Pensijų mažinimas

Dabar jau neatsimenu, kas iš apžvalgininkų prieš kokius 3-4 teigė, kad pensijų didinimas – tai bomba būsimai valdžiai. Tai vat, konservai ant tos bombos užlipo – neišvengiamai. Nuostabiai populistiškai, o giliau pažvelgus – ganėtinai šlykščiai atrodo Grybauskaitė, kalbanti apie tai, kad turi būti numatytos kompensacijos už mažinimą ir t.t..

Pensijos buvo padidintos valstybės įsiskolinimo – garsiojo burbulo sąskaita. Tai buvo pinigai iš niekur, beje, dar labiau padidinę ekonomikos perkaitimą. Ir tas pensijų mažinimas, kuris vyksta dabar, turi būti ne laikinas, o nuolatinis. Ir gerokai didesnis.

Bet čia vertėtų prisiminti ir kai kurias personalines pensijas – jei neklystu, įvairūs kompartijos bei KGB veikėjai iki šiol gauna personalines pensijas. Kiek suprantu, sumos ten tikrai nemažos – tokių pensininkų tūkstančiai. Ir tos personalinės pensijos labai nemažos.

Kita vertus, ar gali man kas nors pasakyti, kiek buvo sumažintas valstybės tarnautojų skaičius? Nes kažkokios kalbos apie valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimą skleidžiamos, bet kiek pastebėjau, savo darbuotojų skaičių mažino tiktai savivaldybės, bet ne Vyriausybė ar ministerijos. Aukštoji valdžia apsiribojo atvirai silpnaprotiškais pasiūlymais trumpinti darbo savaitę – tam, kad valdininkų "darbo" vietos būtų išlaikytos.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

25 thoughts on “Pensijų mažinimas

    1. nostra_

      mano valstybinej kontoroj (ne ministerijoj) mazinimas buvo -- panaikino teritorinius skyrius, o centriniame aparate atleidinejo realius darbuotojus (ne laisvus etatus). konkreciais skaiciais pasakyti negaliu, bet skaiciuojama daugiau nei keliom desimtim. be to, zada, kad tai dar ne viskas 😉

      Reply
        1. rokiskis Post author

          Abejoju. Kol bendras darbo efektyvumas mažas, paprastai etatų mažinimas eina belenkaip -- atleidžiami būna ir reikalingi, ir nereikalingi žmonės. Situacija pasikeičia tik tada, kai dėl mažinimo įmonė/įstaiga pradeda norom nenorom persitvarkinėti, apibrėždama realius veiklos tikslus.

          Reply
  1. shankeris

    Kaukazo džigito Kachos pamokėlė:У нас было очень четкое осознание следующего факта: каждый лишний чиновник, который сидит в государственном аппарате, реально мешает развитию экономики и мешает созданию пяти рабочих мест в частном секторе. Пока будет большой государственный аппарат, будет маленький частный сектор. Это было совершенно четко осознано, и поэтому мы не боялись и не стеснялись очень радикально сокращать их численность.
    Užduotis:
    Lietuvos Banke = šaraškino kontoroje, sunkiai darbuojasi 843 žmonės. Bankas vykdo savarankiškos monetarinę politiką :))). Kiek Lietuvoje šiuo metu gyvena žmonių -- gali skaičių pasirinkti pats (sakykim, nuo 3 iki 3,4 mln). Pabandyk suskaičiuoti, kiek „centrinio“ banko galvų tenka 100 000 gyventojų.
    Gautą atsakymo rezultatą gali pasitikrinti ir įvertinti užmetęs akį į >Economist lentelę🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Labai geri pastebėjimai. Ypač mintis, kad esant korupcionistiniam valdymui, vienas valdininkas sunaikina penkias darbo vietas. Lietuvos atveju gal apie penkias ir negalėtume kalbėti, bet tris-keturias tai jau tikriausiai.

      Reply
  2. jurkis

    Gerbiams rokiški, tada nubrėžkit liniją, tą, kuri reikštų, kad valstybė išgali mokėti pencijas, ir kad pencinykas už tą penciją nebadauja.

    Reply
    1. kreivarankis

      Atsakysiu neklaustas -- reikia skundų sistemą įvesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atžvilgiu. Nepatenkintas kuo nors pensininkas -- tegu parašo ant jos skundą. Kai baigsis skundai ir juos pakeis pagyrimai ir padėkos, tuomet žinosime, kad pensininkai jau nebadauja … 🙂

      Reply
  3. Anonymous

    Siūlau genialią mokesčių reformą. Reikia panaikinti visus mokesčius, o valdžia kiek jai reikia pinigų savo reikmėms ir pensijoms atsispausdina. Būtų tokia smagi infliacija, kad visi labai greitai skubėtų apsipirkti tik gavę pinigų. Tai labai paskatintų apyvartą. Svarbiausia, kad niekas negalėtų pasakyti, kokios pensijos jam užtenka, bo tai būtų labai dinamiškas dydis:) Teigiama reikalo pusė, kad dingtų bet koks šešėlinis verslas. Šitokiu būdu būtų apmokestinti net narkodileriai ir suteneriai, galėtume visai panaikinti mokesčių inspekciją ir Sodrą. Tingiu skaičiuoti per kiek laiko taptume visi milijonieriais 🙂
    Romas

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Gal būt tamstą tai nustebins, bet ir dabar labai nemaža dalis valstybės pajamų gaunama būtent tokiu būdu. Labai grubiai primetus, apie milijardas litų valstybės pajamų per metus.

      Reply
      1. Anonymous

        Svarbiausia kaip lengva būtų biudžetą priimti. Sugalvoji, kad šiemet infliacija bus 62,57 proc. arba 59,23proc. ir baigta. Įdomu, kokia infliacija labiau patiktų Mazuroniui? 🙂
        Romas

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Giliai kabinant, nesigautų. Viršijus kokių 15-20 procentų metinės infliacijos ribą, prasideda ganėtinai netiesiniai reiškiniai -- pradedant eksponentine infliacija, baigiant elementaria rinkos dolerizacija bei atsiskaitymais barteriu. Dėl to biudžetą, atitinkantį 50 procentų metinę infliaciją, suplanuoti būtų velniškai keblu -- tikėtina, kad realūs piniginių išlaidų nuokrypiai sudarytų šimtus procentų.

          Reply
    1. rokiskis Post author

      Reiškia, visgi judesys yra, nors ir ilgokai buvo laukiama. Sakyčiau, atvejis, kai valdžia per mažai komunikuoja, čia reklamuotis Kubiliui reiktų, šitokius skaičius skelbiant, daryti rimtą buzzą. Bet toks jausmas, kad komunikacijos trūkumas kaip buvo, taip ir liko.

      Reply
  4. kashkas2

    o vis del to -- kokia vidutine pensija Jusu manymu turetu buti mokama (vietoj dabartines 799,13 pvz) -- kad sodra nebankrutuotu? Bent mazdaug? 500? 400? dar maziau? „Jei sveikas -- ant buto ir koses, jei sergi -- welcome out“?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Vidurkis nieko nereiškia. Nepamirškim to. Panašią vidutinę pensiją galima gauti ir mokant vienam personaliniam pensininkui 4000, o dar 9 -- po 400. Pasiskaičiuokit vidurkį, kuris gausis 🙂 Norint gilintis, reikia kalbėti apie medianas.
      Aišku, galim kalbėti apie įvairius modelius, kaip pvz., bazinė pensija + uždirbta pensija, kur bazinė pensija skaičiuojama pvz., kaip trečdalis nuo uždarbio medianos šalyje (t.y., ko gero apie 400lt), o uždirbta pensija -- pagal kokią nors proporcinę metodiką. Čia kaip pavyzdys.
      Aš suprantu, kad visą tai subalansuoti nėra lengvas reikalas. Bet kad praeita vyriausybė paliko bombą -- faktas, kurio akivaizdumu vargu ar verta abejoti. Ir situacija su disbalansu, beje, blogėja -- vidutinis gyventojų amžius ganėtinai stabiliai auga.
      Irgi, sakyčiau, akivaizdu, kad kažkuriuo hipotetiniu momentu galim pasiekti tokią ribą, kad arba teks pensijų išvis nemokėti (bent jau didžiąjai daugumai), arba apkrauti dirbančiuosius tokiais mokesčiais, kad jie visi pabėgs. Kad ši riba ne iš piršto laužta, rodo gyvenimo trukmių palyginimai su pensijiniu amžiumi (skirtumai tikrai nedideli) bei to paties laipsnio skaičiai dirbantiesiems ir pensininkams.
      Ir vat ką išties įdomu būtų suskaičiuoti (bet kartu ir sunku) -- tai katastrofos ribą, kuriai esant, darbingo amžiaus gyventojų ne šiaip nepakaks pensininkų išlaikymui, o kada arba reiks palikti ligotus senukus bado mirčiai, kalbant kad „tegul užsidirba“, arba dirbančiuosius tiesiog versti konslagerio kaliniais. Ir paprognozuoti pagal amžiaus vidurkių, gyvenimo trukmių bei emigracijų trendus tokios katastrofinės situacijos ribą. Kada ji bus pasiekta? Kiek metų iki jos liko?

      Reply
      1. kashkas2

        T.y. orientuokimes ne i tai, uz kiek pensininkai gali isgyventi, o kiek mes jiems pajegus moketi. Kas is pensininku turi teisingai isaugintu vaiku/anuku -- jie numirti neduos, kas vienisi, ir po sumazinimo netures pinigu ant vaistu -- ju is taip yra per daug. O ateities pensininkams reikia duoti suprasti, kad „taupykite juodai dienai, arba gyvenkite sia diena, nes rytoj nebus is ko“ -- ir po metu x is viso nustoti pensijas moketi. Isspresim problema radikaliai, bet efektyviai.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Orientuotis pirmiausiai reikia į realybę. Valstybė nėra stebuklingas pinigų generatorius. Valstybė tėra lėšų perskirstymo sistema. „Už kiek pensininkai pajėgūs išgyventi“ ir „kiek mes pajėgūs jiems mokėti“ -- šios sąvokos neturėtų būti priešpastatomos: tai nėra tiesės priešingi galai, o guli skirtingose plokštumose, nors ir labai susiję.
          Dar beje, problema ir tame, kad abi sąvokos tarpusavy susiję grįžtamuoju ryšiu: ankstesnė vyriausybė, išleidusi papildomą milijardą pensijoms, sukėlė grubiai imant apie 10 procentų pinigų nuvertėjimą. O kas iš pensininkų turi vaikų/anūkų -- tai lygiai ta pati problema, kaip ir valstybės atveju: mokesčius gi moka tie patys vaikai/anūkai.
          Nežinau, ar sugebu aiškiai paaiškinti visą reikalą: problema ne valstybės nore ar nenore mokėti pensijas. Problema tame, kad pensininkus išlaiko nepensininkai. Ir santykis tarp pensininkų ir nepensininkų stabiliai keičiasi į blogą pusę. Ir bet koks pensijų padidinimas tą santykio efektą pablogina -- efektas gi tas pats.
          Grubiai tariant, įsivaizduokim, kad situacija pasikeitė taip, kad vienam dirbančiąjam yra 2 pensininkai. Ar sugebės tasai vienas dirbantysis tuos 2 pensininkus išlaikyti? Dabartinis Sodros įmokų dydis yra apie trečdalis DU, o kiek gautųsi tokiu atveju? Tendencijas juk matome.

          Reply
  5. ryst1966

    Visokiems KGB, MVD ir SA kadrams tūkstantinės pensijos ateina iš Rusijos. Išgraušk, jei gudrus. Buvo tas klausimas kilęs dėl Lietuvos kariuomenės karininkų: tų kurie gaudavo algas Lietuvos kariuomenėje ir dar pensijas iš Rusijos. Nepamenu, kaip baigėsi: regis, turėjo pasirinkti.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Buvo prieš kažkiek metų skandalas, kad būtent iš Lietuvos lėšų mokamos didžiulės pensijos buvusiems stribams. Ir tas skandalas tiesiog tyliai nurimo. Kiek suprantu, ant Rusijos pensijų buvo pervesti tiktai tie, kas iki galo ir išbuvo SA ar pan..

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *