"Lietuvos Rytas" skelbia naują mano straipsnį, apie korupciją. Keista, bet bent jau tarp pirmųjų komentarų nerandu tokių, kaip "Savukynas debilas, nusižudyk" 🙂 Na, bet manau, kad dar bus, gal papildysiu savo kolekciją ir kada nors truputį prisivysiu Andrių Užkalnį 🙂
Taigi, prašom, jūsų dėmesiui – http://www.lrytas.lt/-12585697031256842587-tas-nuostabus-korupcionieri%C5%B3-gajumas.htm
Kažkada berods jau rašiau apie tai, kad esminė problema, dėl kurios laikosi korupcija – tai visiškas nekontroliuojamumas, neskaidrumas. Ir kadangi vienas iš nuolatinių mano komentatorių – Romas, neretai prašo (visai kaip Kubilius) pozityvios kritikos, t.y., kažkokių nurodymų, ką konkrečiai reikia padaryti – tai vat ir siūlau 🙂 O juk būtų įdomu, jei kuri nors valdžia išdrįstų kažką panašaus padaryti: investicijų čia reikia nedaug, tačiau efektas būtų stiprus.
Laukiu kritikos 🙂
—————
Upd.: pora įdomiausių komentarų iš Lietryčio:
| 4. Tommis |
00:08 11-19 |
IP: 92.251.255.14 |
Nu, autorius, nu tu ir duodi! VALDIŠKO skundų portalo VALDŽIAI skųsti užsimanei! Akiplėša!!! Jei tau kas pasiūlys tavo namuose kiekvienam kambary po kilpą pasikabint – kabinsi? Juk kilpa irgi paskatintų veikti – pabundi ryte ir iškart memento mori; tai ir puoli stačia galva savo funkcijų atlikinėt. Tačiau, nepaisant mano labai svarių argumentų, kilpos tavo namuose nebus, ar ne? Taigi, kitą kartą prieš paspausdamas klavišą, gerai pagalvok, ar verta pirštus zulint. Ir su retorika atsargiau – niekada negali būti tikras, kad į tavo retorinį nebus atsakyta ; -) Pagarbiai ir ne be lašelio ironijos – Tommis
| 13. bazilla |
06:17 11-20 |
IP: 86.52.172.108 |
Parkinsono taisyklė – empirinė taisyklė, sakanti, kad bet koks darbas išauga apimtimi, kad galėtų užimti visą jam atlikti duotą laiką. Taisyklė suformuluota istoriko Sirilo Nortkoto Parkinsono jo humoristiniame straipsnyje atspausdintame Jungtinės Karalystės žurnale The Economist 1955 metais ir vėliau išleistas kartu su kitais straipsniais knygoje „Parkinson’s Law: The Pursuit of Progress“ (Londone, Džonas Murėjus, 1958 m.). Parkinsonas savo pamąstymus grindė vadovaujantis darbo patirtimi Jungtinės Karalystės valstybinėse įstaigose. Pagal Parkinsoną tai atsiranda dėl dviejų priežasčių: * valdininkai stengiasi didinti pavaldinių, o ne konkurentų skaičių; * valdininkai vienas kitam kuria darbus. Jis taip pat pastebėjo, kad valdininkų augo po 5–7 % per metus nežiūrint, kad nesikeitė jų atliekamas darbas ar jo apimtys (jei iš vis darbo buvo).
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
Kažkada kažkoks tyrimas rodė 7 proc. valstybės tarnautojus visiškai susipykus su kompiuterine technika. Vat šitiems anos priemonės būtų visiška balalaika.
Šiais laikais tarnautoją, nemokantį naudotis kompiuteriu ir nesugebantį išlaikyti kokio nors, atsiprašan ECDL testo, reikia atleisti, kaip nekompetetingą. Beje, kuo ne proga?
Testą tai kaip nors išlaikys, o vat nauda iš to…
Nauda gal ir nedidelė, tačiau netinkamų atranka -- puikiausia. Darant valymus, galima ir daugiau panašių bendrų testų būtų sugalvot -- juk dažniau valstybinėse įmonėse remiamasi popieriais, o ne realistiniu darbo kokybės vertinimu (o ir išvis, ar šiuo metu daug tokių įstaigų, kur tokį realistinį vertinimą įmanoma daryti?).
Tiesiog žiūriu į tai, kaip į priemonę, vat ir viskas.
Rokiški,
pakaysiu tau atvirai (nors tas atvirumas aišku sąlyginis -- abu esam po pseudonimais) -- nu baik nusišnekėt. Žinok jei apie Iraką, kur tiek pas mane su Daigtu diskutavai, išmanai tiek pat kiek apie valdišką tarnybą, tai…
Žinau, kad čia dabar pasipils panegirikos, tipo va gerai ant dykaduonių biurokratų pavarė, tai aš jau čia oponuot neimsiu…
Pasakysiu tik tiek -- bent jau atsiversk kokį valstybės tarnybos tarnybo įstatyma ar vidaus tarnybos statutą ir šiek tiek pasitikslink sąvokas, kurias vartoji, bo dabar, kad ir paklausius tavo paskutinio patarimo dėl ECDL -- pvz. manau visi „Aro“ šturmuotojai, snaiperiai ir kinologai lėktų iš darbo.
Pagarbiai ir su nostalgija prisimindamas tokius nuostabius tekstus kaip „Silkuce dzūkiškai“
Kreivarankis
O ar policininkai turi būti idiotais ir nemokėti dirbti kompiuteriu?
ne, žinoma, svarbiau, kad miškininkas ar VDI inspektorius mokėtų dirbti su duombazėm, o ne išmanytų miškosaugą arba darbo teisę.
Ne, žinoma, svarbiau, kad miškininkas ar VDI inspektorius daug lakstytų koridoriais ir miškais, ir ataskaitas rašytų ranka, o kai prireikia kokių nors skaičių, kad tuos skaičius jam surastų ir atspausdintų atskiri kompiuteriais dirbantys darbuotojai 🙂
oi, rokiški, tu auksas.
kaip ir maniau, tu net nežinai, kokie moduliai yra ECDL:D a pats turi pažymėjimą?:))) a gal jau primiršai?
taigi niekas ir nekalba apie elementarų kompiuterinį raštingumą. bet ECDL yra 7 moduliai, iš kurių vienas -- duomenų bazių kūrimas. ir kiekvienam tai taaaaip reikaliiinga!:D
Pataisyk mane, o kam reikalinga kinologui matematika, kurios jis mokėsi mokykloje? Mokykloj gi visa krūva egzaminų, ir nei vieno susijusio su šunimis… 🙂
Rokiški, na būk žmogus ir neapsimetinėk šlanga. Pats gi prirašei, kad „valdininkai“ atlieka daug nereikalingo darbo, atliekamo vien tam, kad būtų jis dirbamas. O kam kinologui tas kompas? -- Ataskaitoms rašyti apie šuns dresavimą?
Na, ašku, ta mintis, kad policininkas nemokantis dirbti kompiuteriu yra idiotas, ką čia ir bepridursi… 🙂
Kreivarankis
O kam kinologui galva, jis gi tik šunį vedžioja 🙂
Oi tu Rokiški, Rokiški… Žinok galima šunį ir be kompo dresiruot, bet tu kaip tikras blogeris to jau nebesuprasi -- be kompo, kaip ir be smegenų, ane? 🙂
Kreivarankis
P.S. nu atsikalbinėk, atsikalbinėk…:))))))))))
Tu taip ir nepagavai dar. Prieš sisteminį argumentą dėl bendros kvalifikacijos, tu duodi nesisteminį argumentą -- dėl išimčių. Išimtys, kokios bebūtų, yra išimtys, o ne argumentai prieš sistemą.
Ne, ne proga
O tu gal koks sociopatas ir širdies neturi, kad nori darbą (ir šiltą valdišką kėdę) atimti iš tetos Adeles, kuriai liko tik 7 metai iki pensijos, jau per vėlu mokytis naudotis kompiuteriu, o pasas ant žemės nukrito netyčia? Gal tu nori ją į gatvę išvaryti? Juk jai jau nebepavyks susirasti darbo! Tu ką- už žmonių naikinimą, marinimą ir skurdinimą?! Žmonių, kurie visą gyvenimą dirbo Lietuvai?!
Palikus ironiją nuošalėj, pažiūrėkim tiesai į akis: koks gi politikas drįs pasirodyt beširdžiu bejausmiu robotu?
Bėje, kalbėjau su vienu biču iš IT Edinburge- sakė, pas juos įmonė valdoma maždaug taip: kas porą metų atleidžia ketvirtį personalo iš visų skyrių, o jei paaiškėja, kad kažkur persistengė ir žmonės nebesusitvarko, nusamdo papildomai žmonių vėl.
Re: Ne, ne proga
Tarp kitko, tavo minėtas metodas vakaruose labai populiarus -- ten menkiau paplitęs nuolatinis įdarbinimas, dažniau dirbama pagal terminuotus kontraktus: tokiu atveju nei nereikia atleidinėti -- kontraktas baigėsi, darbuotojas _automatiškai_ atleistas, o tada jau svarstoma, ar jį iš naujo samdyti, ar ko kito paieškoti, ar išvis verta ieškoti ir t.t..
O dėl tokių ponių adelių, kurioms 7 metai iki pensijos -- nuoširdžiai užjaučiu tokias, ir manau, kad valstybei ilgainiui būtų kardinaliai pigiau pradėti mokėti pensiją 7 metais anksčiau, nei tokias ponias adeles laikyti darbe.
Sodra prieštarauja 🙂
Na, pagalvokim-paformuluokim, kaip gi turėtų skambėti tokia valstybinė politika:
Jei darbuotojai dirba pakankamai blogai, juos galima anksčiau laiko išleisti į užtarnautą (?) poilsį.
Nemanai, kad gali kilti papildomų problemų?
Re: Sodra prieštarauja 🙂
Praktinės realizacijos nenagrinėjau. Tiesiog tai bendras vertinimas -- kad taip būtų pigiau. Kodėl pigiau -- sakyčiau, akivaizdu.
Nežinau, ar būtų veiksmingas skundų portalas, nes paskųsti valdininką dar reikia naudotis kompiuteriu -- tokios galimybės neturi dalis kaimo gyventojų, vyresnio amžiaus žmonės. Kompiuterinis raštingumas, pavadinkime jį taip, Lietuvoje nėra didelis.
Pats straipsnis -- tai liux! 🙂
Matai, išties tai reiktų ne kažin kokio skundų portalo, o tiesiog bendrai eskalacijos priemonių. Bet normalus veiklos tvarkymas faktiškai nejuda -- priežastys korupcinės. Neapsimoka tvarkyti veiklos, jei tai iš tavęs gali atimti darbo vietą.
Tokį skundų portalą verta turėti tik tam, kad sistemą kiek sukrėsti, kad staiga atsirastų rimta priežastis veiklos gerinimui. Kad kiltų noras geriau susitvarkyti pačiam, nei susilaukti didžiulio skandalo. Tad nėra ir būtina, kad VISI galėtų ten rašyti, pakaktų to, kad ten galėtų rašyti pora dešimčių procentų gyventojų.
straipsnis geras, bet netikęs..:)
Labai jau į tą patį toną visi būgnais muša, beje, patys tikriausiai valdiškos tarnybos neragavę, ar su menka patirtim. Amžini atpirkimo ožiai tie valdininkai -- ir gerovės laikais, kai į ariančius valdiškoje tarnyboje žvelgė su atlaidžia panieka (na, varykit jūs ten už trupuinius, jei gabumų dievulis nedavė) , ir su šėtonišku pavydu krizei stojus, kai valdininko kėdė atrodo lyg iš platinos nulieta.
O ar tau neatrodo, kad sistemoje didžiulė dalis darbų yra išvirtusi į biurokratines procedūras bei veiklas, kurių visai nereikia? Kiek tavo darbe yra tokios veiklos, kuri neaišku, kam skirta?
kiekvienoj sistemoj tas yra. Manai prie Smetonos kitaip apie valdininkus kalbėjo -- net stebina kalbų panašumas.
savo darbe, ačiūdie, dažnai galiu imituoti veiklą, be tų kelių kartų per metus, kai viršininkams „užplaukia“ -- beprasmės popierių gamybos retai kam prireikia.
Taigi, ką tai reiškia?
spėju, netiksliai išsireiškiau…:) bet tiek to..
Spėju, kad tiksliai išsireiškei, tik neįvardinai išvados 🙂 Bet tiek to 🙂
nea, tai tu netiksliai išsireiškei, kad aš tiksliai. ir nesiginčyk.
Cha cha cha 🙂
Ne kritika, o tiesiog durnas pastebėjimas, truputį provokacinis, bet tiek jau to.
Dažnai aiškina, kad korupcija yra didžiausias valstybės stabdys. O man kartais atrodo, kad tai vienintelis realiai veikiantis varikliukas, kuris nors kiek pajudina vandenuką toj baloj. Nes jei valdininkas nejaustų savo „interesiuko“, jis išvis nejudėtų. Ateitų į darbą laiku, išeitų laiku, pietautų tiek, kiek leidžiama… rašytų popieriukus, daug nenusižengdamas taisyklėms -- na tiesiog puikiai dirbtų, bet be menkiausios iniciatyvos.
Esmė tame, kad tik galimybė užsidirbti verčia imtis kažkokios iniciatyvos.
Tą prasmę, jei jai kovoti su korupcija (nors man keista, kad korupciją „turi“ sutvarkyti valdžia, ar šuo gali pats save suvalgyti?), tai turi būti kuriama kažkas, kas tą korupciją pakeis… „Idėjinių“ biurokratų nėra daug, tad darbas „iš pašaukimo“ korupcijos nepakeis. Idėjos, kad „turi pasikeist visuomėnė“ -- irgi utopinės. Kodėl ji turėtų keistis?
Vėl gi korupcija korupcijai nelygu. Juokinga, kai į vieną kruvą sumala saldainių dėžutė gydytojui ir kokio nors stadiono statybas už dvigubai brangesnę kainą. Nors be korupcijos, ko gero, tas stadionas apskritai niekad nepajudėtų.
Gal aš klystu, bet tie kovotojai su korupcija (nors nei vieno tikro nemačiau, tik „laikraštinius“) truputį panašus į donkichotus, tik tiek kad nelabai tiki tuo ka siūlo.
Tuo tarpu verslas seniai nekovoja su vėjo malūnais.
Pakartosiu mintį iš straipsnio: korupcija -- nebūtinai kyšininkavimas. Korupcija -- tai tas pats tingumas, nesveika biurokratizacija ir t.t., kaip ir tamstos minimas valdininko nejudėjimas, nejaučiant „interesiuko“.
Na taip, bet ar ten kitokia žmonių rūšis? Kažkokie specialūs tingūs biurokratai? Ne. Tai kodėl priemonės mažinti tą tingumą ar neveiklumą turėtų būti kitokios? Versle jos dvi -- motyvacija, kontrolė. Jus siūlote kažkokią pažangią kontrolės sistemą, bet be adekvačios motyvacijos (šiandieninę iškreiptą Jus žadate panaikinti sustiprinant kontrolę) ji neveiks… O šnekos, kad biurokratų per daug ar per mažai, yra tuščios. Esmė juk ne skaičiuje, bet galutiniame rezultate, kuris arba yra arba jo nėra.
Išorinės kontrolės sistema reikalinga pirmiausiai tam, kad atsirastų motyvacija daryti permainas. Būtent permainas, pokyčius. Darbo kokybės tokia išorinė skundų knyga negali pagerinti tiek kardinaliai, kaip sisteminės priemonės, naudojamos darbe -- savo esme ji visgi išorinė. Tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad keistis tai niekas nenori -- būtent tai didžiausia problema.
Vat turim čia pavyzdį diskusijose -- Kreivarankį, kuris kaip užtikrintas biurokratas pasakoja ką papuola, kad tik nereiktų pripažinti bet ko, net nesvarbu ko, bet bet ko, kas gali pripažinti kardinalių permainų poreikį. Sakyčiau, ryškus pavyzdys, kodėl jokios standartinės priemonės nieko nepakeis. Todėl ir reikia nestandartinių, išorinių, kurias pritaikius tokie pat žmonės staigiai pradėtų ieškoti būdų, kaip patiems pagerinti savo darbą.
Sorry, nesupratau apie ką čia: „Žinoma, galime pasvajoti apie „sidabrinę kulką“ -- anglakalbiai taip vadina priemonę, kuri vienu šūviu išsprendžia visas bėdas.“
Rašiau, kad sidabrinės kulkos nėra -- jei ji būtų, seniai būtų panaudota. Tačiau paprastai visi prašo sidabrinės kulkos 🙂
O taip gerai parašyta, ir dar prasideda su ašaros išspaudimu…
Na bet jie ten vieni kitus dengia, manau skundai nelabai kuo padės. Tuo labiau anoniminiai, galima tiek visko prikūrti.
Net privačioje parduotuvėje, kai pasiskundžiau dėl nemalonios pardavėjos, ta kaip sedėjo, taip ir sėdi sau. Ką jau sakyti apie valstybę.
Dėl pavienio skundo dėl nemandagaus bendravimo -- pardavėja gali būti ir neatleista. Tačiau jei tų skundų bus dešimt -- abejoju, ar ji liks dirbti. Visgi esminis skirtumas yra tame, ar išvis įmanoma skųstis. Ir kokios blogos veiklos pasekmės?
Komercinė įmonė gali nereaguoti į skundus. Tai jai kainuos labai daug. Paprastai -- įmonė tiesiog gali subankrutuoti. Bet kiek kainuos blogas elgesys su klientu valstybinei įstaigai? Ogi nieko. Dar daugiau, remdamasi bloga veikla, ta pati įstaiga sakys, kad nespėja dirbti ir jai reikia daugiau pinigų, daugiau etatų, daugiau visko.
Nuostabus pavyzdys -- Lietuvos Paštas, kurio veikla tokia tragiška, kad jis jau tapęs bendriniu žodžiu. Ką jie daro, bandydami „gerinti“ veiklą? Jie savo vidiniame lairaštuke (!!!) paskelbia vedamąjį apie blogus klientus, kurie būriuojasi prie kasų (!!!), o paskui, tuo remdamiesi, ima diegti Hansab bilietėlių automatus, kad klientai netrukdytų dirbti (!!!), o paskui džiaugiasi sumažėjusiu klientų srautu (!!!).
Deja, nelabai šįsyk -- banalybės. Naujapilis pasakė labai teisingą pastabą -- per daug viską meti į vieną katilą, o tokių įdomių apibendrinimų ar minčių kaip buvo su Kedžiu -- nėra.
Taip, tema per daug iščiulpta, kad atrastum kažką visiškai naujo ar padarytum labai netikėtų išvadų. Šiuo atveju tik norėjau pasakyti, kad bėda sisteminė, visa apimanti ir visiškai skirtingi, net formaliai nesusiję požymiai rodo tą patį. Ir pasiūlyti neįmanomą sprendimą -- paprastą, lengvai padaromą, bet tokį, kurio niekad nebus. Kaip demonstraciją to, kad bėda vargiai ar gali būti pataisoma.
Vo, deletas…:) O juk buvo gan racionali kritika, nors pripažinsiu gal kiek per įžūloka, bet tekstas na jau toks banalus….
Kreivarankis
Oi, atsiprašau šeimininko. Kažkaip kompas akis išvarvino ir pagalvojau, kad mano komentaras ištrintas. Mane čia buvo neseniai ištryne, tai dabar vaidenasi…Būčiau galutinai jumis nusivylęs.:) Sorry
Kreivarankis
Niekad netrinu jokių komentarų (aišku, išskyrus spamą). Neturiu tokių įpročių. Dar daugiau -- visiškai negerbiu žmonių, kurie komentarus trina. Kritika, kad ir kokia bebūtų, yra verta labai daug. Ji verčia keisti savo požiūrį, ar tą požiūrį pagrįsti, ar, galų gale, įvertinti, kodėl kiti žmonės su tavo požiūriu nesutinka.
Uhu… O dar tas mielai mazochistinis lietuviškas skaičiavimas -- o kurgi estai? Jei jau taip, tai teisybės dėlei galima būtų ir pasidžiaugt, pasižiūrėjus kur yra italai. Ar graikai. Ar pažangieji slovakai. Nekalbant apie tvarkinguosius belarusus. Aišku, visada reiktų lygiuotis į geriausius, tačiau o bet… O bent kažkokių teigiamų emocijų lyginimas su italais suteiktų 🙂
O ir esmė… Pvz. Misteris 15 proc. -- čia kuris? Legendos apie Zuoką kalbėjo, jei gerai pamenu, apie 2 ar 5 proc., tikrai ne apie 15. Ir bet kuriuo atveju, legendomis jos ir liko. Gal tiesa, gal netiesa, bet kaip chrestomatinį priimtinos korupcijos pavyzdį dėt, jau sakyčiau per drąsu.
Lyginimas su Estija -- todėl, kad jie pakankamai mums artimi ir istoriškai panašūs.
nesu gera rašytoja, kad vertinčiau tavo gedėjimus, todėl kritikos ar pagyros nelauk iš manęs, bet noriu pasakyt, kad klientai patys kalti. Visur neša kišius, kai kurie net galvoja, kad tai normalu, vadina tai „padėka“, bet esmė nesikeičia… nieks nebijo imti ir nebijo nešioti kišių, nes už tai blogiau nebus… o jei žinotų, kad už kišį galima prarasti darbą ir net už grotų papult, gal pagalvotų… nebijo nieks nieko, tikrai žinau, kad be baimės tvarkos niekad nebus, visi nėra protingi ant tiek, kad patys suprastų savo klaidų.
Taip, dėl blogo darbo kalti klientai, kurie dirbti trukdo 🙂
na gal ir juokingai skamba, bet jei nieks nenešiotų kišių, tai ir nebelauktų nieks dovanų už paprastą darbą, už kurį jiems ir taip moka…
o dar jei atlyginimas būtų tinkamas… bet čia kita kalba, nes žmogus toks padaras, kuriam vis mažai 🙁 todėl reikia baimės!
Negalima kaltinti žmogaus, kuris nori, kad darbas būtų įvykdytas, todėl neša kyšį. Galima kaltinti tik žmogų, kuris nenori įvykdyti darbo, kol negaus kyšio. Nepasiduokit valdininkų demagogijoms, mieloji -- šie viską sugeba apversti aukštyn kojom 🙂
na gerai, grįšime į mano mylimąją mediciną. dauguma žmonių, kurie papuola į ligonines neša kyšius. Jie galvoja, kad gydytojas padarys stebuklą už pinigus? jie laukia geresnio aptarnavimo, bet jei turi pinigų, tai eik į privačią kliniką, kur tikrai gausi geresnį aptarnavimą, bet gydys taip pat.
o žmonės, kurie yra sąžiningi ir nenori imti kaip visi, tai skaitosi idiotais ir ilgai neužims savo vietos…
bet aš labai tikiuosi, kad daug kas pasikeis, nes pažįstu nemažai jaunų žmonių, kurie nemoka duoti ir nemoka imti kyšius, nes abu šie dalykai pvz mane žemina. yra net toks tinklalapis pincetas.lt, kur surašyti gydytojų reitingai ir tiesiai šviesiai parašyta kokios vertės „dovanas“ jie ima, žinau kad žmonės, kurie darė šį tinklalapį tikrai nori ir stengiasi kažką pakeisti, nors vienoje srityje
Kadangi čia visi savi
tai leisiu sau būti atviras:
nepatiko. Ne kaip literatūrinis kūrinys, o kaip kažkokią informaciją ar mintį tautai turintis perduoti tekstas.
Ta prasme, sklandžiai surašyta ir teisingų įžvalgų yra ir etc., bet iš esmės -- kažkoks beveik nesusijusių priežastiniai ryšiais teiginių ir argumentų vinegretas beigi mišrainė.
Po korupcijos sąvoka sukišami nieko bendro su ja neturintys dalykai, rezultate -- nesužinojome, nei kaip su korupcija kovoti, nei kaip tas kitas blogybęs spręsti.
Vienžo, toks tekstas ras savo gerbėjų (ypač tarp lietuviškos spaudos skaitytojų), bet manęs tarp jų nėra..;(
Bo teko skaityti gerokai stipresnių tuo požiūriu Rokiškio tekstų.
Re: Kadangi čia visi savi
O ar iki galo perskaitėte tamsta? Ten trys puslapiai yra 🙂
jei trumpai, visa tai -- šiaudinių baidyklių susikūrimas ir jų medžiojimas. bet pastabas rašyti tingiu, nebent labai kas paprašytų:D nes būtų tikrai daug.
todėl turiu tik du klausimus.
ar tu ką nors padarei, pamatęs, kad ta registratorė taip kiauliškai pasielgė? (jei ji iš tiesų pasielgė taip, o ne tapo mmm, pilnaties fantazijų auka.)
antra, ar negalėtum gyventi dvigubai mažesniame bute? aš gi žinau, kad daugybė žmonių gyvena mažesniuose ir tau tikrai nieko neatsitiktų. ką, negi šokius rengi? reikia pasispausti. o šiaip jau galėtum ir 4 kartus susiprastinti, ane?:) kiti žmonės neturi kur gyventi!
Atsakymas į pirmą klausimą: ne aš mačiau tą įvykį su registratore. Bet aš padariau -- parašiau straipsnį.
Atsakymas į antrą klausimą: puikiai suprantu valdininkų norą gyventi „15 kambarių bute“ 🙂
aaa. atrodo, abu atvejus „kažkas kitas“ papasakojo:D
ech, kaip aš mėgstu profesionalų požiūrį… kaip mažai ką turiu mėgti LT žiniasklaidoje…
O, dar pridėkite, kad tamsta dirbat valdiškoj įstaigoj, todėl gerai žinote kaip ten kas, ir kad reikia ateiti, pamatyti, kiek ten daug išties darbo ir t.t. 😀
Aš mačiau, kaip veikia GERAI dirbanti valdiška įstaiga. Ir mačiau, kaip veikia dauguma kitų, turiu su kuo lyginti, ir matau priežastis. Iki šiol prisimenu vieną GERAI dirbančią įstaigą -- jei kitos dirbtų panašiai, Lietuvai pakaktų kelių tūkstančių tarnautojų. O ne keliasdešimt tūkstančių.
Tai galbūt jūs tik tą vieną įstaiga ir matėte, nes mano akyse atsiskleidėte kaip beviltiškas šios srities profanas. Nesakau -- kaip paprastam žmogui iš gatvės savo mintis dėstote rišliai, sakiniai susideda daugiau nei iš 3 žodžių, bet pati straipsnio mintis, tai varge vargeli…:)
Kreivarankis
Mačiau ne vieną valstybinę įstaigą. Ir auditorišku žvilgsniu -- neužmirškit, kokia mano veikla 🙂 Bet tik vieną tokią, kuri realiai orientuota į kliento poreikių užtikrinimą. Nuo A iki Z. Ir net joje dar ojojoj, kiek galima gerinti. O grubiai primetus, jei ta kontora dirbtų įprastai, kaip kitos lietuviškos įstaigos, vidutinis klientinės užklausos vykdymas joje užtruktų apie 2 metus, su bent keliom dešimtim kliento vizitų. Dabar tai užtrunka savaitę ar net mažiau. Pagal atitinkamų įstaigų pasaulinius reitingus ji antra pasaulyje, po Naujosios Zelandijos, kur korupcija yra pati mažiausia pasaulyje 🙂
Įvardinkit, mielasis, apie kokią įstaigą aš kalbu, nes kol kas man atrodo, kad to nepadarysite 🙂
Ir jūs dirbdamas valstybinių įstaigų audotoriumi šitaip paistote? O siaube -- naikinti jus, jei tik iš biudžeto išlaikomi esate.
Ne, nežinau ir nebandysiu spėti. Geriau pats pasisakykite, nes labai smalsu 🙂
O apie jūsų veiklą nieko nežinau. Pabandau pagooglinti -- Ričardas Savukynas, jo? 🙂
Kreivarankis
Dirbu ne valstybinių įstaigų auditoriumi, bet matau, kad kažkodėl tamsta vietoj argumentų kartojate žodį „paistote“. Tai kelia minčių 🙂
Nuostabu tiesiog 🙂
Duosiu tų argumentų, nors sprendžiant kaip reagavote į jau išsakytus, tai ar yra prasmės man kažką rašinėti dar?
Kreivarankis
Nemačiau nei vieno sisteminio argumento. Tiktai nesisteminius, išimtis nagrinėjančius, iš serijos „kam kinologui kompiuteris“.
geras rašinys, manau, nes esmė užkabinta gana tiksliai. sugebėjai žvilgtelėti tikrai kitaip, nei daugelis medijose dūsaujančių autorių.
o kai kurie oponentai tai reaguoja per daug asmeniškai, todėl labai smagu ir jų „argumentus“ skaityti -- panašu, kad nesuvokdami sakinio esmės, bando mokyti, kokius ištiktukus reikėjo tame sakinyje vartoti:)
Man patinka oponentų argumentacija -- spėju, kad tai būtent tie argumentai, kuriuos gali išsakyti ta pusė, ant kurios važiavau. Tai išties labai įdomu.
tarkim taip. dirbau dviejose privačiose įstaigose ir dviejose valstybinėse. ir pastarosiose buvo KUR KAS sudėtingiau: daugiau atsakomybės, daugiau funkcijų, daugiau žinių. bet aš nesakau, kad visose privačiose lengvi pinigai, o visos valdiškos nerealiai sudėtingos. tuo mes ir skiriamės. mane išties biesina apibendrinimai, kurie daromis neatlikus tyrimų, išskyrus VBS agentūros duomenis, ir egzpertų patarimai, kurie barstomi kaip iš rėčio. pastaruoju metu aš jų (egzpertų) labai nemažai matau, ir liūdna, kad žmonės jais tiki niekuo patys nesidomėdami.
vien jau tai, kad baksnodami į kokią nors šalį (ar Estiją, ar Slovakiją, dzin) šiuo atveju -- dėl biurokratų skaičiaus, kitu -- dėl ligoninių tinklo, pedagogų skaičiaus ir t.t., visi tie egzpertukai net nepabando pasiaiškinti, o kaip veikia ten ta sistema? ar žmonės ja tikrai patenkinti? o gal niekas nepasikeitė? ar jie bamba, bet kenčia? gal jie piktinasi? gal jie su pavydu žiūri į kitas šalis?
pvz., reforma, kuri sumažino gydytojų, bet dėl to ligoniai su sulaužytais kaulais parą laukia priimamajam -- nafig tokias reformas. bet eilinis žinovas atsivers lentelę su sausa statistika ir pasakys -- ė, žiūrėkit, mes dar turime kur stiebtis, kitur gydytojų mažiau!
valdininkas, gydytojas ar policininkas -- principas su tais pavyzdžiais lygiai toks pats.
bet gana sudėtinga ir neskambu, ane?..
Medicinos „reformos“ -- viena iš sričių, kur daugmaž veikiančią (nors ir prastai), dar sovietinę sistemą, gerokai subaladojo neapgalvoti reformatoriai. Ir ten dabar tai ojojoj, kiek galima būtų atrasti visokių įdomybių, pradedant įstatymu įtvirtintais interesų konfliktais ir baigiant tomis pačiomis pragariškomis registratorėmis.
Ką noriu pasakyti -- tik tiek, kad daugybė įvairių darbų ir veiklų, kurios vykdomos -- jos reikalaujančios atsakomybės, žinių, etc., bet tuo pat metu visiškai nereikalingos arba tiesiog kardinaliai supaprastintinos. Ir kartu sistemiškai auginančios biurokratiją bei korupciją.
O be apibendrinimų apseiti -- neįmanoma, jei nori gauti bendrą vaizdą, o ne tokį, kur per medžius miško nesimato.
rokiški, nereikia apie daugmaž veikiančią sovietinę mediciną, esu jos ragavęs, kai esant nulaužtam sprandui, girtas sanitaras galvą skuto.
Dėl valdiškų įstaigų. Pirma, visi -- ir pats -- neįvertina vyresniųjų biurokratų prasto gebėjimo išmokti efektyviai dirbti kompiuteriu, naudotis internetu ir t.t. Tai objektyvus veiksnys, ir dėl to nenurašysi ištisos žmonių kartos. Antra, nežinau kiek tenka susidurti su teisinio reguliavimo keistenybėmis, kai įstatymo ir poįstatyminių aktų sąvokos skiriasi, o neretai -- ir esminės nuostatos. Labai daug žmonių nuskriausta su žemės grąžinimu, ir esu tikras, jog čia neteisybės mąstai milžiniški, nes teko bendrauti su senukais, iš kurių žemė žemėtvarkininkų plėšiama nepaisant keleto Seimo kontrolierių išvadų. Bet kita vertus, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisų kiekis milžiniškas; įstatymo taikymas kardinaliai keičiasi po KT nutarimų; tad žemė duota vienam žmogui, o praėjus vos ne 10 metų, paaiškėja, jog prioritetas kitam; ir tai atgaline data.
Dėl sovietinės medicinos -- problema yra ta, kad sisteminio situacijos pagerėjimo reformos veik nesukūrė, tačiau buvo įvesta keletas naujų problemų. Viena didžiausių -- atvira atsakomybė už pasekmes medikui, ilgainiui pervedanti gydymą iš priežastinio į simptomatinį. Ir t.t.
O dėl nesugebėjimo nurašyti ir objektyvių veiksnių -- tokie objektyvūs veiksniai negali būti pasiteisinimu blogam darbui. Tokie veiksniai turi būti šalinami -- arba mokinant biurokratus, arba, jei jie neišsimoko, tai kartu su jais.
Galų gale dėl įstatymų pripainiojimo -- šitai irgi galima įvardinti, kaip korupcinį reiškinį.
Kritika su „ad hominem“ elementais 1
Parmečiau tą paskvilį dar kartą ir šiek tiek nustebau. Kažkodėl pirmą kartą pagalvojau, kad tą kraupų įvykį su registratore autorius regėjo neseniai savo akimis, dabar atkreipiau dėmesį į tai, kad istoriją pasakojo jo draugas prieš porą metų ir tai baisiausia istorija, kurią jis yra girdėjęs apie „valdininkus“. Pirmu atveju būčiau pabaręs kodėl autorius ėmėsi rašyti dar nepasibaigus potrauminiam periodui, bet dabar žiūriu, kad jau turėtų tas periodas būtų pasibaigęs, o gal….
Visgi tekstas primytivus tuo, kad prasideda verksminga istorija apie blogą, blogą registratorę, o baigiasi pasiūlymu, kad reikėtų sukurti virtualią skundų knygą į kurią visi klientai skūstusi ir dėl to, ta registratorė ir kitos registratorės labai išsigąstų ir daugiau taip nebedarytų t.y. asmens dokumentų ant žemės nemėtytų ir visada šypsotusi. O tarp jų esantis banalus dėstymas lyg ir pretenduoja į kovos su korupcija visos valstybės mąstu idėją. Dėja -- neviskas, kad paprasta yra genialu.
Man tai primena į filme 12 kėdžių Ostapo Benderio sukurtą „Kardo ir žagrės“ sąjungą, kuri buvo įkurta tam, kad išgelbėtų šalį nuo bolševikų ir atkurtų caro rėžimą, tačiau kai kalba pasisuko apie konkrečius veiksmus, O. Benderis pasiūlė … sumesti visiems pinigų paremti benamiams vaikams, motyvuodamas tuo, kad ateinanti nauja valstybinė epocha bus reikalinga ateinančios kartos paramos. Panašia logika vadovaujasi ir Rokiškis -- kovą su korupcija valstybėje reikia pradėti nuo registratorės, vargu ar uždirbančios daugiau nei 1000 litų į rankas, šypsenos. Nuo mažo prie didelio -- logikos kažkiek yra, tik LJ bendruomenė ne tokia vieninga kaip O. Benderio auditorija.
Kreivarankis
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 1
Kuo daugiau ginčų ir kritikos -- tuo daugiau suvokimo. Todėl man LJ patinka daug labiau už Lietryčio komentarus 🙂
Bloga registratorė -- išties ne priežastis, o tik simptomas. Šiuo atveju -- bene bjauriausias simptomas, kokį galėtum įsivaizduoti. O priežastis -- sisteminė korupcija. T.y., tokia, kuri nuolatinė, visuotinė, tapusi norma, neišgyvendinama. Ir kaip rašiau paskvilyje -- nebūtinai pinigais ar kyšiais paremta, o neretai -- elementariu nenoru dirbti, ar priešingai -- noru turėti savo darbo vietą ir todėl įrodyti sudėtingos veiklos reikalingumą, etc..
Tokia skundų sistema, apie kokią rašiau -- tai nėra sidabrinė kulka, ji nieko nepakeistų iš esmės. Bet ji tiesiog taptų svertu, nuolat verčiančiu kažką gerinti. Daugeliui valdininkų tiesiog atsirastų priežastys, dėl ko reikia dirbti geriau ar bent jau ne blogiau už daugumą.
Beje, jei kalbėsim apie atlyginimus -- jie turi būti pakankamai dideli, kad žmogui labai nesinorėtų prarasti darbo vietos -- tai galioja tiek valdiškoms, tiek verslo įmonėms.
Straipsnis galėjo būti konstruktyviai kritiškas, o ne tik kritiškas. Problema aiški, jos sprendimo pirma dalis irgi -- atleiskim pusę tarnautojų. Bet pasigendu antros sprendimo dalies -- tarnautojai (kad ir kaip jie demonizuojami) yra visgi žmonės ir po atleidimo juos reikia kažkur padėti, užmigdyti amžiams nelabai išeina. Jaunesni dar prisitaikys ir kitose srityse, bet ką daryti su tais, kurie netoli pensijos ir visą gyvenimą tik valstybiniame sektoriuje alkūnes trynė?
Jei jau apie tokias nutolusias temas, kaip „ką daryti su tais, ką atleis…“ -- manau, kad valstybės mastais kardinaliai pigiau būtų juos tiesiog išlaikyti, mokant pinigus už tai, kad jie nedirbtų, nei jais gadinti gyvenimą žmonėms, kurie tampa valstybinių įstaigų klientais.
Panašu, kad Jums terūpi šios problemos sprendimas statistinėje ir finansinėje plotmėje, o žmogiškasis momentas paliekamas nuošalyje. Tebūnie 🙂
Taip. Man čia svarbus galutinis rezultatas. Valdiška įstaiga turi atlikti savo funkciją, o ne būti prieglauda nekompetetingiems biurokratams. Manau, kad etiška ir gražu būtų išmokėti atleidžiamiems nereikalingiems tarnautojams geras išeitines. Bet teigti, kad juos reikia išlaikyti darbe, nes jų padėtis bloga -- tai, atleiskite, korupcinis mastymas.
Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Pradžiai pasakysiu, kad anaiptol nenoriu paneigti visų negerovių, kurios tarpsta valstybės tarnyboje, tačiau tai ne pretekstas pasiduoti Šustausko lygio retorikai.
Pasakysiu, kad iš straipsnio akivaizdu, kad autorius visiškai neįsigilinęs į valdiškos tarnybos niuansus. Statistiniam lietuviui yra įdiegtas toks „valdininko“ portretas -- atsikelia apie 10 val. ryte, iki 12 šiaip taip nuvažiuoja valdišku automobiliu į darbą ir eina pietauti -- 12 val. juk pietūs. Tada darbe pakilnoja popierius kokias 2-3 val., o po to su valdiška mašina vyksta pas lengvo elgesio moteris. Alga jo maždaus nuo 3 000 lt. „į rankas“. Jo intelekto koeficientas žemas, o godumas -- beribis. Rokiškis šiek tiek originalus -- jis valdininku papildomai laiko pvz. ir registratorę, ir policininką, ir kt. Tam tikra prasme yra tiesos -- visi jie gauna pinigus iš biudžeto. Tačiau įstatymuose sąvokos „valdininkas“ nėra iš viso. Suprantu, kad kai kam tai tik kalbinis niuansas, tačiau retkarčiais jau vien jis nepatyrusį autorių gali visiškai suklaidinti pvz. -- elementarus klausimas -- ar ta registratorė turėjo valstybės tarnautojo statusą? Užtikrintai negaliu pasakyti, bet manau, kad ne. Bent jau nemaža tikimybė, kad ne…Bet čia turbūt smulkmena.
Kreivarankis
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
O kam išskirti valstybės tarnautojus iš biudžetininkų? Taip, teisiškai jų statusas (teisės, priėmimas ir pan.) skiriasi, bet iš esmės jie niekuo nesiskiria nuo dirbančių pagal darbo sutartis. Ko gero, kiekvienoje valstybinėje įstaigoje bus ir tokių, ir tokių, todėl, manau, užsiciklinti ant „valstybės tarnautojų“ nevertėtų.
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Žinokite tuomet išviso diskredituosite Rokiškio kovos su „valdininkais“ idėją, kadangi biudžetininkai yra ir lavoninių darbuotojai, socialiniai darbuotojai, bibliotekininkai, kiemsargiai…:)
Kreivarankis
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Mielasis, visgi prisipažinkit, ar skaitėt straipsnį nuosekliai, ar tik kas antrą pastraipą 🙂
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Straipsnyje išskirta -- 30 tūkstančių tarnautojų ir virš 400 tūkstančių biudžetininkų. Duomenys iš oficialių įstaigų. Pakartosiu tai, kas iš straipsnio -- lyginant su 1990 metais, tarnautojų skaičius padidėjo tris kartus. Ir didėja kiekvienais metais. Iš kur? Ar jiems daugėja darbo? Taip, jiems daugėja darbo. Tiktai tą darbą jie patys susikuria -- tokį, kuris jiems sukuria papildomas darbo vietas. Tai ir yra korupcija.
Tipiniam valdininkui visad atrodo, kad jo darbas reikalingas ir būtinas. Bet jei pabandai atsekti priežastis ir įvertinti to darbo efektyvumą (kiek laiko reikia objektyviai kliento užduočiai (būtent kliento užduočiai, o ne tarnautojo darbui) įvykdyti, palyginus su realiai įvykdytu tokių užduočių kiekiu) -- paprastai paaiškėja, kad darbuotojo panaudojimo efektyvumas vargiai tesiekia 20 procentų, kartais -- ir dar mažiau (kai kada -- vargani 5 procentai). Versle efektyvumas panašiuose darbuose paprastai siekia 60-70 procentų, išimtiniais atvejais netgi daugiau.
Tamstos minėtas liaudiškas įsivaizdavimas apie 2-3 valandas realaus darbo per dieną -- puikus intuityvaus vertinimo pavyzdys. Žmonės (ir jūs, pateikdamas tokį pavyzdį) intuityviai įvertina, kiek darbo reikia objektyviai užduočiai įvykdyti. Ir intuityviai palygina su tų užduočių kiekiu. Tuo tarpu tarnautojui toks vertinimas atrodo absurdiškai: jis mato, kad dirba daug, tačiau vertina viską pagal savo darbo apimtis ir sudėtingumą, bet tik ne pagal klientines užduotis, ne pagal tai, kokio rezultato nori klientas.
Yra šiaip tokia sąvoka iš ISO-9000 standarto -- „orientacija į klientą“ -- apie tą išties ir kalbu: viską, absoliučiai viską reikia vertinti būtent kliento akimis. Kol to nėra -- veikla tragiška.
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Manau didėjimas yra pagrįstas, tačiau sutinku. Aparatas išpūstas. Bet… nesutinku, kad 1990 metais valstybės tarnautojų skaičius buvo pakankamas. Jų labai trūko. Papildomai paprastas pvz. kada atsirado Konstitucinis Teismas? Jo gal irgi nereikia? Stojimas į ES. Beje nepamiršk, kad kai kurios vietos finansuojamos ES lėšomis. Pakartosiu, pritariu, kad aparatas pernelyg išsipūtė, tačiau viską galima paaiškinti racionaliau, nei „pritvinko votis“ lygio pamąstymais.
Kreivarankis
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Na tuomet vėliava jums į rankas ir būgną ant kaklo -- paaiškinkite mums tamsuoliams.
KT toli gražu ne 20000 darbuotojų dirba.
Imkim pavyzdžiu konkrečią sritį -- žemėtvarką. 199X ten dirbusių santykinai buvo nedaug, bet darbai vyko net ir be kompiuterių su GPS. Išsipūtus jų etatams prasidėjo visokios nesamonės, „draugų“ žemių perkėlinėjimai iš velniai žino kur į ežerų pakrantes ir pan. Šiuo metu net kompiuteriai su emeilais nepadeda privisusiems žemėtvarkininkams išsiaiškinti kas už ką atsakingas ir žemės reforma išvirto į košę malošę su perpetum mobile požymiais. Nuoširdžiai džiaugiuosi kad dalį jų atleis, ir, beje, išdalinti atleidimo lapeliai pasirodo taip pat gali suteikti motyvacijos dirbti.
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Nesuplakite visko į vieną. KT tik vienas iš pavyzdžiu, kad atsirado naujų institucijų, kurių 1990 m. nebuvo. Pildomai pvz. galiu paminėti Europos teisės departamentą prie Teisingumo ministerijos. Mnaote irgi mums nereikalingas? Och …be reikalo pasakiau, jau žinau koks jūsų bus atsakymas dėl to departamento…
Pakartosiu -- neneigiu, kad aparatas pernelyg išpūstas, tačiau tos problemos, apie kurias kalbate, nesu tikras, kad yra nulemtos tarnautojų kiekybės. Manu čia lemiamas veiksnys visgi buvo jų kokybė.
Kas dėl atleidimo, manau, gal ir gerai…O kaip manote kuriuos atleis? Tuos kurie vogė ar tuos kurie ne?
Kreivarankis
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Tęskite, tęskite liko pagrįsti vos kokių 19900 valdininkų reikalingumą. Kol kas dar kibiro pionieriškų ženkliukų nenusipelnėte.
Bet visgi manau kad artėjame prie konsensuso -- palikus kokį trečdalį valdininkų, pakėlus jiems atlyginimus ir įvedus galimybę juos vertinti klientams-piliečiams esu tikras kad likusiųjų motyvacija ir darbo efektyvumas ženkliai pakiltų.
Čia beje ir atsakymas kuriuos reikėtų atleisti -- ogi anonimiškai apklausti jų aptarnautus piliečius.
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Ne. Aš neketinu teigti, kad aparato mažinti negalima. Dėl dviejų trečdalių nesutinku :). Gal dėl kokio penktadalio….)
Kaip jau sakiau -- kriterijumi laikyti interesantų atsiliepimus apie valstybės tarnautojo darbą laikau absurdišku. Apskritai, atleidinėdamas iš darbo mažai orientuočiausi į tuos tarnautojus, kurie dirba su žmonėmis betarpiškai, nes yra dar daug ir kitokių…:)
Kreivarankis
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Mielasis, valdininko darbo klientui kokybė -- tai vienintelis jo vertinimo rodiklis. Ir šį rodiklį nustatyti gali tiktai interesantas. Jei tamstai atrodo kitaip, pabandykite tai pagrįsti, visi pasijuoksim 🙂
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Na gerai, pabandom -- dabar taip, brangusis, įveik į puslapį http://www.lrv.lt, susirask ten ministro pirmininko tarnybą, pasižiūrėk kokie asmenys ją sudaro ir, savo nuožiūra pasirinkęs bet kurį iš tų valdininkų, įvertink čia dabar jo veiklą. Primenu, už kiekvieno iš jų algai tu sumoki savo mokesčiais daug daugiau, nei tai nelemtai registratorei.
Kreivarankis
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Mielasis, o ką jūs norite tuo pasakyti? 😉 Kad esminis sveiko proto ir ISO-9001 standarto reikalavimas -- orientacija į klientą, taip pat ir klientų skundų vykdymas -- yra kaip ten maždaug sakėte viename iš komentarų -- „mėgėjiškas ir nekompetetingas“, ar kaip? Papasakokite daugiau 🙂
Tarp kitko, priminsiu tamstai, kad rinkimai, kurių metu išrenkami vieni ar kiti valdantieji -- lygiai toks pat klientinio vertinimo metodas. Ar nežinojote netyčia? 🙂
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Gerbiamasis, pasiskaitykite dar kartą paskutinį komentarą ir pabandykite atlikti tą paprastutė užduotį, kurią jums uždaviau.
Primenu jums, brangusis, kad nacionaliniai rinkimai nei į ankstesnę vyriausybės kanceliariją, nei į dabartinė premjero tarnybą neorganizuojami. Ir apskritai, metas būtų jau žinoti, kad apskritai net ir aukščiausios mąsties biurokratai įdarbinami ne nacionalinių rinkimų būdu.
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Bingo -- atspėjot, rinkimai į valdininkus neorganizuojami, o tuo tarpu į aukščiausius postus organizuojami 🙂 Taigi, rinkėjai aukščiausiai vadovybei išreiškia vertinimą, o likusiems valdininkams -- negali. Sistema gi tokia, sistema -- pripažinkim 🙂
O atsakykit man į paprastą klausimą: kodėl taip absurdiškai ginate valdininkus? Po jūsų pasisakymų, vargu ar atsiras nors vienas nevaldininkas, katras, paskaitęs, dar suabejotų, kad reikia kažkokios tokios sistemos 🙂
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Aš jų neginu. jau nekartą sakiau, kad viešasis sektorius turi daug rimtų problemų, kurios iš esmės teisingai nušviečiamos spaudoje. Aš tik noriu pasakyti, kad tavo rašinėlis yra Šarikovo monologo lygio. Viliuosi, kad tu mane tiesiog provokuoji, nes vėlgi pakartosiu -- buvo įdomu pasiskaityti jūsų diskusiją su Daigtu apie Iraką, bet jei tu tiek teišmanydamas apie dalyką jau duodi valstybinio lygio patarimus, žinok sorry…jei lazdavojiesi, tai ai bajeris kaip bajeris, bet jei pats nuoširdžiai tiki tuo rašai…:)
Beje, na įvedinėk renkamą sistemą, kur visi būtų renkami, pradedant ES komisarais, baigiant tavo nelaiminga registratore.
