Alkoholizmo stadijos

Ponai ir ponios, šitas straipsnis yra skirtas maždaug trečdaliui mano skaitytojų. Na, gal kokiai pusei. Gal netgi daugiau, nei pusei. Nežinau netgi, bet esu užtikrintas, kad labai nemažai daliai.

Štai čia yra menas - visoksai ten išsidėstymas pagal spiralę. Išties tai pagal mirties spiralę. Visas degeneracijos stebuklas, prasidedantis nuo nekaltų išgėrimų, nes čia gi nieko tokio. Juk visi geria.

Štai čia yra menas – visoksai ten išsidėstymas pagal spiralę. Išties tai pagal mirties spiralę. Visas degeneracijos stebuklas, prasidedantis nuo nekaltų išgėrimų, nes čia gi nieko tokio. Juk visi geria.

Trumpai tariant, ponai ir ponios, aš žinau, kaip jūs įsivaizduojate, kad jūs nesat alkoholikai, bet jūs tiesiog pasitikrinkite. Aš jums padėsiu. Aš jums požymius surašysiu netgi. Ir labai paprastai jūs pasižiūrėsite ir nuspręsite, kokios grėsmės ir kokios stadijos pas jus. Ir bus matyti, ar kartais nevertėtų jums pasitarti su gydytojais.

Žinote, kaip įsivaizduoja apie save visi alkoholikai? Ogi jie įsivaizduoja, kad jie nėra alkoholikai. Netgi koks nors visiškai nuo alkoholizmo pūvantis benamis chronius, kuris jau penkioliką metų nebuvo išsiblaivęs ne tai kad dienai, bet netgi valandai, neretai apie save įsivaizduoja, kad jis nėra alkoholikas.

Get it. Jūs irgi panašiai įsivaizduojate. Ir daugybė kitų žmonių taip įsivaizduoja. Ir dar baisiau yra tai, kad kai Lietuva yra išvis alkoholikų valstybė, tai pirmųjų stadijų alkoholikai mums yra tokie įprasti, kad mes nei nepagalvojam, kad patys esame alkoholikais. Taigi aplinkui visi tokie geriantys, argi jie alkoholikai? Taip, ponios ir ponai. Jie alkoholikai. Kaip ir jūs, ponai ir ponios trečdalis, o gal ir daugiau kaip pusė manęs skaitytojų. Ir jūs žinote, kad aš nesišvaistau šiaip sau pasakymais, taip kad aš jums faktus kaip plaktuku į kaktą dabar įkalsiu.

Pirmoji alkoholizmo stadija

Pabandykite atsakyti sau į teiginius, kuriuos čia pavardinu. Jei atsakysite teigiamai į tris ar daugiau – labą dieną, sveikinu: jūs esate alkoholikas. Ir ne teoriškai kaip nors, o realiai, klinikine prasme. Taigi, kiek tokių teiginių, kuriems pritariate?

  • Aš tikrai nesu alkoholikas, aš alkoholį vartoju atsakingai
  • Bent kartą gyvenime man yra buvę taip, kad po išgertuvių ne viską prisiminiau
  • Aš nepasijuntu apgirtęs, jei išgeriu du puslitrinius butelius paprasto alaus
  • Aš manau, kad alaus nereiktų vertinti kaip alkoholio, nes jis labai silpnas
  • Per paskutinius metus man yra buvę atvejų, kad išgėriau daugiau ar gėriau ilgiau, nei planavau pradžioje
  • Aš geriu pernelyg dažnai, nors galėčiau susigalvoti ir laisvalaikio be gėrimo
  • Jei vakarėlyje neišgeriu, jaučiuosi nejaukiai, sunku atsipalaiduoti, nesigauna laisvai bendrauti su kitais žmonėmis
  • Alkoholio vartojimas per paskutinius metus man yra sukėlęs kokių nors problemų ar konfliktų šeimoje, darbe, moksluose ar pan.
  • Paskutinį mėnesį yra buvęs bent vienas kartas, kai per vakarą išgėriau 5 ar daugiau butelių alaus (tas pat – 5 kokteiliai, 5 taurelės degtinės ir pan.)
  • Man yra buvę, kada atidėjau kokius nors darbus ar kitus užsiėmimus ir pasirinkau geriau išgerti su draugais
  • Nesuprantu žmonių, kurie nevartoja alkoholio
  • Jei negerčiau kartu su kitais kompanijoje, tai manęs nesuprastų

Beje, kad neatrodytų jums šitie klausimai nerimtai – dauguma iš jų yra tokie, kad pagal DSM-5 klasifikaciją jūs esate alkoholikas, jei patvirtinote teigiamą atsakymą netgi ne į tris, o į du teiginius. Žodžiu, negalvokite, kad jums tai negalioja.

Taip, jei surinkote tris teigiamus atsakymus – čia jau yra alkoholizmas, o ne alkoholizmo rizika. Taip, jūs atsakėte į tris klausimus ir jūs esate alkoholikas, jūs teisingai supratote.

Geroji naujiena apie pirmąją stadiją jums tokia: šioje stadijoje, jei pripažinsite problemą, galite sustoti patys (nors su gydytojais pasitarti visgi vertėtų). Turite šansą. Bet tik su sąlyga, kad pripažinsite ir stipriai imsite stabdyti. Labai stipriai. O jei nepripažinsite ir tęsite, galvodami, kad viskas taip ir liks – jūsų laukia antroji stadija. Beje, pats negebėjimas pripažinti – tai irgi alkoholizmo požymis.

Antroji alkoholizmo stadija

Gali būti, kad ne visi klausimai iš pirmos stadijos jums tiko. Gali būti, kad netgi dauguma jums netiko. Bet tai nereiškia, akd jūs nesate alkoholikas – gali būti, kad jūs netgi sunkesnis alkoholikas, negu galvojote. Žodžiu, jei čia surasite tris klausimus, į kuriuos galite atsakyti teigiamai, pas jus antra alkoholizmo stadija.

  • Teigiamai atsakiau bent į 3 ar daugiau pirmosios stadijos klausimų
  • Bent kartą gyvenime man yra buvę taip, kad iš atminties dingo didesnė dalis išgertuvių
  • Neretai būna, kad iš atminties dingsta išgertuvių fragmentai
  • Nors išgeriu pusę butelio stipriųjų gėrimų (~200-250gr 40 laipsnių alkoholio), aplinkiniai dažnai neįtaria, kad esu išgėręs
  • Paskutiniais metais man tenka išgerti daug daugiau, kad pavyktų apgirsti
  • Po išgertuvių man būna sunkios pagirios, ryte būnu praktiškai nedarbingas
  • Paskutinį mėnesį buvo 5 ar daugiau kartų, kai per vakarą išgėriau 5 ar daugiau butelių alaus (tas pat – 5 kokteiliai, 5 taurelės degtinės ir t.t.)
  • Kitą dieną po išgertuvių būna, kad vartoju alkoholį tam, kad pasitaisytų savijauta
  • Kartais alkoholį vartoju ir vienas, be kitų žmonių kompanijos
  • Jeigu neišgeriu bent kažkiek alkoholinių gėrimų, jaučiuosi prastai
  • Kartais jaučiu nesuvaldomą norą išgerti
  • Šitas testas yra kažkokia nesąmonė (išvis čia š…, o ne testas), aš ne alkoholikas
  • Per paskutinius metus yra pasitaikęs bent vienas atvejis, kai vakarykščias išgertuves pratęsiau kitos dienos pirmoje pusėje

Jei atsakėte į bent tris bet kuriuos šios stadijos klausimus – jums tikrai ne mažiau, kaip antra alkoholizmo stadija. Ir visiškai nesvarbu, į kuriuos klausimus jūs neatsakėte. Taip, jei jums tiko trys iš čia esančių teiginių – jūs jau ne šiaip alkoholikas, o realiai sunkus alkoholikas. Ir daugelis aplinkinių, nors ir nesako jums to į akis, bet žino, kad jūs esate alkoholikas. Gal laikas ir jums pačiam tai pripažinti?

Liūdna naujiena čia yra tokia: jei jau pasiekėte antrą stadiją, šansų sustoti jūs nelabai turite. Tik ypatingą valią turintys žmonės, pasiekę šią stadiją, sugeba čia atsipeikėti. Ir atsipeikėjimas čia ilgas – mėnesis nevartojimo nieko nekeičia. Netgi metai nevartojimo nieko nekeičia.

Galėsite pasakyti, kad susitvarkėte alkoholio problemas tada, kai visiškai negersite tiek ilgai, kiek išvis vartojote alkoholį. Taip, ši stadija išties jau tokia baisi.

Trečioji alkoholizmo stadija

Ir kad maža nepasirodytų, trečia alkoholizmo stadija gali būti ir tuo atveju, jei sugebėjote kaip nors savyje nepastebėti pirmų dviejų stadijų požymių. Žodžiu, štai jums irgi klausimai – jei trys atsakymai yra teigiami, jūs esate galutinėje, sunkioje alkoholizmo stadijoje.

  • Teigiamai atsakiau bent į 3 ar daugiau antrosios stadijos klausimų
  • Situacijos, kai iš atminties pradingsta didesnė dalis išgertuvių, man būna gana neretai
  • Pagirių metu man užeina stiprūs nuotaikos sutrikimai (moralinis pachmielas), kamuoja sunkiai pakeliamas nerimas, ilgai besitęsianti nemiga
  • Dėl gėrimo esu nors kartą gyvenime praradęs darbą, turėjęs smurtinių konfliktų su kitais asmenimis ar nemalolonumų su teisėsauga, bet alkoholį vartoju ir toliau
  • Gydytojai yra nustatę man vidaus organų pažeidimų ar ligų, susijusių su alkoholio vartojimu
  • Jei vakare neišgeriu, negaliu užmigti, kamuoja nerimas, košmarai, drebligė
  • Buvau metęs gerti, bet paskui vėl pradėjau, neišlaikiau
  • Esu nors kartą gyvenimę patyręs, kas yra balti arkliai (delirium tremens)

Jei jūs atsakėte į bent tris kažkuriuos šios stadijos klausimus, jūsų būklė yra labai prasta. Tai jau ne šiaip alkoholizmas – tai yra būsena, kur netgi totaliai geriančioje visuomenėje jūs dėl girtuokliavimo patiriate dideles problemas.

Ir klausimas jau ne apie tai, ar jūs esate alkoholikas – klausimas jau apie tai, ar jūs sugebėsite nedegraduoti iki visiško dugno. Netgi dar daugiau: jūsų mirties priežastimi greičiausiai taps alkoholis, t.y., dėl to kilę nelaimingas atsitikimas ar kokia nors alkoholizmo sukelta liga.

Dar baisiau: jei jums jau trečia stadija, tikėtina, kad jūs netgi ir norėdamas, ir turėdamas bet kokio stiprumo valią, mesti jau negalėsite, nes jei bandysite, jums užeis delirium tremens, kuris pasibaigti gali ir jūsų mirtimi, ir dar visokiomis baisybėmis. Žodžiu, be gydytojų neapsieisite.

Reziumuojant

Pasitikrinkite ir nuoširdžiai sau pabandykite atsakyti šitus klausimus. Jeigu kurioje nors iš stadijų surenkate tris teigiamus atsakymus, jūs esate alkoholikas. Ir atitinkamos stadijos alkoholikas.

Kas jums gali padėti? Ogi Anoniminių alkoholikų draugija, gydytojai psichiatrai. Dar daugiau pasakysiu: paprastai alkoholizmas nebūna visai savaiminė bėda – jis kyla dėl to, kad yra kitų problemų. Problemų šeimoje, problemų dėl visokių psichologinių traumų ir taip toliau. Ir čia geriausiai jums gali padėti psichoterapeutas.

A, taip, aš suprantu, kad psichoterapeutas – tai prabanga ir ne kiekvienas sau gali tai leisti. Bet jei paskaičiuosite, tai pora šimtų eurų per mėnesį gali būti žymiai pigiau, negu išlaidos alkoholiui. Aš jau nekalbu apie tai, kiek galite sutauptyti ateityje.

Tai kaip ten? Ar atradote visgi savyje problemą, ponai ir ponios?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook1.4kShare on Google+56Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

148 thoughts on “Alkoholizmo stadijos

  1. Ignitron

    Jėėė, man dar tik pirma stadija (antroji jau irgi stuksena). Lietuvos (ir Anglijos, tie tai pila ne menkiau už rusus) visuomenių mastais, aš normalus.
    Šiaip rekomenduoju paskaityti Alleno Carro „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“
    nuoroda
    Jo gan įdomus požiūris (valios jėga yra neveiksminga), ir šiaip knyga labai lengvai skaitoma.

    Reply
    1. kardas

      Cituoju tamstą „Lietuvos (ir Anglijos, tie tai pila ne menkiau už rusus) visuomenių mastais, aš normalus.“.
      Manau jau minimum antra stadija… Pagal aukščiau pateiktus kriterijus žinoma.

      Reply
  2. nuolaida

    Nesuprantu šito klausimo ir kodėl į jį reikia atsakyti neigiamai: Aš tikrai nesu alkoholikas, aš alkoholį vartoju atsakingai

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Tai tipinis pradedančio alkoholiko atsakymas, kuriame tiesiog pasimato denializmas. Nevartojantys išvis atsako neigiamai (nes nevartoja), o vartojantys, bet dar neturintys kai kurių problemų -- savimi abejoja ir irgi atsako neigiamai. Alkoholio vartotojo užtikrintumas, kad jis neturi problemų su alkoholiu -- tai vienas iš ryškesnių požymių.

      Reply
      1. Marius

        Aš tikrai nesu alkoholikas, aš alkoholį vartoju atsakingai -- sio sakinio neiginys yra pripazinimas, kad as vartoju alkoholi. Reiskia, kad abstinentai irgi surenka balu link alkoholizmo 🙂 Gelezine DSM logika

        Reply
          1. ha

            Tai pala, sitas gi teiginys surenka 50 proc Taip ir 50proc NE.
            Tipo abstinentai gali sakyti, jog teiginys, kad jie tikrai neesą alkoholikai neteisingas ???

            Reply
              1. Aurimaz

                „Aš tikrai nesu alkoholikas, aš alkoholį vartoju atsakingai“ -- šiaip buvo teisingai pastebėta, jog šio teiginio paneigimas sukelia šiokią tokią loginę problemą. Kadangi aš pats negeriantis, tiesiog nusprendžiau, jog toks teiginys man apskritai nėra TINKAMAS. Teigiamas ar neigiamas -- čia truputį ne tas atvejis, todėl pačiam autoriui vertėtų šiek tiek pakoreguoti straipsnį.
                Ir „atsakingas alkoholio vartojimas“ nebūtinai yra susijęs su alkoholizmu. Pavyzdžiui, ką turėčiau daryti, jei alkoholis įeina į tam tikrų vaistų sudėtį? Naudojant po šaukštą į dieną lygu atsakingam alkoholio vartojimui. Na bet nerakinėsiu tiek smulkiai. Straipsnelis buvo linksmas 🙂

                Reply
      2. FishFinger

        Čia kažkokie Kafkos spąstai.
        Ta prasme kad alkoholį vartoti saikingai ir atsakingai yra įmanoma, bet tik tada, jei asmuo to fakto nesuvokia? T.y. jei alkoholizmo ekspertas stebės subjektą ir įvertins jį kaip nealkoholiką, bet vėliau jam apie tai praneš, subjektas iškart taps alkoholiku?

        Reply
        1. kardas

          esmė -- nėra tokio dalyko kaip „atsakingas alkoholio vartojimas“. Lygiai kaip nėra tokio dalyko kaip „atsakingas narkotikų vartojimas“, „atsakingas rūkymas“, „atsakingas žudymas“ ir pan. Negi sunku suprasti?

          Reply
          1. Lyderis

            pagal tokią logiką visi žmonės, kurie vartoja alkoholį yra alkoholikai (nes neįmanoma vartoti atsakingai, o jei vartoji neatsakingai, tai esi alkoholikas). Jeigu žmogus svaiginasi, bet dėl to nenukenčia jo santykiai su artimaisiais ar darboviete, kodėl tai turi vadintis neatsakingu vartojimu?

            Reply
            1. Rokiškis Rabinovičius Post author

              Jei dėl vartojimo jau nukenčia taip, kad apie tai tenka kalbėti, tai jau yra ne šiaip priklausomybė, o su blogomis ir nevaldomomis pasekmėmis. Praktikoje -- tai matyt bus antra stadija. Žodžiu, truputį permąstykit.

              Reply
      3. Karolis

        „vartojantys, bet dar neturintys kai kurių problemų — savimi abejoja ir irgi atsako neigiamai.“
        Na čia jau optimisto ir pesimisto problema kai kiekvienas skirtingai mato vandens stiklinę. O kaip su vartojančiu ir neturinčių problemų, bet abejojančiu Pesimistu, kuris šį tą savarankiškai kurį laiką pastudijavęs apie alkoholizmą, atsako teigiamai?
        O dėl denializmo -- tai vienas pagrindinių alkoholizmo simptomų.

        Reply
      1. Rokiškis Rabinovičius Post author

        Sunku, kai paaiškėja, kad menamai atsakingas alkoholio vartojimas yra alkoholizmo požymis, tiesa? 😀 O kaip jums toks teiginys -- „aš nesu narkomanas, aš narkotikus vartoju atsakingai„? 😀

        Reply
        1. kardas

          O va kaip tik ką parašiau aukščiau -- mintys sutapo 🙂 Ačiū Rokiški. Bet mane pritrenkia kiek net ir iš pirmo žvilgsnio „protingų“ žmonių pasimauna ant šio kabliuko…

          Reply
  3. Lapius

    Nenoriu mesti gerti, bet nenoriu pereit iš pirmos stadijos į antrą. Aš nemanau, kad turiu per mažai valios esant reikalui sustabdyti save nuo gėrimo toliau. Jeigu bandau neigti pastovaus visiško susilaikymo nuo gėrimo svarbą netampant didesniu alkoholiku, ar manęs jau laukia antra stadija? Trumpiau tariant, jeigu manau, paskaitęs šį straipsnį, kad esu protingesnis nei kiti ir galiu sustabdyti problemą tiesiog gerdamas mažiau, ar elgiuosi kaip eilinis alkoholikas?

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Sakyčiau, su didele rizika tamstos laukia II stadija, nes visgi nenorite mesti gerti, vadinasi, kad potraukis yra ir jis yra sunkiai valdomas. Laikui einant, tas potraukis gėrimui tik stiprės. Jei alkoholio nepradedama vartoti kardinaliai mažiau, potraukis niekada nesilpnėja, jis tiktai auga.

      Kita vertus, jei jums pavyktų sumažinti alkoholio vartojimą tiek, kad jau neatitiktumėte I stadijos kriterijų (t.y., pirmiausiai išvengiant tų 5 vienetų per mėnesį, o bendrą vartojimą sumažinant iki juntamai mažesnio lygio) -- tai būtumėte kaip ir nemetęs gerti, bet jau bent neprogresuojantis į sunkesnį alkoholizmą.

      Reply
      1. Lapius

        Manau potraukis į socialinį gėrimo aspektą skiriasi nuo girtuoklio potraukio į alkoholį, bet taip pat geriant per daug socialinis potraukis išsivysto į priklausomybę pačiam gėrimui, o ne jo sukuriamom sąlygom. Dėkoju už įžvalgas.

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Susiję abu dalykai. Bet nuo ilgalaikio vartojimo atsiranda ir grynai fiziologinė priklausomybė, kuri pasidaro nepaprastai stipri. Pirmoje stadijoje ta priklausomybė reiškiasi daugiau psichologiniais požymiais (nuotaikos sutrikimai, negebėjimas atsipalaiduoti ir pan.), o trečioje stadijoje ta priklausomybė gali pasiekti tokį lygį, kad esant staigiam vartojimo nutraukimui, viskas gali pasibaigti letaline baigtimi, t.y., be gydytojų neapsieisi.

          Reply
  4. Vytautas

    Rokiški, girdėjai apie knygą „The loss of sadness“? Ten kalba apie depresiją ir kaip ją suprato dar gūdžiais DSM-3 laikais.

    Įdomi pasirodė autoriaus (ar autorių) hipotezė dėl tuo metu išaugusio depresija sergančių žmonių skaičiaus. Jo nuomone, depresiją PERdiagnozavo šiaip sveikiems žmonėms dėl netobulų DSM-3 kriterijų, pvz.: pagal simptomus (beviltiškumo jausmas, anhedonija, vienišumas) depresiją „išrašyti“ buvo galima išsiskyrusiems, praradusiems darbą ir dar daugeliui žmonių, kurių gyvenimas tiesiog suprastėjo.

    Man atvėrė akis kuo ydingos vien simptominės diagnozės: tas pats simptomas gali rodyti į keletą sutrikimų arba būti visiškai normalus. Čia panašiai kaip nugaros skausmas gali rodyti, kad truputį pasitempei nugarą, kokį slankstelį užspaudei arba -- kad gavai širdies smūgį. Todėl turbūt daugelis psichinių ligų persikloja -- neina kažkaip prasmingai diferencijuoti,

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Todėl čia testas ir nėra paremtas vien DSM, o yra pridėta ir komplektėlis psichologinių kriterijų, ir truputėlis griežtesnių, į DSM netrauktų fiziologinių kriterijų (dėl palimpsestų ir baltosios karštinės). Pagal DSM minimus kriterijus diagnozuojant, ko gero pusė Lietuvos būtų mažiausiai II stadijoje.

      O dėl psichikos ligų bendrai ir depresijos konkrečiai -- čia ilga kalba būtų, bet didele dalimi tai išvis ne ligos, o tiesiog visokios psichologinės problemos. Ir neadekvatus diagnozavimas išties ten yra paplitęs labai smarkiai, iki šiol. Kitas dalykas visgi, kad alkoholizmas nėra psichologinis reikalas, net jei priežastys psichogeninės. Alkoholizmo atveju yra ir kai kurie labai rimti ir sunkūs fiziologiniai pakitimai.

      Reply
      1. Justas

        Būtent. Testas neturi absoliučiai nieko bendro su DSM. DSM-5 nustatyti kriterijai yra daug griežtesni, jokio bullshit’o iš serijos „neigimas irgi alkoholizmo požymis“ ten nėra.

        O toliau jau kiekvieno asmeninis pasirinkimas, kuo pasikliauti – kažkokiu ten DSM, kurį n metų kūrė daugybė specialistų iš viso pasaulio, dešimtmečiais studijuojančių ir tyrinėjančių priklausomybes, ar straipsneliu, kurį parašė visažinis blogeris.

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Sakote, kad DSM griežtesnius kriterijus randate? Netgi griežtesnius gal būt, nei palimpsestai ar psichotiniai reiškiniai, čia pas mane teste įvardinami? 😀

          Tai kaip ten su tuo neigimu, ponas? Sunku pripažinti alkoholizmą? 😀

          Reply
          1. Justas

            Neabejoju, kad DSM-5 kriterijus ir pats skaitėte, jei ne prieš rašydamas šitą straipsnį, tai bent jau po to. Ir todėl puikiai žinote, kokie tie kriterijai yra. Bet, matyt, argumentų savo paties išgalvotiems „alkoholizmo požymiams“ pagrįsti gerokai trūksta, taigi, belieka senas, geras, primityvus ad hominem, ar ne? 🙂

            Reply
            1. Rokiškis Rabinovičius Post author

              Ponas, jūs geriau neabejokite tuo, kad šiaip sau stradankės pas tokius tipažus nepareina. Tai vat -- stradalinate stradankėmis ir kažką veblenat apie DSM-5 -- tai susiraskit ir pasitikrinkit. Tada galėsit pastradalinti stradank4mis, kad kakodėl DSM-5 per švelnus ir kad kažkas jį sufalsifikavo, nes negali gi būti taip, kad jis dar švelnesnis.

              Jei norit kartotis su savo stradankėm -- tai tiesiog informuoju, kad išbaninsiu. Galėsit sųstis visiems, kad baną gavot, nes pas mane argumentų nebuvo ir aš adhominemą pritaikiau.

              Reply
      2. kardas

        Mano nuomone, kiek matau aplinkui, Seime ir gatvėje, ir elito vakarėliuose -- nesvarbu kur -- visur tas pats, manau Lietuvos dauguma yra II stadijoje, kitos dalies dauguma yra I stadijoje KAIP MINIMUM. Sunku nusikratyti paveldo…

        Reply
  5. savyje

    aš tavyje nuolat atrandu problemą. ko tu čia pointini out dalykus. tu ką gal nori, kad geriau smth smth??? žmonėms nereikia sužinoti, jog jie alkoholikai, žudikai, nepraustaburniai! kaip jiem reiktų gyvent su ta informacija?
    gyvenimas trumpas -- tik 100 metų. galima palaukt kol numirs ir nesakyt!!
    susimastyk tu, jog žodžiai gali įžeisti erdoganą
    kur pervesti pinigus? geros dienos

    Reply
      1. Laurynas

        Niekas netrukdo, bet visuomenėj -- o tai kažkiek ir tamstos skaitytojuose turėtų būti -- pakankamai yra tokių, kurie švenčia „naktį iš 31 į 4“. Arba tokių, kur prigėrė vieną vakarą, kitą dieną prislėgta nuotaika, atsidaro internetą, o ten prašom testas. Tai vat ir įdomu, ar specialiai publikavot tokią dieną

        Reply
  6. Shetelis

    Geriausias komentaras pradedant, butu prisipazinimas kaip anoniminiu alkoholiku susiburime, as esu letinis alkoholikas ir del to nesididziuoju.
    Nes visiems purkstaujantiems komentaruose, zinute labai aiskiai aprasyta auksciau.
    Yra vienintelis atvejis, kada gali nevadinti saves alkoholiku… 😀

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Bingo. Sugebėjimas pripažinti riziką ar polinkį alkoholizmui -- kaip tik tas požymis, kad dar gali būti tvarkoje. Nesugebėjimas pripažinti -- gana aiškus požymis, kad problema yra ir ji nėra nei suvaldoma, nei sprendžiama.

      Reply
  7. Jo

    Geras testas. Pirmo teigiamai atsakau du, kas manęs alkoholiku kaip ir nepadaro. Nors nebandau neigti, kad alaus geriu smarkiai daugiau, nei reiktų (nieko kitko daugiau negeriu ir niekada negėriau) Bet dėl vieno nesu tikras: „Jei vakarėlyje neišgeriu, jaučiuosi nejaukiai (…)“. Na tam tikslui alkoholio nevartoju, bet mano aplinkoje vartojami kiti preparatai (pagrinde koksas, MDMA). Nors jeigu tų preparatų nebūtų, beveik garantuotai tram tikslui vartočiau alkoholį.

    Tai ar reiktų atsakyti teigiamai į tą klausimą, ar ne?

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Bendru atveju tai visgi požymis, kad esate linkęs į piktnaudžiavimą svaiginančiomis medžiagomis. Kombinuotas alkoholio ir kitų svaiginančių medžiagų vartojimas paprastai reiškia visu laipsniu aukštesnę alkoholizmo riziką kartu su papildoma priklausomybės nuo kitų svaiginančių medžiagų rizika. Paprastai šnekant, galit jau vien tuo pagrindu sau priskirti netgi ne pirmą, o išsyk antrą stadiją, tik kad ne dėl alkoholio, o dėl kombinuoto substancijų vartojimo.

      Reply
  8. Edas

    Ar genialusis visų sričių žinovas galėtų surašyti grafomanijos (psichikos sutrikimas) požymius ir atitinkamas stadijas bei sudaryti testą? Manau, labai praverstų daugumos „universalių“ blogerių vertinimui.
    Ačiū.

    Reply
  9. darius

    Kaip nebevartojantis alkoholikas galiu tik padėkoti už straipsnį. Kažkada ir mano neigimo barikados po truputį buvo pralaužtos. Jei bent vienas jį perskaitęs pažiūrės į savo vartojimą sąžiningai, bus puiku. Ačiū.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Būtent toksai ir yra tikslas -- didžioji dalis alkoholikų nei už ką negali pripažinti to, kad jie alkoholikai. Tai beprotiškai sunku. Bet kol to nepripažįsti sau pačiam, tol nieko gi negali padaryti. Ir alkoholizmas tik stiprėja.

      Reply
  10. studentas

    Nestumk, išlipau iš trečios stadijos (5 punktai tinkami). Ne valios čia reikia, o problemos pripažinimo, proto išjungimo ir perėjimo į jausmus, bei nuoseklaus ėjimo žingsniais…

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Tam, kad pripažintum, o tada pradėtum spręsti ir tvarkyti savo bėdas, reikia labai labai daug valios 🙂 Ne negėrimui, o būtent pripažinimui ir sprendimui tų problemų, dėl kurių pradedi gerti. Tai išties yra sunku. Ir jei tamstai tai pavyko -- tai tiesiog nuostabu. Liuks 🙂

      Reply
      1. studentas

        Kai šiknoj esi -- paprastai nedidelis pasirinkimas yra … Dabartinėmis blaiviomis akimis žiūrint atrodo, kad ten likę turi begalinę valią ir toliau sėdėti mėšle ir visa tai neigti …

        Reply
  11. sigitas

    Esu nevartojantis 3 metai be didesnių bėdų su tuom susitvarkiau pats..Kam tie AA skirti net neįsivaizduoju,gal kai kam ir padeda..Man padėjo super knyga Allen Carr.Lengvas būdas suvaldyti alkoholį.Šis būdas veikia kuo puikiausiai..

    Reply
  12. Arklimantas

    kvailystė. ir aš ir 90 proc. žmonių aplinkui mane (uždirbantys visi nuo 1500eur/mėn) yra alkoholikai. na ir ką? aš tą supratau dar univere, kaip ir daugumas kitų, bet kas iš to? socialinis modelis yra toks. gali negert, bet tada neturėsi vaikų, darbo, žmonos ir t.t. neturėsi socialinio rato. dabar kai turiu šeimą, gyvenimą, stabilią profesiją nustojau gerti, nes man poh ant socialinio modelio. ir vis dar jaučiu diskomfortą socialinį. jį sukeliu aš geriantiems, o ne man jie. tiek.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Lietuvoje alkoholizmas yra tiek smarkiai išplitęs, kad išties yra tapęs socialine norma. Nepaisant to, tai nėra norma. Kažkada ir tuberkuliozė kažkam atrodė norma, ir utėlės kažkam atrodė norma, o ir bandantys su tuo kovoti jautė socialinį diskomfortą ir patys, ir kitiems tą diskomfortą sukeldavo. Nepaisant to, pats ligos paplitimas niekaip nepaverčia ligos į sveikumą. Tai tik rodo, kad liga paplitusi pernelyg smarkiai.

      Reply
      1. studentas

        labai palaikau. kiek aš vargstu, kai pasiūlau tarkim pradinių klasių vaikų vakarėlyje apsieiti be simbolinio šampano ar vyno taurės … „tai čia tik simboliškai“, „čia negėrimas“, „kas čia tokio?“. jei žmona, neturinti problemos, nebūtų atsisakius alkoholio dėl manęs palaikymo -- būtų buvę labai sunku …

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Tai tiems simbolikams visada galima užduoti porą klausimų -- „jums sunku apsieiti be alkoholio?“ ir „jūs manote, kad alkoholis turi būti vaikų vakarėliuose?“.

          Reply
    2. lmn

      Dėl ‘modelio’ drįstu prieštarauti. Esu negeriantis, tai jau daug metų aplink matau negeriančią šeimą, draugus, jų šeimas. Negerdamas būsi linkęs rinktis tokią pačią kompaniją ir atrasi, kad tokių žmonių yra ir jiems gėrimas nėra norma.

      Reply
    3. hm

      Kažkokia nesąmonė, kad negersi ir neturėsi nei šeimos nei vaikų. Kaip tik sakyčiau atvirkščiai -- daugiau šansų jų neprarasti.

      Reply
    4. :]

      „Gali negert, bet tada neturėsi vaikų, darbo, žmonos ir t.t. neturėsi socialinio rato“

      Arklimantai, what dfq? Nu kaip tokias girtos musės svajas galima į eterį rašinėti?

      Reply
  13. Darius

    Su žmona susipažinau jau negerdamas. Dabartinė veikla taip pat pradėta jau negeriant ir neturi nieko bendro su tuo, ką dirbau gerdamas . Mano negėrimas sukelia diskomfortą turintiems problemų su gėrimu, nes griauna jų iliuzinį pasaulėlį, kuriame „visi geria“. Tai nėra blogai.

    Reply
    1. Arklimantas

      negerti yra nei gerai nei blogai. tai tiesiog pasirinkimas kurio išvestinių tu nežinai. bet nereikia fanatizmo. kaip daugelis „susikūdinusių“, „metusių gerti“, „naujai įtikėjusių“ pradeda fanatiškai užpisinėti kitus. aš irgi mečiau. na ir kas? aš nežinau ar tai gerai. dabar atrodo, kad gerai. bet kaip atrodys vėliau? todėl niekam to nereklamuoju. kita vertus buvau priklausomas nuo silpno alkoholio. gal dabar tapsiu nuo degtinės? kas žino, a? todėl palikime kiekvienam savo kelią. bet aš vienareikšmiškai už alkoholio reklamos draudimą. tai tiek.

      Reply
      1. darius

        Nesakau niekam pamokslų, tiesiog negeriu. Bet jei kažką užpisa vien tai, kad negeriu, tai jo, o ne mano problema. Ką jis su tuo darys -- jo reikalas.

        Reply
      2. Vaikis

        O kaip jums teiginys: save žaloti, nei gerai, nei blogai ? O kas liečia užpisinėjimą, tai pasakysiu, taip, kai mečiau gerti, mano aplinka (geriantys) man pisdavo protą: tai kada gersi, tai davai vieną išgerk, ale ilgai negeri, gal sergi, kad negeri, gal antibiotikus vartoji ir t.t. Prisipažinsiu, tai buvo vienas iš spaudimo būdų, prieš kurį ilgą laiką neatsilaikydavau. Dabar perėjau į puolimą ir tik jei kas man pradeda plauti smegenis, kad išgerti yra gerai, tuoj tokiam žmogui pradedu pasakoti apie alkoholio žalą, siuntinėti tokius, kaip šis straipsnius. Ir apskritai esu savo draugams pasakęs, kad jei jums nepatinku negeriantis, bendraukite su geriančiais. Rezultatas? Visi draugai išliko, tik bendraujame tiek laiko mažiau, kiek praleisdavome laiko prie butelio.

        Reply
        1. Arklimantas

          va ir eilinis, klasikinis talibano pavyzdys. aš ne už gėrimą. aš už pasirinkimą negerti visa širdimi. bet aš už sveiką protą. labai dažnai teisingas sprendimas (jo turinys) sugadinamas jį pateikiant kvaila ir agresyvia forma. gyventi sveikai tai nereiškia visiems piršti savo gyvenimo būdą. tik tiek. o kiek agresijos šių prisipažinusių alkoholikų žinutėse išgeriančių atžvilgiu, rodo, kad tikrai ne viskas gerai su šiais negeriančiais komentatoriais. būkime paprastesni ir pakantesni. nes man labai primenate tokius „super katalikus“ pas kuriuos turėjau nelaimę būti svečiuose savaitgalį prieš metus. atrodo, kad nieko tokio: tai gitara pritariant kokią giesmę užtraukia kai kiti valgo; tai pradeda įrodinėti, kad tikybos (aišku katalikiškos) pamokos turi būti kiekvieną dieną ir jos t.b. svarbiausios. o kvintesencija buvo garsus pareiškimas, kad LadyGaga ir Dž. Butkutė yra šėtono įsikūnijimai ir jos (ar jis) grobia paauglių sielas. teko šią mielą kompaniją pasiųsti ant byb… ir daugiau su jais nebendrauti griežtai.
          tai panašiai elgiasi ir kai kurie „naujai nebegeriantys“. kadangi pats esu toks „atsivertelis“, tai iš savo patirties žinau kaip norisi pamokslauti ir zyzti.. todėl tik įspėjau.

