Vakar grįžom iš tūso, kažkokiuose poilsio namuose už Nemenčinės buvom. Pirtelės ir taip toliau. Poilsio namai atseit šildomi, temperatūra kambariuose kokie +5. Žiauru. Šaltis lauke – irgi žiaurus. Aišku, ne tie -40, kokių yra buvę Lietuvoje, bet -28, apie kuriuos radijas kalbėjo – tai jau tur būt.
Sniegas girgždėjo garsiai, lyg koks traiškomas pergamentas. Kai sniegu eina keletas žmonių, garsas tiesiog skausmingai atsiduoda ausyse. Girgžda, kai šala. Jau šeštadienį girgždėjo klaikiai. O sekmadienį ryte, kai vaikščiojom nuo vieno pastato iki kito – triukšmas net nejaukus darėsi. Juolab, kad ir šiaip visi garsai, esant tokiam šalčiui, sustiprėja keleriopai. Ir dar tas oras, blizgantis saulėje. Kai labai atšala, galima pamatyti, kaip oras žaižaruoja. Nežinau, kodėl, bet būna toks dalykas – lyg mažytės kibirkštėlės blykčiotų.
Neužsivedė daugiau, kaip pusė visų mašinų. Mūsų SAAB pasirodė gražiausiai – užsivedė, vos suktelėjus raktelį, kai kitiems teko pavargti. Aišku, teko kitus paskui kurti. Visą būrį neužsivedėlių. Pora draugų atvažiavo savo mikroautobusu – tiems buvo išvis tragedija, užsivedė tik porą kilometrų pratampyti.
Jau važiuodami namo, pamatėm kažkokius nuo keliuko nučiuožusius senukus. Nulėkė labai sėkmingai, tiesiai į tarpą tarp dviejų medžių. 30cm į kairę ar į dešinę – būtų subaladoję mašiną. Vairavęs senukas sakė "pats nesuprantu, kaip čia taip sumėtė, taip atsargiai važiavau, negreitai". Išties negreitai – manau, kad ne daugiau, nei 20-30 km/h, nes šliūžės matėsi vos kokių 5-6 metrų. Sustojo ir daugiau žmonių, tai visu būriu tiesiog išstūmėm tą mašiną ant kelio. Bet toliau tuo miško keliuku važiavom jau labai lėtai.
Ir aišku, grįžus į Vilnių – ryškus vaizdas: visur mašinos su atidarytais kapotais. Tiems, kas turi dyzelius – išvis mirtinas reikalas, kai kurie tik po ilgų tampymų užsiveda, kai variklis prasukamas tiek, kad nuo sukimo įšiltų.
Techninė smulkmena: laidų reikia visgi gerų. Bandėme kurti, draugų mašiną prijungę tais kinietiškais laidais, kokių pilna degalinėse – nei velnio neužkuria. Matyt neperduoda pakankamos galios. Pavyko, tik pajungus kažkokius senus rusiškus, piršto storumo kabelius.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Dyzelis dyzeliui nelygu. Šiandien ryte pas mane prie namų buvo -25, akumuliatorių atsinešiau iš namų, užsivedžiau.
Girdėjau, kad būna kažkokie su kaitinimo žvakėm. Ir kad šie užsiveda net prie -40.
:)) visi dyzeliai yra su kaitinimo žvakėm. Čia susidada daugiau niuansų -- labai svarbu yra gera variklio kompresija, gerai būtų, kad tepalai būtų žiemą naudojami skystesni, nes kitaip prasukt sunku, ypatingai svarbu -- kuro kokybė, tokiu metu reikalingas arktinis dyzelinas, kuris stingti pradeda pagal standartą prie -32. Prie -40 manau dyzelį užvest labai sunku arba neįmanoma.
laukiu ketvirtadienio. ateis vasara. čiukčių vasara su -7 🙂
Nu, nežinau. Gal ir visi. Neišmanau. Atsimenu, skaičiau, kad pas tankus būna sistemos, kur bakai kaitinami -- kad žiemą kuras neužstingtų.
nu matai, beveik pro mūsų kaimą pravažiavot 🙂
Nu va 🙂
Kad dyzelį užvesti tai labai gerai turėti visada flakoną purškiamo eterio. Šiaip ne vien dyzelį o bet kokį variklį su juo galima šaltyje užvesti- papurški į oro padavimą šiek tiek, tada palauki ir vedi. Aišku jei starteris nesuka tai nepadės, nors tampant taip irgi užsiveda lengviau.
Aha, eteris, maišytas su berods ricinos aliejumi -- buvo toks kuras aviamodeliams…
Mano benzininis Seatas, prastovėjęs visą savaitę šalčiuose, užsikūrė, o dyzelinis Sitroenas prie tokių šalčių tapo nekilnojamu turtu, užšalo viskas, kas tik galėjo užšalti, net relės nesijunginėja. Jei tokie šalčiai taps įprastais, reikės pirkti skandinaviškas mašinas, ten visokių pribambasų būna, įskaitant variklio šildymą nuo elektros tinklo