sportinis arba prabangus, su bėgių perjungimo svirtimi kaip amerikietiškuose automatuose arba kaip formulėje-1.
Taip, paprastam vartotojui duok standartinį vairą ir viskas bus gerai, tačiau tai dar nereiškia, kad reikia uždarinėti recaro, momo ar bubo koko kustominių vairų gamyklas ir sakyti, kad automobilis yra prastas dėl to, kad jam yra didelis vairų pasirinkimas. 🙂
Tad jei esi paprastas vartotojas, imk pirmą pasitaikiusį – iki prekybcentrio apsiprekinti nuvažiuosi su bet kuriuo. Na, o jeigu esi tiuningistas-lenktynininkas-kiečiausias bachūras kieme, tada jau tenka ir vargintis su papildomais tavo išvardintais rūpesčiais. Juolab, kad pa defaultu į daugumą automobilių vistiek įdedamas gal ne pats optimaliausias, bet vistiek vairas. Jeigu, žinoma, automobilio nesusirinkinėji pats garaže, o perki iš distributoriaus.
Gerai, ne vairas, džoistikas ir dar belenkas, o 8 vairai 🙂 Supranti, kai reikia to tiuninginio vairo -- tai ir paimi ir nusiperki ir įsitaisai. Jei jau dar tikksliau kalbėtume -- tai paprašai specialistų, kad jie tą vairą pakeistų. VIENĄ vairą. Supranti? 🙂
Aš puikiai suprantu, ką tu nori pasakyti -- tu esi hakeris ir tau natūralu, kad reikia 500 programų visokiems darbams. Bet paprastam žmogui reikia 1 vairo, su kuriuo jis valdytų 1 mašiną 🙂 Ir tas vairas turi būti mašinoje, o ne „imk ir prisitaisyk -- tai paprasta“ 🙂
Sutinku, kad eiliniam vartotojui 500 programų visai nereikia (ir iš pat pradžių supratau tavo požiūrį).
Tačiau visgi įdomu, kurioje dabartinėje populiarioje distribucijoje yra tokia netvarka, kad vartotojui duodami 3-8 vairai? 🙂 Kad ne ubuntu, duodu galvą nukirst, nebent per metus viskas labai pasikeitė 🙂
Nors ubuntūškėje yra dvi (na, trys – bet kas iš vartotojų savo noru į konsolę lenda?) paketų priežiūros programos – viena pasiekiama per „applications“->„Add/Remove“, kita, rimtesnė, galingesnė -- per „system“->„administration“, bet šiuo atveju tai – labai logiškas ir netgi protingas sprendimas: kasdieniniams installams/uninstallams per akis užtenka prie „applications“, ir vartotojas neužkraunamas jam nereikalingais galingais navarotais, o jei reikia tarkim suinstaliuoti kokią biblioteką kompiliuojamai programai ir bijai palikti jaukią grafinę aplinką – eini per „administration“…
„Jei reikia tarkim suinstaliuoti kokią biblioteką kompiliuojamai programai“ -- LOL 🙂 Čia jau žinok tas ir yra -- tu kalbi apie tokį kosmosą, kuris normaliam vartotojui yra už absoliučių bet kokio suvokimo ribų 🙂
O dviejų valdymo programų -- jau kardinaliai per daug.
O 3-8 vairai -- tai kad ir paveiksliukų peržiūros programos 🙂
na, gerai, apie kosmosą prikliedėjau truputuką.
Šiaip realiai valdymo programa viena – dpkg. Kitos programos, galima sakyti – apvalkalai, tarsi svogūno sluoksniai. Virš dpkg sėdi apt, virš apt – synaptic package manager/aptitude/dselect, o smarkiai supaprastintas synaptic package manager – „Add/Remove“. Žinoma, galbūt paprastesnis sprendimas būtų viską sugrūsti į vieną programą su sudėtingumo meniu: „easy“,„normal“,„hard“ :), bet tokiu atveju kenčia sistemos redundancy ir tuo pačiu patikimumas, bei auga pačios sistemos kompleksiškumas – o iš to ir pradeda it iš gausybės rago virsti bugai. Ne, nesutinku, kad paketų valdymo programų yra per daug 🙂
Na, paveiksliukų peržiūros programų, jei pamenu tiksliai (o tiksliai nepamenu), buvo viena – gThumb. Nors kažkur pasąmonėje sukasi įtarimas, kad gal ir eye of gnome mėtėsi… Šiuo aspektu esi visiškai teisus. Jų yra per daug. Kita vertus, jos visos savo funkcijas atlieka vienodai gerai 🙂
beje, bent ubuntu yra dar ir popularity contest – tau žvaigždutėmis prie programos parodomas jos populiarumas. Tai turėtų smarkiai padėti susigaudyti nežinant, kurį iš tų 500 teksto editorių diegti 🙂
Standartinėje distribucijoje _neturi_ būti pasirinkimo, kaip tokio. Pats tas faktas, kad reikia rinktis, tampa klaikiu minusu (dešimtys pasirinkimų kiekvienai programai -- taigi vartotojui vietoj darbo gaunasi aiškinimasis, ką naudot). Turi būti įdiegiamas optimalus variantas, kurį bet kas galėtų pakeisti paskui.
