Man toks vat klausimas šiandien kilo: ar išties alaus gamintojai nededa į alų gliutamato aka e621 (arba kitų skonio ir kvapo stipriklių), ar deda, bet nesiskelbia, ar aš tiesiog šiaip nepastebėjau panašių užrašų? O gal jie dar tiesiog nesusiprato to daryti?
Neduokdie, jei paaiškės, kad dar ir aluje tas brudas…
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
Web | Twitter | Google+ | More Posts (1044)
Rokiškis
Vita
Vasario 21st, 2009 on 13:02
Kaip matau, Radvilų alus tamstai kenkia…
Vasario 21st, 2009 on 13:12
Vasario 21st, 2009 on 13:14
O jei nepezant?
Vasario 21st, 2009 on 13:22
Pasiūlysiu pasinaudot Tamstos patarimu bebrui -- use google.
Vasario 21st, 2009 on 14:06
Labai į temą, ačiū
Vasario 21st, 2009 on 15:17
Proškas gėrei, ne tą bizalą?
Vasario 21st, 2009 on 15:33
Daugiau neturit ką pasakyti?
Vasario 21st, 2009 on 13:21
O dar sako, kad proškų nenaudoja …
Vasario 21st, 2009 on 15:17
Jose nerado E priedų -- gal todėl?…
Vasario 21st, 2009 on 13:41
Nemanau. Pagal įstatymą visus komponentus privalo nurodyti etiketėje. Jeigu etiketėje nėra, vadinasi nėra.
Vasario 21st, 2009 on 13:57
Panašu, kad alaus atveju neprivalo:
http://news.bbc.co.uk/1/hi/business/4942262.stm
Vasario 21st, 2009 on 15:16
Yra LR Alaus įstatymas su visais reikalavimais -- kodėl gi ten nepanagrinėjus, užuot BBC ieškant sensacijų?
Vasario 21st, 2009 on 15:31
Tokio įstatymo nėra. Yra 2005 metų žemės ūkio ministro įsakymas „DĖL ALAUS APIBŪDINIMO, GAMYBOS IR PREKINIO PATEIKIMO TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“, kuriame nėra numatyta, kad įprastam alui sudėtis būtų privalomai detaliai pateikiama, žr. punktus 5.2 ir 56.4
Vasario 21st, 2009 on 20:23
Na, labai įdomu.
Negi tikrai neprivalo -- reikės, jei nepamiršiu, paskambint tai maisto veterinarijos tarnybai.
Vasario 21st, 2009 on 20:28
Būtų labai įdomu tai sužinot. Ir apie aromatizatorių, ir apie visokių kitokių nesąmonių vartojimą. Nes bent jau man kiek pavyko išskaityti aname ministro įsakyme, tai gaunasi lyg ir taip, kad būten taip ir gaunasi :-/
Nepamiršk dar, kad yra medžiagos, kurios naudojamos proceso metu, kaip kad visokie kalcio sulfidai, želatinos ir kitokie dalykai, bet kurių išvis nereikia nurodyt, nes galutiniame produkte jų esą nelieką, o skonio jie esą neįtakoja.
Vasario 21st, 2009 on 20:34
Apie aromatines medžiagas girdėjau -- tiesa, kad galima parašyti tiesiog “aromatinės medžiagos”, o kas po tuo slepiasi, ne taip jau labai ir aišku.
Vasario 21st, 2009 on 20:38
Pagal aną ministro įsakymą, aromatines medžiagas nebūtina nurodyti, jei jos “identiškos natūralioms”.
Vasario 21st, 2009 on 14:13
Rokiški, nu tu vat man daba pasakyk -- ar yra tekę tau girdėti, kad darant alų piltų druskos?
Vasario 21st, 2009 on 14:32
Matai, natrio gliutamatas silpniau sūrus, nei druska. Kiti E600 grupės skonio “gerintojai” -- dar mažiau sūrūs (kalio, natrio ir amonio gliutamatai). Plius yra ir kitų panašių “gerintojų”, be gliutamino.
Taigi, klausimas būtų bendresnis netgi -- ar kokie nors alaus gamintojai yra dasiprotėję dėti E600 grupės priedus alun? Nes kol kas etiketėse E600 lyg ir nepastebėjau.
Vasario 21st, 2009 on 14:40
Druska, tai toks cheminių elementų porūšis, jei ką. Pasižymi konservavimo savybėmis, rūgimą stabdo…
E6xx pagrinde naudojamas mėsai, visokiem koncentratam ir pieno miltelių gaminiam. Gėrimai lyg ir ne ta specializacija, čia cukrus skoniui naudojamas.
Vasario 21st, 2009 on 14:44
Taip, šitas mielių darbą užmuštų -- ir alus iš viso nesigautų.
Vasario 21st, 2009 on 15:07
Nieks netrukdo pridėti gliutamatų ar pan. jau po rūgimo. Vėlgi, abejoju, ar saikingas kiekis gliutamatų sustabdytų rūgimą.
Vasario 21st, 2009 on 15:14
Pabandyk -- ir sužinosi.
Vasario 21st, 2009 on 15:32
Ačiū už tamstos patarimą
Turite patirties? 
Vasario 21st, 2009 on 15:43
Nu jis man jau siūlė alų geru vandeniu skiest, balažin ko dar prisigalvot gali.
Vasario 21st, 2009 on 15:56
O ar ne tamsta taip įsitikinęs sklaidėtės apie tai, kad vanduo alui svarbiausia?
Tiesiog pasiūliau tamstai tai, ką jūs ir aiškinot 
Vasario 21st, 2009 on 16:01
Aš nesisklaidžiau -- pasakiau ir pakartosiu: be gero vandens nebus gero alaus.
Tiesa, alų skiesti vandeniu skoniui pagerinti gali sumastyti tik toks subtilus chemijos specialistas, kaip tamsta.
Vasario 21st, 2009 on 16:02
Ar tiesa, kad vartojate vegetą?
Vasario 21st, 2009 on 16:13
Alui gaminti ar skaninti tikrai ne:)
Sąmoniningai irgi ne, nors nenustebčiau, kad valgant mieste kokia vyrėja gali užbert.
Vasario 21st, 2009 on 17:17
Rekomenduoju atidžiau pasisaugoti, tikiuosi, kad numanote, kodėl.
Vasario 21st, 2009 on 18:20
Barbaras…
Vasario 21st, 2009 on 15:06
“Druska, tai toks cheminių elementų porūšis” -- tamsta bandot kabinėtis prie žodžių, bet nepastebite, ką rašote
Šiaip, E6xx priedai naudojami dar ir įvairiuose saldumynuose (pasiskaitykite kada šokoladukų sudėtį), užkandžiuose (čipsai, riešutukai, etc.) ir dar belenkame. Tad nenustebčiau, jei ir į gėrimus pradėtų dėti tokius priedus.
Vasario 21st, 2009 on 15:15
Kai kepu blynus, dedu ir druskos, ir cukraus. Druska alui -- tai kam?
Vasario 21st, 2009 on 15:18
O ar mes kalbam apie druską?
Vasario 21st, 2009 on 15:19
Ginčykis su Lokiu chemijos klausimais, gerai?
Vasario 21st, 2009 on 15:32
Jis chemiją moka dar prasčiau už tamstą
Vasario 21st, 2009 on 15:44
Džiaugiamės, kad išradot chemiją kurioje nėra druskų:)
Vasario 21st, 2009 on 15:51
Džiaugiuosi, kad tamsta painiojate gliutamatą su valgomąja druska, o druską išvis laikote elementu
Ar daug vagetos suvartojate?
Vasario 21st, 2009 on 16:06
Per neorganinę chemiją tamsta turbūt kortom žaidei, jei natrio chloridas, aka valgomoji druska yra vienintelė druska pasaulyje.
Jau net pilvą skauda, kaip juokinga.
Te tau anglickai http://en.wikipedia.org/wiki/Salt_(chemistry)
te lietuviškai http://lt.wikipedia.org/wiki/Druska
Te rusiškai http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A1%D0%BE%D0%BB%D0%B8
Švieskis tskant
Vasario 21st, 2009 on 17:22
Sveikinu tamstą. Esate pirmasis, susilaukęs iš manęs atvirai necenzūrinio atsakymo
Visgi, kad netrikdyti kitų skaitytojų, ištryniau savo žodžius. Rekomoneduoju tamstai visgi mažiau vegetos vartoti. Joje esantis gliutamatas kenkia smegenims, ką patvirtina ir statistiniai tyrimai 
Vasario 21st, 2009 on 17:58
Uzjauciu. Perdetas domejimasis isduoda mokslui atsidavusio ir eksperimentam savo kuna su visais smegenimis pasventusio kankinio tipaza. Pokyciai deja negriztami… Kokia auka Zmonijos labui…
Vasario 21st, 2009 on 18:02
Beje, ar gliutamato skonis primena išmatas?
Vasario 21st, 2009 on 18:11
Tau kaip abu ragavusiam -- geriau zinot
Vasario 21st, 2009 on 18:13
Jei žinočiau -- neklausčiau. Tikėjausi, kad visgi pasakysi, bet jei nenori -- nesakyk. Aš tave suprantu.
Vasario 21st, 2009 on 18:37
Paragauk dar karta -- prisiminsi.
Vasario 21st, 2009 on 18:51
Neišsisukinėk. Klausimas buvo tau užduotas. Tai ir atsakinėk.
Vasario 22nd, 2009 on 02:38
Šūdo nevalgau, alaus vandeniu neskiedžiu. Čia įtariu žiurkių vienaakių specializacija.
Vasario 22nd, 2009 on 11:29
Tai pradėk ėst šūdą. Paskui galėsi papasakoti.
Kovo 1st, 2009 on 22:11
Nežinau ar čia rimtai, ar juokais tamstos “skiedžiatės”, bet lūžtu iš juoko
))))
Vasario 21st, 2009 on 20:26
Gliutamatas kenkia smegenims -- čia jau per skambiai pasakyta
Be to, gliutamato, kaip man sakė dietologė, yra ir motinos piene, vadinasi, reikėtų pirmiausia sakyt, kad kenksmingas gali būti (tai nėra iki galo įrodyta, tebevyksta diskusijos) susintetintas gliutamatas.
Beje, o kodėl tau kilo apie alų tas klausimas? Dėl to, kad kai išgeri alaus, negali sustot -- maždaug taip, kaip valgydamas čipsus?
Vasario 21st, 2009 on 20:35
Ne, man tiesiog šiaip kilo mintis, kad jei jau visur to gliutamato taip pilna, tai to dar betrūko, kad aluje jo būtų. O tada ta mintis susiformulavo, tada ir pagalvojau, kad “neduok dieve, neduok dieve…”
Aišku, mintis pakvaišusi, ale pagalvok… Čia gi vambzdiec būtų, jei kas iš anų susiprotėtų 
O dėl kenkimo smegenims -- kažkada buvo tyrimų. Gliutamato, matai, daug kur yra, ir natūralūs jo kiekiai visai normalu. Problema tame, kad jo prideda į maistą tiek, kad kiekis jo gaunasi šimtus ar net tūkstančius kartų didesnis, nei būna natūraliai. Kadangi iš jo susidaro kažkoks ten smegenims svarbus mediatorius, tai prasideda disbalansas smegenų veiklos. Aišku, kiek patvirtinančių tai tyrimų, tiek ir paneigiančių, bet su nemažu kiekiu sindromų bei ligų gliutamatas jau susietas. Neužmirškim ir to, kad suinteresuotos gliutamato “nekenksmingumu” pusės yra labai pinigingos. Žodžiu, kas per daug, tas nesveika, bėda tik, kad šiuo atveju dozes kontroliuojam ne mes, o gamintojai, kurie atvirai dėjo ant klientų sveikatos.
Vasario 21st, 2009 on 20:38
Pats gliutamatas nėra žmogui svetimas produktas – motinos piene jo yra tiek daug, kad nė vienoje dešroje tiek nerasite. Tačiau yra pastebėta, kad didesnis sintetinių gliutamatų maiste kiekis gali turėti įtakos alkio ir sotumo jausmo iškreipimams, gali būti migrenų ir nutukimo plitimo priežastis.
dėl suinteresuotumo -- žinoma, milijonus kainuojančius tyrimus finansuoja tie, kurie yra suinteresuoti. deja, tokia liūdna realybė. bet gal ateityje bus kitaip -- štai jei kas nors pradės gaminti maistą be gliutamato, jie bus visai suinteresuoti įrodyti, kad jis kenksmingas. jau mačiau lietuvoj prieskonių a la vegeta, kuriose nėra skonio stipriklių.
Vasario 21st, 2009 on 20:57
Kol nepamatysiu lentelių su palyginamosiomis sudėtimis, tol nepatikėsiu anuo pirmuoju teiginiu.
O šiaip, didelis gliutamatų kiekis maiste ne tik kad turi įtakos alkio ir sotumo jausmui, bet labai įdomiai veikia -- žmogui atrodo, kad jis gauna baltymines medžiagas netgi tada, kai maiste išvis jų nei pėdsako. Todėl kyla neproporcingai gausus angliavandenių bei riebalų vartojimas.
O dėl gamintojų be gliutamato -- neturės jie tiek lėšų. Matai, biznis čia paprastas: paimi tualetinio popieriaus, sumaišai su malta soja, įmaišai dar aromatizatorių visokių bei mėsos pramonės atliekų, užfarširuoji gliutamatu -- vat tau ir dešra, kuri parduodama už 15 litų, nors savikaina tėra 5 litai. 10 litų pelno. O kai ją valgo žmonės, kuriems receptoriai gliutamatais jau išdeginti, tai jiems ta dešra niekuo nesiskiria nuo dešros už 25 litus, kurios savikaina 20 litų. 5 litai pelno. Kurioje, beje, irgi gliutamatų yra. Tam, kad ji konkuruoti su gliutamatine galėtų.
Vasario 22nd, 2009 on 10:39
Nebūtinai yra. Gali rast vieną kitą dešrą, kurioje nėra gliutamatų.
Nors, tiesą sakant, išvis geriau dešros nevalgyt, nebus ir gliutamatų pavojaus.
Vasario 22nd, 2009 on 11:25
Yra viena kita tokia dešra be skonio imitatorių, taip. Bet tai greičiau išimtis iš taisyklės.
Vasario 23rd, 2009 on 19:16
Apsukim argumentą: pienas kaip blogis
>Kol nepamatysiu lentelių su palyginamosiomis sudėtimis,
>tol nepatikėsiu anuo pirmuoju teiginiu.
Žinai, viena vertus- sunku patikėti, kita vertus- gali būti.
Bet tu neįvertini svarbiausio dalyko: net ir tarus, kad tai- šventa teisybė, tai dar nesuteikia gliutamatui indulgencijos. Prisiminkim, kad per pirmus gyvenimo metus žmogaus masė padvigubėja- gal čia nuo gliutamato?
Kalbant apie gliutamatą aluje: baik varinėti idiotiškas isterijas. Gliutamatas sukelia “mėsiškumo” iliuziją. Pats turbūt supranti, kad nieks nenori mėsos skonio aluje?
Vasario 23rd, 2009 on 20:08
Re: Apsukim argumentą: pienas kaip blogis
Panašu, beje, kad ne tu vienas nepagavai 
Kaip sakant, fantazmų detekcijos organas tamstai nesuveikė 
Apie gliutamatą aluje -- tu taip ir nepagavai minties
Vasario 23rd, 2009 on 18:27
Mityba kaip religija
>kenksmingas gali būti (tai nėra iki galo įrodyta,
>tebevyksta diskusijos) susintetintas gliutamatas.
Kaip lygiai ta pati medžiaga gali būti kenksminga arba ne, tik todėl, kad ji- “sintetinė” ar “natūrali”? Ne, aš suprantu, kad labai negerai, jei liko po sintezės kokių nors priemaišų, bet nėra jokio skirtumo, ar medžiagą pagamino chemikai, ar karvė pievoj.
Konkrečiai apie gliutamatą: jis lygtais natūralus, nes išskiriamas, kiek pamenu, iš dumblių. Bet ar tai reiškia, kad nekenkmingas? Kaip ten su opium? Juk labai natūralus produktas!
Vasario 23rd, 2009 on 18:41
Re: Mityba kaip religija
Pastebėjimai dėl kenksmingumo vienais atvejais ir nekenksmingumo kitais -- teisingi. Faktoriai išties gali būti du: pirma -- tai priemaišos (plg. su tuo pačiu taladamido atveju, etc.), antra -- tai kiekiai (plg. su alkoholiu esančiu kefyre ar giroj ir alkoholiu degtinėje).
O dėl gliutamato išgavimo, jei mano atmintis nemeluoja -- iš dumblių jis būdavo išgaunamas veik prieš šimtą metų ir jau seniai yra gaminamas išimtinai mikrobiologiniais metodais.
Vasario 23rd, 2009 on 19:20
…gaminamas išimtinai mikrobiologiniais metodais…
O tai mikrobai juk irgi- natūralus dalykas?
Aš tai įsivaizdavau, kad “nenatūralu”- visa tai, kas sukurta chemikų, o ne gyvų butybių… Na, bet kadangi nesu “natūralumo” pseudoreligijos adeptas, tai gal ir pačios koncepcijos nesuprantu?..
Vasario 23rd, 2009 on 20:09
Re: …gaminamas išimtinai mikrobiologiniais metodais…
O prie ko čia natūralumas, leiskite paklausti? Gal tamsta truputį nepagaunate čia kažko ir ieškote kažko ten, kur visai ir nėra ir neturi būti?
Vasario 21st, 2009 on 16:39
Hm, apie ką tyla?
Verčiate vadovėlius?
Vasario 21st, 2009 on 15:42
Tamstos atsakymas -- vadovėlinis kabioinjėjimosi prie žodžių pavyzdys:)
Etiketes parduotvėje skaitau įdėmiai.
FYI -- šokoladukai papuola į produktų gaminamų iš pieno miltelių kategoriją.
Čypsai -- tai, kurio sudėtyje pilama koncentratai.
Riešutuose E6xx nu niekur nepastebėjau.
Aš nenustebčiau jei E6xx tamsta pradėsit po savo lova ieškot artimiausiu metu.
Vasario 21st, 2009 on 15:55
Paprašykite ko nors, kad jums paaiškintų tamstos perlus
Bijau, kad aš jums nepadėsiu, nes netgi nesu tikras, ar jūs pats save suprantate 
Jums ir druska cheminis elementas, ir gliutamatas tapatus paprastai druskai, ir dar belenkas 
Vasario 21st, 2009 on 16:08
Jei nekraipytum mano žodžių, gal ir suprastum kaip smarkiai klysti
Vasario 21st, 2009 on 17:25
Jei skaitytum, kas rašoma, tai suprastum, kodėl iš tavęs izdevonus varinėju
Vasario 22nd, 2009 on 02:44
Kiški-Ro, niekas iš tavęs nesugeba taip išsityčiot, kaip tu pats. Taip, kad nevarinėk geriau tų izdevonų, palaikyk gimtajame tvarte iki pavasario, kol neorganinę chemiją perprasi -- ba mažumą juokingai atrodai.
Vasario 22nd, 2009 on 11:27
Apie chemiją tau dar kartą priminsiu tavo frazę, kad “druskos -- tai cheminių elementų porūšis”. O dabar eik naxui, šūduk.
Vasario 22nd, 2009 on 11:33
Aha -- o tau druska tik viena. O va dabar matom ir tavo papuvusį moralinį veidą. Išgerk kokią prošką nuo nervų, o tai dar apopleksija ištiks.
Vasario 22nd, 2009 on 11:40
Tau taip patiko vaikščioti naxui, kad negali jau be to?
Vasario 22nd, 2009 on 11:44
Nesiguosk, šiuo klausimu padėt negaliu:)
Man tik smalsu moralinis veidas ir vidiniai imperatyvai. Kas juos tau išoperavo?
Vasario 22nd, 2009 on 11:53
Debilams visada įdomu tai, kur jie prieš minutę buvo pasiųsti. Nes atminties neužtenka, kad atsiminti. Tiesa?
Vasario 22nd, 2009 on 12:01
Iš patirties pasakoji?
Vasario 22nd, 2009 on 12:11
Atsipalaiduok kol kas. Niekas tavęs neskriaudžia.
Vasario 22nd, 2009 on 11:25
Eik naxui
Vasario 22nd, 2009 on 11:28
O druska -- tai neorganinė chemija:)
Vasario 22nd, 2009 on 11:37
Tu dar nesupratai, kur tau eit?
Vasario 22nd, 2009 on 11:39
Kad jau ten buvai, rodyk kelią:)
Vasario 22nd, 2009 on 11:52
Man atrodo, tu truputį silpnaprotis, taip?
Vasario 22nd, 2009 on 12:01
Toks tokį pažino, alaus gert pavadino:)
Vasario 22nd, 2009 on 12:15
Vat kadangi kartais tokius posakius pasakai, tai ir tikiu, kad tu ne tik trolini, bet ir normaliai bendrauji kartais