Susisiekimo minisras Eligijus Masiulis, kažkada įtikinęs Kubilą, kad nereikia gelbėti FlyLAL, dabar siūlo finansiškai remti skrydžius į svarbiausius Lietuvai taškus – Londoną ir pan..
Liberalai ir LLRI – valdo.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
O tai reikėjo gelbėti?
O kaip tu manai, koks variantas būtų pelningiausias valstybės mastais? Pamodeliuokim 🙂
kam pelningiausias? Žiemeliui?
Oj, tik nereikia čia nukreipinėt kalbos, tam reikalui yra bankroto procedūra, kurios metu turtas gali būti perimtas į valstybės žinią, jokiems savininkams nieko nesumokant 🙂
Šiaip nesinorėtų sąmokslo teorijų išvedinėti, bet, kita vertus, lažinčiausi iš savo senelės ramento, kad anie nėra nei skūpūs, nei buki. O gal net visai atvirkščiai…
Manai, kad kažkas iš užsieniečių sumokėjo, kad būtų nukilintas FlyLAL, o dabar dar ir paramą gaus? Aišku, scenarijus, bet labai jau žiaurus būtų.
Palyginkime su kitomis versijomis.
Bukumas -- aš asmeniškai netikiu, kad toje ministerijoje, pas Masiulį, sėdi vien buki karjeristai, kurie neapmąstė tokio dabartinio varianto. Noriu atmesti tą variantą.
Nusikalstamas neveiklumas -- spėjo ir numanė, kad gali taip atsitikti, tik patingėjo (bijojo, nematė reikalo) užsikrauti tuos rūpesčius be laiko. Manau, visai įmanomas variantas.
Finansinis suinteresuotumas -- tu pasakei, kad gal sumokėjo, o aš daryčiau statymą ant to, kad protingi žmonės nesirinktų vienkartinės sumelės tuoj pat. Protingi žmonės sugalvotų, kaip paruošti nišą garantuotoms pajamoms ilgame laikotarpyje ir tą planą neskubėdami, bet užtikrintai įvykdytų. Man ši versija atrodo irgi įtikinama.
>Skūpas moka du kartus. O bukas -- ir tris.
o lojalūs mokesčių mokėtojai -- visada:)
Žiauriai čia tamsta užvarėt 🙂
Bet tiesa. Mokam visada.
Rokiski, rekomenduoju paskaityti V. Ilgiaus komentarą po jo straipsniu http://ilgius.blogas.lt/mazesnes-pensijos-mazesnis-skurdas-177.html#comments
„Kaltinti Dagio-Jankausko komandos nėra prasmės, nes sprendimus rengia ir įgyvendina valdininkija, pragyvenusi ne vieną valdžią. “
Gal ir šiuo atveju tas pats?
Kažkada seniai rašiau apie tai, kaip tai daroma, kad tie patys valdininkai dirbt pradėtų -- tiesiog šiurkščiai pušinama iš viršaus 🙂 Tai tada, pamenu, daug cypimo susilaukiau visokio, kad gi negalima šitaip, grius viskas, etc.. 🙂
O viskas juk elementaru -- duoti visiems tvarkytis patiems, atlyginimus patiems nusistatinėt ir pan., tiesiog apibrėžiant funkcijas, ką kas turi vykdyti, rodiklius bei tikslus. Ir nurėžt finansavimą išsyk dvigubai. Ir tegul apsivemyža -- padarys tai, ką reikia, norės ar nenorės.
Su Ilgium čia sutinku tuo atžvilgiu, kad šitas stagnaciškas zastojus, ar kaip čia pavadint -- tikrai paplitęs. Tik tiek, kad jis ir pačių aukščiausių galvose, įskaitant ir tą patį Kubilių, ir Šimašių, ir kitus.
Nežinau, nebuvau pas juos galvose 😀 Ir čia jau demagoginis triukas, sugrętinti du sunkiai sugretinamus politikus -- Šimašių ir Kubilių. Jau kuom kuom, bet „stagnacišku zastojumi“ Šimašių tikrai sunku būtų apkaltinti. Bet tamsta matau esi pradėjęs veik sisteminį liberalų kedenimą, tai suprantami tokie pareiškimai 🙂
Demagoginis triukas yra teigti, kad vienos koalicijos ir vienos ir tos pačios vyriausybės politikai esą nesugretinami. Būtų nesugretinami -- nebūtų vienoj komandoj, o dabar -- ir komanda viena, ir sprendimai bendri. Tad ir atsakomybė bendra.
O Šimašius buvo ten pas Ilgių paminėtas, komentaruose, kuriuos tamsta ir rekomendavot -- todėl ir čia paminėjau.
Dėl kedenimo gi -- nesispecializuoju nei ant vienų. O dėl to, kas galvose -- aišku gi kas 🙂 Akivaizdu, kad ne realios reformos, o daugiau pezalai. Tai nėra ką ir gilintis per daug.
Tai vat, kad gretinti nelabai išeina tuos abu veikėjus, vienas -- senos, kitas naujos kartos politikai, mano galva gana skirtingai matantys ir veikiantys, su skirtinga patirtim. Kas dėl Šimašiaus, tai kiek teko skaityti jo blogą, susidaro įspūdis, kad jis nevisada pritaria vyriausybės sprendimams, tuo pačiu pasiūlydamas alternatyvą, bet, kaip žinia, darbas koalicijoje reikalauja tam tikrų aukų, remiasi į galimybes. Tam, kad koalicija dirbtų, manau tenka kartais sutikti su kitos partijos pasiūlymais, kad galėtum vykdyti savo įsipareigojimus, taip pat manau yra pasiskirstymas įtakomis, ne be reikalo juk tam tikros partijos gavo tam tikrą kiekį, tam tikrų ministerijų? Taip, kad tamstos sugretinimas vistik manau yra nevykes šiuo atveju. Juolab, kad ir argumentų nelabai pateiki.
O dėl kedenimo -- kedenk kedenk, gal tai ir į naudą.
Bullshitas tas jo blogas, tik savireklamai ir teskirtas. Laikas jau išmokt filtruot, kur spagečių specai dirba.
O dėl senos-naujos kartos -- taip, galime kalbėti, kad „senos kartos aferistas“ ir „naujos kartos aferistas“ ar „senos kartos politikas“ ir „naujos kartos politikas“, „skirtingai matantys ir veikiantys, su skirtinga patirtim“. Bet geriau remtis faktais. Faktas šiuo atžvilgiu vienas: abu dirba vienoj komandoj, abu tą komandą ir atstovauja. Ir beje, jei jau rimtai nepritartų sprendimams, galvodamas, kad jie blogi -- arba atsistatydintų, kad nedalyvaut nusikalstamoj veikloj, arba prastumtų gerus. Bet faktai demonstruoja kaip yra realiai.
Čia dar man primena vieną tokį vieno veikėjo pasakymą, kad pagal vaisius atskirti galima, kuris medis geras ir kuris blogas. Ir dar kitą to paties veikėjo pasakymą apie tai, kad reiktų saugotis vilkų, ėriukų kailiais vilkinčių…
Beje, pamąstymui: Šimašius berods yra toje pačioje partijoje, kaip ir Masiulis, tiesa? 🙂
Atsistatydinti ir nedalyvauti lengviausia, žymiai sunkiau kažką nuveikti. Kaip aprašiau anksčiau, situacija dažniausiai nėra vien juoda ar balta, reikia kartais ir į kompromisus eiti.
Neatsistatydinti ir kažką nuveikti 🙂 LoL
nesikabinėkite prie žodžių, tenorėjau pasakyti, kad nieko nedaryti, man atrodo yra žymiai paprasčiau nei daryti.
Taip, žinoma, tą ir matome 🙂
„O viskas juk elementaru -- duoti visiems tvarkytis patiems, atlyginimus patiems nusistatinėt ir pan., tiesiog apibrėžiant funkcijas, ką kas turi vykdyti, rodiklius bei tikslus. Ir nurėžt finansavimą išsyk dvigubai. Ir tegul apsivemyža -- padarys tai, ką reikia, norės ar nenorės.“
Kaip suprantu -- siūlai valstybinėms institucijoms organizuotis ir dirbti pagal laisvos rinkos principus? 🙂
O kur čia laisvos rinkos principai? 🙂
Nežinau, taip pasirodė, siūlai apibrėžti rodiklius bei tikslus ir neva tegu kaip išmano taip ir siekia? Bet tada piktnaudžiavimo valdžia pagunda skatinama.
O čia kaip ji skatinama, jei rodikliai ir tikslai aiškiai apibrėžti?
Pvz., jei siūlai nusistatinėti atlyginimus pačioms įstaigoms, ir tarkim įstaiga nusprendė, kad specialisto alga priklauso nuo nusibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Tada specialistui gali kilti pagunda pritempinėti realią situaciją prie nusibrėžtų tikslų, kad gautų pageidaujamą atlyginimą. O kaip žinia, apetitas kyla bevalgant…
O tai siūlai nenustatinėt tikslų ir daryt algą nepriklausomą nuo darbo rezultatų? 🙂 Taigi būtent tai ir turime 🙂
Apetitas išties kyla bevalgant -- kai pamatai, kad nuo realių darbo rezultatų atlyginimas priklauso 🙂
O tai siūlai nenustatinėt tikslų ir daryt algą nepriklausomą nuo darbo rezultatų? 🙂 Taigi būtent tai ir turime 🙂
Apetitas išties kyla bevalgant -- kai pamatai, kad nuo realių darbo rezultatų atlyginimas priklauso 🙂
Aš nesiūlau, aš bandau išsiaiškinti, kokie galimi kiti variantai, kaip jie praktiškai veiktų.
🙂
Beje, valdininkija, tai ne pastarosios koalicijos sukurta sistema. O keisti sistemas kardinaliai -- tai revoliucija. Revoliucija -- tai žiaurus nestabilumas ir pažeidžiamumas, plius senos sistemos pasipriešinimas, kova dėl būvio. Reikėtų paklausti žmonių aplinkui, ar jie to nori?
Tu manęs nekenti, vadinasi bijai, vadinasi gerbi, vadinasi myli. Čia toks samprotavimas irgi apie revoliuciją 🙂
Ar reikėjo gelbėti?
Na, tai gal tada reiktų apibrėžti bendrą principą- kaip, kada, už kiek ir kokiais atvejais gelbėti. Jei norim gyvent teisinėj valstybėj, o ne tokioj, kuri valdoma priešokiais pagal kažkokius naudos (kas ją vertins?) principus.
Taip pat reiktų pasvarstyti, ar gelbėti vistiek reikia (reikėjo), jei paaiškėtų, kad už kurą, pilamą į Flylal Charters lėktuvus apmokėdavo Flylal, kuris nepakėlęs tokių išlaidų, ėmė ir bankrutavo.
Kas link „remti skrydžius į svarbiausius Lietuvai taškus -- Londoną ir pan“ tai iš viso anekdotas, tik nelabai juokingas. Dabar, kai į Britaniją tiesiogiai skraido Aer Lingus, Star1 ir Ryanair, o priedo „tiesioginius skrydžius per Rygą“ siūlo Airbaltic, specialistai kalba apie perteklinę pasiūlą ir kainų karą.
Bėje, neaišku, prie ko čia LLRI- išskyrus tavo paminėtą aplinkybę, kad Šimašius sėdi toj pačioj vyriausybėj kaip ir Masiulis (kas visai nereiškia dažno sėdėjimo šalia, prie to paties stalo). Nes tada Šimašių reikia kaltinti ir dėl padėties Krašto apsaugos, Sveikatos, Kultūros ministerijose…
Re: Ar reikėjo gelbėti?
va va, aš apie tą patį (turiu omeny paskutinę pastraipą).
Re: Ar reikėjo gelbėti?
LLRI konsultavo ir netgi dabar konsultuoja iki šiol Kubiliaus vyriausybę. Tik tiek, kad paskutiniu metu -- sumažinta jų įtaka, šitai matosi ir iš paskutiniu metu pasirodančių Kanarėlės pareiškimų.
O dėl FlyLAL -- tuo metu, kai jie bankrotinosi -- tai dar buvo įmanoma kalbėti, apie tai, ar verta tokią įmonę išsaugoti, finansuojant iš valstybės -- taip ar anaip, jų įtaka buvo kritinė visam sektoriui. Tačiau buvo tiesiogiai pasiremta būtent LLRI, kurių pareiškimas apie tai, kad valdžia neturi kištis į verslą ir rinka viską sureguliuos -- buvo paskelbtas, kaip pagrindas atsisakymui.
Ar buvo verta finansuoti tą FlyLAL, ar ne -- atskiras klausimas, tačiau už finansavimą argumentų gerokai daugiau, nei prieš: reikalingos išlaidos buvo pakankamai mažos (kalbama buvo apie 5mln), grąža -- pakankamai užtikrinta, galimybė parduoti veikiančią, o ne bankrutavusią įmonę, galų gale -- išsaugojimas veiklos, kuri realiai kritinė. Koks blekautas buvo prognozuojamas -- toks ir buvo: kelis mėnesius susisiekimas su Lietuva pavirto į veik nulinį. Taip ar anaip, FlyLAL gelbėjimo laikas praleistas ir situacija jau yra kita.
Ką matom dabar -- per daugmaž metus viskas apsivertė aukštyn kojom ir tas pats ministras jau daro kitą nesąmonę: kai susisiekimas ėmė daugmaž atsikurti, kalba apie finansavimą, kur išlaidos, reik manyt, gautųsi daug didesnės, nei tos, kurių būtų reikėję, kai FlyLAL atsidūrė bankrote.
Vat tas mane ir stebina. Nuostabus „nuoseklumas“.
The glamour of airline business atracts all sorts of suckers
Aha, tai LLRI jau nebe nusikalstamo aplaidumo bendrininkai, o tik konsultantai? Po 3-jų ar 4-ių postų gal prieisim prie to, kad jie ten iš viso ne prie ko :-).
>už finansavimą argumentų gerokai daugiau, nei prieš:
>reikalingos išlaidos buvo pakankamai mažos (kalbama
>buvo apie 5mln), grąža -- pakankamai užtikrinta,
>galimybė parduoti veikiančią, o ne bankrutavusią
>įmonę, galų gale -- išsaugojimas veiklos, kuri
>realiai kritinė. Koks blekautas buvo prognozuojamas
>- toks ir buvo: kelis mėnesius susisiekimas su
>Lietuva pavirto į veik nulinį. Taip ar anaip,
>FlyLAL gelbėjimo laikas praleistas ir situacija
>jau yra kita.
Sakyčiau lygiai atvirkščiai. Nežinia, kiek tų penkių milijonų būtų užtekę, o po to tos pačios problemos būtų iškilusios visu aštrumu vėl ir vėl (nemanai juk, kad 2009-ųjų pavasarį, vasarą ar rudenį viskas būtų ėmę, ir stebuklingai išsisprendę?). Po to ir visi kiti būtų pradėję reikalaut dotacijų, o aš nesu tikras, kad tai- tas kelias, kuriuo reikėtų eiti. Be to, dotacijas draudžia EU.
Vietoj to, kad 2009-ųjų rudenį reiktų spręsti, ar vėl reikia eilinių 5-ių milijonų, dabar turim sveiką (?) konkurenciją ir skrydžius į 2 skirtingus Londonus iš Vilniaus.
Dėl to, kad „grąža -- pakankamai užtikrinta“- tai čia iš viso nesąmonė, ir stambi. Avialinijos šiais laikais beveik visos nuostolingos (Airbaltic nuostoliai ar ne 100+mln eurų už pernai metus), o va valdiškai valdoma ir net geriausiais laikais nuostolinga buvusi Flylal sunkmečio laikais būtų nešusi pelną? Nejuokink. Aiškumo dėlei pasakysiu: subject’e esanti frazė yra pasakyta kažkokio finansų eksperto, o žodis sucker žymi ne čiulpiantįjį, o nučiulpamąjį.
O SVARBIAUSIA: to svarbiausio tavo atsakyme nėra. Nes bendro principo, kaip, ką ir kada reikia gelbėti, kaip matau, pats apibrėžti neapsiimi.
Re: The glamour of airline business atracts all sorts of suckers
Mielasis, grąža ir pelningumas -- skirtingi dalykai. Ir nepainiokit įmonės pirkimo su dotacijom. Jei pradedam velt sąvokas -- jokios diskusijos nebus.
O „svarbiausio“ -- sidabrinės kulkos norite? 🙂 Sidabrinės kulkos NĖRA.
Viską vertinti reikia pragmatiškai. Paskaičiuoti pelną ir nuostolius -- realius. Svaigimas „o jeigu, o jeigu, o jeigu“ -- telieka tik svaigimu. Norint vertinti -- reikia ne svaigti „o jeigu“, o modeliuoti skirtingus scenarijus.
Ir vat FlyLAL bankroto galimų eigų modeliavimas savo laiku parodė labai įdomius skaičius -- siekiančius šimtamilijoninius nuostolius bendrai ekonomikai. Kai kas netgi kėlė versiją, kad būtent pamodeliavę, FlyLAL savininkai ir sugalvojo subankrotinti įmonę bei iš to pasipelnyti, šantažuodami vyriausybę -- atsakyti galėjo tik asilas. Ir panašu, kad tie skaičiai pasitvirtino, sprendžiant iš skrydžių krizės, tik nepasitvirtino FlyLAL savininkų biznio planas 🙂
Beje, šiaip pastebėjimas -- negirdėjau, kad konkurencija atsirastų, esant mažiau, kaip 3 tais pačiais maršrutais konkuruojančioms kompanijoms. Tai beje, dėsnis.
Valdininkai dar permažai spręndžia, kam ir kaip dalinti pinigus?
>Beje, šiaip pastebėjimas -- negirdėjau, kad konkurencija
>atsirastų, esant mažiau, kaip 3 tais pačiais maršrutais
>konkuruojančioms kompanijoms. Tai beje, dėsnis.
Tas tavo dėsnis- labai jau kreivas kažkoks. Nes kainų karui užtenka ir 2-jų bendrovių. Be to, jei turime omeny 3 kompanijas, skrendančias iš to pačio aerouosto į tą patį tiesiogniais reisais- tai tokių atvejų per visą Europą nesusirinks nė 20-ies. Jei imsim greta esančius aerouostus (LGW-STN 116km, VNO-KUN 110km) tai 3 skirtingas kompanijas vežančias į Londoną jau turim: Ryanair, Aer Lingus ir Star1. Pritarsiu tau dėl vieno: tikrai nereikia, kad Masiulis steigtų ketvirtą :-).
Pasikartosiu: jei FLYLAL net ir gerais laikais apturėdavo milijoninius nuostolius, tai kuriam laikui būtų užtekę tų 5-ių milijonų? Ir nuostoliai nepriklausė nuo to, ar įmonę valdė Žiemelis, ar (anksčiau) valstybė. Nuostoliai buvo visada :-). Taip kad „jeigu jeigu jeigu“- ne svaigimas, o bandymas turėti universalų principą, ir juo vadovautis.
Tu, kaip matau, bendro principo valstybiniam dotavimui, ar nuostolingų privačių įmonių pirkimui (ar dar kokią buhalterinę priedangą tam pačiam dalykui besugalvotum) neturi. Siūlai ne skaidrią sistemą, o suteikti valdininkams diskreciją mėtytis milijonais. Žinai, aš prieš.
Re: Valdininkai dar permažai spręndžia, kam ir kaip dalinti pinigus?
Kainų karui reikia 3 kompanijų. Visi tyrimai rodo, kad esant 2 kompanijoms, susidaro status stabilus quo. Žr. kad ir situaciją liberalizavus JAV vietinių skrydžių rinką -- ten ryškiausiai pasimatė pokyčiai. O šiaip tai išvis nevertėtų apie tai išvis kalbėt -- tai vadovėlinė tiesa.
Dabar dėl tamstos pasikartojimo -- grąža ir pelnas yra skirtingi dalykai. Galvokit apie tai, kad nupirkta kompanija yra paskui parduodama, o ne apie tai, kad ji pinigus neša. Ir pradėkit modeliuoti valstybės pajamų pokyčius dėl FlyLAL užsidarymo ar išlikimo -- susistatys viskas į vietas. Ir pamatysit, kame ten buvo biznio planas pas FlyLAL savininkus.
Na, tiek to, kad būtų paprasčiau, paaiškinsiu situaciją su visu modeliavimu: jei turistų srautas į Lietuvą sumažėja dėl FlyLAL žlugimo metams per 1/4 nuo FlyLAL pervežimų apimties, tai sudaro 60k/4*mėn=15k/mėn., tarus, kad 1 keleivis atveža 1000lt, tai sudaro 15mln*12=180mln., neskaitant netiesinių poveikių, kurie, beje, vertinami irgi pobaisiai (vidutinis pinigų mokestinis ciklas -- 2-3 mėn). Visas planas pas FlyLAL vadus buvo elementarus: pervesti pelnus į pagalbines įmones ir užšantažuoti vyriausybę dėl galimo bankroto su pasekmėmis valstybės mastais ir taip padengti apyvartinių lėšų trūkumą, ar, jei giliau pažvelgsim, iš esmės -- gauti beprocentę ar net negrąžinamą paskolą. O prisiminkim, kad tai -- dar ir geras planas sustiprinti LT aviapervežimų poziciją PaBa rinkoje. Tik jie nenumatė, kad Masiuliui su Kubilium kils paranoja dėl to, kad juos kažkas apkaltins kažkokių verslų rėmimais, o čia dar ir LLRI pasimaišė, su kuriais jis tuomet žadėjo pertvarką planuot („valstybė neturi kištis, rinka viską sureguliuos!“). Vat ir gavosi iš gudraus plano šnipštas su visom blogom pasekmėm abiem pusėm. O Masiulis dabar kleidi dėl to, kad realias pasekmes pamatė -- tai ir puola į priešingą pusę, galvodamas, kad kažką dabar pataisys ir dėmę nusiplaus, nes suvedus rezultatus, kaltinimai pasistojo aštriu pavidalu. Bet šaukštai po pietų.
O bendro principo, pagal kurį būtų apibrėžiama, ką daryti, kad visad pelnas būtų, mielasis Geraširdi, nėra. Jei jis būtų, nereiktų nei dirbt, nei galvot. Esi prieš?
Apsispręskim, kas yra valstybė
>Kainų karui reikia 3 kompanijų. Visi tyrimai rodo, kad esant
>2 kompanijoms, susidaro status stabilus quo. Kainų karui
>reikia 3 kompanijų. Visi tyrimai rodo, kad esant 2 kompanijoms,
>susidaro status stabilus quo.
Įdomu, kokie ten „visi“ tyrimai.
Vis laiks nuo laiko būdavo kainų karai tarp Intel ir AMD, Nvidia ir ATi, Flylal ir Airbaltic, o kokios tos trečios kompanijos dažnai niekas ir nežinodavo… Stabilus status quo gali būti, bet tai neprieštarauja tam, kad dvi rungtyniaujančios kompanijos neleidžia viena kitai apsileiti, ir užmiršti klientų, kaip kad būna monopolijose.
Jei tyrimai jau tokie visuotiniai, gal pats prisimeni bent vieną pavyzdį su trijomis kompanijomis? Nes aš jau pateikiau tris pavyzdžius su dviem kompanijom.
>Galvokit apie tai, kad nupirkta kompanija yra paskui
>parduodama, o ne apie tai, kad ji pinigus neša.
Čia rizikuoju „savo paties teiginius priskirti jums“, bet ar tik nenorite pasakyti, kad valstybei yra įmanoma nupirkti ir PELNINGAI parduoti NUOSTOLINGĄ kompaniją? Bendrai paėmus, tai čia vertėtų prisiminti visų privatizavimų istorijas- sėkmių grandinė, kurios negalima nutraukti, ar ne?
>O bendro principo, pagal kurį būtų apibrėžiama, ką daryti,
>kad visad pelnas būtų, mielasis Geraširdi, nėra. Jei jis
>būtų, nereiktų nei dirbt, nei galvot. Esi prieš?
Esu prieš. Valstybė neturi siekti pelno. Jos funkcija- surinkti mokesčius iš tų, kurie turi pelno. Taip pat valstybė sudaryti tokias sąlygas, pelno turinčiųjų būtų kuo daugiau, o turinčių nuostolius- kuo mažiau. Visa kita, priklausomai nuo intervencijų laipsnio, yra dirižizmas, fašizmas ar net socializmas.
Pati svarbiausia išvada
Ach va, tik paspaudęs „Post Comment“ supratau, kad neparašiau svarbiausio. Iš principo dirižizmas nėra labai blogai, problema tame, kad kompetetingų dirižierių Lietuvoje nesimato.
Todėl jau geriau Laissez-faire kapitalizmas.
Re: Pati svarbiausia išvada
O vat su šituo sutinku.
Re: Apsispręskim, kas yra valstybė
Mielasis, dėl „kainų karų“ tarp dviejų kompanijų -- užmirštat, kad būdavo ir trečia. Intel ir Amd -- užmirštat, kad karas prasidėjo, grįžus į rinką Cyrix ir atėjus Transmetai. Dėl Nvidia ir ATi -- irgi buvo trečioji, kuriai išnykus (jau net ir pavadinimą pamiršau -- s3? 3dfx? ir dar kažkokia) video kortų kainos ir pradėjo kilt (raskite video kortą už 100lt? prieš 10 metų netgi pigesnių buvo). Galite ir mūsų Bitę su Omniu prisiminti -- kainų kritimas prasidėjo tik atėjus Tele2. Tuo tarpu tik dvi kompanijos -- status quo, kainos nepasikeičia, klientai pasidalijami kitais būdais.
Dėl pirkimo ir pardavimo -- vėlgi įskaičiuokit tamsta prarastus mokesčius. Tai esminis valstybės pelnas. O grąža iš pardavimo būtų buvusi, tik noro reiktų, kad parduot. Tik nepainiokim korupcinių atvejų su verslu.
O dėl paskutinio -- valstybės pelnas yra mokesčiai, mielasis. Mokesčiai. Mokesčiai yra valstybės pelnas. Mokesčiai -- tai valstybės pelnas. Valstybės pelnas -- tai mokesčiai. Ar lengva įsisavinti paprastą sąvoką, tiesa? 😉
Ar verta bandyti kaip geriau, jei iš anksto žinom, kas gausis
Kai dėl firmų su neatmenamais pavadinimais- ginčytis turbūt neverta. Matyt tikrai lemiamą vaidmenį jos vaidino, jei jų nieks nepamena :-).
>Tik nepainiokim korupcinių atvejų su verslu.
A jo. Apie ką aš ir kalbu. Kiek valstybė bebandytų daryt verslą, visad gaunasi korupciniai atvejai.
Re: Ar verta bandyti kaip geriau, jei iš anksto žinom, kas gausis
Mielasis, jei tai tamsta išties galvojat, kad pasakėt kažkokį argumentą -- užuojauta jums. Pasiimkit kainynus ir tyrinėkit, kada rinkoj liko tik du video gamintojai. Tada galėsit skaičiais pasiremti, o ne mergaitiškais šūksniais 🙂
O dėl valstybės ir visad korupcinio verslo -- tai irgi reiktų rimtai įrodyti. Sugebėsit?
Sutinku
Žinai, norėjau ginčytis, bet geriau jau sutiksiu.
Korupcijos Lietuvoje nėra, o valdininkai su valdiškais pinigais tvarkosi nuostabiai visais atvejais išskyrus vieną- pagailėjo tų nelemtų penkių milijonų Flylal’ui.
Kuris turėjo aštuonių milijonų nuostolius 2007-aisiais, o 2008-aisiais iš viso bankrutavo. Bet jei 2009-aisiais būtų gavęs penkis milijonus, tai problema nebūtų nukelta iki rugpjūčio vidurio (5/8*12=7.5), ne. Tų penkių milijonų būtų užtekę amžinai.
Pabaigai- nuoroda į blogą, kurio autorius aprašo tą siaubingą situaciją, prie kurios priveda valstybės neįsikišimas.
http://simonas.bartkus.lt/blog/2009/08/12/kaip-konkurencija-keicia-bilietu-kainas/
Re: Sutinku
Nagi matau, kad argumentai išseko, tai liko tik šūksniai „korupcijos nėra“, iš to ir vėl užsimiršti apie truputį anksčiau mano paminėtą 180mln, o šneki apie 5 ar 8 milijonus. Juk kai nereikia remtis skaičiais, tai gali „modeliuoti“ „įverčiais“, taip? 😉
O dėl nuorodos -- žinoma, keturios kompanijos, konkurencija veikia. Tik palygink, mielas Geraširdi keleivių srautus 2008-2009. Ir paskaičiuok, kiek prarasto keleivių srauto tai kainavo. Nes dabar atrodai kaip vaikas, kuris, sulaužęs tėvelio laikrodį, džiaugiasi gražiais dantratukais 🙂
Ai, bendrai, taigi tau skaičiai atrodo „absurdiškas reikalavimas“, tiesa? 🙂
Dar vienas dalykas
Pažaisiu velnio advokatą: turint omenyje tai, kad užsieniečiai bus labiau linkę skraidyt visokiom Lufthansom, o lietuviai- flylal’ais, tai gal flylal bankrotas buvo tik į naudą, nes pagerino eksporto-importo balansą turizmo sektoriuje?
Re: Dar vienas dalykas
Būti Velnio advokatu -- nėra lengva. Tam reikia suprasti, kur importas, kur eksportas, ir kuo remiasi vartotojai, rinkdamiesi į kur skristi.
Labai gaila, tamstos bandymas net nepraėjo filtro.
Re: Dar vienas dalykas
Na gerai, apšviesk neišmanėlį- kur klaida loginėje grandinėje:
1. Atvažiuojamąjį turizmą galima prilyginti eksportui, išvažiuojamąjį- importui.
2. Pvz koks nors vokietis labiau linkęs skrist su lufhansa, nei su flylal, kur sudėtinga nusipirkt bilietus, o puslapis parašytas darkyta anglų kalba. Vokiečių kalbos- nepamenu, ar buvo interfeisas, bet nemanau, kad jei buvo, tai stipriai geresnis už angliškąjį. Tuo tarpu lietuvis- kainai labai jautrus, skris kuo pigiau.
3. Flylal bankrotas turėtų labiau pakenkti išvažiuojamajam nei atvažiuojamajam turizmui.
Re: Dar vienas dalykas
1. Užmiršot tamsta apie tai, kad pats keleivių pervežimas -- irgi importas arba eksportas.
2. Jau apie šitai tamsta kleidėjot, nesikartokit, nes gaila žiūrėt. Galėjot bent jau kitą fantaziją sugalvot, pvz., kad Lufthanzos stiuardesės papingesnės, dėl to jų lėktuvais daugiau turistų atskris.
3. Nulis pagrindimo.
O pagrindinė tamstos klaida -- kad savo paties suformuluotus prieštaravimus savo paties teiginiams priskiriate man. Atidžiau skaitykit atsakymus, nes truputį užveikia kartoti tą patį po kelis kartus 🙂
Atsiprašau dėl grubumo.
1, 2, 3
1- taip. Bet čia tik vienas iš faktorių. Ir ne pagrindinis, nes turistinėje kelionėje bilietas sudaro mažiau nei 50 procentų kelionės sąmatos.
2- Iš asmeninės patirties galiu pasayti, kad yra būtent taip. Efektas ne šimtaprocentinis, ir ne visus pasaulio vokiečius esu apklausęs, bet patikėkit- bendra tendencija egzistuoja. Bėje, čia yra ir prieinamumo faktorius: iš Lietuvos lengva nusipirkti Flylal’o bilietus, iš užsienio- žymiai sunkiau. Todėl bankroto atveju, vėlgi, labiau nukentėjo išvažiuojamasis turizmas.
3- na, jei 2 neteisingas, 3 iš jo neseka. Jei teisingas- seka :-).
Bėje, dar vienas efektas: lietuviai turistai jautresni kainai, nei užsieniečiai. Po flylal bankroto pakilus skrydžių į Lietuvą kainoms tai turėjo stipriau atsiliepti išvažiuojamajam, negu atvažiuojamajam turizmui.
Re: 1, 2, 3
1. Tokiu atveju verta nagrinėti tą patį modeliavimą su prarastom įplaukom, kas rodo tą patį.
2. Vat čia jau truputį rimtesnis formulavimas, nepaisant to, irgi be pagrindimo -- „o jeigu būtų“. Skaičius, plz., išvažiuojamojo turizmo ir įvažiuojamojo turizmo kritimo palyginimui.
3. Nepaisant to, visvien jokio pagrindimo.
Dėl dar vieno efekto -- irgi jokio pagrindimo -- tai dar vienas „o jeigu būtų“. Skaičius plz..
nesuprantu
Žinai, nesuprantu, kodėl mano praktinę asmeninę gyvenimišką patirtį vadini „jokio pagrindimo -- tai dar vienas „o jeigu būtų“ „. Kame reikalas? Gal tada jau tiesiog apkaltink mane įžuliu melu, ar kokį galą?
Bėje,
http://simonas.bartkus.lt/blog/2009/01/22/aviabilietai-is-vilniaus-pabrango-ispudingai/
Nors žmogui, postringaujančiam ekonomikos klausimais lygtais net neturėtų reikėti įrodymų, kad pasiūlai mažėjant kainos auga.
Re: nesuprantu
Žinai, todėl, kad gali būti, o gali ir nebūti. Ir tai, kas veikia vienu atveju, neveikia kitu atveju. Pradėk kalbėti skaičiais -- tada „jeigu būtų“ pasikeis į modėliavimą. Tiesa, čia negali būti skaičių, tiesa? Vadinasi, „jeiigu būtų“ skaičiai…
Nekaltinu tavęs melu, manau, kad tiesiog nepagauni kampo 🙂
O kainų šuolis -- manau, kad vertėtų pažiūrėti į keleivių srauto apimtis. Bet šiaip rodiklis.
Re: nesuprantu
Na jau atleisk, brangusis, bet aš tau finansinių modelių nesudarinėsiu.
Pats absurdiškas reikalavimas rodo, kad neturi argumentų- maždaug, „surašyk man viską tiksliai, tada dar pagalvosiu“.
Ir, bėje, be kiekybinio modeliavimo su konkrečiais skaičiais dar egzistuoja ir įverčių modeliavimas- „daugiau“, „mažiau“, „beveik nieko“.
Re: nesuprantu
Na, jei tau reikalavimas remtis faktais, o ne fantazija atrodo absurdiškas, tai jau nieko čia aš nepakeisiu 🙂 Ir jei tau atrodo, kad į Lietuvą vokiečių atskrenda daugiau po FlyLAL žlugimo ir negana to, tasai daugiau savo apimtimis viršija keleivių srauto kritimą -- prašom, fantazuok toliau 🙂
O remdamasis skaičiais, pamatytum realią situaciją -- bendra (visa Lietuvos) turizmo rinka krito pora dešimčių procentų, lyginant su 2008. Ir tai -- esant Vilniui -- Europos kultūros sostinei, su visa masyvia EU reklama. Kitų kultūros sostinių ankstesnė statistika duodavo labai juntamą srauto augimą.
O dėl įverčių modeliavimo -- taip, jis egzistuoja. Bet jis leidžia modeliuoti tik vienu atveju -- kai „jeigu“ yra kardinalus, neginčijamas. Tam, kad įsitikintum neginčijamumu -- irgi reikia remtis skaičiais. Tuo atveju, kai „jeigu“ lieka ginčijamu, atsiranda klaidingi modeliai, kur tasai „daugiau, mažiau“ sukeistas vietomis, lyginant su realybe.
Taigi, kas neturi argumentų ir kieno aiškinimai absurdiški? 🙂