Šiuo atžvilgiu bene vienintelė gera distribucija kažkada buvo Corel Linux. Bet, kaip žinia, mainais į Microsofto finansavimą, Corel atsisakė Linux sistemų 🙂
Na, standartinėje parduotuvėje turi būti tik viena batono rūšis. Pats tas faktas, kad reikia rinktis, tampa klaikiu minusu (dešimtys pasirinkimų kiekvienai duonos rūšiai – taigi vartotojui vietoj valgymo gaunasi aiškinimasis, ant ko geriau tepti sviestą). Turi būti duodamas optimalus batono variantas… 🙂
Tik vat bėda ta, kad niekas tiksliai nežino, kuris batonas – optimaliausias.
Nors šiaip man labai patinka „cento“ parduotuvės (buv. „pigiau grybo“) būtent dėl ypatingai mažo pasirinkimo. Du batonai, dvi dešrelės ir trys alaus rūšys – ir galvos neskauda 🙂 Čia be jokio sarkazmo, beje.
Nereikia čia aiškinti apie parduotuves. Puikiai pats viską supranti 🙂 Kam ko reikia -- tie atsisiunčia. Windows bei MacOS, kuriose tik vienas pasirinkimas, netampa parduotuve su viena batono rūšim.
Gera tokia frazė
>kartą žmonai suinstaliavau kažkokį Linuksą
Re: Gera tokia frazė
Jo, nepagalvojau apie tai, kad gali kažkas TAIP suprasti 🙂
Gyvenamoji Vieta: …
Na kas tave žino, gal tu ten Stepforde gyveni?
Na bet frazė ir šiaip juokinga, ta prasme- o vat žmonai, tai jau linuxas, ir dar kažkoks
, o kambarys irgi tik po laiptais.Re: Gyvenamoji Vieta: …
Na, nežinau kur yra Stepfordas ir kuo išskirtiniai yra jo gyventojai 🙂
O dėl to, kad žmonai linuksas -- karti patirtis, žinok 🙂 Įsitaisysi žmoną -- sužinosi 🙂
Re: Gyvenamoji Vieta: …
A tai, suprask, filmo Stepford Wives nematei?
Pazhiurek kada- ten Nicole Kidman vis dar jauna ir grazhi, o ir shiaip be to- klasika, ar kazhkatai.
Be to, speju, kad zhmogui, instaliuojanchiam linuxus tas filmas negali nepatikti :-).
Re: Gyvenamoji Vieta: …
Gerai, filmą pažiūrėsiu 🙂
O dėl „kaip žmogui, instaliuojančiam linuksus“ -- tai čia kaip -- maždaug „kaip žmogui, rašančiam internete“ ar „kaip žmogui, valgančiam mėsą“ ar kaip? 🙂
Būtent!
Būtent taip.
AK
Linux neturiu, bet openOffice, sunbird, open project, ir kt. AK programom tikrai patenkintas
Re: AK
Aha 🙂 O FireFox tarp naršyklių -- išvis nepralenkiamas. Ir nemažai kitų programų. Išties, tuo galima labai džiaugtis -- be Atviro Kodo programų padėtis būtų daug prastesnė, nei yra.
Viskam savo
Turiu irgi lygiai tokį skanerį, ir atsiradus Win XP turėjau problemą draiveriams.
Bėda tame, kad modelis visiškai toks pats, bet draiveris netinka, reikia neišmest dėžės (tada vis dar turėjau), ant jos brūkšninis kodas ir tik dvi raidelės tereikalingos draiverio atsisiuntimui, bet jos lemia, išmesi skanerį ar ne.
Dėl linuxo ypatybių -- jį tik serveriui tenaudojau, bet buvau labai nustebintas. Windowsai perspėja, kad gilesni katalogai, kaip 8 lygio nebus matomi. Iš tingėjimo perdaryt, vistiek įrašiau diską. Ir stebuklas, -- patys windowsai neperskaito, ką įrašė, o Linuxas visus iki 10 ar 11 katalogo gylio įrašytus failus surado.
Be to , nebūna problemų, kaip su Win, kokią tinklo kortą beįdėsi, kažkokiu būdu atpažįsta ir suinstaliuoja.
Bet dirbti su Linux, matyt, jau nepriprasiu. Tiesiog bijau, kad kokios nors labai reikalingos programos negausiu, kai prireiks.