PS. o į tą mano minėtą puslapį tai vis dar neįlindai, eksperte?
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Matot, mielas Naujapili, kad jūs žinotumėt, kiek aš kartų esu girdėjęs tokius argumentavimus, tiesa, dažniau visgi santūresnius, paprastesnius, be tokio užsidegimo -- jūsiškiai gi su fantazija bei polėkiu, ypač džiugina novelė, katrą pradėjot rašyti 🙂
Bet tai būdinga: kol į klientų vertinimą nekreipiama dėmesio -- tol atrodo, kad negalima klientui duoti galimybės vertinti ar netgi skųstis (jei klientas galės skųstis -- taigi bus katastrofa?). Bet kai veikla pertvarkoma taip, kad klientas ima vertinti darbą -- viskas puikiai susitvarko -- ir darbas pagerėja, ir staiga paaiškėja, kad klientai yra sveiko proto žmonės, ir dar daugiau -- pasirodo, klientai sugeba puikiai padėti, nurodyti taisytinas vietas, pagerinti darbą -- sistema ima veikti.
Tad nepykit, mielasai, kad žiūriu į jūsų prieštaravimus taip atlaidžiai -- tiesiog jūs sakote daugybę kartų girdėtus argumentus, kurie daugybę kartų nepasiteisino daugybei įmonių, sugebėjusių pagerinti savo veiklą 🙂 Aš remiuosi savo patirtimi, o jūs? 🙂
O visgi atsakykit, kodėl taip putojatės, negi tamsta suinteresuotas? 🙂
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
„O visgi atsakykit, kodėl taip putojatės, negi tamsta suinteresuotas? :-)“
Galbūt ir taip 🙂 Bet tai nėra tai, kas iš kart po tokio prisipažinimo paprastai šauna į galvą, nes juk jei būtų taip aš gi neprisipažinčiau 🙂
„Tad nepykit, mielasai, kad žiūriu į jūsų prieštaravimus taip atlaidžiai -- tiesiog jūs sakote daugybę kartų girdėtus argumentus, kurie daugybę kartų nepasiteisino daugybei įmonių, sugebėjusių pagerinti savo veiklą 🙂 Aš remiuosi savo patirtimi, o jūs? :-)“
A š irgi, brangusai, remiuosi savo patirtimi, todėl ir žiūriu į jūsų teksta kaip į neišmanėliškas blevyzgas. Tiesiog apmaudu, kad autorius, kuriuo maniau galįs pasitikėti gali būti toks primytyvus. Nesuprantu kokia ta jūsų patirtis, bet aišku, kad kitokia negu mano. Mano kritika, tai čia šiaip -- pašposavima ir tiek. Yra ten racionalių grūdelių, bet juos rankioti reik, o tam kad juos rankioti reik nors kiek tos praktinės patirties turėt, kuria taip didžiuojatės.
„Bet tai būdinga: kol į klientų vertinimą nekreipiama dėmesio -- tol atrodo, kad negalima klientui duoti galimybės vertinti ar netgi skųstis (jei klientas galės skųstis -- taigi bus katastrofa?)…“
Jau atsibodo aiškinti.Nu tikrai -- kaip tau įkalt, kad suprastum -- „rimti“ valdininkas nedirba su žmonėm tiesiogiai nedirba. tu matyk biški toliau nei tą savo registratorę, taip kad pofik tie visi tavo skundai jiems.
Primenu -- nebijok įlįsti į http://www.lrv.lt puslapį, ko sėkmingai vengi ir įvertink bet kurio valdininko darbą. Arba pasakyk kaip jį įvertinti?
Kartojų- daug valdiškoje tarnyboje nekompetentingų žmonių, gauna algą nė už nieką, naudojasi tarnybinėmis privilegijomis ir tt. ir tt. aš to neneigiu, aš tą teigių, kaip ir tai, kad jūsų siūloma priemonė nuo to yra bullshitas. Man tokie teiginiai vienas kitam nieprieštarauja, nes jei man skaudą dantį aš neprivalau darytis nugaros masažo, kad tas skausmas praeitu.
Tiek to, rišam. Kiek galėjau, Rokiški, tiek tau padėjau. O apibedrinant mano keverzones…na reiks man pačiam rimtai susimastyt, nes regis esu jau rimtai priklausomas nuo interneto, tačiau jei tai trumpai, drūtai ir santūriai, tai mano nuomonė ŠIUO ATVEJU visiškai sutampa su Zeppelinus.
Kreivarankis
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Taip, žinoma, nieko neišmanau apie vadybą ir neskiriu eilinio darbuotojo nuo vadovo -- taip, nes juk vadovui nereikia dirbti, jis neturi žinoti, kaip jo pavaldinius vertina klientai, tame ir yra esminis skirtumas. Ir jau vadovo veiklą vertinti pagal jo pavaldinių darbą -- tai išties tikras, kardinalus kliedesys!
Ir tas tiesa -- Lietuvos įstaigos unikalios, todėl vadybos metodai joms netinka, o bandymas kitur pasiteisinančias priemones pritaikyti -- absurdiškas silpnaprotystės pavyzdys.
Na, ir galų gale -- iš kur patirtis pas žmogų, kurio stambiausia optimizuota tarptautinė (multihead) įmonė tesiekia varganus tūkstantį varganų inteligentų. Tik atsitiktinumo dėka šis nemokša turi nuosavą vadybos portalą. Tai pilnavertis mėgėjiškumo, nemokšiškumo bei nekompetencijos pavyzdys, vertas paniekos.
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Paniekos tai nenusipelnai, bet, kad valstybė nuo daržovių parduotuvės skiriasi ne tik dydžiu, tai galėtum jau ir suprasti.
Kreivarankis
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Oj, taip, unikali situacija, nes valstybinės įstaigos neturi klientų, todėl lopiniai neskiria! 🙂
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Apibūdink klientus, kuriuos aptarnauja pvz. Seimo, Prezidentūros kanceliarijos, Ministro Pirmininko tarnyba ir visos 14 ministerijų?
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Mielasis, o ar nevertėtų paskaityti tamstai bent elementarų kokį nors įvadą į vadybą ar paslaugų valdymą, bent kažkokį minimalų? Tada sužinotumėt, kad bet kuri įmonė ar įstaiga turi klientų ratą, ir ji VISA dirba klientams. Netgi tos įmonės valytoja dirba klientams. Jau nekalbant apie vadovus.
Ir LR Seimas, Prezidentūros kanceliarija (kaip ir prezidentė), ir Ministras Pirmininkas su visa tarnyba, ir ministerijos -- visos dirba klientams -- šiuo atveju, 3 su viršum milijono Lietuvos gyventojų. Nuostabu, tiesa? 🙂
O gal tamstai atrodo, kad Seimas, Prezidentė, Ministras Pirmininkas ir dar ten kas nors dirba patys sau? 🙂 Ar tiesiog nepavyksta sustatyti galvoje, kaip taip gali būti? Ar truputį stebina, kad paslaugos gali būti sudėtos į paslaugų hierarchiją? 🙂
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Na va, prie ko aš ir lenkiau, nes pvz. į kokią Užsienio reikalų ministeriją galima įeiti tik su leidimais, nes tiesiogiai ji „klientų“ neaptarnauja, kaip kokia pvz. kirpykla. Na tai sėkmės tada darbe -- skelbk portalą, kur žmonės parašytų ką jie mano apie URM ir kitų ministerijų darbą, taip pat tokias kontoras kaip Seimo kanceliarija ir kt. Be abejo 🙂 skundai turi būti anonimiški:) Dėkui už rekomendacijas pasiskaityti vadybos vadovėlių, bet aš tau ir be to galiu daugmaž pasakyti koks bus tų skundų turinys. Beje 🙂 kokie bus atlyginimai tų, kuries tuos 3000 000 „klientų“ skundus nagrinės, o gal tai tegul patys tų kontorų darbuotojai daro -- juk vistiek nieko neveikia?…Na, o jei tai darysi asmeniškai, tai gero skaitymo.
Vėlgi, neišmanau vadybos…bet man tuomet kažkaip atrodo daug ekonomiškiau imti juos visus ir dabar atleisti, nebent jus esate literatūrinio skundų žanro fanatikas.
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Aš kartą girdėjau vieną puikų paaiškinimą iš vieno valdininko -- „labiausiai darbo daugėja dėl kompiuterių, nes žmonėms reikia papildomai dirbti, kad dokumentus išspausdinti, o paskui įvesti į kompiuterines sistemas“.
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Tauta turi žinoti savo didvyrius!
Darbuovietę ir pavardę į studiją!
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Ne, šito nesakysiu 🙂 Kitaip kitą kartą nešnekės 🙂 Bet kiek teko pastebėti, toks požiūris gana paplitęs tarp senesnių vidutinio rango valstybės tarnautojų.
Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Pasiūlymas sukurti virtualią skundų knygą yra paprasčiausiai durnas, dėl to, kad pasiūlytas jokios kompetencijos neturinčio entuziasto visiškai neturėtų teigiamo rezultato. Tai mano tik asmeninė nuomonė (rašau, kad nesakytumėt esą atstovauju Rokiškio mirtinai išsigandusį valdininkų klaną), jis neturėtų ne tik teigiamo sisteminio poveikio, ne tik teigiamo poveikio apskritai, tačiau jis tik pasunkins beprąsmiškos biurokratijos naštą mokesčių mokėtojams.
Taip yra, kad autorius nelabai pasižymi sugebėjimu prognozuoti. Primenu, kad pvz. valdininko viršininkas į skundus jo pavaldiniui gali reaguoti iš esmės dvejopai 1. štabeliuoti tuos skundus seife ar dar kur nors, jų net neskaitęs, 2. giliai į juos įsiskaityti, išspausdamas gailesčio ašarą, o joms nudžiūvus kilnaus pasipiktinimo apimtas eiti duoti pylos savo pavaldiniui.
Kiek suprantu Rokiškis tikisi antro varianto, bet tuomet tai tikrai nėra „pigus“ ir paprastas būdas. Skundus štabeliuojant -- elektroninės jų versijos užima daug mažiau vietos, tačiau juos skaitant…na perskaitykite pvz. 100 psl. popierinę knygą, o po to tą pačią knygą el. formatu -- ar pasijaus el. formato pranašumai? Tik nereikia suprasti, kad aš neigiu skundų naudą apskritai. Bet jūs nepamirškite -- jei pvz. valdiška įstaiga pažeidžia jūsų teises, jūs galite skųstis Administraciniam teismui, Seimo kontrolieriams ir kitoms tarnyboms. Nepasitikite jais? Na tuomet skųskitės „valdininko“ tiesioginiam viršininkui 🙂
Problema ta, kad labai gražiai atskleidęs visuomeninius archetipus D. Kedžio atveju, jis pats yra beviltiškas mūsų tautinio valdininko archetipo vergas. Neklausiu, jo kas tai yra, nes tai beviltiška. Tiesiog, kiek suprantu, jam tai yra kažkas panašaus į tą tipą, kurį aš pavaizdavau aukščiau. Bet yra ir kitų „valdininkų“, kuriuos minėjau. Kaip pvz. turėtų sureaguoti „Aro“ vadas, gavęs „kliento“ skundą, kad pareigūnams šturmuojant jo įtvirtintą pilaitę, o po to po pasipriešinimo, jį pargriovę pareigūnai atliko papildomai neteisėtus veiksmus -- rusiškai keikėsi? Kaip pvz. reaguoti pasienio užkardos vadui, gavusiams kokius 100 skundų ant jam pavaldaus pasieniečio, kad jis šioks ir anoks, o be to dar viename skunde save keturiolikamete vadinanti Maša teigia, kad pasienietis vertė ją lytiškai santykiauti už tai, kad praleistų pro sieną su kontrabandinėmis cigaretėmis? Maša laiške nurodo, kad į prokuratūrą kreiptis bijanti, kadangi po H. Daktaro suėmimo ir D. Kedžio istorijos, virtualioje skundų knygoje prisiskaitė kraupių skundų apie prokuratūros darbuotojus, todėl tenorinti anomiškai papasakoti, kad visi žinotų koks blogas tas pasienietis…
Kas dėl tų „aukštesnių“, dar blogesnių „valdininkų“, įnarpliojusių LT į biurokratizmo liūną, tai nereiktų pamiršti, kad dauguma aukštos kategorijos valstybės tarnautojų, dirbančių Seime, Vyriausybėje, ministerijose, teismuose,centrinėse prokuratūros, policijos ir kt. įstaigose nedirba su interesantais tiesiogiai. Paprastas dalykas, kurio autorius nesupranta -- jei tavo prašymą priima registratorė, tai dar nereiškia, kad jinai tą skundą nagrinės asmeniškai. O tas, kuris nagrinės asmeniškai -- gal net geriau, kad tas, kuris tą skundą skaitys būtų blogos nuotaikos? Būtų griežtesnis tiems, kuriais skundžiamasi.
Esmė tame, kad ta virtuali knyga būtų iš esmės nukreipta prieš pieškas, kurios ir dabar jau savo darbą keikia. Popierėlių kilnotojams bus papildomai ataskaitų -- reiks suskaičiuoti juk kuris tarnautojas daugiausia skundų gavo. Kas 10, kad 20…Rokiškis dar siūlo rinkti kraupiausią skundą, bet juk vistiek kažkas turėtų rinkti, reiktų sudaryti kompetentingą komisiją…Tebūnie įsivaizduokime iš kažkur atsiras savonorių…Na ir pvz. po metų skundų skaitymo mes sužinome, kad daugiausia kraupių skundų sulaukė tūlas kelių patrulis iš Šilalės policijos komisariato. Metų pabaigoje jį visi rodo per televizoriu ir jis iškilmingai pasmerkiamas ir atleidžiamas…:)
Kreivarankis
Re: Kritika su „ad hominem“ elementais 2
Nuostabus atsakymas. Nuostabus. Tikras koncentratas, ypač ryškūs argumentai 🙂
Dar norėjau pasiūlyti atsiversti Nacionalinę kovos su korupcija pragramą, bet ką aš čia … Žinau, kad pasakysi, jog ten siūlomi problemų sprendimai neprilygsta tavo „pigiai ir efektyviai“ skundų knygai. Tiesiog toje programoje galėtum pamatyti tas problemas, kurios iškeliamos. O jos tokios, kad pradėjęs nuo registratorės šypsenos iki tiesioginio jų sprendimo daeisi po kelių šimtų metų. Ai pofik, gal tu čia ir gerai čia sugalvojai. Žinai, ką rašyk projekta ES struktūriniams fondams. Žinok nenustebčiau, kad laimėtum, o ir visiškai nenustebčiau, kad tave daug kas palaikytų iš aukštai valdžioje sėdinčiųjų. Vis pinigų gautum -- juk reiktų duombazę kurti, žmonių mokymus pravesti, sukurti darbo grupę kuri parengtu Valstybės tarnybos įstatymo normų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atleidimo pagrindus pataisas, papildant už kiek ir kokių skundų jie turi būti atleidžiami. Vis krizė -- reikia pinigų, daqrbo vietų… Sėkmės.
Kreivarankis
Įsivaizduok, kad nori pirkti televizorių parduotuvėje. O tave pardavėjas išvadina lopiniu ir pasiunčia ant trijų rusiškų raidžių. Tu parašai laišką apie tai įmonės vadovui, o tasai tau pradeda pasakoti apie tai, kad tu nesusipažinęs su jų įmonės antikorupcine programa ir nesupranti problemų 🙂
Bet aš pilnai suprantu tavo poziciją 🙂 Liuks, varyk ir toliau 🙂
Ui tu rokiški, palauk – gausi dar strėlių šiandien…:)
Kreivarankis
Traktatas apie socialinį-ekonominį Rokiškio idėjų poveikį 1
Gyveno kartą toks blogeris Rokiškis, kuris be kitą ko kartkartėmis mesdavo vieną kitą straipsnį į Lietuvos Rytą, kurio toks kitas blogeris Kreivarankis, būdamas Žalgirio sirgaliumi, baisiai nemėgo ir kartais prie alaus bokalo vadindavo šį laikraštį tai „komsomolke“, tai „makulatūra“, bet čia ne apie tai… Tai štai kartą tas Rokiškis, nebegalėdamas daugiau tverti valdininkų, kurie kaip kokie pesliai, suleidę savo lenktus nagus į dorų žmonių kupras, kėsinosi savo besočiais snapais nuskabyti paskutinius mėsos trupinėlius nuo jų mirtimi besigaluojančių kūnų, pasiūlė genialią idėją – reikia sukurti virtualią skundų knygą, kurioje kiekvienas Lietuvos žmogus galėtų papasakoti kokius siaubus yra patyręs susitikimo su valdininku metu. Pradžia buvo sunki. Įsteigė kontorėlę, ėmė priiminėti žmonių skundus, juos skaityti, analizuoti, kataloguoti, suvedinėti juos į kompiuterius, užvedė personalinius folderius daugumai valdininkų. Pastarieji pyko, niršo, kad pagaliau žmonės turi kur visą tiesą apie juos pasakyti, bet padaryti nieko negalėjo – Rokiškis buvo nepaperkamas ir neįbauginamas, o visus emailus perskaitydavo ir rūšiuodavo asmeniškai. Džiaugėsi žmonės, kad Rokiškis taip juos nuo valdininkų gina ir visaip jam dėkojo. Kai kurie net siūlė surengti priešlaikinius Seimo rinkimus, o Rokiškį išrinkti Seimo pirmininku.
Metų gale, asmeniškai peržiūrėjęs ir surūšiavęs kelias dešimtis tūkstančių skundų, panaudojęs kiekybinius ir kokybinius skundų analizės metodus, Rokiškis nustatė, kad blogiausias metų valdininkas yra kelių patrulis Jonas, iš Šilalės policijos komisariato. Žmonės džiaugėsi, dėkojo Rokiškiui ir grūmojo Jonui. Iš karto po Kalėdų, prie Prezidentūros, dūdų orkestrui grojant gedulingą maršą, dalyvaujant aukščiausiems šalies pareigūnams, kelių patruliui Jonui buvo nuplėšti antpečiai, o prezidentė specialiu dekretu atleido jį iš Šilalės policijos komisariato. „Nebijokite žmonės valdininkų, kovokite su jais ir rašykite visą teisybė apie jų juodus darbus į mūsų kontoros duomenų bazę ir tuomet kitiems parazitams bus tas pats, kas ką tik atsitiko niekadėjui Jonui“, -- savo baigiamojoje kalboje, apibendrindamas Prezidentės ir Premjero pasisakymus, pažadėjo Rokiškis susirinkusiai miniai. Minia aistringai plojo ir laikė tokius plakatus kaip – „Gėda Jonui“, „lauk valdininkus“, „Leo.lt – amžiaus afera“, „Rokiškį – į Prezidentus“, „Korupcijai – NE“, „Landsbergi – atiduok Mažeikių Naftą“. Kažkur tolėliau, viename minios pakraštyje, raudoname vėliavos fone plevėsavo murzininkų kryžius, o kitame minios pakraštyje aplink savo lyderį spietėsi paleckininkai …
Traktatas apie socialinį-ekonominį Rokiškio idėjų poveikį 2
Praradęs darbą Jonas labai sielojosi ir gerą mėnesį sėdėjo savo namuose Šilalėje, bijodamas iškišti nosį laukan. Neretai ryte atsikėlęs ir pažvelgęs pro langą, prie savo durų pamatydavo pridėliotas degančias žvakutes. Galiausiai kažkuriam TV laidų prodiuseriui kilo mintis pakviesti Joną į savo tiesioginę pokalbių laidą. Manydamas, kad vis tiek nebėra ko prarasti, tasai sutiko. Laidoje visi pamatė, kad gal tas Jonas ne toks ir blogas – jo žmona nebuvo valdininkė, o dirbo Maksimoje prekių priėmėja, jiedu augino du gražius vaikučius, Raselę ir Tomuką. Tomukas gražiai piešdavo (Jonas studijoje parodė porą jo piešinių, kuriuos buvo atsinešęs), o Raselei puikiai sekėsi matematika – tai į Šilalę nuvykusiems laidos žurnalistams papasakojo jos vidurinės mokyklos mokytoja. Po šios laidos žmonės pasidalino per pusę. Vieni sakė, kad Jonas juk toks pat žmogus kaip ir jie, o kiti teigė, kad jis gudrus bestija valdininkas, bandantis apsimesti žmogumi ir dėl to dar pavojingesnis visuomenei. Tuo tarpu Jonas neužilgo gavo prašymą duoti interviu vienam gyvenimo būdo žurnalui. Tiražas su Jono interviu ir spalvotomis nuotraukomis buvo išgraibstytas akimirksniu. Po to pasipylė kvietimai dalyvauti įvairiuose projektuose, kaip „Šok su žvaigžde“, „Padainuokime“, Po poros mėnesių Jonas jau buvo kviečiamas į įvairių konkursų žiuri narius. Dar vėliau Jonas per TV ėmė reklamuoti kramtomą gumą, o galiausiai ir pats pradėjo vesti vieną TV laidą ir papildomai ėmėsi labdaringos veiklos – surinkęs TV žvaigždes ir visiems užsidėję Maltos ordino kryžius, gatvėse valgydavo sriubą ir kitiems duodavo ir prašydavo aukoti tiems, kurie neturi ko valgyti. Kiti žmonės irgi valgė ir aukojo ir stebėjosi kaip Jonas iš kraująsiurbio valdininko sugebėjo virsti neišsenkančiu kraujo donoru ir visų vargstančių užtarėju ir pagalbininku. „Šaunuolis Rokiškis, jei ne jo sugalvota skundų knyga, Jonas ir toliau būtų pakelėse mums kenkęs, o dabar į tikrą žmogų pavirto“, – kalbėjo vieni kitiems žmonės.
Traktatas apie socialinį-ekonominį Rokiškio idėjų poveikį 3
Žmonės Rokiškį ėmė garbinti. Rokiškio miesto gyventojai netgi paskelbė bado streiką, reikalaudami, kad Lietuvos sostinė būtų perkelta į jų miestą. Be to didelis kipšas kilo vietos psichiatrinėje ligoninėje. Jeigu iki tol tarp ten besigydančių asmenų buvo galima sutikti ką tiktai nori t.y. Ruzveltą, Čingischaną, Sacharovą ar Mocartą, tai dabar praktiškai 95 proc. psichiatrinės klientų prisistatinėdavo Rokiškiais. Kilo baisi painiava juos visus registruojant – nei gydytojai, nei ligoniai nebegalėjo susigaudyti. Laimei šią problemą, kaip visada genialiai, išsprendė pats Rokiškis, pasiūlęs visiems ligoninėje esantiems Rokiškiams užvesti vieną ir tą pačią ligonio kortelę ir pildyti ją kaip vienam asmeniui. „Vis tiek diagnozė ta pati, o beprasmiško popierizmo – daug mažiau“, – pasakė jis. Gydytojai liko sužavėti tokiu protingu sumanymu, o vienas Rokiškis tai išgirdęs net ėmė ir pasveiko, ir pareiškęs esąs visai ne Rokiškis, o kunigaikštis Vilgaudas, pasiprašė pargabenamas namo, į Pilies gatvę Vilniuje.
Pats Rokiškis irgi nesnaudė. Jo kontora greitai plėtėsi, nes žmonės įkvėpti Jono atsivertimu ėmė gausiai rašyti skundus. Kompiuteriai ėmė lūžinėti, prireikė diegti naujas sistemas, priimti papildomai specialistų, o jiems sutalpinti reikėjo naujų pastatų. „Andriau, tu suprask vieną kartą – čia tau ne jūsų biurokratinis mizeris, nėra kada žaist su visom tom deklaracijom, leidimais ir potvarkiais, čia dirbti reikia, o ne gaišt popierius stumdant – pervedi mums bapkes, o po to jau viską pats užsipildysi“, – surinkęs vyriausybės kanceliarijos numerį, griežtai kalbėdavo Rokiškis. O skundai vis plūdo, atitinkamai plėtėsi ir Rokiškio kontora. Tiesa, nebuvo apsieita ir be painių situacijų – Rokiškio kontora užregistravo vieną skundą, kuriame buvo vaizdžiai aprašomas vieno Vilniaus Naujininkų rajono kiemsargio apsileidimas ir polinkis išlenkinėti taurelę darbo metu. Šis skundas kontoroje ir buvo užregistruotas kaip vienas skundas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nors kaipo toks jis buvo vienas, tačiau ant jo savo kryželius buvo padėję 157 taboro čigonai, kurie pakėlė baisiausią erzelį, reikalaudami, kad tas jų skundas ant kiemsargio būtų įregistruotas tiek kartų, kiek yra čigonų t.y. 157. Sujudo žmogaus teisių aktyvistai, o žurnalistas Lielkaitis vėl išsitraukė savo kinokamerą. Kita paini situacija kilo sulaikant vieną Kauno gangsterį. Sulaikymo metu jis pasipriešino pareigūnams, panaudodamas peilį, tačiau „Aro“ vyrai jį kaip suraitė ir paguldę kniūbsčią ant žemės antrankiais surakino jam už nugaros užlaužtas rankas. Vėliau pats sulaikytasis nors ir pripažino, kad tokie pareigūnų veiksmai jam priešinantis peiliu buvo visiškai suprantami ir teisėti, tačiau jį kaip mokesčių mokėtoją (formaliai jis dirbo pagal verslo liudijimą) giliai sukrėtė, tai, kad atlikdami minėtus veiksmus pareigūnai keikėsi šlykščiausiais rusiškais keiksmažodžiais. „Mano ginamasis yra giliai pasipiktinęs, kad už jo valstybei mokamus mokesčius išlaikoma policija teikia tokio žemo kultūros lygio viešąsias paslaugas. Mes ketiname tokius jų veiksmus skųsti Rokiškio kontorai ir nors žinodami milžinišką jos darbo krūvį, stengsimės, kad su šiuo beprecedentišku pareigūnų elgesio faktu pats Rokiškis būtų detaliai supažindintas asmeniškai“, -- kalbėjo spaudai sulaikytojo advokatas.
Sunervinai mane savo nesamonėm, bet nebera jau sveikatos rašyt, nors dar tik pusę parašiau gal, po paraliais, kad tave kur… 🙂
Kreivarankis
Pratęsk, nuostabu. Tikrai nuostabu.
Tai ką tu man dabar pasakei daug mieliau išgirsčiau iš kokios moteriškės. Pabaigsiu per savaitgalį, nes jau sugalvojau pabaigą, jei tik jėgos leis 🙂 Nes dabar jau tąso nuo visos tos grafomanijos, o ir pyktis išgaravo 🙂 tikiuosi, kad laikinai.
Kreivarankis
Parašyta gerai… bet neteisingai
Na, aš kaip visada surasiu porą priekaištų. Visų pirma- laisvai apseini su terminais. Vadinti korupcija betkokį blogą valdišką darbą galima, bet labai jau netikslu. Bendrai tai kažkokia paaugliška tendencija pas tave- turėti vieną žodį viskam apibūdinti.
Visų antra, ir svarbiausia- neteisingas problemos suvokimas. Kam ta skundų knyga? Tarsi egzistuoja informacijos apie blogą valdininkų darbą stygius. Nė velnio. Problema tame, kad net paaiškėjus kraupiam neveiksnumui, apsileidimui, tingėjimui ar neefektyvumui, nedaroma absoliučiai nieko. Na gerai, ne visai nieko. Parašomas papeikimas. Ką tai reiškia? O gi tai, kad jei Kedžio istorija pasikartos dar kartą, ir pareigūnai taip pat pasišiukšlins, tai tai gaus dar vieną papeikimą. Atleidimui iš darbo darbo reikia trijų papeikimų, jei teisingai atsimenu. Taigi, tokia istorija turi pasikartoti dar 2 kartus, kad kažkas būtų atleistas (neskaitant kažkokios smulkios iešmininkės). Be to, turint omenyje tai, kad papeikimas nustoja galioti po metų, o vilkinimas trūko metus, tai Kedžio istorija turėtų pasikartoti 3 kartus per vienerius metus, kad ką nors būtų galima atleisti iš darbo.
Nes, kaip jau žinom, „tokio lygio specialistų negalima išvaryti į gatvę“. Kol nepakeisim ŠITO požiūrio, jokios skundų knygos nepadės. Pacituosiu vieną citatą iš interneto gelmių, kurią parašė žmogus su labai nelietuvišku mentalitetu (laisvas vertimas iš anglų kalbos):
Tam, kad suteikti pasitenkinimą dėl gerai atliktų darbų darbuotojams, dalį darbuotojų reikia atleisti. Likusieji bus pamaloninti tuo, kad išliko.
Re: Parašyta gerai… bet neteisingai
Nu, o tam, kad atleisti -- sukurti puikų skundų srautą 🙂
Re: Parašyta gerai… bet neteisingai
Pasikartosiu: jokių blogo darbo įrodymų nepakanka, kad atleisti ką nors iš darbo. Skundų, ar dar ten kokių kitų. Čia ir problema, o ne skundų trūkumas.
Re: Parašyta gerai… bet neteisingai
Nepagauni vis dar 🙂 Problema išties ne skundų ir blogo darbo trūkumas. Problema -- motyvacijos permainoms trūkumas. Ir vienintelis būdas tą motyvaciją sukelti -- tai sukurti labai didelį spaudimą tiems, kas motyvacijos neturi.
Ir taip, ir ne
Tas tai taip, bet tavo straipsnio pabaigoje (taigi kaip išvada?) pasiūlyta skundų knyga nei tokį spaudimą sukurs, nei problemas išspręs.
Jau rašiau, kodėl: pabandyk įtvirtint nuostatą, kad skundai keltų pasekmes- tuoj būsi palaikytas beširčiu Erodu, skriaudžiančiu Adelę.
Re: Ir taip, ir ne
Ne. Vargšė Adelė, sviedusi pasą, taps visoj Lietuvoj žinomu monstru. O dėl spaudimo -- čia jau tamstai gali neatrodyti, bet tas spaudimas būtų baisiai stiprus. Čia jau tiesiog atsiranda eskalaciniai mechanizmai. Tiesiog reikia pamatyti, kaip tai veikia praktikoje 🙂