Alus ir E621 aka natrio gliutamatas

Man toks vat klausimas šiandien kilo: ar išties alaus gamintojai nededa į alų gliutamato aka e621 (arba kitų skonio ir kvapo stipriklių), ar deda, bet nesiskelbia, ar aš tiesiog šiaip nepastebėjau panašių užrašų? O gal jie dar tiesiog nesusiprato to daryti?

Neduokdie, jei paaiškės, kad dar ir aluje tas brudas…

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

81 thoughts on “Alus ir E621 aka natrio gliutamatas

        1. rokiskis Post author

          Tokio įstatymo nėra. Yra 2005 metų žemės ūkio ministro įsakymas „DĖL ALAUS APIBŪDINIMO, GAMYBOS IR PREKINIO PATEIKIMO TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“, kuriame nėra numatyta, kad įprastam alui sudėtis būtų privalomai detaliai pateikiama, žr. punktus 5.2 ir 56.4 🙂

          Reply
        1. rokiskis Post author

          Būtų labai įdomu tai sužinot. Ir apie aromatizatorių, ir apie visokių kitokių nesąmonių vartojimą. Nes bent jau man kiek pavyko išskaityti aname ministro įsakyme, tai gaunasi lyg ir taip, kad būten taip ir gaunasi :-/
          Nepamiršk dar, kad yra medžiagos, kurios naudojamos proceso metu, kaip kad visokie kalcio sulfidai, želatinos ir kitokie dalykai, bet kurių išvis nereikia nurodyt, nes galutiniame produkte jų esą nelieką, o skonio jie esą neįtakoja.

          Reply
          1. gaivenyte

            Apie aromatines medžiagas girdėjau -- tiesa, kad galima parašyti tiesiog „aromatinės medžiagos“, o kas po tuo slepiasi, ne taip jau labai ir aišku.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Pagal aną ministro įsakymą, aromatines medžiagas nebūtina nurodyti, jei jos „identiškos natūralioms“.

              Reply
    1. rokiskis Post author

      Matai, natrio gliutamatas silpniau sūrus, nei druska. Kiti E600 grupės skonio „gerintojai“ -- dar mažiau sūrūs (kalio, natrio ir amonio gliutamatai). Plius yra ir kitų panašių „gerintojų“, be gliutamino.
      Taigi, klausimas būtų bendresnis netgi -- ar kokie nors alaus gamintojai yra dasiprotėję dėti E600 grupės priedus alun? Nes kol kas etiketėse E600 lyg ir nepastebėjau.

      Reply
      1. lokyz

        Druska, tai toks cheminių elementų porūšis, jei ką. Pasižymi konservavimo savybėmis, rūgimą stabdo…
        E6xx pagrinde naudojamas mėsai, visokiem koncentratam ir pieno miltelių gaminiam. Gėrimai lyg ir ne ta specializacija, čia cukrus skoniui naudojamas.

        Reply
          1. rokiskis Post author

            Nieks netrukdo pridėti gliutamatų ar pan. jau po rūgimo. Vėlgi, abejoju, ar saikingas kiekis gliutamatų sustabdytų rūgimą.

            Reply
                1. rokiskis Post author

                  O ar ne tamsta taip įsitikinęs sklaidėtės apie tai, kad vanduo alui svarbiausia? 🙂 Tiesiog pasiūliau tamstai tai, ką jūs ir aiškinot 🙂

                  Reply
                  1. lokyz

                    Aš nesisklaidžiau -- pasakiau ir pakartosiu: be gero vandens nebus gero alaus.
                    Tiesa, alų skiesti vandeniu skoniui pagerinti gali sumastyti tik toks subtilus chemijos specialistas, kaip tamsta.

                    Reply
                    1. lokyz

                      Alui gaminti ar skaninti tikrai ne:)
                      Sąmoniningai irgi ne, nors nenustebčiau, kad valgant mieste kokia vyrėja gali užbert.

        1. rokiskis Post author

          „Druska, tai toks cheminių elementų porūšis“ -- tamsta bandot kabinėtis prie žodžių, bet nepastebite, ką rašote 🙂
          Šiaip, E6xx priedai naudojami dar ir įvairiuose saldumynuose (pasiskaitykite kada šokoladukų sudėtį), užkandžiuose (čipsai, riešutukai, etc.) ir dar belenkame. Tad nenustebčiau, jei ir į gėrimus pradėtų dėti tokius priedus.

          Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Džiaugiuosi, kad tamsta painiojate gliutamatą su valgomąja druska, o druską išvis laikote elementu 🙂 Ar daug vagetos suvartojate?

                    2. rokiskis Post author

                      Sveikinu tamstą. Esate pirmasis, susilaukęs iš manęs atvirai necenzūrinio atsakymo 🙂 Visgi, kad netrikdyti kitų skaitytojų, ištryniau savo žodžius. Rekomoneduoju tamstai visgi mažiau vegetos vartoti. Joje esantis gliutamatas kenkia smegenims, ką patvirtina ir statistiniai tyrimai 🙂

                    3. lokyz

                      Uzjauciu. Perdetas domejimasis isduoda mokslui atsidavusio ir eksperimentam savo kuna su visais smegenimis pasventusio kankinio tipaza. Pokyciai deja negriztami… Kokia auka Zmonijos labui…

                    4. rokiskis Post author

                      Jei žinočiau -- neklausčiau. Tikėjausi, kad visgi pasakysi, bet jei nenori -- nesakyk. Aš tave suprantu.

                    5. lokyz

                      Šūdo nevalgau, alaus vandeniu neskiedžiu. Čia įtariu žiurkių vienaakių specializacija.

                    6. gaivenyte

                      Gliutamatas kenkia smegenims -- čia jau per skambiai pasakyta 🙂
                      Be to, gliutamato, kaip man sakė dietologė, yra ir motinos piene, vadinasi, reikėtų pirmiausia sakyt, kad kenksmingas gali būti (tai nėra iki galo įrodyta, tebevyksta diskusijos) susintetintas gliutamatas.
                      Beje, o kodėl tau kilo apie alų tas klausimas? Dėl to, kad kai išgeri alaus, negali sustot -- maždaug taip, kaip valgydamas čipsus?

                    7. rokiskis Post author

                      Ne, man tiesiog šiaip kilo mintis, kad jei jau visur to gliutamato taip pilna, tai to dar betrūko, kad aluje jo būtų. O tada ta mintis susiformulavo, tada ir pagalvojau, kad „neduok dieve, neduok dieve…“ 🙂 Aišku, mintis pakvaišusi, ale pagalvok… Čia gi vambzdiec būtų, jei kas iš anų susiprotėtų 🙁
                      O dėl kenkimo smegenims -- kažkada buvo tyrimų. Gliutamato, matai, daug kur yra, ir natūralūs jo kiekiai visai normalu. Problema tame, kad jo prideda į maistą tiek, kad kiekis jo gaunasi šimtus ar net tūkstančius kartų didesnis, nei būna natūraliai. Kadangi iš jo susidaro kažkoks ten smegenims svarbus mediatorius, tai prasideda disbalansas smegenų veiklos. Aišku, kiek patvirtinančių tai tyrimų, tiek ir paneigiančių, bet su nemažu kiekiu sindromų bei ligų gliutamatas jau susietas. Neužmirškim ir to, kad suinteresuotos gliutamato „nekenksmingumu“ pusės yra labai pinigingos. Žodžiu, kas per daug, tas nesveika, bėda tik, kad šiuo atveju dozes kontroliuojam ne mes, o gamintojai, kurie atvirai dėjo ant klientų sveikatos.

                    8. gaivenyte

                      Pats gliutamatas nėra žmogui svetimas produktas – motinos piene jo yra tiek daug, kad nė vienoje dešroje tiek nerasite. Tačiau yra pastebėta, kad didesnis sintetinių gliutamatų maiste kiekis gali turėti įtakos alkio ir sotumo jausmo iškreipimams, gali būti migrenų ir nutukimo plitimo priežastis.
                      dėl suinteresuotumo -- žinoma, milijonus kainuojančius tyrimus finansuoja tie, kurie yra suinteresuoti. deja, tokia liūdna realybė. bet gal ateityje bus kitaip -- štai jei kas nors pradės gaminti maistą be gliutamato, jie bus visai suinteresuoti įrodyti, kad jis kenksmingas. jau mačiau lietuvoj prieskonių a la vegeta, kuriose nėra skonio stipriklių.

                    9. rokiskis Post author

                      Kol nepamatysiu lentelių su palyginamosiomis sudėtimis, tol nepatikėsiu anuo pirmuoju teiginiu.
                      O šiaip, didelis gliutamatų kiekis maiste ne tik kad turi įtakos alkio ir sotumo jausmui, bet labai įdomiai veikia -- žmogui atrodo, kad jis gauna baltymines medžiagas netgi tada, kai maiste išvis jų nei pėdsako. Todėl kyla neproporcingai gausus angliavandenių bei riebalų vartojimas.
                      O dėl gamintojų be gliutamato -- neturės jie tiek lėšų. Matai, biznis čia paprastas: paimi tualetinio popieriaus, sumaišai su malta soja, įmaišai dar aromatizatorių visokių bei mėsos pramonės atliekų, užfarširuoji gliutamatu -- vat tau ir dešra, kuri parduodama už 15 litų, nors savikaina tėra 5 litai. 10 litų pelno. O kai ją valgo žmonės, kuriems receptoriai gliutamatais jau išdeginti, tai jiems ta dešra niekuo nesiskiria nuo dešros už 25 litus, kurios savikaina 20 litų. 5 litai pelno. Kurioje, beje, irgi gliutamatų yra. Tam, kad ji konkuruoti su gliutamatine galėtų.

                    10. gaivenyte

                      Nebūtinai yra. Gali rast vieną kitą dešrą, kurioje nėra gliutamatų.
                      Nors, tiesą sakant, išvis geriau dešros nevalgyt, nebus ir gliutamatų pavojaus.

                    11. rokiskis Post author

                      Yra viena kita tokia dešra be skonio imitatorių, taip. Bet tai greičiau išimtis iš taisyklės.

                    12. gerasirdis

                      Apsukim argumentą: pienas kaip blogis
                      >Kol nepamatysiu lentelių su palyginamosiomis sudėtimis,
                      >tol nepatikėsiu anuo pirmuoju teiginiu.
                      Žinai, viena vertus- sunku patikėti, kita vertus- gali būti.
                      Bet tu neįvertini svarbiausio dalyko: net ir tarus, kad tai- šventa teisybė, tai dar nesuteikia gliutamatui indulgencijos. Prisiminkim, kad per pirmus gyvenimo metus žmogaus masė padvigubėja- gal čia nuo gliutamato? 🙂
                      Kalbant apie gliutamatą aluje: baik varinėti idiotiškas isterijas. Gliutamatas sukelia „mėsiškumo“ iliuziją. Pats turbūt supranti, kad nieks nenori mėsos skonio aluje?

                    13. rokiskis Post author

                      Re: Apsukim argumentą: pienas kaip blogis
                      Apie gliutamatą aluje -- tu taip ir nepagavai minties 🙂 Panašu, beje, kad ne tu vienas nepagavai 🙂 Kaip sakant, fantazmų detekcijos organas tamstai nesuveikė 🙂

                    14. gerasirdis

                      Mityba kaip religija
                      >kenksmingas gali būti (tai nėra iki galo įrodyta,
                      >tebevyksta diskusijos) susintetintas gliutamatas.
                      Kaip lygiai ta pati medžiaga gali būti kenksminga arba ne, tik todėl, kad ji- „sintetinė“ ar „natūrali“? Ne, aš suprantu, kad labai negerai, jei liko po sintezės kokių nors priemaišų, bet nėra jokio skirtumo, ar medžiagą pagamino chemikai, ar karvė pievoj.
                      Konkrečiai apie gliutamatą: jis lygtais natūralus, nes išskiriamas, kiek pamenu, iš dumblių. Bet ar tai reiškia, kad nekenkmingas? Kaip ten su opium? Juk labai natūralus produktas!

                    15. rokiskis Post author

                      Re: Mityba kaip religija
                      Pastebėjimai dėl kenksmingumo vienais atvejais ir nekenksmingumo kitais -- teisingi. Faktoriai išties gali būti du: pirma -- tai priemaišos (plg. su tuo pačiu taladamido atveju, etc.), antra -- tai kiekiai (plg. su alkoholiu esančiu kefyre ar giroj ir alkoholiu degtinėje).
                      O dėl gliutamato išgavimo, jei mano atmintis nemeluoja -- iš dumblių jis būdavo išgaunamas veik prieš šimtą metų ir jau seniai yra gaminamas išimtinai mikrobiologiniais metodais.

                    16. gerasirdis

                      …gaminamas išimtinai mikrobiologiniais metodais…
                      O tai mikrobai juk irgi- natūralus dalykas?
                      Aš tai įsivaizdavau, kad „nenatūralu“- visa tai, kas sukurta chemikų, o ne gyvų butybių… Na, bet kadangi nesu „natūralumo“ pseudoreligijos adeptas, tai gal ir pačios koncepcijos nesuprantu?..

                    17. rokiskis Post author

                      Re: …gaminamas išimtinai mikrobiologiniais metodais…
                      O prie ko čia natūralumas, leiskite paklausti? Gal tamsta truputį nepagaunate čia kažko ir ieškote kažko ten, kur visai ir nėra ir neturi būti? 🙂

          1. lokyz

            Tamstos atsakymas -- vadovėlinis kabioinjėjimosi prie žodžių pavyzdys:)
            Etiketes parduotvėje skaitau įdėmiai.
            FYI -- šokoladukai papuola į produktų gaminamų iš pieno miltelių kategoriją.
            Čypsai -- tai, kurio sudėtyje pilama koncentratai.
            Riešutuose E6xx nu niekur nepastebėjau.
            Aš nenustebčiau jei E6xx tamsta pradėsit po savo lova ieškot artimiausiu metu.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Paprašykite ko nors, kad jums paaiškintų tamstos perlus 🙂 Bijau, kad aš jums nepadėsiu, nes netgi nesu tikras, ar jūs pats save suprantate 🙂 Jums ir druska cheminis elementas, ir gliutamatas tapatus paprastai druskai, ir dar belenkas 🙂

              Reply
                  1. lokyz

                    Kiški-Ro, niekas iš tavęs nesugeba taip išsityčiot, kaip tu pats. Taip, kad nevarinėk geriau tų izdevonų, palaikyk gimtajame tvarte iki pavasario, kol neorganinę chemiją perprasi -- ba mažumą juokingai atrodai.

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Apie chemiją tau dar kartą priminsiu tavo frazę, kad „druskos -- tai cheminių elementų porūšis“. O dabar eik naxui, šūduk.

                    2. lokyz

                      Aha -- o tau druska tik viena. O va dabar matom ir tavo papuvusį moralinį veidą. Išgerk kokią prošką nuo nervų, o tai dar apopleksija ištiks.

                    3. lokyz

                      Nesiguosk, šiuo klausimu padėt negaliu:)
                      Man tik smalsu moralinis veidas ir vidiniai imperatyvai. Kas juos tau išoperavo?

                    4. rokiskis Post author

                      Debilams visada įdomu tai, kur jie prieš minutę buvo pasiųsti. Nes atminties neužtenka, kad atsiminti. Tiesa?

              1. rokiskis Post author

                Vat kadangi kartais tokius posakius pasakai, tai ir tikiu, kad tu ne tik trolini, bet ir normaliai bendrauji kartais 🙂

                Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *