Tobulas pavyzdys

Čia tokia citata apie sovietmetį, ko gero, tobuliausias pavyzdys, kurį esu matęs: "Galima buvo stolovkei pavalgyt normaliai uz 30 kapeiku, dabar kavinei taip pavalgyt – 100-150 lt".

Paaiškinkite man kas nors, čia gal du internetai iš skirtingų Visatų per LJ susisiekia? 🙂

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook1Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

71 thoughts on “Tobulas pavyzdys

    1. rokiskis Post author

      Svarbiausia -- dvasingi 🙂
      Bet man rimtai klausimas, kur žmogus gyvena. Man rodos, kažkokia paralelinė visata, su kita istorija ir kita dabartim.

      Reply
  1. nemunas

    o ką argi ne taip ir buvo? visi darbą turėjo, visi butus gaudavo, mašinas, šaldytuvus ir kolektyvius sodus -- nemokamai, ir keliaut buvo galima -- kiek nori. nereikia čia galvot, kad į užsienį neišleisdavo nieko -- gal ir neišleisdavo tų, kurie išvažiavę meluodavo apie gyvenimą TSRS.
    Tai va, kartas nuo karto sutinku taip kalbančių žmonių. kas keisčiausia jie būna gana jauni ir tikrame sovietmetyje negyvenę 🙂

    Reply
    1. ifigenija

      truputi offtopikas del frazes, kaip visi butus gaudavo -- pamenu ziurejau kazkokia laida apie sovietmecio architektura ir pan. Tai pasakojo kaip skaiciavo plota skirta vienam zmogui, tai is pradziu buvo daug skirta, po to pamate, kad neturi tiek statybiniu medziagu ir kad brungu, tai mazino mazino ir va prasau 🙂 sovietines dezutes, kur nei apsisukt ner kur 🙂

      Reply
        1. laiqua_lasse

          Ar tikrai? Niekad rimtai nesidomėjau butų/namų rinka, bet man atrodo, kad 5 kvadratiniai metrai gyvenamo ploto žmogui yra tikrai mažiau, negu būdavo perkama išsimokėtinai 😉

          Reply
            1. laiqua_lasse

              Tikrai ne. Bet atsimenu tėvų pasakojimus bei šiek tiek istorijos pamokų. O bendrai tai stengiuosi susilaikyti nuo komentarų apie sistemą, kurioje negyvenau. Bet kartais, pamatęs tokias citatas, kaip kad šitame tavo įraše, nesusilaikau…

              Reply
              1. literatka

                Va ir sodą puikų tėvai gavo už simbolinį mokestį. Morėjo parduot prieš porą metų, bet mes su broliais pasistengėm, nereikėjo.
                Šeip, buvo aišku buvo daug gėrio. Paprastas darbininkas be aukštojo išsilavinimo galėjo gyventi nebedaudamas. Šitai žinau iš mūsų šeimos gyvenimo lygio. Dėja, buto nespėjome gauti, bet tikrai nebadavome. Aišku, buvo ir kita medalio pusė, apie kurią esu tik skaičius. Laisvai pablevyzgot žmonės negalėjo.
                Turiu nuomonę, jog tie laikai tikrai nebuvo žiauriai blogi. Jie praėjo. Reik dabartyje gyvent.

                Reply
                1. jurkis

                  Na, Kelmėje, kur gyvenome, sodą irgi gavo žmonės. Kaži kiek metų pastovėję eilėje :). O po 1990 nusipirko visi, kas tik turėjo pinigų ( o tikrai buvo daugiau tokių, kurie turėjo, nei tokių, kurie dykai gavo). Ir soduose namelius pasistatė toookius….
                  Tėvas buvo statybininkas, tai gaudavo algą 350-400 rublių. Tais laikais pinigas buvo milžiniškas. Tik kad jį išleistum, teko eilėse gastronome stovėti -- po pietų stoviu aš, mama grįždavo iš darbo apie 4 va. -- stovi ji. Prie sasyskų.
                  Maltinukas mokyklos valgykloje kainavo 14 kapeikų. už rublį Raseinių valgykloje pavalgydavome 2 suaugę ir 2 vaikai. Tik tėvas vis skųsdavosi, kad brangu :).
                  Knygą galima buvo nusipirkti už 20 kapeikų, 50 -- vidutiniška kaina, o rublis ir daugiau -- jau brangoka. Knygų repertuaras knygyne nesikeisdavo ne mėnesiais -- ištisais metais. Nerealiai džiaugiausi, kai gavau nusipirkti „Trise valtimi neskaitant šuns“. Va toks mažas džiaugsmas, atrodo, o šokinėjau iki lubų. O šiandien net galingesni kompas nedžiugina :).

                  Reply
                  1. literatka

                    Aš dievindavau eiti priduoti makulatūros kadangi už ją mes gaudavome knygas. Na toks džiaugsmas buvo, kad net nežinau kaip atpasakoti 🙂

                    Reply
                    1. literatka

                      o namuką sode mes iki šiol statomės :))))) Jau gal apie dvidešimt metų. Bet kai savo rankomis lipdai, visai kitaip žiūri į statybas..

                    2. jurkis

                      Mes, pionieriai, buvo įpareigoti tą makulatūrą priduoti, bet nepamenu, ką mes už ją gaudavome.
                      Dar pamenu, vaistažoles rinkdavome (mūsų biologijos mokytoja ten kažkokia nusipelniusi buvo). Taigi, nelabai laiko ir būtų likę narkašinti.
                      Kita vertus, pieva palei daugiabuti neužaugdavo žole, nes futbolą pliekdavom, o dabar ten ožkas gano….

                    3. literatka

                      Aš nespėjau pabūti pionere ir labai vaikystėje dėl to sielojausi. Man atrodė kad likau be marių linksmybių, bet paskui dar truputi paaugau ir į skautus nuėjau užtat :))
                      Mes su broliais visai dienai pradingdavom. Tryse bastydavomes Vilniuj Savanorių rajone ir nieko mum neatsitiko. jei ten dabar gyvenčiau, savo vaikus bijočiau taip išleisti..

                    4. rokiskis Post author

                      Nieko nepraradai, nebūdama pioniere. Tai buvo elementari debilinimo organizacija vaikams, viskas, kas ten buvo gero -- tai labai nykus ir nevykęs skautų pamėgdžiojimas, bet komunistinio bullshito visgi ten buvo didžioji dalis.

                    5. literatka

                      Prie sodo buvo pionierių stovykla, ten tikrai buvo kuo užsiimt, su broliais iš tėvukų pinigėlius imdavom eidavom ten į atvirą baseiną pasipliuškent.

                    6. rokiskis Post author

                      Taip, tai ir buvo tas skautų pamėgdžiojimas. Tik už tvorų, kad nepabėgtų, o ir prie karinės-konslagerinės tvarkos nuo mažens po truputį imtų pratintis 🙂

                    7. literatka

                      skautai irgi už tvorų 🙂 ką tu nori kai du tūkstančiai vaikų su palapinėm susirenka, sunku kiekvieną sukontroliuoti

                    8. Pamishelis

                      Skaitau sita bloga ir islenda nuotrupos kurias senu seniausiai buvau pamirses, pamenu: gyvenom biednai motinos alkga gal 75 rubliai buvo. Rinkdavau butelius pridavinedavau po 10-25 kap. uz gautus pinigus pirkdavau vaisiniu ledu 7 kap. Apie kazkokias knygas … pamenu mokykloje buvo tokia vieta kur makulatura rinkdavo ir dedavo ( kartais ja palikdavo neusrakinta ) tai isliukinus i ta patalpa buvo didziausias lobis pasiknisti tarp knygu ir zurnalu. Pamenu kazkada radau VISA PUNDA NATIONAL GEOGRAPHICS -- toks jausmas, kad radau laikrascius is ateities…

                  2. mmm_blem

                    O Jus suprantate, kad tai buvo neteisinga protingesniu ir gabesniu zmoniu atzvilgiu? Vat gaudvo Jusu tevukas daug, o nieko nupirkti negalejo taip pat kaip ir eiliniai tinginiai. Tad kur cia stimulas stengtis, mokytis ir tt.?

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Tarp kitko, atlyginimų politika Sovietų Sąjungoje buvo labai įdomi, kompleksiška, subalansuota konsensusu ir savotiškai pagrįsta. Savotiškai -- tai pagal komunistinę logiką, atsvertą nomenklatūrinės logikos.
                      Kaip pvz., koks nors inžinierius gamykloje gaudavo 120 rubių, o darbininkas toje pačioje gamykloje -- 200 ar daugiau. Natūralu: visokie inteligentai, potencialiai galintys tapti sistemos priešais, niekam nereikalingi.
                      Arba koks nors partinis nomenklatūrininkas gaudavo 500 rublių (vos porą kartų daugiau, nei darbininkas), bet prekintis galėdavo specialiose parduotuvėse, už specialias kainas, plius dar gaudamas talonus nemokamam maitinimui spec. valgykloje ir valdišką mašiną. Rezultatas -- vienas nomenklatūrininko rublis faktiškai atstodavo 10 rublių eiliniam piliečiui.

    2. rokiskis Post author

      Bet jie _ŽINO_ ir _TIKI_ 🙂 Tos menkutės dalies sovietinės propagandos aido, atėjusio iki šių laikų, vis dar pakanka, kad kažkam superforuoti smegenis.
      O dėl to, kad sovietmety negyvenę -- tipiška, ta pati prarastoji karta.

      Reply
    1. rokiskis Post author

      Nu, matyt truputį kiti visatos dėsniai. Man dar labai užstrigo frazė, kad jei sovietai būtų laimėję, dabar gyventume, kaip Švedijoje arba Kinijoje. Manau, kad visgi įrodymas, jog tai kita Visata.

      Reply
      1. nito_os

        „kaip kinijoje“ labai gerai skamba 😀 jau geriau kaip yra… aišku, brangoka dabar, paliginus su 30 kopeikomis, bet aš tikiu, kad bus geriau 🙂 verkti dėl praėjusio kvaila, nes negrąžinsi jau nieko…
        o apie sovietų laimėjimą, tai žiūrint kokių laikų sovietai būtų, nes ten irgi visokio š… buvo, kaip ir dabar.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Už 30 kapeikų purvinoje valgykloje su aliumininiais riebaluotais šaukštais galėjai pavalgyti tiek pat to paties mėšlo, kurio dabar labiausiai užvemtoje, iš sovietmečio išlikusioje ir lygiai kaip tais laikais dirbančioje valgykloje už 5 litus.
          Tad maisto kainos santykyje su atlyginimais faktiškai nepakito. Kita vertus, buitinės technikos, drabužių, etc. kainos, santykyje su atlyginimais nukrito bent keletą kartų, jau nekalbant apie išnykusį deficitą -- vertinant su šiuo (pagal tuometines juodosios rinkos kainas), kai kurioms prekėms sąlyginis kainų kritimas ir 10 kartų sudarytų.
          O lyginimas su Kinija, statant šią į vieną gretą su Švedija -- tai gal netgi didesnis vambzdiec, nei pati ta frazė, kurią poste parašiau. Išties labais stiprus įspūdis, kad žmogus ten iš kitos Visatos.

          Reply
              1. nito_os

                na tada daugiausiai jis iš kalbų tėvų, senelių žino apie tai, todėl nevisai objektyviai apie tai kalba. bet, na vis šie 100 litų man ramybės neduoda 😀 gal aš ne į tas kavines vaiksčiouju? 😀

                Reply
        1. rokiskis Post author

          Man atrodo, toje Visatoje Kinija ir Švedija -- matyt ne tik abi komunistinės, bet ir gyvena pakenčiamai, lyginant su tenykšte Lietuva. Nes juk jeigu pavalgymas kavinėje kainuoja 150 litų, tai ko gero Lietuvoje buvo karas, o tai reiškia, kad SSRS tenai subyrėjo daug sunkiau, o tai reiškia, kad soc. lageris buvo žymiai galingesnis ir sėkmingesnis (ką patvirtina ir to veikėjo pasakojimas apie tai, kaip per 5 ar kiek ten metų visi gaudavo nemokamus butus), o tai jau reiškia visai kitokią pasaulio santvarką. O tai patvirtina ir tos Visatos faktas dėl Kinijos -- matomai, Japonija Antro pasaulinio karo metu Kinijos nepuolė, tad šioji vystėsi be revoliucijų ir suiručių, natūraliai.
          Betgi nuostabu, kokias galimybes mums suteikia internetas. Manau, kad šitą reiškinį turėtų ištirti mokslininkai 🙂

          Reply
          1. laiqua_lasse

            Netingėčiau -- parašyčiau detalesnę alt. istoriją šiuo klausimu. Na o dabar gal bent žemėlapį nupaišysiu, tarkim, BVP vienam gyventojui rodantį… 😀

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Oho!!!! Gerbiamas Laiqua Lasse, ar galėtumėte papildyti šiais įdomiais duomenimis šitą visą reikalą? Nuostabu būtų gauti žemėlapį, kaip papildomą įrodymą apie paralelinę Visatą 🙂

              Reply
  2. abonentas

    Apskritai, vilniuje galbut nera kavines (ne restorano, o butent kavines) kur reiktu zmogui susimoketi 100 litu.
    Isleisti aisku gali ir daugiau („statau sampano visiems!“), bet pavalgyti vienam zmogui kavineje uz ~100 litu yra labai sunku 😉
    Na, gal la provanse, zemaiciuose, san valentino ir galima priarteti prie 100 litu. Galbut Radissone?
    Stikliai, DOMM -- cia jau restoranai, nebeieina i kaviniu apibrezima…

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Ilgai galvojęs, visgi prisiminiau atvejį, kai kavinėj pavalgiau už 120 litų. Na, aišku, ten gal panašiau į mažą restoraniuką, o aš surijau visko po tris porcijas, o pagrindinio patiekalo -- netgi keturias, bet visvien. Reiškia, įmanoma.

      Reply
    1. rokiskis Post author

      Jo, bomžų ir bedarbių nebuvo, buvo atskiras BK straipsnis, pagal kurį už nedarbą sodindavo, gan ilgam laikui beje. Dabar nesodina -- vat ir matom. O dėl mokslo -- faktiškai, nelabai kas pasikeitė vidurinio mokslo atveju, o aukštojo mokslo atveju -- situacija realiai pagerėjusi.
      Tik tas tiesa, kad kiekvienu laikmečiu gyvent įmanoma, kur gyveni, tuo ir džiaugtis lieka 🙂

      Reply
      1. literatka

        „Tik tas tiesa, kad kiekvienu laikmečiu gyvent įmanoma, kur gyveni, tuo ir džiaugtis lieka :-)“
        Būtent. Net karo metais žmonės gyvendavo. dabar palyginus ten nėr ko skųstis

        Reply
    2. mmm_blem

      O Dieve! Ne nebuvo, o juos kaip ne zmones (t.y. gyvulius nevertus zmogiskumo) uzdarinejo i psichuskes ir kalejimus.
      Kas per naivumas 😀

      Reply
        1. mmm_blem

          Na as tikrai ne istorijos zinove, bet vat zinovai tikrai galetu atverti tas akis. Vakar viena akim ziurejau laida, britu dokumentalistu padaryta, apie Didiji bada. Labai idomiai pasakojo apie ir realybe tu laiku. Kaip tevelis Stalinas rase vadovelius istorijos -- apie savo pasiekimus, laimejimus ir siaip pasigyrimus lapas, o apie Didiji bada -- pastraipa. Nes kas gi tie milijonai mirstanciu is bado… verdanciu pietums zole. Ju net neskaiciavo niekas. O kam. Kas jie tokie… Ziu, gal ju ne nebuvo, cia tik pramanai…

          Reply
          1. literatka

            Tai dabar iš bado ir be Stalino mirštama. Visada yra ką blogo atknist ir ką gero. Nuo žmogaus priklauso ką jis mato ir į ką susitelkia. Manyčiau, kiekvieno teisė yra turėti savo nuomonę apie bet kokį klausimą ar laikotarpį.

            Reply
      1. Anonymous

        kandis
        Šiaipjau, dauguma benamių turi sunkių psichinių problemų. Europietiška, žinoma, ne ligonius gydyt, o palikt sirgt…

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: kandis
          Vargu, ar dauguma yra psichikos ligoniai, nebent elementarų asocialumą vadintum psichikos liga. Bet sutinku, kad yra tam tikra dalis ligonių.
          O dėl gydymo humaniškumo -- tai nėra paprastas reikalas: patys jie niekaip gydytis nenori, iš psichoneurologinių dispanserių daugelis tiesiog pabėga -- jie taip savo gyvenimą ir supranta. O per prievartą gydyt -- tai tik juos pačius kankint.
          Na, ir galų gale, galim prisimint ir tai, kad tokios ligos nelabai pagydomos -- visas gydymas praktikoje susiveda į uždarymą dispanseryje ar ligoninėje.

          Reply
    3. ifigenija

      mane sovietmeciu baisingai nervindavo tai, kad viska reikedavo is kazkur „gauti“. Ale tevai neturejo tiek daug draugu uz prekystaliu, tai karts nuo karto gaudavo man kokia kiniska suknele ar dar broliui dzinsus, bet daugiau, kas susije su kasdieniais dalykais -- kazkoks nonsensas.
      Pamenu berods anaiptol apie kazka panasaus rase. Kiek anais laikais kainavo kasetinis magas…apie 300 rubliu…tai kai saka -- imeju zelanije kupit, no neimeju vozmoznosti.