          Reply
          1. Vaikis

            Arklimantai, mano atveju, spaudimą patirdavau aš, o ne mano aplinkos alkoholikai. Kai supratau, kad jų spaudimas išgerti yra žala man pačiam, perėjau į tokio pačio lygio spaudimą jiems. Jei trumpai, priešistorė buvo tokia, kad bandžiau atsisakyti alkoholio daug metų, bet vis grįždavau (nėra garantijos, kad dabar negrįšiu, nes gėriau apie 16m.). Kiekvieną kartą bandant tai padaryti, vietoj artimų žmonių (alkoholikų) palaikymo jie darydavo jau minėtą spaudimą. Aš jiems negeriantis buvau priekaištas jų alkoholiko sąžinei, jei taip galima išsireikšti. Todėl jų limbinė smegenų sistema išsigąsdavo ir liepdavo jiems atsakyti puolimu prieš tą, kuris tariamai kėsindavosi į jų priklausomybę. Taigi, talibanistai dažniausiai būna alkoholikai, bandantys nepaleisti buvusių sugėrovų (nes jų limbika būna išgąsdinta).

            Reply
          2. kardas

            Cha cha, taikliai apie Katalikus, taikliai. Ir žinai, jie blogėja kasdien. Talibanas su baltomis skarelėmis…

            Reply
  14. Pranciska

    As nepopuliariai pasakysiu: dirbu su zmonemis su psichiniais sutrikimais. Ypac depresija. Labai dazna situacija: sergantysis nesuvokia, kad serga depresija, ir ilgai masto apie savizudybe, bet vietoj to kad pasiryztu, kartas nuo karto vartoja alkoholio, ir tai laikinai pakelia nuotaika ir isgelbeja nuo lemtingo zingsnio. Galiausiai jie kreipiasi i psichoterapeutus delalkoholizmo, o tada jau islenda visi susirgimai, ir jie gauna atitinkama normalu gydyma.
    Jeigu jiems ankstyvoj stadijoj uzkirst alkoholizma, bet neuzkirst depresijos, turetume nemazai savizudziu su rasteliais kad „tiesiog nyku, nematau ateities“.
    As cia nesiimu skaiciuot zalos, zinau kad ji egzistuoja ir ji milziniska. Tiesiog zinau, jog yra atveju, kai zmogui prisigerti yra maziau zalingas variantas nei alternatyvos.

    P.S. Negeriu.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Taip, tam tikru atžvilgiu pradinėse stadijose alkoholis gali suveikti kaip trankviliantas. Bet paprastai problemos dėl to tik pagilėja ir vėliau išlenda žymiai aštriau. Suicidų tarpe itin didelę dalį sudaro alkoholiniai atvejai -- taigi, vargu ar verta tai laikyti bent kažkokiu sprendimu.

      Realiai ieškant priežasčių -- psichoterapija Lietuvoje yra beveik neegzistuojanti (dargi tiek, kad net įtariu, kad gali būti, jog jūs painiojate psichoterapeutus su psichiatrais, kas yra iš esmės priešingybė). Problemos nesprendžiamos -- nei psichologinės, nei psichosocialinės. Vat ir turim tai, ką turim.

      Reply
    2. kardas

      Vienoj laidoj girdėjau, kad psichiatras negydo ligos. Visiškai. Ir kad tai nėra psichiatro galiose. Pilnai pritariu -- esmė, kad žmonės nesupranta, ką tie psichiatrai daro ir kam jie reikalingi. NOEducation…

      Reply
      1. Vytautas

        Toks vaizdas, tarsi psichiatrai išvien būtų BigPharma stūmėjai, be jokios naudos žmogui. Psichikos ligos turi daugybę šaltinių, todėl gali (turi?) būti gydomos įvairiais būdais. Tad nereikia čia propagandos skleisti -- yra atvejų, kai vaistai labai reikalingi, yra, kai jie bergždžiai išrašomi.
        Pabrėžiu, jog nemanau, kad psichiatrinė intervencija yra geriausias psichinių ligų sprendimo būdas. Tik nereikia mąstyti juoda/balta terminais, nes tada nematome svarbių dalykų.

        Reply
  15. Aronijus

    Man asmeniškai užeina kartais noras išgerti alaus, ir tai toks pat noras kaip atsigerti kolos, ar suvalgyti ko nors saldaus. Kažkoks organizmo poreikis gal ir yra, bet taip pat kaip užeina noras jis gali ir savaime praeiti. Tai nežinau kiek čia to alkoholizmo.

    Reply
      1. Rokiškis Rabinovičius Post author

        Nuo alkoholio vartojimo kaip tik kyla B grupės vitaminų trūkumas. Nepadeda alus šito išspręsti. O prie didelio trūkumo -- ir Korsakovo psichozė gali išsivystyti. Tiesa, tai jau būnaliūdni atvejai, ne tokie dažni.

        Reply
  16. Karina

    Labai laiku jusu testas. Esu III stadijos buvusio alkoholiko vaikas. jo visi vaikai abstinentai. Ne del tecio pavyzdio. Ar tiksliau ne vien. Mano gyvenime alkoholio neliko pradejus begioti ir sportuoti. Skamba banaliai, bet butent sportas man padejo susistyguoti ir subalansuoti savo gyvenima.

    Reply
  17. yolo

    Realiai, as paskutinei stadijoj. Ciuju tuoj mirsiu, einu isgert alaus, kad uzmigciau.. Wtf, kodel as tai turiu skaityt ir kaip imanoma taip mastyt zmonem ir dar plius tokia nuomone reikst visuominei? Gelezine lape mane cia atvede. Tykiuosi, kadviena grazia diena prades autorius gyvent bent truputi socialiai aktyvu gyvenima ir suvoks, kad be alkoholio Lietuvoje pramogos skirtos yra tik mazai didesnio nei vidutinis intelektas zmoniu bendruominei, arba gali pasirinkt but kokiu veganu kuris visiem ir tik pasakoja kad negeria(aisku kad ir yra veganas nepamirsta paminet) arba turi but antisocial’as ir gyvent namie apsikabines kompiuteri ir rasynet butent tokius brudus. Prasau, neskaudink vidutinybiu, kaip as, ir nerasynek tokiu veju. Po darbo labai skauda akis tokia nesamone telefono ekrane matyt.

    Reply
  18. Viktorija

    Super straipsnis. Kaip tik laiku. Vis kildavo klausimas, ko ties kiekviena diskusija apie giežtesnį alkoholio suvaržymą -- 0 promilių, degalinių klausimas ir pan. -- apie 80 procentų komentatorių pradeda savo nuomonę: „tai nepadės, reikia daryti švietimą/pašalpų mažinimą/palikti pačių žmonių sąmoningumui ir t.t.
    Kilo mintis negi jau taip dauguma užkibę, kad alkoholio teises gina labiau nei savo. Ir štai prašau, pirma stadija atrodo tokia nekalta, bet jau stadija.
    Puikiai suprantu komentatorių suirzimą dėl teiginio: aš ne alkoholikas, geriu saikingai. Pas mus dabar visi geria „saikingai“, „kultūringai“, nes nesaikingai geria tik bomžai. Čia ir yra didžiausia problema, kad yra formuojami tik du pasirinkimai: „gerti daug“ arba „gerti kultūringai“. O abstinencijos pasirinkimas priskiriamas sektoms, akių draskytojams ir psichiniams „nušvitėliams“.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Taip, denializmas yra aiškus simptomas, psichologinis mechanizmas, kuris leidžia neigti problemą. Ir tai yra vienas iš pirmų alkoholizmo požymių.

      O visoks menamai atsakingas alkoholio vartojimas -- tai irgi žaidimas žodžiais. Nėra atsakingo alkoholio vartojimo -- tai savo esme yra gana neatsakingas veiksmas netgi švelniais atvejais (pvz., pusė taurės šampano per Naujaką). Tam tikrą neatsakingumą mes sau galime leisti, nes nesąmones daryti retkarčiais yra smagu. Bet visgi nereiktų neatsakingo elgesio painioti su atsakingu.

      Dar pvz., menamai kultūringas gėrimas -- išties jame jokio kultūringumo ir jokios kultūros, o tik tam tikrų kultūringumo kriterijų nepažeidimas. Tų kriterijų nepažeidimas -- tai nėra kultūringumas. Pvz., bezdėti tualete, o ne prie žmonių -- tai nepažeidimas, et nuo to bezdėjimas nepasidaro kažkuo kultūringu.

      Žodžiu, daug to visokio žaidimo žodžiais, sąvokomis ir t.t. pas tuos, kas piktnaudžiauja. Ir viskas dėl noro nuneigti savo pačių problemas.

      Reply
      1. riesutas

        Analogija su kultūringu bezdėjimu – tobula. Šitas „atsakingo vartojimo“, „kultūringo gėrimo“ mitas yra taip giliai įlindęs į mūsų visuomenę, kad atrodo savaime suprantamas, nors yra absurdiškas.

        Reply
    2. kardas

      Aha, man irgi užkliuvo, kad po šitu nekaltu straipsniu tiek daug komentarų -- tiesiog marios. Vadinasi straipsnis kaip tik į dešimtuką. Ir I stadija kaip jau akivaizdu, daug kas „praleidžia“ nematom… O kai II jau beveik vėlu…

      Reply
  19. NoisiaRadio

    Na tas pirmas klausimas daugiau veikia ne taip kai tu ji atsakai, o kaip smegenis i ji sureguoja -- arba ramiai arba pasipyktinimas kila ir noras viska fanatiskai neigti. Pas mane buvo kazkas smegenyneje suveike. 😀
    Siaip esu pirmos stadijos alkoholikas su gan maza patirtim.
    O pats Rabinovič, kokio lygio esi alkasas?

    Reply
  20. Rokas

    As esu antros stadijos alkoholikas.

    I stadija:
    1 As tikrai nesu alkoholikas, as alkoholi vartoju atsakingai
    2 Bent karta gyvenime man yra buve taip, kad po isgertuviu ne viska prisiminiau (tikrai neatsimenu VISKO kas buvo vakar, nors ir negeriau)
    3 Per paskutinius metus man yra buve atveju, kad isgeriau daugiau ar geriau ilgiau, nei planavau pradzioje (planavau gerti viena alaus, bet isgeriau du ir isejau pusvalandziu veliau)

    II stadija:
    1 Teigiamai atsakiau bent i 3 ar daugiau pirmosios stadijos klausimu
    2 Po isgertuviu man buna sunkios pagirios, ryte bunu praktiskai nedarbingas (cia taip stipriai nuo fiziologijos priklauso, man realiai po 3 alaus kita diena nedarbinga, o po 5 jau sunkios pagyrios)
    3 Sitas testas yra kazkokia nesamone (isvis cia s…, o ne testas), as ne alkoholikas

    Realiai toks testas visus nors karta gyvenime isgerusius nors viena alaus gali priskirti i antra stadija. Isgeriai viena alaus ir neatsimeni VISKO, o dar buvo bloga ir nedarbingas (kas yra normalu prima karta isgerus alkoholio), sveikas atvykes i antra stadija.

    Viskas ka as situo absurdisku pavyzdiu norejau pasakyti yra tai, jog be konteksto sitas testas yra tiesiog absurdas.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Na, jei bandai ne sąžiningai sau atsakinėti, o testą sudirbti, tai ir teiginiui „1+1=2“ galima rasti prieštaravimų kokių nors -- čia dėl tų pirmos stadijos klausimų 🙂

      Dėl to, kad neatsimeni visko -- puikiai žinote, apie ką kalba. Apie tuos labai gerai alkoholikams žinomus atminties praradimus.

      O vat dėl tamstos pagirių -- tai labai rimtas požymis. Ta tokia specifinė fiziologija, nuo kurios viskas taip labai priklauso -- ji ne šiaip sau atsiranda.

      Reply
      1. Karolis

        Kai turėjau 18 kg viršsvorio, visi gėrimai baigdavosi blackoutu. Intensyvaus sporto dėka pasiekus idealią kūno masę ir pagal KMI, suvartojus tą patį/didesnį kiekį alkoholio nė karto nebebuvo atminties praradimų.

        Tai kaip su klausimais apie atminties praradimą? Taip išeina, kad stadijos priklauso nuo žmogaus svorio?

        Reply
  21. Justas

    O jei taip imtume ir pabandytume užmesti akį į realybę? Tą mus supančią Vakarų visuomenę, kurioje absoliuti dauguma žmonių vartoja alkoholį ir kurių labai didelė (didžioji?) dalis pagal šiuos „kriterijus“ yra alkoholikai?
    Jei jau tikėsime tuo, kas čia parašyta, jiems yra tik du variantai – arba tuoj pat pripažinti savo alkoholizmą, muštis į krūtinę, atgailauti ir bėgt gydytis, arba netrukus prasigerti. Bet va problema tame, kad realiame pasaulyje absoliuti dauguma nedaro nei vieno, nei kito. Jie ir toliau visą gyvenimą saikingai ir atsakingai vartoja alkoholį, net jei autoriui atrodo, kad tai neįmanoma, ir gyvena pilnavertį, laimingą ir produktyvų gyvenimą.
    Taigi, ką dabar daryti su šia nepatogia realybe ir kaip ją suderinti su tuo, kas parašyta straipsnyje?

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Su ta nepatogia realybe yra taip, kad Lietuva alkoholį vartoja nesveikais kiekiais, o tas alkoholio vartojimo paplitimas ar vartojimo mastai niekaip alkoholizmo neneigia.

      Įsivaizduokite, kad jūs gyventumėte kokiame nors XIXa. ir piktintumėtės, jog kažkas pasako, kad tuberkuliozė yra liga, o tada savo pasipiktinimui įtvirtinti imtumėte remtis argumentais apie tuberkuliozės paplitimą. Truputį keistai atrodytų, tiesa?

      O apie laimingą, pilnavertį ir produktyvų alkoholikų gyvenimą gal geriau čia nepasakokite. Žinome tuos laimingus, produktyvius alkoholikus, narkomanus ir panašiai. Ir tuos visą gyvenimą saikingai ir atsakingai alkoholį vartojančius irgi žinome.

      Žodžiu, staltiesėlė kelias jums, bet šiaip patariu visgi pasirūpinti savimi, nes graužia jus ta problema.

      Reply
      1. Justas

        Įsivaizduoti galime ką tik norime. Bet faktas lieka faktu – abstinentų procentas Vakarų visuomenėje yra mažas. Alkoholikų irgi. O visi likusieji – t. y. didžioji dauguma gyventojų – į tamstos pasaulio modelį kažkaip neįsipaišo. Jų tiesiog NEGALI būti. Bet yra. Teorija ir realybė nesutampa. Tamstai, kaip suprantu, atrodo, kad problema realybėje. Linkiu sėkmės šioje sunkioje ir nelygioje kovoje.

        O manimi nesirūpinkite, aš jau kaip nors susidorosiu, stovėdamas vienoje gretoje su tokiais beviltiškai degradavusiais alkoholikais kaip Ellon Musk, Mark Zuckerberg, Barack Obama ar, galų gale, Valdas Adamkus. 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Aš suprantu, kad tamstai nesinori pripažinti priklausomybės nuo alkoholio. Todėl nei pasikartojantis piktnaudžiavimas, nei psichologinė priklausomybė, nei organizmo fiziologiniai pokyčiai, nei dar kažkas tamstai nėra alkoholizmas. Čia senas naratyvas -- „taigi visi geria aplinkui, negi jie irgi alkoholikai?“. Paprastai bėda būna tame, kad viena vertus, toli gražu ne visi geria, antra vertus, iš tų menamai tiek pat geriančių didelė dalis geria daug mažiau, o trečia vertus, jokie argumentai nesvarbūs.

          BTW, pagal grynus DSM-5 kriterijus tamsta irgi galit pasitikrinti. Labai apsidžiaugsit.

          Ir žinoma, sėkmės jums, tikintis per alkoholį priartėti prie Obamos, Adamkaus ar dar ten prie ko nors. Vienoje gretoje.

          Reply
          1. Justas

            Va va, „jokie argumentai nesvarbūs“ – tą ir norėjau pasakyti.
            O kadangi tamstai jokie argumentai nesvarbūs ir nereikalingi, tai tęsti pokalbį kaip ir nėra prasmės. 😉

            Reply
            1. Rokiškis Rabinovičius Post author

              Jokie argumentai nesvarbūs jums. Jūs gi be problemos. Bet labai stengaitės įrodyti, kad tikrai be problemos. Ir netgi jau žaidžiate tą vaikišką projektyvinį pingpongą. Tai banas. Kad nesitęstų šitas fufelis su jumis.

              Reply
        2. kardas

          Justai, bet ką tu rašai yra tiesiog denializmas ir tiek. Negi nesusimąstei? Elon Musk ir obamos pavyzdžiai nieko nekeičia. Dar LAdy Gaga pacituok ar dar ką…

          Reply
    2. Va

      Daugumai mano bendraamžių kažkaip degraduoja tas alkoholizmas :). Vis mažiau yra su kuo išgert: kam sveikata nebeleidžia, kas jau savo išgėrė, kietiems mes patys neleidžiam , o kam ir šiaip nebeįdomu darosi. Nors prieš kokius 5-10 metų mes ne tai kad antrai stadijai priklausėm, trečioj viena koja buvom.

      Reply
  22. Jonas Povilas N

    Vienoje tv laidoje vienas garsus Lietuvos istorikas pasakė maždaug taip-Lietuvoje vogti yra mažesnė nuodėmė, negu prisigerti viešoje vietoje.

    Reply
  23. mantas

    Atsakingai vartoju alkoholį jau apie 10 metų. Visuomet yra pirma stadija. Būna diena mėnesyje, kai išgeriu pusę butelio viskio, būna -- neišgeriu nieko. Ir tai nesikeičia. Daugiau gerti man nesinori. Kai jaučiu, kad organizmas nusilpsta -- stiprinu jį judėdamas, valgydamas sveikai ir negerdamas nė stiklinės alaus. Tačiau, būna diena, kai įtampa susikaupusi galvoje labai didelė ir porą stiklų viskio su draugais pakeičia viską. kartais viską pakeičia ir sportas. Kartais gera vakarienė ar koncertas. Kartais seksas. Kartais ir alkoholis. Kartais cigaretė. Galima būtų vardinti be galo daug. IR alkoholis bus tik Vienas iš šimto elementų, kuris padės atsipalaiduoti. Tai ar aš esu jau tas ligonis, kuriam reikia gydytis?

    Reply
  24. Brauninkas

    Senai žinau kad esu 2 stadijos alkoholikas pagal šitą skalę. Geriu nes skanu ir kažkiek nuotaiką pakelia, mėgstų padegustuot gero vyno ar kraftinio alaus, o stiprių gėrimų nemegstu iš principo ir su metais jų vengiu vis labiau. Su metais pakeliu vis mažiau ir išgertuvės traukia vis rečiau. Tad netikiu kad kada nors pereisiu į sekančią stadiją…
    Bet didžiausia problema yra ta, -- kad nematau problemos dėl to savo gėrimo… Bent jau didelės problemos. Didžiausia problema, kad kartais rytais galva skauda… Vienintelis nesklandumas.
    Ir tai mane šiek tiek neramina… Nes ta visa blaivybės info vis tiek veikia psichologiškai, kerta per smegenis, verčia jausti kažkokią kaltę, nors niekam nieko blogo nepadariau ir neketinu daryti… Ir tas nervina, nes mano požiūriu, čia tas pats kas, jausti kaltę už tai kad skaniai pavalgai, kai kažkas dietos laikosi, ar kad myliesi su moterim, kai kažkas tuo tarpu renkasi vienuolio kelia…
    Sunervinai Rokiški. Einu iš principo įsipilsiu taurę pusbrangio vyno , kur liko nuo Naujų šventimo ir išgurkšnosiu iki vakaro…

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Jei pakeliat vis mažiau (ta prasme, ima mažėti alkoholio kiekis, reikalingas apgirtimui) -- tai jau trečios stadijos požymis. Praleidau šitą įrašyti, gal pražioplinau kažkodėl.

      O kaltę jaučiate matyt prieš save. Kaltės jausmas -- būdingas alkoholizmo palydovas. Ir geriama dėl jo, ir dėl gėrimo jis kyla.

      Reply
      1. Brauninkas

        Beje pagal punktus iš trečios stadijos man nei vienas netinka. O kritiškiau pagalvojus, tai ir antros stadijos 3 punktus surinkčiau tik smarkiai sušvelninus reikalavimus. Pvz „nenumaldomas poreikis išgerti“ -- formaliai žiūrint, tokio nejaučiu. Kai nėra progos, tai ir alkoholio nereikia, o pats progų nejieškau. Kaip jau sakiau, pagrindinė problema -- kad nejaučiu problemos, bent jau didelės problemos.
        Visame reikale jaučiu svarbiau yra ne pati stadija kaipo tokia, o kiek tai įtakoja sveikatą ir socialinį gyvenimą ir aišku -- tendencijos. Jeigu sveikata gera, darbui, šeimai pasekmių nesudaro, o su metais vartojimas stabiliai mažėja tiek kiekiu, tiek dažnumu -- tai kame problema?
        Objektyvi problema nebent tame, kad esu neparankus pavyzdys kovotojams už visišką blaivybę. Vat tos agitacijos už visišką absoliutinę blaivybę mane ir erzina. Kas nenori, tegul negeria. Bet kodėl kažkas turėtų spręsti už mane?
        Suprantu kad alkoholizmas Lietuvoj pernelyg išsibujojo. Kad dėl to yra daugybė socialinių problemu. Kad riekia ribotialkoholio prieinamumą, reklamą ir pan. Reikia skatinti vartoti atsakingai. Tačiau mano manymu nereikia perlenkti lazdos ir į priešingą pusę.
        Pernelyg perdėti argumentai iš serijos „neegzistuoja atsakingas vartojimas kaip toks iš principo, jeigu šiandien pat netapsi absoliučiu blaivininku, tai su 100% tikimybe degraduosi iki bomželio dar iki pensijos“ daro meškos paslaugą alkoholio prevencijai. Nes sudaro pavojingą iliuziją, kad ir kiti argumentai yra tokie pat perdėti.

        Reply
  25. Donatas

    Aš alkoholikas. Turbūt trečios stadijos, pagal šitą testą, detaliai neanalizavau. Bet tą (savo alkoholizmą) esu deklaravęs aplinkiniams jau senai,. Aišku ir prisipažinęs sau (visų pirma). Anksčiau mėgau vyną, dabar mėgstu alų. Pats verdu, ragauju, lyginu (ne į temą, bet negaliu nepasakyti, kad 95Į% lietuviško alaus yra alaus produktas, o ne alus), vežuosi iš užsienio, kaupiu išgertų skirtingų rūšių butelių kolekciją. Žinau, kad alkoholis yra klastingas, kad dėl jo aš netenku savo talento, smegenų aštrumo, nepasiekiu asmenybės vystymosi maksimumo, bet man toks gyvenimo būdas patinka…

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Pripažinimas sau -- tai pirmas žingsnis. Pripažinimas aplinkiniams -- antras žingsnis. Bandymas susitaikyti su savimi -- irgi svarbus žingsnis. Po truputį gal pavyks ir sumažinti kažkiek vartojimą, o paskui gal ir susitvarkyti. Čia gerumas sau ir sunkumų pripažinimas, ir buvimas su savimi -- pati esmė.

      Kas dėl trečios stadijos -- ten pavardinti simptomai reiškia kai kuriuos labai pavojingus dalykus. Pristabdyti, kad ir kaip būtų sunku, reikia. Ir sumažinant kiekius, ir praretinant juos. Nes ta stadija yra labai pavojinga. Su gydytoju pasikonsultuoti labai patarčiau, nes jei tokie simptomai yra, gali būti visokių konsekvencijų.

      Reply
  26. vee

    Zodziu kazkoks durnas straipsnis 😀 as senai zinau jog turiu problemu su alkoholiu 😀 bet kad taip naglai i galva kisrtu kazkas is kito laido galo man nereikia 😀 pagal si straipsni 3% visos lietuvos nera alkoholikai 🙂

    Reply
  27. vilius

    Didžiulis respectas Rokiškiui su tokia auditorija šitokį straipsnį postint!!

    Jei ‘žalieji’ pasakoja apie alkoholio žalą, tai kažkaip ta ‘krūtoji’ visuomenės dalis nusisuka, bet va Rokiškį gerbia. Tai tikėkimės išgirs. Nes vaje vaje kiek bėdų mūsuose dėl to.

    Reply
  28. Cybersig

    Pažįstu buvusių alkoholikų, nevartojančių jau apie penketą metų. Dabar jie pakankamai laimingi, gyvena normalų gyvenimą, tačiau mąstymas dar neatsistatęs. Jie mąsto lėtai, kartais net vaikiškai. Tai nebepataisoma ar dar galima jiems padėti?

    Reply
  29. kaladėlė

    Dar keletas teiginių, ant kurių tilptų nutūpti varna, tai „Skatinu ir tikiuosi, kad su manim gers“ (I-oje stadijoje), „Prašau su manim gerti ir nusiviliu, jei negeria“ (II-oje stadijoje) ir „Liepiu su manim gerti ir man kyla agresija, jei su manim negeria arba dar geriau -- nebendrauja su manim išgėrusiu“ (III-oje stadijoje).

    Reply
  30. hm

    O kartais nėra pirmas testas per švelniai suformuluotas, konkrečiai 5x5 dalis, neturėtų būti kaip nors x/mėn? Tikrai žinau žmonių kurie praktiškai kas vakarą susiverčia porą trejetą alaus. Ir jie „tikrai ne alkoholikai“. Nors gal pagal tą DSM-5 prisirašys gal vien dėl vienetinio prisliuobimo kadaise + nealkoholikas.

    Reply
  31. Pjovejas

    Pagal pateiktą klausimyną esu turbūt tarp pirmos ir antros. Kažką panašaus sau pripažindavau ir anksčiau. Bandau taip sakant palaipsniui mažint. Tik vat nesu tikras, ar „palaipsniui“ yra pakankamai gerai.
    O metodas „palaipsniui“ grynai dėl socialinio aspekto… kas po teisybei reiškia, kad visuomenei tai tikrai tokia problema, kad jos jau nebematome. Ir nuo Valančiaus laikų ne ką tepažengėme.

    Reply
  32. čeponis

    Manau, kad tokioje kovoje visos priemonės tinka. Netgi, jei jos ne visada pasiduoda paaiškinti paprasčiausia logika. Tiesiog alkoholis yra ant tiek klastingas ir ant tiek žalingas, kad anything goes. Jei šitas straipsnis sukėlė diskusiją ar privertė kažką jausti tai, ko nejautė anksčiau -- liuks, tikslas pasiektas.
    Iš pradžių irgi burbėjau kaip daugelis komentatorių, kad tikrai nesu joksai alko, bet galų gale, dar kartą sakau, alkoholio vartojimas overall yra tokio masto problema, kad už bet kokį alkoholinį gėrimą, kurį geriu dėl to, kad jis yra toksai, leidžiu vadinti mane vardais. Kartu suprantu, kad absoliutumas žmogui yra neįmanomas. Jis tiesiog yra toks -- netobulas ir visada bus. Svarbiausia yra, kad kiekvienas būtų nuo mažumės apšvitintas informacija, kas yra alkoholis ir kiti š.ūdai, ir pats rinktųsi savo kelią. Ir turėtų normalius tėvus. Taika, žmonės.

    Reply
  33. Sandman^KFMF

    „Šredingerio katinas“ tas alkoholizmas pasirodo. Kodėl? Labai paprastai. Pagal DSM-5 klasifikacija (kai pakanka dviejų teigiamų, sąžiningų atsakymų, o ne dėl kažkokių neaiškių priežasčių, pamodifikuotų -- 3), žmogus išgeriantis į metus vieną skardinę alaus (o kartais ir nė vienos) ir priedo kažkada, studentavimo laikais gerai pašventęs taip, kad momentais ne viską net pamena kaip ten buvo to šventimo metu prieš 10 metų, pasirodo jau yra alkoholikas, nes jis teigiamai atsakė į du klausimus:
    -- Aš tikrai nesu alkoholikas, aš alkoholį vartoju atsakingai (skardinė alaus per metus juk nepavadinsi nesaikingu gėrimu?)
    -- Bent kartą gyvenime man yra buvę taip, kad po išgertuvių ne viską prisiminiau (ech ta jaunystė…)

    Reply
    1. c2h5oh

      Toks įspūdis ir man susidarė, būtent dėl šių dviejų klausimų. Bet tai nieko nuostabaus, nes ši „diagnozė“ daroma vadovaujantis prielaida, kad jokio „saugaus“ alkoholio vartojimo negali būti iš principo. O tai jau yra tikėjimo reikalas -- daugybė žmonių tuo tiki arba netiki, o mokslas kol kas vienareikšmiškai neįrodė (pabrėžiu, kalba apie mažas dozes).

      p.s: deklaruoju, kad esu priklausomas nuo alkoholio ir kavos., ir dar nuo šokolado. Bet mano gėrimo įpročiai skiriasi nuo stereotipinio tautiečio.

      Reply
    2. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Atminties praradimai geriant -- tai ne „ech ta jaunystė“, o pakankamai sunkių smegenų pažeidimų požymis, kuris išsivysto toli gražu ne iš karto, o dėl gana besaikio alkoholio vartojimo arba didelėmis dozėmis, ypač jei pradedama gerti ankstyvame amžiuje (vaikystėje ar paauglystėje).

      Kaip tik tai, kad pas mus daugelis įsivaizduoja, kad atminties praradimai išgėrus yra norma -- tai jau labai daug ką sako apie visą alkoholizmo situaciją Lietuvoje. Ir ta situacija išties yra siaubinga.

      BTW, atminties praradimai -- tai ne DSM-5 naudojami simptomai. DSM-5 tikrinama žymiai švelnesnė simptomatika, kuri išsivysto gerokai anksčiau, nei tie atminties praradimai prasideda. Dėl to ir pridėta daugiau tikrinimų.

      Perfrazuojant jūsų klausimą, logika yra ne kad „ech ta jaunystė, o dabar tik skardinę alaus per metus -- ir jau alkoholikas?“ Logika yra tokia: „jaunystėje gavau smegenų pažeidimus nuo gėrimo ir dabar sau leidžiu tik skardinę alaus per metus, nes esu alkoholikas“. Arba tokia: „jaunystėje gavau smegenų pažeidimus nuo gėrimo, bet visvien nesugebu pripažinti savo problemų“.

      Aš suprantu, kad labai sunku tai priimti. Bet tai reikia priimti ir viskas. Kai pripažįsti -- tada bent jau gali suvaldyti situaciją.

      Reply
  34. Sandman^KFMF

    Beje, pastebėjau, kad tokiomis mintimis jau kažkas pasidalino ir buvo greitai nusodintas motyvuojant, kad „jei nori sudirbti testą ir prisikabinti tai…“. Anekdotinė situacija gaunasi -- aš neprievartautojas!!! bet įrankį juk turi!!!

    Reply
  35. Nevartojantis

    Jau seniai nevartoju. Aplinkui dėl vartojimo byra šeimos ir gyvenimai. Alkoholio pramonė daro viską, kad užaugintų mokių alkoholikų kartą (pradeda nuo silpnų kokteilių, giros skardinių, kurios panašios į alų, šampano butelių imitacijų, t.t.). Alaus pramonės marketingistai sumaniai įvilko alaus gėrimą į tikro vyriškumo mitologiją. Aplinkui visokie Alaus keliai, Vyno keliai, Konjako keliai. Kaimo turizmas pasikinkė vietinės gamybos alkoholio kortą. Žodžiu, verslas daro viską, kad vartotume daugiau. Tai -- dalis problemos.

    Reply
  36. Šarūnas

    Jei rimtai, tai anketa labai įdomi, šnekėjom su kolegom intensyviai apie ją. Pirmas klausimas kolegoms kėlė daug diskusijų. Žmonėm sunku suprasti, kad nebūna atsakingo alkoholio vartojimo (nebent gydytojas prirašė gerti kokį dalyką po arbatinį šaukštelį tris kart dienoj). Šiaip, tas pirmas klausimas yra svarbiausias anketoje, jis pasako ar žmogus supranta, kad bent minimaliai rizikuoja.
    Visgi pakartosiu dar kartą, yra didelė moralizavimo perspaudimo rizika bei žiūrėjimo į vienus vartus. Jei studentas padarei blogio taškų, o dabar suvartoji kelis unitus per metus, tai vis tiek atitiksi kriterijus, kurie tave pasiūs „stipriai stabdyti (nors su gydytojais pasitarti visgi vertėtų)“. Ir tokių neadekvatumų daug.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Ta prielaida, kad atseit neadekvatumai ir moralizavimai, yra paremta vieninteliu dalyku -- alkoholio vartojimas yra tiek paplitęs ir chroniškas, kad adekvatūs vertinimai daugybei žmonių ima rodytis kaip esą neadekvatūs ir moralizuojantys. Vat kas yra žostka. Ir būtent šiuo atžvilgiu reiktų truputį į realybę grįžti -- alkoholizmas yra išplitęs klaikiai smarkiai. Ir Vakaruose išplitęs, ir pas mus -- išvis siaubingai.

      Ir taip -- net ir studentu būdamas, gali sau susikurti tokią toleranciją alkoholiui ir vidaus organų pažeidimus, kad ir po dešimtmečių tai duos efektus -- daugeliui pakanka pavienių stiprių išgertuvių, kad atkristų netgi po daugiametės visiškos abstinencijos. Ir kaip tik tie pažeidimai (testo atveju -- atminties praradimai) yra rimčiausias iš visų kriterijų. Ir kiek teko kažkada kapstytis literatūroje -- netgi delirium tremens būna, kad pareina pas kai kuriuos po pavienių išgertuvių, nors visiškas susilaikymas prieš tas išgertuves galėjo trukti dešimtmečius. Taip, tai yra šitaip baisiai ir trunka tiek ilgai.

      BTW, skirtingai nuo DSM-5, tie atminties praradimai, kaip vienas iš esminių kriterijų, buvo naudojami sovietinėje praktikoje, dirbant su alkoholikais. Ir būtent SSRS praktikoje alkoholizmu buvo nelaikoma netgi tai, kas pas kokius amerikiečius netgi II stadiją atitiktų -- tokia ta sovietinė alkoholinė realybė buvo. Ir viena vertus, tie su atminties praradimais susiję kriterijai daug rimtesni, nei kiti alkoholizmo požymiai, antra vertus, išties netgi pavienis toksai požymis jau yra rimtas alkoholizmo simptomas, nes rodo, kad pas žmogų elementariai pragertos smegenys. Ir taip, tai netgi po krūvos nevartojimo metų yra požymis.

      Tiesiog įsisąmoninti reikia -- priklausomybės sutrikimai nėra toks dalykas, kuris ėmė ir išnyko, nes nustojai vartoti. Jie tęsiasi labai labai ilgai po to, kai žmogus apstojo vartoti.

      Vat tdėl aš ir siūlau ir su šituo testu pasitikrinti, ir su gydytojais irgi pasitikrinti, jei jau pagal testą kilo klausimas. Ir labai gerai, jei su gydytojais pasitikrinus, paaiškės, kad viskas tvarkoje ir tik supanikuota veltui. Nes geriau jau truputį papanikuoti ir pristabdyti, negu degraduoti, vis giliau smunkant į mirties spiralę.

      Reply
  37. Šarūnas

    Ir dar apie varymą į vienus vartus ir neadekvatumą. Žiūrėkit yra tokia anketa, kurią sudarė ne(be)geriantis žmogus: http://www.ilzes-dirbtuves.lt/kuo-kitoks-blaivus-gyvenimas/

    Žiūrim: „7 klausimas. Ko labiausiai ilgitės iš tų laikų, kai vartojote alkoholį?“.
    Sudarytoja prisipažysta „Prisipažinsiu, kai kūriau šią anketą, likusius atsakymus į šį klausimą surašiau juokais – iš tiesų negalėjau sugalvoti, ko, susijusio su alkoholiu, žmogus galėtų nuoširdžiai ilgėtis.“
    Ok, tai vartojant alkoholį galimi tik tokie GIRTI efektai ar ne? Nieko kas negirta?
    Čia gal asmeninė autorės patiritis, jei jau gerdavo, tai dėl girtų svajų ir girto sekso. Mažiau niekaip neisigaudavo. Jei taip, tai tikrai reikėjo stabdyti su gydytojų pagalba.

    Jei aš nutraukčiau vartojimą, tai labiausiai pasiilgčiau mano mėgstamiausio viskio kvapo (nearealus daiktas iš Wick’ apylinkių). Dar pasiilgčiau to kaip dera tas mano vynas su tuo raudonos mėsos gabalu.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Dėl viskio kvapo (bet su sąlyga, kad single malt) -- aš prisipažįstu, kad tai irgi prisiminimus keliantis dalykas iš visokių, susijusių su alkoholiu. O dėl kitko -- nelabai ten kas. O dėl vyno -- jis iš to raudono mėsos gabalo tik atima skonį, kas man buvo gana keistas atradimas 🙂

      Reply
    1. kardas

      O aš atsiminiau, kad apeigų metu Katalikų, vynas vartojamas (šv. komunija ir kunigas pats viešai geria). Va!~ Man šitas seniai pritrenkia ir aš niekaip nesuvokiu kodėl… Bet panagrinėjus aiškėja… ir visai nedori dalykai gaunasi…

      Reply
      1. Andrius

        Girtuokliavimas negali būti pateisinamas. Tai yra visoks blogis. Tiesiog įdomi istorinė priešprieša išeina…

        Reply
        1. kardas

          Nėra priešpriešos, jei sužinai tiesą, jog vynas buvo reikalingas vėliau, tautų ir bendruomenių kontrolei. Drįstu teigti, jog Jėzus išvis vyno nevartojo. Bet kadangi jis pats nėra parašęs nei žodžio, tai galima „vartalioti“ kaip nori. Sunku net pagalvoti, kad moralinių normų skelbėjas būtų pats amoralus. Kazusas gaunasi, ar ne? Bet nekazusas yra pilkosios masės kontrolė per alkoholį, narkotikus ir pan. medžiagas. Šitas yra žinoma, ir naudojama plačiai pasaulyje, ne tik šiandien, bet ir tūkstančiais metų atgal. Ir ne tik Vakarų pasaulyje.

          Reply
  38. Šarūnas

    Na gerai, pripažįstam, kad alkoholio vartojimas nėra reikalingas visuomenei nuo tada, kai žmonės suprato, kad šiaip užvirinus vandenį galima nesusirgt cholerom, nebebūtina alaus ar vyno iš to daryt.
    Tai kokios visuomenės norime ir kaip galime to pasiekt? Mums reikia, kad pradžiai ateitų single malt viskio, raudono vyno prie steiko ar bokalo Weißbier laikai, vartojami nedideliais kiekiais. Po to galėsim kalbėt apie kokią nors totalinę abstinanciją.

    Sakyčiau reikia aiškaus alkoholio pasiekiamumo modelio, kur realiai neliktų pigaus stipraus alkoholio, o visokia single malt viskiai yra ir šiaip brangūs. kad jais visą tautą nugirdytum.
    Rokiški, kokios netotalitarinės valstybės pavyzdys jums artimiausias? Koks modelis visai šaliai labiausiai tiktų?

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Šiaip klasikiniu jau tapęs modelis, mažinant girtavimą -- tai progresinis akcizas, priklausantis nuo alkoholio koncentracijos, paprasčiausiai, kad stiprūs gėrimai pasidarytų labai brangūs, lyginant su silpnais, nes alkoholizmo rizika labai auga, priklausomai nuo vartojamo gėrimo stiprumo. Tai pasiteisina, nes labai sumažėja šiaip girtavimo, o antra vertus, perėjimas iš pirmos stadijos į antrą užtrunka kardinaliai ilgiau.

      Kas dar -- naudingos smulkmenos daugiausiai. Atsiros parduotuvės vidutinio ir stipraus laipsningumo alkoholiui, kad mažėtų pasiekiamumas (ypač jaunesniesiems) ir digtų impulsyvus pirkimas (kas visada sudaro labai juntamą dalį), stipraus alkoholio reklamų draudimas, plius labai aiški ir griežta alkoholio diferenciacija pagal stiprumą, kad visose auditorijose preferencijos slinktųsi nuo stiprių gėrimų link silpnų. Kaip pvz., degtinės reklamos turi nelikti iš principo niekur, išvis. Bet pvz., alaus reklama turėtų bent jau kurį laiką likti bent jau tam, kad sukeltų norminio vartojimo įvaizdžio poslinkį link silpnų gėrimų.

      Ko reiktų vengti -- tai sauso įstatymo ar jo analogų. Tai ne tik nepasiteisina, bet paprastai dar smarkiai pablogina situaciją, ypač kriminogeniniu atžvlgiu, plius kardinaliai padidina rizikas dėl intoksikacijų, kurios gali tapti epideminėmis (čia vertėtų prisiminti, kokių žiaurių pasekmių savo laiku davė netgi ne sausa, o pussausė Gorbačiovo reforma).

      Ką labai svarbu suvokti -- kad nėra ir negali būti čia stebuklų. Pokyčiai aiškiai būtų matomi tik po poros dešimtmečių.

      Reply
      1. kardas

        Va pritariu, nes kaip tik prisiminiau sausą įstatymą JAV, kuris nesuveikė. Tiek dėl masinės kontrabandos kaip super-pelningo verslo, tiek dėl kitų priežasčių. Reikėtų kažkaip laipsniškai…

        Reply
  39. Jonas Povilas N

    Problema, apdainuota bliuzmenų ir rokerių:
    The Eagles-Tekila Sunrise.
    Kiss -Cold Gin.
    Dead Kennedys -Too Drunk To F--k.
    ZZ Top -Beer Drinkers And Hell Raisers.
    Ozzy Osbourne-Demon Alcohol.
    Oazis-Cigarettes And Alcohol.
    Tom Waits -Piano Has Been Drinking.
    John Lee Hooker-One Bourbon One Scotch One Bier.
    Thin Lizzy-Whiskey In The Jar.
    Darren Jay And The Delta Souls-Drink My Wine.
    Luther Allison- Cherry Red Wine.
    Muddy Waters- Sittin’ Here And Drinkin’ (Whiskey Blues).
    Big Bill Broonzy-You Drink Too Much.
    Tommy McClennan- Whiskey Headed Woman.
    Peetie Wheatstraw-Drinking Man Blues…

    Reply
  40. Haroldas

    Teisingai atsakiau tik į vieną iš pirmos stadijos. Nesu alkoholikas. Išgeriu kelias taureles per gimatdienį, per naujus taurę šampano, per Kalėdas kelias taures vyno (šįmet gėriau nealkoholinį nes dovanų buvau gavęs). Šiaip labai mėgstu nealkoholinę (imbierinę) degtinę.

    Reply
  41. Šuo

    O kaip čia išeina, jeigu filmą vakare pasižiūriu su makaronais ir mėsa ir alum užgerdamas, tai jau skaitosi kad vartoju alkoholį vienas? Taigi buvo su akcija ir pasiėmiau vieną, ar negerai taip? Man labai nejauku dėl šito klausimo, nes jau dviem kojom iš trijų antra stadija gaunasi, o labai noriu dar pasilikt pirmoj arba išvis išeit iš to reikalo, bet kartais labai jau skaniai tas tamsus alus būna. Žmonės gi vis sako, tamsus alus geriau nei šviesus rytojus.
    Ai dar čia beskaitant pagalvojau, jeigu kartą užgėrei, kad neprisimeni kaip mergaitę kalbinai, o paskui draugas (nu ar sugėrovas ten koks) papasakoja tą epizodėlį, ir prisimeni jau sava eiga, kaip ant laisvo bėgio taip sakant, tai skaitosi kad atminties dingimas? Nes būna gi, kad žmogus tai raktus, tai piniginę namie pamiršti, arba nemiegi naktį dėl darbo ir paskui valgai kavos tirščius nes atrodo kaip duona. Nu nesiteisinu kad nesu alkoholikas. Tik labai jau nenoriu juo būt.

    Rokiški, kaip gabus neuromokslų žinovas, ką jūs manote apie alkoholio pakeitimą placebu? Būta tokios praktikos taikyta kame, ar ne? Žmonės šneka, ir ne šiaip žmonės, ir ne šiaip šneka, o visas publikacijas rašo, bendraamžių patikrintas, kad padeda šitie vaistukai ir nuo skausmo, ir nuo DP žarnos opų netgi kaip tais. Tik laužytų kaulų ir apsinuodijimų niekaip jau nepagydo. Tai kame priskirtumėt alkoholizmą pagal šitą kriterijų? Ar tėvuką ištraukt iš trečios stadijos pavyks va jei duosiu spanguolių užpiltų gliceroliu iš vaistinės?

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Dėl alaus, ypač dėl tamsaus -- taip, jame yra daug visokių medžiagų, dėl kurių skonį jis sustiprina, o ir šiaip daugeliui tiesiog skanu. Kita vertus, klausimas, ar tikrai dėl akcijos (kad pigiau?) reikia alų pirkti? Čia išties yra slidi vieta, bet pamąstyti apie tokį vartojimą verta, nes gal visai to alaus ir nereikia, kaip manote?

      Dėl palimpsestų visokių -- jeigu atsimeni, kai kažkas primena -- tai nėra atminties praradimas. Atminties praradimas yra būtent kai neatsimeni. Žodžiu, čia tokius atvejus vertinti reiktų, kur realiai nepavyksta atsiminti. Kažkas buvo, bet atsiminti nesigauna ir viskas.

      Dėl placebo -- abejoju, ar alkoholį (t.y., medžiagą, kuri gali sukelti priklausomybę) pavyktų pakeisti placebu. Kita vertus, yra tų bealkoholinių pakaitalų, gana nemenkai jie išpopuliarėjo per paskutinius kelerius metus -- visokie imbieriniai vynai ir panašiai. Daugelis mažiau prie alkoholio prisirišusių (geriančių dėl socialinių priežasčių) pabando ir ima vartoti kaip pakaitalą, o tai padeda ir nušokti nuo alkoholio, nes kažkuriuo momentu tiesiog supranti, kad alkoholio išties nereikia.

      O šiaip, kaip ir įraše rašiau, ir bendrai kas turėtų būti aišku -- jei problemos sunkesnės, verta pasikonsultuoti su gydytojais. Ypač jei jau trečia stadija, kur gali būti realūs ir labai rimti pavojai ne tik vartojant, bet ir staigiai tą vartojimą nutraukiant.

      BTW, dėl dvylikapirštės opų -- aš abejoju, ar alkoholis nuo tų opų kažkaip padeda, kai kaip tik jis tas opas didžiąja dalimi atvejų ir sukelia.

      Reply
      1. Šuo

        Dėl bendro supratimo -- čia DPŽ gydymui ne alkoholis, o placebas, pasitelkiau vapyzdį kaip gan efektyvios priemonės visokios gyvastį sunkinančios bjaurasties lengvinimui. Tai galgi maniau ir apgautų potraukį apsvaigimui (sunkiai), skoniui (nu gal, bet tik pirmai stadijai) arba ranka-burna štangos kilnojimui (čia gal tam kuris mest mėgina bet rankos stiprios ir gaila palikt be darbo nuvyst)

        O tas imbierinis vynas tai man po velniais patinka labiau gal ir už tamsų alų. Aš tą daiktą draugų kvadrate vadinu ginger hitler. Nežinau kodėl, skamba gerai. Ale mergaitės tai to nenori gerti, sako, pasiimk tą šlykštynę sau, man per stipru. Abstinent (o/ės) žodžiai, didžiuojuos tokiais draugais.

        Visgi reik atsisakyt tos skystos velniavos, nes turim labai skanios duonos, lietuviškos, su siemkėm ir riešutais ir dar kuom. Nu kartais galima tamsaus alaus pasiimt, dėl skonio? Sunkus sprendimas laukia, jauku būna vis su savo barmenu pasisveikint kartais ir paprašyt to paties kaip visada

        Didžiai paveikus žinduolis yra Rokiškis ir džiugu kad kilniais tikslais. Labai tikiuos kad tuose žanduose ne vatos prikimšta, o gero lietuviško skilandžio

        Reply
  42. Eduardas

    Labai viliojantį žaisliuką čia sukūrei, Rokiški, tokį sistemiškai mainantį savo išvadas, kaip kokia prezidentė. Žodžiu, pirmą kartą surenku 3 teigiamus atsakymus, kurių vienas yra „vartoju atsakingai“. Suvokiu savo klaidą, pildau testą antrą kartą- gaunasi, kad aš jau nealkoholikas. Tada atsakomybė dingsta, pildau testą dar sykį- vėl gaunuosi alkoholikas. Ir taip kiek kartų pildžiau, tiek kartų atsakymas keitėsi. Labai dinamiška ta alkoholiko sąvoka, vienok. Visada galvojau, kad alkoholizmas nuo išgerto kiekio priklauso, o čia vat nuo testų pildymo kartų priklauso.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Klausimas čia toks, ar visgi pačiam pavyktų įsivertinti savo alkoholio vartojimą kritiškai, ar nepavyktų? 🙂 Jei nepavyksta, tai gal už to kažkas slypi? 🙂

      Reply
      1. Eduardas

        Pavyktu, pavyktu. Savikritiskai reiskia vertinti naudojant savo turima suvokima. Suvokima, kad galima gerti ir neprasigerti, naudoti alkoholi kaip bendravimo priemone su tam tiktais zmonemis. Na o testas primeta savo pasaulevaizdi, kur sako kad dviratis nevaziuos, nes virsta ant sono.
        Grieztai kalbant teste savimone nereikalinga ir neimanoma, kaip ir musu objektyvizuotoje svietimo sistemoj.
        Gerai, siek tiek permasciau santykius su alkoholiu, aciu.

        Reply
  43. kardas

    Perskaičiau, ir labai ačiū už straipsnį, mane persmelkė kiaurai, ir ne todėl, kad šiaip esu patiklus, realybę žmogus sako. Garantuotai esu 1 stadijos. Nors anksčiau maniau kad negeriu, o ir iš esmės esu nusistatęs prieš alkoholį ir vaikystėje jis man buvo priešas Nr.1, nes aplinkoje buvo geriančių su baisiomis pasekmėmis… O kaip tapau? Na tai „prie kompanijos“, „kitaip neišeina bendrauti“ ir pan… Va taip ir pasidaviau. Wow…
    Bet realiai, pamąsčius kritiškai, tikrai esu 1 stadijos, ir gali daug kas čia purkštauti ir išsisukinėti, bet testas pakankamai geras. Niuansų visur rasit, bet jūs SĄŽININGAI bent jau jį atlikit ir susimąstykit, manau užteks.
    O aš dabar keičiu kursą, nes man gėda, kad turėjęs priešą Nr. 1 , papuoliau į jo spąstus. Tikiuosi dar man nevėlu…

    Reply
  44. As

    Teisingas tekstas… Būdamas 23 metų buvau(esu) 2 (3) stadijos alkoholikas…. Tuo metu mindavau(ir dabar minu) 12 kanalų EKG virš visų normų, be problemų praeinu aukščiausią įmanomą LT medicininę patikrą… Tačiau ŽINAU, kad alkoholis -- netoli.
    Kaip tai atsitiko ?
    Paprastai. Nuo 1x metų gyvenau bendrabutyje, kartais baliavodavau. 19-20 -- su buto bendranuomininku universiteto studentu(dabar -- mokslų daktaru) kas dieną kaldavom po 2-3 alaus(du metus). 21 metų -- išsinuomavau didelį namą.
    Baliavodavom 3x per savaitę, o savaitgalį -- 20-30 žmonių BALIUS, pokerio čempionatas, etc. Darydavau tūsus (kartais -- su bilietais), užsidirbdavau ir ten, ir darbe -- netrūko nieko. O va ties 24 metais perskaičiau kvailą straipsnį internete (tik ten buvo gal 5 punktai) apie alkoholizmo požymius, kurie man….tiko.
    1. Atminties praradimas.
    2. Truputis alkoholio -- ir tampi girtas (!!!)
    3. Girtumas „stabilus“ -- gali po to gert neribotą kiekį (alus ir degtinė -- kaip pieno stiklinė) -- ir beveik negirtėji
    4. Socialinių įgūdžių praradimas (stabdžių nebuvimas -- neradimas kelio į lovą, gėrimas tol, kol lūžti po stalu).
    5. Dieną -- net keletą savaičių negeriant -- užeinantis keistas noras kažko atsigerti (tačiau vandens nepakanka: padeda tik alus/alkoholis/ („troškina“) )

    Aš išsigandau. Problemą sprendžiau paprastai:
    1. Per baliaus vakarą -- max du alaus, visa kita -- gira (su redbuliu).
    2. Gira -- vienintelis gėrimas, kuris malšina tą „alkoholinį troškulį“, ir aš _renkuosi_ ją.
    3. Visada ŽINAU, kuo gręsia.

    Praėjo 10+ metų -- viskas stabilu. Problemų -- nekilo. Nubėgu maratoną, keliu sunkią štangą, apskritai -- ganėtinai sveikai gyvenu ir netgi leidžiu sau išgerti. Nemėgstu balių ir vestuvių. Vertinu skaidrią galvą. Tėvai, manau, taip pat padarė poveikį: nesu matęs šeimos nario (tėvo-mamos ar artimesnio giminaičio) labai girto ar dažnai išgėrinėjančio… Kaip toliau -- žiūrėsim.
    Tiesa -- esu linkęs į kitos rūšies „…holizmą“ -- darboholizmą. Kuomet varai po 16 valandų per parą ir nuo to kaifuoji… Bet čia -- atskira istorija, ir gal ne tokia jau bloga.

    Reply
  45. mmm

    As saikingai galiu vartoti tiek narkotikus tiek alkoholi, negeriu puse metu po to buna isgeriu ,buna pavartoju karta i savaite kokius pora menesiu tada kokius metus negeriu,sportuoju,begu maratonus, ir t.t. Pagal sita klausimyna per tuos 2menesius patenku i alkoholiku sarasa, po to iskrentu . Nera vieno bato kuris tiktu visiems

    Reply
      1. mmm

        Man iš esmes keista kad nėra tokio dalyko kaip saikingas alkoholio vartojimas ir aplamai daug kraštutiniškumu paimta kaip pvz „Bent kartą gyvenime man yra buvę taip, kad iš atminties dingo didesnė dalis išgertuvių“ (tai jai man taip buvo 14 metu viena karta gyvenime tai jau blogai,bėja visiem taip yra buve kas yra gere) Per paskutinius metus yra pasitaikęs bent vienas atvejis, kai vakarykščias išgertuves pratęsiau kitos dienos pirmoje pusėje ( jai po gimtadienio išgeri kita diena alaus , nors ir karta metuose ) . Jai šita klausimyną pateiktumėt pvz Prancūzijoje ar Vokietijoje tai ten 90% visuomenes butu alkoholikai kaip ir Lietuvoje nes bent i 3 visi teigiamai atsakytu. Tai reiškia kad arba išvis negeri arba esi alkoholikas. Tokiu atveju aš esu alkoholikas ir tuo patenkintas.

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Ne, atminties praradimas -- tai nėra tai, kas visiems yra buvę. Atminties praradimas yra organinio smegenų pažeidimo požymis, kuris rodo, jog buvo labai gili intoksikacija. O tai, savo ruožtu, rodo jog yra išsivysčiusi tolerancija didelėms alkoholio dozėms. Kas savo ruožtu, savaime yra pakankamai patikimas alkoholizmo požymis. Taigi, jei iš atminties iškrito didesnė dalis išgertuvių -- tai reiškia ir tai, kad girtavimas yra sisteminis, ir tai, kad piktnaudžiaujama itin didelėmis alkoholio dozėmis.

          O dėl to išgėrimo ryte -- tai jau simptomatikos klasika, kur papildomų komentarų išvis nereikia.

          Aš suprantu, kad tamsta alkoholikas ir kad bandote jaustis patenkintas. Kai kuriems žmonėms tiesiog pernelyg sunku spręsti savo problemas -- lengviau yra gerti.

          Reply
          1. mmm

            Nematau ką spręsti, kaip jau sakiau noriu geriu noriu ne ir ar tai truks mėnesi ar puse metu ar metus ar 10 nusprendžiu pats o ne tokie specialistai kaip jus , beja gyvenu sveikai,valgau sveikai,sportuoju kiekviena diena,nesergu ir jaučiuosi puikiai kiekviena diena ,o tokie jūsų išvedžiojimai…. . Tiesiog isikandes tos minties, kad kas geria tas alkoholikas ir nesvarbu kas, vistiek alkoholikas ir degraduojantis ir visiškai nesvarbu kad tie alkoholikai už jus geriau atrodo ir gyvena ,bet jie turi mistine problema kuria sugalvojot ir peršate visiems.

            Reply
  46. Andrius

    Yra žmonės, kurie kalba, kad pora gurkšnių alaus padeda virškinimui ir šiaip yra sveika, o peršalimo ligas gydosi visokiais stipresniais brūdais. Reikės ne vienos lietuvių kartos, kad išbristume iš 2-3 stadijos.

    Reply
  47. Paulius

    Net nezinau ka daryti as apie 6, 7 metus geriu kiek viena diena ir man 24 metai dabar… Jei neisgeriu po gertuviu man pradeda sirdis baladotis, prakaitas pila, drebeti pradedu, svaigsta galva, didziules baimes… Bet vos tik isgeriu bent lasa is karto pagerjea… Is esmes esu geras, grazus vaikinas turiu pinigu t.t… Bet turiu didziule depresija, esu nihilistas ir pesimistas… Pradejau gerti nes viskas gyvenime atrodo tuscia ir slykstu ir as zinau kad taip yra… Sita zeme vienos didziules kapines… Milijardus metu gyvibe save zude, valge ir t.t tai jau mane zudo dvasikai… As kartais net piktas kad gimiau cia… Del to pradejau gerti labai daug, galvojau cia nieko tokio, bet dabar nebegaliu sustoti ir man atrodo kad gersiu iki mirties 🙁 O mano tevas 30 metu geria… Turbut pas mane tikrai 3 stadija

    Reply
  48. Paulius

    Ah kam as cia atejau is viso… Dar tokiu silpnaprociu nemaciau ir taip blogai nuo pagyriu, tai dar kazkoki antrarusi bedvasi zmogystos mesos beverti gabala radau… nevykelis idiotas

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *