Šliogeris, kaip filosofas, man niekad nepatiko. Kažkokia primityvi ta jo filosofija, mužikiška, tik kad apvilkta kažkokiais antikiniais nuokrypiais – gal kad įspūdingiau atrodytų. Bet šitoks nuokrypių bei citatų apvalkalas gal net būdingesnis "moderniems" kairuolių filosofams, kurių man netgi filosofais vadinti nesinori. Pastarieji išberia tiradą citatų spaudoje, pavaizduodami, kad šios citatos gali atstoti argumentus bei sveiką protą. Taigi taip paprasčiau: kam ginčytis, jei vietoj ginčų gali prišnekėti beprasmybių. Filosofė Nida Vasiliauskaitė – kaip jums tai skamba?
Bet aš ne apie tai, o apie visą šitą Šliogerio ir akademinės "šviesuomenės" konfliktą, išvirtusį į kažkokį farsą. Bielskis Delfyje rašo apie tai, kaip pasibaisėtina, kad Šliogeris nesirenka žodžių ir kad už tai turėtų būti visuotinai ignoruojamas. Bet kokie gi nuostabūs argumentai pateikiami – ogi Šliogerio palyginimas, atleiskit, su Holokausto neigėjais. T.y., oponentas netiesiogiai įvardinamas, kaip fašistas – Bielskio išvedžiojimuose matome reductio ad Hitlerum visame gražume.
Matome tikrą NK-95 veidą: gražios frazės tepridengia tą patį seną komunistinį šabloną – visi oponentai, turintys kitas pažiūras, tiesiog įvardijami fašistais. Kam dar gali prireikti kokių nors argumentų? Kas dar prisimenate sovietmečio laikraščius, kur bet kokie ideologiniai SSRS oponentai būdavo vadinami neonacistais, neofašistais, tiesiog fašistais, hitlerjūgendais, esesininkais ir taip toliau? Kiek užmaskuotą gražiomis frazėmis, tačiau niekuo savo esme nesiskirantį idėjinės triznos dvokstelėjimą užuodžiame ir Bielskio pasisakyme.
Dar ryškiau nuskamba pačios "filosofės" Nidos Vasiliauskaitės "straipsnis", kaip jai įprasta, susivedantis į ištisus sakinius epitetų, kartojamų tol, kol jos potencialus skaitytojas patikėtų, kad ji kažką įrodė. Aišku, dažnas skaitytojas ar klausytojas, susidūręs su tokiu srautu tiesiog numoja ranka. Bet pabandžius išsiaiškinti, ką šioji nori pasakyti apie Šliogerio pažiūras, pamatom, kad Šliogeris gi negali turėti pažiūrų ar nuomonės, nes jis pasirodo net nemoka kitų žodžių, išskyrus keiksmažodžius.
Kažkada turėjau blogą vienoje lietuviškoje svetainėje. Tąkart, parašęs nediduką, ganėtinai neutralų analitinį įrašą apie Nidos Vasiliauskaitės diskusijos stilių ir argumentacijos (o jei tiksliau – primityvokos demagogijos) metodus, susilaukiau grąsinimų teismais – būtent tokį laišką gavo hostintojas iš šiosios draugų (būkim tikslūs – tovariščių). Puikus diskutavimo būdas, mielas Bielski ir miela Vasiliauskaite. Juk vargu ar išduosiu "tolerastų" paslaptį – Šliogerį juk irgi po teismus norėjot patampyti, tiesa? Puiki tolerancija kitų nuomonėms.
Bielskio straipsnyje galit atrasti ir nykių, netgi apgailėtinų patetikų apie antikos "antidemokratus", kurie diskutuodavo su oponentais – šitai pateikiama, kaip pavyzdys, kad Šliogeris – ne toks. Raudonoje ideologinių kliedesių migloje paskendęs Bielskis nei nepastebi, kad tai pavyzdys, puikiai demonstruojantis realybę: Šliogeris – diskutuoja, netgi būdamas antidemokratu. Nediskutuoja tik Bielskio šutvė – šioji persekioja.
Oj, taigi ne! Brangusis Bielskis, kaip koks Gebelsas, ima ir padaro klasikinį fokusą: savo šutvės veiksmus priskiria oponentui: pasirodo gi, kad čia būtent Šliogeris platina neapykantą ir persekioja kažką, mat čia Šliogerio pasisakymuose įžvelgtina "hate speech". Ir greitai Bielskiui dar paantrina ta pati tovarišč Vasiliauskaitė. Nuostabu. Puiki logika – "čia ne aš smirdu, aš tik pasinaudojau savo teise bezdėti, o smirdi – tai tu, todėl tave reikia išvaryti iš klasės!" Net neabejoju, kad bezdėjimo laisvę įvaldę tolerastai pasiryžę nubausti bet ką, kas tik surauks nosį – kaltas juk tasai, kas pasako: jis persekioja kitus, jis netolerantiškas, o jo kalbos – tai "hate speech".
Tiesą sakant, prisimenu tik vieną panašiai į NK-95 veikiančią organizaciją – Scientologijos Bažnyčią, kuri irgi savo priešininkus persekioja teismais bei propagandos ir šmeižto kampanijomis. O savo nariams plauna smegenis apie visokius mitologinius tetanus. Norėčiau paklausti scientologų, atsiprašau, tolerantiškų kairiųjų: po kiek implantai smegenims?
Man atrodo, tovariščiai iš NK-95 užsimiršta apie tai, kad atstovauja užribinėms, kraštutinėms, ultraradikalioms, kitaip tariant – marginalinėms pažiūroms. Ir bandydami paversti paprastą, tačau konservatyviai centristinį filosofą pabaisa ar net teisiamuoju, šitie veikėjai tik dar kartą demonstruoja savo esminį tikslą – kovoti prieš visą visuomenę. Sakyčiau, toks reiškinys vadintinas revoliucija. O prisiminus, kad Leninas pagrindine revoliucijos klase įvardino liumpenproletariatą, telieka tolerastijos atstovus pavadinti intelektualiniais bomžais.
Kova už toleranciją ar kažkieno teises atrodo gražiai tik tol, kol šitos kovos ideologai teapsiriboja kalbomis: į ką tai išvirsta – pukiai žinome. Tolerancijos gynėjai masinėmis skerdynėmis garsėja dar nuo Prancūzijos revoliucijos laikų. O marksistiškus edukacijos metodus bene geriausiai primena garsioji Pol Poto patobulinta Tuol Seng mokykla – nei neabejoju, kad panašią VU patobulinimo viziją kažkas iš NK-95 nešiojasi savo galvose.
Man svetimas Jėzus Kristus kažkada pasakė nuostabią frazę apie tai, kad reikia saugotis vilkų, užsimetusių avinėlio kailį. Tolerancija – kokia nuostabybė, atleiskite, savo pasigėrėtinu švelnumu primenanti net ne avis, o vaivorykštinius pūkus iš sintetinio pluošto. Bet visgi išlenda tos plaukuotos ausys.
Dar kartą nukrypdami istorijon, galim prisiminti, kad revoliuciją Rusijoje irgi rengė daugybė tolerancijos reikalavusių grupuočių. Ir labai greitai naujasis režimas moteris ėmė varyti griovių kasti (į kuriuos neretai mesdavo "netolerantiškų" režimo priešų lavonus), o homoseksualams buvo sukurtas netgi atskiras baudžiamojo kodekso straipsnis. Tokia pat tolerancija buvo parodyta ir religijai, verslui, visoms partijoms, išskyrus vienintelę, o net ir šios viduje taip pat tolerantiškai buvo vykdomi reguliarūs valymai. Tai buvo tikrai tolerastiška laisvė.
Tolerancija išties būtina visuomenei. Vaivorykštinės spalvos – objektyviai nieko blogo (ar galime prisiminti nors vienas skerdynes vardan gėjiškumo?). Tačiau skirkim, kur tolerancija, o kur tikra neapykanta, tiesiog pasinaudojant ginamaisiais, kaip priedanga. Ir būtent šioms – tolerastų, o tikrovėje – neapykantos skleidėjų grupėms, tolerancija vargu ar taikytina. Nes jų "tolerancija", paremta marksistinėmis ideologijomis, galėtų pagrįsti nebent masines "netolerantiškųjų" skerdynes.
Dar kartą prisimindamas Bielskio straipsnį, norėčiau percituoti ir perfrazuoti jo minėtą citatą, kuri tiesiog idealiai tinka NK-95 atstovų vertinimui: "tokius „akademikus” reikia tiesiog sistemiškai ignoruoti – neleisti jų knygų, nepriimti į konferencijas, nepublikuoti jų straipsnių, žodžiu, užverti visas civilizuotos akademinės bendruomenės duris".
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Tenka sutikti ir visiškai pritarti :)Mes kažkada išryškinom neblogas sąsajas tarp šių žemiau išvardintų formuočių organizacijų:
anarchija.lt dėjo nuorodas į komuniagų Lefta. Tie atsakė tuo pačiu (dabar abipusės nuorodos išimtos). Anarchija.lt susijusi draugiškais santykiais, o, visiškai tikėtina, ir tais pačiais nariais su NK95, kurie savo ruožtu susiję su Tolerantiškojo jaunimo asociacija. Tikrai idėjinė brolybė 🙂
t.y. totalitarūs komuniagos, tolerastai ir oganizacijos, kovojančios už „žmogaus teises“ 🙂
Kad man rodos, ir nariai nemaža dalimi sutampa pas visas šitas grupes -- vis apsišviečia tam tikros figūros. Beje, feisbuke pastebėjau, nors ir maskuojasi kai kurie (pvz., Nida Vasiliauskaitė išvis matoma tik konkretiems asmenims), tarpusavyje organizuojasi kuo puikiausiai.
Manau, kad jie savo organizacijų skaičių gerokai pasidauginę tiesiog tam, kad pavaizduotų įvairovę, t.y., kažkiek daugiau gerbėjų susilauktų (vieniems sako „mes ne marksistai, mes anarchistai“, kitiems -- „mes ne revoliucionieriai, o už toleranciją“) bei kad šiaip, esant reikalui, pavaizduotų daugiau masiškumo, ar, jei jau taip atsitiks, išsišokus vienai grupuotei, palaikymą jai paskelbtų kita grupė, kuri formaliai lyg ir nesusijusi.
Įvairios ten „teisės“ ir „tolerancijos“ jiems terūpi tiek, kiek atitinka kažkokius jų politinius interesus, beje, šie -- irgi ganėtinai neaiškūs ir sunkiai identifikuojami. Pavyzdžiui aš iki šiol negaliu suprasti, ar jiems šiaip ten kvankšt, ar jie tik pinigus šitaip uždirba.
O jų veiklos metodai seniai žinomi, dar nuo XIX a. marksistinių kuopelių, o ir vėliau ilgai tobulinti. Verta palyginti kad ir su Carinėje Rusijoje taikytais spaudos platinimo metodais, kai vienam uždraustam ir atviram bolševikų leidiniui tekdavo 10 neuždraustų, atseit nesusijusių, nors realiai pučiančių tą pačią dūdelę, tik atsargiau. Ir šitų triukų iš jų tikrai verta pasimokyti -- propagandos profesionalumu Lietuvoje šitai gaujai nėra lygių. Kita vertus, reikia nepabijoti juos ir įvardinti taip, kaip jie ir verti vadintis -- neobolševikai.
Tas sąsajas nustatyti ne taip jau ir sunku buvo.
Nūdienos Lietuvos raudonieji leftininkai -- tai palyginus primityvų primityvai ideologiniame fronte, palyginus su „kovotojais už žmogaus teises“. Iš pirmųjų bent žinia ko tikėtis, nes skelbiasi užčiaupsiantys burnas „idėjos priešams“.
Kitas sparnas, tenka pripažinti, veikia kur kas subtiliau, t.y., kas nepasiduos jų propagandai, tą visai „legaliai“ pastatys į vietą arba pakiš po teisėtvarkos kūju… valstybei padedant.
Tai jau seniai komunistuojantys skirstosi į kelis sparnus -- vieni trinasi prie filosofų, vaizduodami intelektualus, kiti -- gatvėse bombas mėto. Visam pasauly tas pat. O kad tie akademiniai -- labiau kvankštelėję ir pavojingesni -- irgi faktas. Komunistinių režimų lyderiai didele dalimi būtent iš tokių -- pradedant dar XIXa. prasimušusiu Leninu, baigiant tų pačių modernaus marksizmo atstovų augintiniu Pol Potu. Pastarasis savo ideologinėmis šaknimis kaip tik tiktų į vieną draugę su Bielskiu ar Vasiliauskaite, galėtų pamokyti NK-95 lyderius kaip mokymo įstaigose kūdikių kankinimus elektra daryt -- kad šių motinos, stebėdamos visą procesą, tolerantiškesnėmis taptų.
make bombs not war
> kiti -- gatvėse bombas mėt
Nesusilaikysiu nepapletkinęs 🙂
Tovarišč Pocevičius nesenai buvo pastebėtas perkantis nemenkus kiekius bambioškių. Kaži, ar seimą ims, ar vasarinėms bianalėms taupys, ar šiaip „v žope detstvo zaigralo“.
O kas dėl viso Šliogerinio reikalo -- esu už žodžio laisvę. Tiek šliogeriui, tiek alternatyviejiems intelektualams, tiek likusiems. Nes mano supratimu niekas neturi teisės užčiaupti kitiems burnos.
http://www.youtube.com/watch?v=xPhje8wepyg
Pagal Rokiški reikalas toks: „mužikiškos ir primityvios“ filosofijos kūrėjas Šliogeris eilinį kartą leptelėjo nei šį, nei tą. tuo būtų galima ir pabaigti, bet ne -- „liumpenproletarai“, „intelektualiniai bomžai“ ir „neobolševikai“ Bielskis ir Vasiliauskaitė pradėjo savo „ideologinę tryzna“, „bezdėdamai patys ir neleisdami smirdėti kitiems“. Iš tiesų kodėl šitos Pol Poto ideologija besivadovaujančios Scientologijos Bažnyčios tolerastai netrukdomi reiškiasi delfyje?
Norėčiau tik atkreipti autoriaus dėmesį į vieną pozityvų faktą, kurio taip garsiai vambrijant liumpenbanderlogams, scientopolpotininkams ir tolerastijos bolševisofams galima buvo ir nepastebėti…Atkreipkite dėmesį kaip greitai į vartotojų skundus sureagavo komisija. Buvo surengtas posėdis ir tas primityvas buvo pabartas…o jeigu taip daugiau visuomenės į šį reikalą t.y skundų rašymą įtraukus? Manau neužilgo sulauktume filosofinio atgimimo Lietuvoje.
Kreivarankis
Va va.
10+
10+
Čia toksai a la inkvizitorių sąrašiukas: „Muškit Šliogerį“ --
Dr. Margarita Jankauskaitė (Lygių galimybių plėtros centras)
Dr. Aušra Pažėraitė (VU RSTC)
Dr. Audronė Žukauskaitė (KFMI)
Doc. Dr. Jolanta Reingardė (VDU)
Doc. Dr. Solveiga Daugirdaitė (VU)
Doc. Dr. Nida Vasiliauskaitė (VGTU HI)
Morta Vidūnaitė (VU TSPMI)
Artūras Rudomanskis (NVO Tolerantiško jaunimo asociacija)
Dokt. Rasa Erentaitė (MRU; NVO Naujos kartos moterų iniciatyvos)
Dr. Nijolė Keršytė (KFMI ir VU)
Doc. Dr. Virginija Šidlauskienė (ŠU)
Doc. Dr. Andrius Bielskis (MRU)
Doc. Dr. Virginija Jurėnienė (VU KHF)
Laima Kreivytė (VDA)
Karolis Klimka (Europos kinotyros ir medijų studijų tinklas)
Dokt. Ernesta Butkuvienė (KTU; VšĮ Moters pagalba moteriai)
Prof. Dr. HP Nijolė Petkevičiūtė (VDU; SI/E Lithuanian union President)
Prof. Dr. HP Irmina Matonytė (Socialinių tyrimų institutas, Europos humanitarinis universitetas)
Dr. Aušra Maslauskaitė (Socialinių tyrimų institutas)
Doc. Dr. Giedrė Purvaneckienė (VU)
Ramunė Kudzmanaitė (Vilniaus kolegija)
Renata Šukaitytė (LMTA)
Man įdomu, ar visgi iki teismų Šliogerį prives, ar visgi apsisprendė, kad dantys per silpni? Nes prieš kelias savaites gana aiškiai kažkas iš jų buvo vimtelėjęs apie numatomą teisminį persekiojimą.
O šiaip, manau, kad čia yra tas atvejis, kai išties reikia palaikymo Šliogeriui -- nesvarbu, kokios jo pažiūros, o tiesiog dėl to, į ką šitai išvirsta -- mes jau matom atvirą „hate speech“ sąvokos brukimą, o jei atsako tai gaujai nebus, ganėtinai greitai pamatysim ir nuosprendžius, paremtus šitu briedu.
Kiek pastebėjau, ta neobolševikinė šutvė jau įsiprofino po vieną visus savo ideologinius priešus naikint. Išsirenka auką ir užsipuola visu būriu, o kiti tik žiūri ir galvoja, kad nesikišdami, išvengs susidūrimo su jais.
Todėl balsuokite už Mindaugą Murzą… che che che. Tas ras būdų greitai pastatyti visus į vietą, tik bėda, kad kartu su dauguma iš mūsų 😀
Murza -- irgi intelektualinis marginalas, tik priešingam gale stovintis. Aišku, gal geresnis tuo, kad tiesus ir paprastas, ką galvoja -- daugmaž tą ir sako. Nors tai ir jo silpnybė (už tai jis dažnai įvardinamas tiesiog durniumi), bet kita vertus, ir stiprybė. Bet taip ar anaip, jis irgi užribinis.
Kita vertus, jei reiktų pasirinkti -- Murza vienareikšmiškai turi tam tikrus etinius principus, kurių laikosi. Nesvarbu, kiek tie principai bebūtų iškrypę ir buki -- jie akivaizdūs. Ir tarp kitko, tai priežastis, dėl kurios Murza pasmerktas -- visi politikai žino, kad šis yra nelankstus ir principingas durnius, su kuriuo negalima turėti jokių reikalų.
NK-95 atstovai kažkokių etinių normų, sakyčiau, nesilaiko -- visa jų kova už „toleranciją“ -- tai tik kažkoks akių dūmimas, paremtas tuo pačiu lenininiu principu apie liumpenproletariato (t.y., bet kokių užribinių grupių) reikšmę revoliucinėje kovoje. Tiktai tam šios grupės ir naudojamos. Ir, sakyčiau, netgi dirbtinai atskeliamos nuo visuomenės -- kad atsirastų didesnė priešprieša (tas pats gėjų klausimo eskalavimas ir priešpriešos didinimas -- bene geriausias pavyzdys). Viskas pagal marksizmo-leninizmo principus.
Jo, skirtumas akivaizdus. Ir Murza gana taikliai įvardintas. Jo silpnybė -- tai tiesiog absurdiškas prieraišumas XX a. pradžios teutoniškajai estetikai, kas daro visas jo pastangas visiškai neperspektyviomis. Tuo tarpu taip vadinamas „naujųjų dešiniųjų“ judėjimas Vakarose seniai suvokė, kad sena logika ir senomis išraiškos priemonėmis toli nenuvažiuosi, todėl turi šiokį tokį pasisekimą. Nepasakyčiau, kad tas pasisekimas didelis, bet visgi ir ne 5 žmonės, kaip pas Murzą.
Kraštutiniams dešiniesiems iki kairuoliškų metodų tai kaip pasakius -- tikiuosi nesupykdysiu, nes kiek suprantu, pats dešiniesiems prijaučiate -- bet visgi „kak rakom do Magadana“.
Kita vertus, aš manau, kad nei vienas kraštutinumas neprivedė prie nieko gero, pasaulis pernelyg sudėtingas, kad galėtume skirstyti viską į juoda ir balta. Tad manau, kad verta laikytis tam tikro balanso arčiau vidurio, vadinamo sveiku protu. Mažiau galvoti apie idėjinį pagrindimą, o daugiau apie elementarų žmogiškumą.
Deja, Lietuvoje visgi politinis nuokrypis į kairę -- ganėtinai nesveikas. Kartu su dar nesveikesniu ekonomikos iškrypiu, kuris jau išvis fantasmagoriškas -- viena koja švyst į dešinę, kita tuo pat metu į kairę -- tiesiai į špagato pozą 🙂 Turint omeny, kiek visa ekonomika susijusi su politika, tai tarpais net keblu suprasti, kas išvis darosi.
„nes kiek suprantu, pats dešiniesiems prijaučiate“
Manyčiau esąs konservatyviai dešiniųjų pažiūrų, kas „leidžia“ mūsų kairuoliams mane prirašyti prie neonacių 😀 Tačiau jie klysta: nesu nei vado kulto šalininkas, nei totalitarinio režimo, nei masinio žmonių vertimo į duobes. išvis mano interesai daugiau kultūriniai, negu sausai politiniai. O Vakaruose jau kuris laikas susiformavo paradoskas, kad teisme ne teismas privalo įrodyti, kad žmogus -- nacis, o žmogus privalo įrodyti, kad jis nėra nacis.
Manrods mūsų vadinamieji „intelektualai“ tiesiog pasidavė madingai laikmečio dvasiai. Tai tam tikra masinės psichozės forma, kuri buvo ir XX a. pradžios Vokietijoje, kuomet daugelis Vokietijos intelektualų, jei neemigravo, tai mūsų stojo už „vokiška filosofiją“, „vokiška matematika“, „vokiška fizika“ ir pan.
„Vilnius nuo seno, ypač buvusioje Rusijos imperijoje, garsėjo kaip vienas pagrindinių revoliucinių judėjimų centrų, vieta, kurioje virė kairuoliškos idėjos, ateityje lėmusios ne vienos tautos gyvenimo scenarijus. Vilniuje veikė narodovolcai, narodnikai, eserai, bolševikai ir menševikai. Buvo stiprūs socialdemokratai. Vilniuje gimė Bundas, žydų kilmės asmenų socialistinė partija, veikė sionistai – socialistai. “
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-03-31-vytautas-toleikis-kairiuju-karantinas-lietuvoje/3915
Gal nustebins, bet vienas iš svarbiausių konkrečių revoliucinių centrų buvo Naujosios Vilnios psichiatrinė ligoninė, kur vienus revoliucionierius įdarbindavo, o kitus nuslėpdavo nuo teisėsaugos, kaip esą nepakaltinamus 🙂
O šiaip, beje, raudonieji ir baltieji -- irgi iš mūsų kilęs terminas -- dar kai buvo organizuojami Abiejų tautų respublikos sukilimai, susidarė dvi frakcijos, pagal vėliavos spalvas: raudona -- tie, kurie norėjo remtis pagrindinai liaudies įtaka, balta -- kurie norėjo remtis senąja bajorija. Tas pats skirstymas vėliau persikėlė ir į Carinę Rusiją.
Ir dar Lukiškių kalėjimas. Bent jau būsimasis Izraelio premjeras Menahemas Beginas už savo sionistinę veiklą kalėjo būtent ten.
Na, kalėjime gal ne savo noru būdavo, bet durnyne -- tai jau aiškiai tyčia 🙂
O kažin, ar Vilniaus beprotnamy jiems irgi duodavo alaus? 🙂
http://tikrasalus.lt/2009/12/03/alus-xix-a-anglijos-beprotnamiuose/
Manau, kad turint omeny carines ir šiaip rusiškas tradicijas, greičiau degtinės duodavo, nei alaus 🙂
Bet straipsnis geras 🙂
Įdomu, įdomu, šmėkštelėjo pro akis, kažkoks filosofų skandalas, lyg muštynės troleibusų stotelėje, žvelgiant iš pravažiuojančio automobilio. Pasirodo, čia rimtas gaujų karas. Nesu įsigilinęsį ginčo esmę, bet teistis dėl nuomonės -- kažkpoks vaikų darželis, ar čia ne taip?
Būtų vaikų darželis, jei neišvirstų į tai, į ką išvirsta. NK-95 bando paversti tai norma.
Reikaliukas dar idomesnis. NK95 kreipesi i VU etikos komisija, nes ten dauguma sudaro Sliogerio uzgauti ar siaip nevirskinantys asmenys. Nerijus Sepetys, kurio, man atrodo, Sliogeris nepripazino filosofu, viena mergaite is Lygiu galimybiu centro ir pan. Tad NK nariai ten jau prasibrove, o tada liko tik formalumas.
O tarp kitko, jei VU etikos komisija būtų sugalvojusi Šliogerį išmest, kaip kad NK-95 ir norėjo, ir šieji dar būtų sėkmės apakinti pradėję jį tampyt po teismus, tai kažkuriais atžvigiais gal net ir geriau būtų buvę -- skandalas būtų toks, kad galutiniam rezultate tuos NK-95 būtų išmėžę lauk. O dabar kaip sakant, pūlinys suskaudo, bet liko kur ir buvęs.