      Reply
      1. literatka

        Taip taip, tikra tiesa, reikėdavo gauti. Ir mano tėvai irgi neturėdavo saug draugų, tekdavo prašyt draugų draugų draugų..

        Reply
      2. rokiskis Post author

        Jo, mageliai, telikai ir pan. buvo klaikiai brangūs. Dabar vat kokioj Maksimoj ar Norfoj apratą su CD už 100 litų gali nusipirkt. Už vidutinį atlyginimą -- 15 aparatų. Tai jei tais laikais 100rub vidutinis atlyginimas, o magnetofonas 300 rublių, tai pagal tai matuojant, dabar 45 kartus daugiau gauni 🙂
        Truputį atvirkščiai, nei čia kažkas komentaruose minėjo apie bulkutes po 3 kapeikas 🙂
        O dėl pažinčių -- buvo tokia sąvoka netgi -- pažintys. Taip ir sakydavo -- „pas jį geros pažintys“. Tokių pažinčių turintys žmonės buvo baisiai vertinami.

        Reply
  3. Anonymous

    kandis
    Ale va ką aš pasakysiu į šitai: smegenų perforacijas daro, kas netingi.
    Dėl piniginių santykių:
    Nugi dabar kiek kainuoja bandelė „trys kapeikos“? gaunasi, kad 1 kapeika ~= 1 lt.
    Vidutinis pradedančio dirbti specialisto atlyginimas būdavo 100 rublių. 100 rublių = 100 000 kapeikų = 100 000 litų per mėnesį (kursą skaičiuojant pagal „tris kapeikas“)… taigi, kad geriau gyventa buvo :)))

    Reply
    1. pipedija

      Re: kandis
      Neteisingai skaičiuojate. Vienoj pakuotėj -- 3 bandelės, taip kad viena bandelė kainavo 1/3 kapeikos, o dabar už bandelę 3 litai, taip kad išvis 9 litai, o tai kadangi dabar žmonės uždirba 10 kart mažiau, tai reiškia, kad sumoj jūsų gautą skaičių reikia dar padauginti, tada gaunam 100 000lt*3*3*3*9*10=243 000 000 lt, taip kad matome, jog eilinis tų laikų sovietžmogis dabar pusę Lietuvos galėtų už mėnesio atlyginimą supirkt!

      Reply
    2. laiqua_lasse

      Re: kandis
      Šiaip tai rublyje buvo 100 kapeikų, o ne tūkstantis, jei neklystu.
      Paėmus bendrai statistinius vidurkius, 1 anuometinis rublis atitinka kažką panašesnio į 10, o ne į 100 litų. O jei žiūrėtume į, pvz, batų kainas, tai 1 rublis išvis gal tik kokius 3-4 Lt atitinka. Žodžiu pradedančio specialisto atlyginimas, lygus ~1000 Lt, yra tikrai nedidelis 😉

      Reply
      1. Anonymous

        Re: kandis
        Ajajai, kokie čia dabar išmislai europiniai -- rublyje ne 1000 kapeikų matote.
        Nu gerai, apsirikti vienu nuliu visiems pasitaiko, net valdžios vyrams, ar ne, o ką čia jau paprastai kandei.
        Esmės, kas be ko, niekas iš jūsų nepagavo, bet bent vienas pagavo humorą. Tai va, o для особо… esmė yra tokia: Lietuviai niekaip nesugeba pripažinti ir įsisąmoninti fakto, kad sovietmetis buvo kaip ir kiti *mečiai -- buvo gerų aspektų (pigios bandelės „trys kapeikos“), buvo blogų (nenusipirksi normalių batų). O lietuvis -- kaip kompiuteris -- tai visą sovietmetį jį KGB kalėjime pūdė, per sėklides mušdami, stimuliantų ir haliucinogenų kokteiliu šerdami, tai pieno upės plaukė, aukso kalnai stūksojo ir komunizmo saulutė visus vienodai gerai šildė…

        Reply
  4. chugunka

    šiaip jau tos „stolovkės“ niekur nedingo, galima ir toliau ten valgyti už „trisdešimt kapeikų“, t.y. už 5 Litus, maistas taip pat liko tas pats, gal net kiek pagerėjo.
    ir kitų sovietinių apraiškų pilna -- pradedant nuo puikių nemokamų sovietinių daugiabučių ir baigiant kad ir valdžia.
    tai va nesuprantu, ko jiems trūksta?

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *