Šiuolaikinė vyriausybė nutarė jau siųsti į Seimą priėmimui visą tą internetinių balsavimų įstatyminį reikalą. Nors kalbos apie problemas yra senos, bet demagogijos netyla ir kai kurie iš politikierių vaizduoja tiesiog neaišku ką, lyg negirdėdami jokių argumentų ir tik pezėdami nuvalkiotus senus pezalus apie tai, kaip internetiniai balsavimai yra modernu ir panašiai.
Čia kažkaip ieškojau iliustracijų su nesakysiu kokiu žodžiu, kuris man kelia asociacijas su tais internetų rinkimais. Ir radau šitą paveiksliuką – jis tiesiog puikiai demonstruoja kažkokį nuoširdų internetinių balsavimų entuziastą.
Aš jums dėl to tiesiog paduosiu kratinį minčių iš savo galvos, kad būtų aiškiau, ką aš galvoju. Jei kažkur suklysiu – pataisykit. Aš kartais klystu. Būna.
Va tokios mintys, tikiuosi, kad pakankamai paprastos ir aiškios:
- Estijoje internetinis balsavimas nepakeitė rinkėjų aktyvumo kaip nors kardinaliai. Balsavo tie, kas ir taip balsuoja.
- Estijoje buvo skandalų, kur kažkokie valdantieji, diegę internetinius rinkimus, buvo kaltinti balsų falsifikavimu savo pačių partijoje, naudojant elektronines sistemas
- Estijoje buvo ir skandalų su įtarimais, kad internetiniai rinkimai naudojami balsų supirkinėjimui
- Pasaulio ekspertai jau ne pirmus metus siūlo Estijai užsidaryti tuos internetinius balsavimus, nes tai didžiulė saugumo skylė.
- Kai kurios kitos šalys, pvz., Suomija, irgi yra bandžiusios internetinius balsavimus. Ir juos uždarė, nes paaiškėjo panašūs dalykai, kurie paaiškėjo ir Estijoje: patikimų rinkimų taip užtikrinti neįmanoma.
- Kadangi internetinis balsavimas gali būti visur, supirkinėti balsus yra ypatingai, tiesiog kraštutinai lengva, ko nėra įprastų rinkimų atveju. Įprastuose rinkimuose gaunasi labai sunkiai nuslepiamos karuselės su balsavimų autobusiukais, kai internetuose viską galima paslėpti. Kompiuterį galima net į namus balsuotojui atvežti.
- Yra didžiulė rizika dėl to, kad internetinis balsavimas įgalins kai kuriuos veikėjus visiškai kontroliuoti, už ką balsuoja, pvz., jų darbuotojai. Tokie veikėjai gali ir šiaip reikalauti subalsuoti, ir po rinkimų dar tikrinti balsavimą, ir t.t..
- Anoniminis balsavimas čia išvis neįmanomas, nes neįmanoma patikrinti balso ir kartu užtikrinti, kad balsas liks nemodifikuotas, kai nėra saugomi jokie duomenys apie balsuotoją ir jo balsavimą. Anonimiškas balsavimas yra sąlyga, kuri užtikrina, kad jei kada nors Lietuva būtų okupuota, okupantui nesigautų lengvai sufalsifikuoti rinkimų.
- Jei balsavimas būtų neanoniminis (t.y., prieštaraujantis Konstitucijai), t.y., kiekvienas žmogus galėtų pasitikrinti savo balsą (tas balsas būtų žinomas ir atsekamas balsavimo organizatoriams), falsifikavimo galimybės niekur nedingtų – visvien lieka visiškai nematomai skaičiuojamos balsų sumos.
- Rusija turi elektroninius balsų skaičiavimus. Žinote, kaip jie veikia? Ogi taip, kad net per TV parodo kartais balsų sumas, kurios didesnės už 100%. Nes kaip jie nori, taip tos sistemos ir veikia. Ir labai juk patogu – niekas nemato ir patikrinti nieko negali, nes viskas kompiuteriuose.
- Mes galime stebėti popierinių biuletenių naudojimą ir skaičiavimą gyvai – kiekvienas gali tapti rinkimų stebėtoju. Elektronų kompiuteriuose niekas negali stebėti.
- Kompiuterių specialistai ir programuotojai yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir kiti. Ir kompiuteriai nedaro jokių stebuklų – tačiau yra bepročių, kurie įsivaizduoja, kad „jei rinkimus skaičiuos kompiuteris, tai viskas bus gerai“
- Kompiuteriuose esančią informaciją keisti yra labai lengva: įsivaizduokite, kad dirbate su kokiu nors ekseliu – vat pakeičiate ką norite kaip norite ir gaunate tai, ko norite. Ir tai yra tuo lengviau, kuo didesnių mastų keitimus reikia daryti. Norint pakeisti 100000 popierinių biuletenių, reikia daugybės darbo ir daugybės žmonių. Norint pakeisti tiek įrašų duomenų bazėje – tai viena SQL eilutė ir kokia sekundė laiko.
- Bankininkystė elektroniniu pavidalu gerai veikia tik todėl, kad kiekvienas banko klientas gali pasitikrinti savo sąskaitas ir viską sukontroliuoti. Ir jei tik bankas bandytų klientą apgauti, būtų skandalas. Ar nors kas nors tikėtų bankais, jei negalėtų sekti visų savo pinigų, visų sąskaitų, visiškai visko?
- Ach, taip, kai vienas bankas apmokestino pinigų išdavimą, o žmonės pradėjo piktintis, kaip čia bankas, pasiskolinęs pinigus, paskui dar apmokestina tos skolos grąžinimą klientui, vienas toks banko veikėjas pareiškė: „na, gerai, pinigai tavo, o bankomatas ar tavo?“ Tą gali pasakyti ir kokia nors VRK: „na, gerai, balsai tavo, o ar rinkimai tavo?“
- Per paskutinius rinkimus mes matėme visą seką klaikių fiasco su VRK sistemomis – ir neveikiančiomis, ir lūžtančiomis ar palaužiamomis, ir tiesiog praradusiomis funkcionalumą, kuris buvo ankstesnėse sistemose. Tai krūvos pinigų ir didesnis valstybės pažeidžiamumas.
- Deklaruojami skaičiai, kad esą internetinis balsavimas kainuosiąs porą milijonų – aš tuo netikiu anei iš 10%. Atleiskit, soriukas, bet kainas panašaus lygio projektams aš truputį įsivaizduoju: pradiniame etape, darydami rimtai, kalbėti turėtume apie maždaug 40 milikų eurų, nes už mažiau jokia sveiko proto kontora, norinti realiai kažką padaryti, ŠITOKIAME projekte nedalyvaus. Už mažiau sutiktų dalyvauti nebent makaronščikai.
- Valdiškų projektų veiksmingumą galima įsivaizduoti iš visokių elektrinės sveikatos sistemų, išlaužiamos Sodros puslapių ir taip toliau. Ir visa tai – sistemos, kurios kainavo belenkiek daug, o kartu jų kritiškumas yra belenkiek mažesnis – jos negali sugriauti valstybės, jei jas perims kokia nors priešiška šalis. Jūs matote skirtumus?
- Teisingumo ministerijos ar kieno ten kalbos apie tai, kad juos konsultavo Infobalt ir ISACA – atleiskit, aš tuo netikiu, nes nei mačiau kokių nors konsultacijų, nei išvadų, nei konkrečių žmonių. Man panašu į tai, kad kažkas su kažkuo pašnekėjo kažką apie bendradarbiavimus, o paskui ėmė ir paskelbė apie konsultavimus. Tai vadinasi – „pasisveikinom, paklausėm, kaip gyvenate, pasigyrėm internetiniais balsavimais – tai ir buvo konsultacija, nes kalbėjom apie internetinius balsavimus“
- Nuostabus papildymas įstatymo projekte, kad esą neigiamų pasekmių nenumatoma – vienareikšmiškai rodo faktais, kad neigiamos pasekmės nebuvo nagrinėtos ir nuo jų apsisaugoti nei negalvojama.
- Aiškinimai, esą internetinis balsavimas atpiginsiąs rinkimus – totalus melas: įprasta rinkimų sistema niekur nedings, balsavimai – irgi. Tai reiškia, kad internetinis balsavimas bus PAPILDOMA suma, kuri tik pabrangins rinkimus.
- Apie saugumą kalbėti neverta, ypač po to, kai paaiškėjo tos Intel procesorių skylės. Čia išvis apie saugumą kalbėti jau neverta po tų skylių.
- Jūs matėte, kokius masinius laužimusis į ne internetines, o tiesiog elektronines JAV rinkimų sistemas darė Kremlius? Berods 7 sėkmingi įsilaužimai ir dešimtys fiksuotų įsilaužimo bandymų. Sėkmingi įsilaužimai reiškia, kad galėjo būti falsifikuojami duomenys. Sėkmės atveju – taip, kad niekas paskui netgi negalėtų nustatyti, kas buvo pakeista.
- Galų gale, kas stūmė internetinius balsavimus? Pvz., tokios jums šalininkų pavardės: teisingumo ministrė Milda Vainiutė, kuri dabar krenta iš posto, nes paaiškėjo ajajai kokių detalių. Savo laiku susisiekimo ministerijai vadovavęs Eligijus Masiulis (tai ministerijai buvo pavaldi IT plėtra), kuris patys žinot kur ir kaip susivėlė su alkoholio dėžutėmis. Pakapstykit dar giliau – gal atrasite dar ir paksuolių bei darbiečių žvaigždžių kalbas apie tai, kaip gerai būtų balsuoti internetuose.
- Ir galų gale, po visų tų bajerių, pasižiūrėkim į skandalus, kurie prasidėjo naujoje VRK. Pasižiūrėkime ir maža nepasirodys.
Tai tiek vat jums padrikų minčių iš mano galvos apie internetinius balsavimus.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Per giliai kapstot su tuo intelio pazeidziamumu. Tooooli grazu iki tokio lygio butu oi kaip toli butu saugumo spragos tokioje hipotetineje sistemoje O uz klausima del sistemos poreiki stumianciu 10 balu !
O kaip blockchain? Gan anonimiška, bei negali pakeisti informacijos. Be to, visi balsai vieši, tad skaičiuoti ir tikrinti lengva.
Kaip tai negali? Kas draus kam nors sufalsifikuoti visus balsus ir perskaičiuoti visus hashus? PoW? O tai kas tas W šiuo atveju? Kas mokės už gigavatvalandes? Yra mainerių poolai? Rusija išleis 3x daugiau kWh ir sufalsifikuos blockchainą. Nėra mainerių poolų, bet yra „patikimi veikėjai“, kurie pasirašo blokus? Tai kuo tai skiriasi nuo duombazės su paprastom kripto signatūrom?
Kam POW? Yra sukurta ir geresnių algoritmų pasiekti susitarimui.
> Kas draus kam nors sufalsifikuoti visus balsus ir perskaičiuoti visus hashus?
Kaip hashu perskaiciavimas, leidzia suklastoti irasus? Mano supratimu, max ka gali pasiekti, tai isbraukti irasus is blockchain.
> O kaip blockchain? Gan anonimiška, bei negali pakeisti informacijos. Be to, visi balsai vieši, tad skaičiuoti ir tikrinti lengva.
„o kaip blockchain“ toks visiskai tuscias teiginys, toks kaip „o kaip internetas?“. Butu idomu paskaityt white paper apie blockchain based architektura, anoniminimiam balsavimui, turbut yra, bet dar neteko skaityti. Tarkim bitcoin architektura. Valstybe kazkokiu budu turi isdalinti balsavimo tokenus. Jei as pateikiu valstybei public-key kur nusiusti tokena, valstybe turi patikrinti mano ID ir tad gali suristi mano public-key su tokenu, ir as neturiu jokio anonimiskumo.
Tai dauguma apie tą blockchain kalbančių net nepagalvoja, kad visa blockchain esmė ir yra atsekamumas 😀 Išties jie net nežino, kam tas blockchain išvis skirtas, bet žino gražų žodį 😀
Paskaitykit apie Monero
„Tai tegul balsus bet kas bet kam perduoda taip, kad bet kas bet kur bet ką perduotų, tai tada viskas kaip išsimaišys, tai niekas nesupras, kas už ką balsavo -- argi tai ne slaptumas?“
LoL 😀
Error found:
Anonimiškas balsavimas yra sąlyga, kuri užtikrina, kad jei kada nors Lietuva būtų okupuota, okupantui nesigautų lengvai sufalsifikuoti rinkimų.
Kur čia matote klaidą? Anoniminio balsavimo atveju okupantas negali priversti žmonių balsuoti kaip jis nori, todėl vienintelis būdas jam lieka arba labai atviras žmonių persekiojimas, arba labai grubūs falsifikavimai.
Balsavimo anonimiškumas ne šiaip sau buvo įrašytas į Konstituciją.
Viso klastojimo pagrindas yra nesažiningumas ir anonimiškumas. Apie kitką kalbėt neverta. Biulioteniu pripaišyti taip pat galima. Reitingavimų praktiįkai niekas neperskaičiuoja, nes tai juodas darbas. Per praejusius rinkimus kai striginėjo sistema suvedant duomenis, kažkokios tetulytės atvariusios išprašė stebėtojus lauk ir pačios sivedinėjo. Vargu ar kas ryžtusi terliotis tikrinant ar teisingai reitingavimus suvedė.
Čia kokios tokios tetulytės kur išprašė kokiu pagrindu kokius stebėtojus? Tai yra nusikaltimas, jei taip buvo. Jūs turite konkrečių faktų apie tokį nusikaltimą?
Tose padrikose mintyse matau mastymo klaidų: „jei kažkur kažkas blogai, tai vadinasi visur yra blogai“.
Suprantama, kad trūkstant sėkmės pavyzdžių, elektroninis balsavimas kelia baimę (visos, savo kailiu neišbandytos naujovės baugina). Bet tai nereiškia, kad neįmanoma rasti gerą sprendimą.
Esu skaitęs apie patikrinamą anoniminio balsavimo principą, kuris minimizuoja balsų pirkimo riziką (nepamenu kur, nuorodos nebus). Tapatybės patikrinimas, šifravimas jau tapo visiems įprastomis technologijomis.
Dėl to, kad nevisos problemos išspręstos, nederėtu šaukti „viskas blogai, uždrauskim“. Gal geriau bandyti, kol pavyks? Jei nieko nedarysim ir nesimokysim iš klaidų, tai ir liksim prie suskilusios geldos.
Jokie techniniai būdai, kai galima balsuoti privačiai namuose, nepanaikins galimybės paprastai pirkti balsus. Ateini su laptopu į kabaką, paklausi kas turi balsavimo prisijungimus ir pastatai visiems alaus. Nesvarbu ar balsų pardavėjai turės galimybę perbalsuot ir kiti techniniai niuansai.
Kitas dalykas -- balsavimo esmė yra skaidrume. Kiekvienas porą klasių baigęs pilietis dabar gali eiti stebėti rinkimus, pats skaičiuoti balsus ir įsitikinti rezultatų teisingumu. Su elektroniniu balsavimu viskas pavirsta magiška juoda dėžute. Maža to, kad reikia mokėti skaityti kodą, dar turi mokėti ir tą kalbą kuria jis parašytas. Ir pasitikėti, kad rinkimų servakuose veiks būtent tas kodas. Ir, kad hardwaras nepatiuninguotas 🙂 Žodžiu net būdamas specialistu negali įsitikinti rinkimų skaidrumu. Ką jau kalbėti apie eilinį pilietį. Sąmokslo teorijoms būtų atviri visi keliai 🙂 O juk viena pagrindinių rinkimų funkcijų yra užtikrinti pasitikėjimą valdžios legitimumu…
Tai yra magiškas mąstymas! „Gal kaip nors rankomis magiškai pamosavus, galima padaryti gerai“. Ne, negalima. Niekam pasaulyje dar nepavyko, o bandžiusių buvo. Kalba neina apie kažko uždraudimą. Kaba eina apie pavojingo, nenaudingo, neveiksnaus modelio neįvedimą.
Tas maginis mąstymas pas kai kuriuos yra nevaldomai stiprus. Vienas veikėjas man neseniai FB belenkiek kliedėjo apie blokčainus ir zero knowledge protokolus, dar ir siuntinėdamas linkus į wikipediją, nors pats net nesugeba atskirti anonimiškumo nuo patikrinamumo.
Mąstymo klaidos yra ten, kur jos yra. Sakyti, kad „1 = 1“ -- tai ne klaida, o elementari logika. Sakyti, kad teiginys jog „1 != 1“ gal kelia baimę, nes tai yra neišbandyta naujovė -- tai yra elementarus briedas. Ir juo labiau briedas yra pasakojimai apie tai, kaip yra kažkokių principų, pagal kuriuos „1 != 1“. Ir visai jau briedas yra pasakojimai apie tai, kad užšifravus loginius teiginius, jie bus kitokie. Ir visai jau net ne briedas, o šūdina demagogija yra kalbos apie tai, kad „ne visos problemos išspręstos, gal bandykim naudoti tuos vienetus, nelygius vienetui (t.y., alogiką) tol, kol pavyks, nes jei nedarysim klaidų, tai liksim prie suskilusios geldos“.
Jūs, ponas, tiesiog kliedit čionai, ir dar net nejaučiat kaip kliedit.
Po „(nepamenu kur, nuorodos nebus)“ visa kita, kas pripaistyta, galima nurašyti į buką propagandą.
Pasirašau po visais teiginiais. Ir man iš esmės keista ta euforija kai kurių žmonių galvose: „VAU TAIGI ČIA KAMPIUTERIAI! TAS YRA COOL TAS TURI BŪT!“ Vien dėl to, kad projekte išvydo magiškus žodžius „bus naudojamos skaitmeninės technologijos“.
Jūs vis dar tikit, kad matjošaitytės visokios neturės galimybių „padėt/ištraukt iš stalčiaus“ ką tik nori ir kada nori? Ir čia net niekas patikrint negalės!
Na gerai, bus vienetai (vienetai, Karlai!), kurie apytiksliai galės suprasti ką mato ekrane, bet ar tikrai mato tai, kas buvo pradiniam variante, tai tikrai jau niekas negalės pasakyt.
Ir labai teisingas pastebėjimas dėl bankų elektroninių sistemų patikimumo, su kuriuo daug kas lygina. Aš, pvz., bet kada apytiksliai galėčiau pasakyt kiek mano sąskaitoje turi būt likę pinigų. Ir jei kažką pamatyčiau ne taip, pradėčiau kelt vėjus, reikalaut išrašų ir klaust kas ten kodėl iš mano sąskaitos pamokėjo į Nigerijos princo sąskaitą. O čia net negalėčiau gaut suprantamo „išrašo“. Turėčiau „pasitikėti?! visokiom matjošaitytėmis.
Lol bankų sistemų patikimumas 😀 Nenoriu varyti, bet bankai turi gerą reputaciją, nes visus pažeidimų sukeltus nuostolius suvalgo bankas. Jei kažkas nuvagė pinigų, bankas klientui juos grąžina ir visi patenkinti. O kas suvalgys pavogtų rinkimų nuostolį? Patys piliečiai, va kas.
Tie vienetai, kurie gali suprasti, kas išties rodoma ar nerodoma (ar gali būti nerodoma) ekrane, labai gerai supranta, kiek gali būti nerodoma. Dėl to ir gaunasi taip, kad visas pasipriešinimas tiems elektroniniams rinkimams eina iš IT žmonių, ypač iš tų, kurie turi didžiausias žinias.
Sakyčiau, tai jau savaime turėtų daugeliui sakyti apie tai, kad eletroniniai balsavimai savo gilumin esme yra klaikus šarlatanizmas. Čia taip pat, kaip koks nors politinis pusprotis sugalvotų vėžį gydyti agurkais, ir gydytojai sakytų, kad jis kliedi, tačiau toks politinis pusprotis stumtų, stumtų ir prastumtų agurkus vėžio gydymui, kleidėdamas apie naujausias lazerinių agurkų technologijas.
OK, suprantu kad skambės kvailai, bet ~puse problemų išspręstų vadinamasis blockchain (kalbininkai, prašau sugalvokit ką nors ne durno). Kaip private ir public keys galima būtų naudoti M.Parašą, kurį turi kiekvienas turintis ID kortelę ir (berods) pasą, anonimiškumą galima užtikrinti naudojant ring signatures (kaip Monero), skaidrumą galima užtikrinti atviru kodu(kiekvienas nors kiek suprantantis galės patikrinti), balsų pirkimo palikti tokią pat(nes autobusiukai išliks) galima išspręsti iš vieno MAC adreso leidžiant balsuoti tik vieną kartą, falsifikavimo neleidžia pats blockchain principas, kainas galima nuleisti iki minimumo su tuo pačiu atviru kodu. Ir jeigu tai skamba sudėtingai ir labai nesuprantamai, tai žinokit, kad maždaug pateikiau complete problemos sprendimą, ir jį patikrinti galite pas artimiausią blockchain ir crypto ekspertą. Kadangi jau sugalvojau kaip, einu daryt 😀
Blockchain pats savaime neturi jokios prasmės, be viešo ir anonimiško tvirtintojų pool’o, kurio neįmanoma arba neapsimoka permušti. Kitaip, tai tik dar viena eilinė DB, kurios naudjamos jau 30 metų.
Konkrečiai balsavimui, netgi sukūrus blockvhain ir netgi subūrus tvirtintojų bendruomenę, vistiek bus labai tikėtina galimybė išoriškoms jėgoms infiltruotis, prisijungti ir persverti tvirtinimus į savo pusę.
Apskritai reiktų galų gale apsispresti dėl terminų, kas yra kuom vadinama.
Geras straipsnis apie tai: https://www.theverge.com/2018/3/7/17091766/blockchain-bitcoin-ethereum-cryptocurrency-meaning
Šį dalyką jau seniai visiems aiškinau, ir nelabai kas suprasdavo. Dabar nustebino, kai pamačiau tokį straipsnį.
Mac adresa gali control panel pasikeisti. Kaip dabar vertinti credibility of the rest of stuff you said?
Pasiūlymas naudoti MAC adresą parodo kaip stipriai, gerbiamasis, nesuprantate fundamentalių principų, kuriais remiantis veikia internetas. Kaip ir nesuprantate to, kad ring signatures yra tik pseudo anonimiškumas, neužtikrinantis visiško anonimiškumo. Jau nekalbant apie tai, kad pasirašantys m.parašu niekada nežino, ką iš tiesų pasirašo, ir tiesiog tiki, kad pasirašo tai, ką jam sako du skirtingi įrenginiai, nes šioje schemoje sscd (spėju, kad ir vėl nežinote, ką tai reiškia) yra labiau virtuali fikcija, negu realiai saugus įrenginys. Paff -- ir griūną jūsų kortų namelis. Eikite skaityti vadovėlių.
obana -- praleidau pro akis kad kaip kažkokia apsauga yra siūlymas naudoti unikalų MAC adresą. Gerai kad -kitoks- į tai atkreipė dėmesį.
na tada jau į vienus vartus: jei tokie specialistai kurs elektroninį balsavimą (o matyt tai neišvengiama), tada jau tikrai galėsim rinkti nors ir ufonautus.
Galiu suteikti savo PC tinklo kortai bet kokį MAC adresą, kaip ir dauguma kažkiek suprantančių IT arba mokančių naudotis paieška. Aišku, kaip pastebėjo -kitoks- bus problema pamatyti tą mano MAC adresą už lokalaus LANo ribų 🙂
maža to, kad yra n legitimių atvejų kai keli žmonės norės balsuoti iš to pačio MAC adreso
Blockchain garantuoja atsekamumą, o tai reiškia -- neanonimiškumą. Kam čia išvis gali reikti blockchain -- aš nežinau, nes blockchain prasmė yra atsekamumas ilgose transakcijų sekose, kai balsavimas tėra viena transakcija.
Kai į rinkimus kiša kažkas blockchain -- tai panašiai, kaip į sugedusios mašinos tepalo bakelį kokia nors šeimininkė piltų baltą mišrainę ir sakytų, kad tai mašinai padės, nes negali gi mašinai balta mišrainė būti neskani.
Visi kiti bajeriai, pvz., apie atvirą kodą ir kaip kas nors tikrins -- irgi tas pats makaroninimas. Maždaug 1/10000 žmonių turi tokias žinias, kad ką nors tikrintų, ir vėlgi niekas negarantuoja, kad ant mašinų bus tas kodas, kuris bus atviras 😀
Rinkimai turi būti tokie, kur visiškai kiekvienas žmogus bent iš principo galėtų tapti stebėtoju, galinčiu kompetentingai įsitikinti, jog balsavimas vyko taip, kaip reikia. Tik tokie rinkimai negali būti falsifikuojami.
O ka internetinis balsavimas turetu pagerinti? Kam jis reikalingas is principo?
va du klausimai kurie yra atsakymas visiems svaigstantiems apie puikias ir patikimas blockchain technologijas. Keliasdešimt gykų gal būt sistemoje kažką supras, gal būt galės kažką patikrinti, o kiti rinkėjai? Net teoriškai >99% piliečių niekaip nieko negalės patikrinti.
Ar tikslas yra kitas -- išleisti dar krūvą papildomai (!!!) pinigų kiekvieniems rinkimams? Nes nu sistemas tai reikės gi atnaujinti su kiekvienu OS kūrėjų krustelėjimu. Ar mes tiesiog užsimerksim (kaip čia aukščiau buvo postas): kas mums tas Intelio cashe nutekinimas, viskas gi kažkaip veikia. Kad rinkimų rezultatai truputį keistoki taigi nieko tokio, jie visada buvo keisti: rinkom gi valinskus, venskienes ir t.t.
Viskas gerai: susigalvokim problemą, susimokėkim, po to dar įveskim abonentinį mokėjimą. Dar ne visi emigravo, kol kas mokėti bus iš ko.
„…Net teoriškai >99% piliečių niekaip nieko negalės patikrinti…“
O su dabartine sistema 99% rinkėjų supranta ką daro? (:
Kiek aš matau rinkimų balsai daugiau koreliuojasi su investicijomis į PR nei su logika/kandidatų tinkamumu.
Taip, dabartinėj sistemoje rinkėjas supranta, ką daro -- ant popieriaus lapo DEDA KRYŽIUKĄ PRIE KANDIDATO PAVARDĖS, ir įmeta į dėžę. Kas vyksta toliau, supranta gal ir ne visi, bet iš principo galėtų, jeigu norėtų, ir skirtų tam pastangų ir laiko. Stebėtojais rinkimų apylinkėsi paprastai juk ne Enšteinai dirba.
„O su dabartine sistema 99% rinkėjų supranta ką daro?“
nelabai suprantu kas kvescionuojama.
-ta prasme ar teisingai rinkėjai balsuoja?
be abejo didesnė pusė rinkėjų mano požiūriu balsuoja neteisingai, nes (kalbant apie rinkimus į seimą) nei viena partija paskutiniu metu negauna daugiau pusės balsų 🙂
-ar žino kaip įsitikinti kad jų balsas nuėjo į teisingą krūvelę?
bet kuris pilietis gali būti stebėtojas. Susumavus visus žmones kurie organizuoja/stebi rinkimus gal gausis daugiau nei 1%. O potencialiai stebėti gali (suprasdami ką daro) tikrai ne kartais o eilėmis daugiau žmonių, nei suprastų ‘stebėdami’ elektroninius rinkimus. Jei tokia galimybė iš vis būtų. Taigi ir maklevonių paprastuose rinkimuose potencialai yra mažiau, nes su visais nesusitarsi, o jei susitarsi su visais, tai ir bus teisėti rinkimai.
Ir net jei sakykim keleri rinkimai su elektroniniu balsavimu praeitų be jokių problemų tai nieko nereikštų. Bet kada gali būti rinkimai X kai netikėtai laimi tarkim frontas su padleckiu priešakyje (gali būti ir kitas pavadinimas) dalyvaujant 99% rinkėjų (tai būtų požymis, kurio gali ir nebūti). Po po ultimatumai, ir pan. Turbūt jau teko girdėti panašią istoriją?
Ilythiiri: matoite, jūs net neuisimąstate apie problemą jei klausiate tokios nesąmonės. kas yra „ar rinkėjai supranta ką daro?“ Žinoma, kad supranta, jie balsuoja už savo norimą kandidatą/referendumo klausimą (atsiminkit, kad rinkimai tai ne vien serinkimai, bet ir kiti dalykai). Jums gali nepatikti jų balsavimas, jis gali būt kvailas, bet kiekvienas suaugęs ir pilno proto (medicinos požiūriu) žmogus gali suprasti ir patikrinti dabartinį procesą to prireikus. Bet elektroninio procesą pajėgūs patikrinti laaabai ne daug kas.
Nepainiokit visiškai skirtingų dalykų: rinkėjų nuomonės ir proceso skaidrumo.
Čia jau rimtai geras pastebėjimas: žmogui galvoje verda tokios magijos, kad jam jau atrodo, kad kompiuteriai pataisys balsavimą ir tai bus gerai. Ir jam nedašyla, kad jei kompiuteriai pakeis balsavimą -- tai reiškia, kad jau kalbame apie falsifikavimus.
Geriau į švietimą įmesti tuos 10 ar 40 milijonų , bet nemadinga.
Aš labiau būčiau už tai, kad žmones skatintų eiti į rinkimus. Rastų raktą į žmonių sąmoningumą. Pvz dešimt metų atgal žmonės nedavė kraujo neatlygintinai, o dabar duoda. Buvo nuosekliai su tuo dirbama.
O jei žiūrėti į rinkimus iš IT varpinės, tai reiktų nukreipti pastangas į politikos skaidrumą. Kurti priemones automatizuotai sekančias kas ką kalba ir ką daro kai nekalba. Kažką ta linkme daro Transparency international bet jie neturi IT žmonių ir juda per lėtai.