Neseniai buvau Klaipėdoje. Nuostabus miestas, bent jau senamiestis – fantastiškas. Absoliučiai nepanašus į Vilniaus senamiestį, tačiau, sakyčiau, žymiai geriau sutvarkytas. Į akis krenta ir daugybė mažų parduotuvėlių – Vilnius šiuo atžvilgiu, sakyčiau, smarkiai atsilieka. Yra vienas senas Klaipėdos skirtumas – čia Maxima ir Eko (dabar – Rimi) buvo labai silpni, ilgai išsilaikė alternatyvus tinklas – Naktigonė. Gal su tuo ir susiję bus…
Susitikau su vienu senu draugu – jis yra išskirtinis ekonomistas ir finansų valdymo specialistas. Papasakojo man vieną įdomų dalyką apie Klaipėdą: sovietmečio pabaigoje ten gyveno apie 200 tūkstančių gyventojų, dabar – apie 150 tūkstančių. Tačiau per 20 metų mažmeninės prekybos plotai išaugo 30 kartų. Pardavimų apimtys, reikia manyti, irgi sulyginamai. Klausimas – iš kur? Atsakymas akivaizdus: vartojame, kiek papuola. Perkame daiktus, kuriuos išmetame, išmetame ir pusę nusipirktų maisto produktų – auginame šiukšlynus. Visa ekonomika auga tiktai iš vartojimo skatinimo, o ne iš realių poreikių augimo. Klaipėda šiuo atžvilgiu – tik pavyzdys. Kituose miestuose vartojimas augo dar labiau.
Dar viena, iš pirmo žvilgsnio – lyg ir nesusijusi mintis: naftos kainų augimas. Iš kur jis? Per paskutinius porą dešimtmečių naftos pasiūla pasaulinėje rinkoje ne tik nesumažėjo, bet dar ir padidėjo. Konkurencija irgi turėtų didėti, nes atsiranda vis naujų žaidėjų. Tačiau naftos kainos kyla. Kodėl? Puikiausias pavyzdys – naftos gręžinio katastrofa JAV: per parą tas išmeta bene 5 tūkstančius barelių naftos. Tačiau jau dabar pasigirsta riksmai, kad dėl to turi kilti naftos kainos. Tačiau pasižiūrim į skaičius ir matom, kad JAV degalų suvartojimas siekia 9 milijonus barelių per dieną. Naftos kainos kyla ne dėl jos ribotos gavybos, o tiktai dėl pardavėjų.
Ekologiški ir taupūs hibridiniai automobiliai pasirodė tiktai dabar. Tačiau bandoma juos gaminti buvo dar 1990. Visos tai dariusios įmonės sustabdė jų gamybą. Kalifornijoje buvo bandyta platinti elektromobilius, valstybė investavo didžiulius pinigus, taupumas buvo nuostabus, tačiau viskas žlugo. Kodėl? Oj, ką čia apie tai, kas buvo prieš 20 metų, hibridinė pavara su savo privalumais puikiai žinoma jau šimtą metų – pradėta naudoti dar Pirmo pasaulinio karo povandeniniuose laivuose. Kai kurie iš Antrojo pasaulinio karo laikų vokiškų tankų naudojo būtent hibridinę pavarą – jai nereikia mechaninio diferencialo, ji leidžia buferizuoti galią, jai esant variklis neužgesta, nereikia pavarų, idealus daiktas, net jei negalvosime apie kuro taupymą. Hibridinės pavaros daug dešimtmečių naudojamos įvairiuose laivuose ir geležinkelyje. Kodėl lengvosiose mašinose jos imamos naudoti tik dabar?
Dar prieš 30 metų buvo gaminamos mašinos, kurios 100 kilometrų ėsdavo 5-6 litrus degalų. Jau ir tada 15 litrų degalų atrodė daug. Ką matome dabar? 15 litrų atrodo daug, o tobuliausios ir ekonomiškiausios mašinos ėda 5-6 litrus 100 kilometrų. KPŠ? Esmė labai paprasta: vartojimas. Naftos vartojimas.
O dabar truputis konspirologijos: į Vakarų Europą tiesiami nauji dujotiekiai. Jau po kokių 10 metų Vakarų Europa dujų galės gauti porą kartų daugiau. Klausimas – ar nepakanka dujų dabar? Ar Vakarų Europa dėl kažkokių priežasčių staigiai ir nežmoniškai smarkiai augins chemijos pramonę? Vargu. Nepaisant globalinio atšilimo kritikos, yra požymių, kad Arkties ledynai sparčiai tirpsta, o Golfo srovė jau rodo kaprizus. Šaltas tirpstančių ledynų vanduo pakeičia šiltųjų srovių kryptį, o tai reiškia, kad vos ne pusė Europos Sąjungos jau per artimiausią dešimtmetį dėl globalaus klimato atšilimo patirs nežmonišką lokalų atšalimą. Dujų reikia šildymui. O gal šiaip vartojimui? Elektros vartojimo apimtys auga stebėtinais tempais, o bene pagrindinė žaliava elektros gamybai – tos pačios dujos.
Krizė Europoje, kuri atrodo, kad jau praėjusi, išties tik prasideda: britai kalba apie tai, kad niekad neįsivedinės euro, nes jiems naudingiau turėti svarą, Vokietija ir iš dalies Prancūzija jau deda į kelnes, matydamos, kas darosi PIIGS (Portugal, Italy, Ireland, Greece, Spain), o čia dar ir HELL (Hungary, Estonia, Latvia, Lithuania) dvesia. Kalbama apie tai, kad bus stabilizacinis fondas – 400, o gal ir 700 milijardų eurų, tačiau ką jis pakeis? PIIGS ir HELL – neproporcingai išaugusio vartojimo aukos, ir ten, ir ten vartojimo burbulai pūtėsi visiškai neadekvačiai.
Nors į mokesčius žiūriu su pasibaisėjimu, akcizą degalams palaikau, bent iš dalies: jis reikalingas ne tiek tam, kad surinkt biudžeto lėšas, o visų pirma tam, kad mes išmoktume taupyti. Padidinti mokesčiai degalams garantuoja didesnius šansus vietiniams, aukštesnių technologijų gamintojams. Ir kartu mažina importą. Gal būt dėl panašių priežasčių ES remia ir GMO, nors gyventojai tam ir priešinasi. Bet ar tai padės?
O gal verta pagalvoti apie save: kai supermarkete perki maisto už 100 litų, ar tikrai jo tiek suvalgysi? O gal pakaks 30 litų? Atrodo sunku? Aš pabandžiau, man pavyko. Keli paprasti receptai jums: sudarinėkite sąrašus namie ir pirkite tiktai tai, kas sąraše. Į parduotuvę eikite tiktai sočiai prisivalgę – mes perkame dėl godumo, o godumas kyla iš alkio. Neikite į parduotuvę pakeliui iš darbo į namus – tai nesutaupys laiko. Užsukite namo, pavalgykite, o tada jau eikite apsipirkti. Laiko užims mažiau, nes ateisite ne piko metu, be to, nesišlaistysite, ieškodami kažko, ko gal būt reikia, o gal būt – ne. Ir tai sutaupys 60-70 procentų jūsų pinigų.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Tos „taupios“ mašinos irgi man kažkada užkliuvo. Skaitau „BMW (Mercedes, Audi, FIAT ar bile kokia kita) sukūrė degalus taupantį automobilį. Dabar tas sunaudoja 5-6 litrus šimtui“. Mle, bet mano kledarinis, 1996 metų Nissanas jau tada sunaudodavo kokius 5,5 (ir dabar tiek naudoja) litrus. Niekaip nesuprasdavau, koks čia taupus automobilis, jei kaip rydavo 6, taip ir ryja.
Dabar gamintojai naują „arkliuką“ surado -- išmetamųjų ten kažkokių tai nuosėdų skaičiavimą -- „136 mg/km“. Apie kuro sąnaudas jau nepizdelina :).
Dar 1948 pradėtas gaminti (o dar 1939 sukurtas) Citroen 2CV 100km sueikvodavo 3 litrus benzino.
2CV gali panešti keli vyrai, dabartinių automobilių svoris ojojoi koks dėl visokių technologinių navarotų ir saugumo reikalavimų.
Taip, 2CV maždaug 2 kartus lengvesnė už eilinę šiuolaikinę mašiną, pvz., už Citroen C4, sukurtą daugiau, nei puse šimtmečio vėliau. Bet pastarojo kuro sąnaudos -- 6 litrai užmiestyje ir 12 litrų mieste. Progresas?
Man atrodo, kuo labiau brangsta degalai, tuo daugiau mašinų mieste. Nu kiekvienas Tikras Vyras privalo važiuoti į darbą su mašina. Kas?? Troleibusai??? Čia tik lochams! Mano brolis, kuriam nereikia darbo reikalais važinėti mieste, vistiek rytais/vakarais stovi kamščiuose. O galėtu paeiti, jam iki darbo apie pusvalandį peščiom. Nesuprantama man.
Reikia matyt peržengti kažkokią ribą, kad įvyktų lūžis galvoje. Bet šiaip tai tragiškai organizuotas viešasis transportas irgi prisideda prie šio reikalo.
Nu, teisybės dėlei -- tragiškai jis organizuotas finansinio efektyvumo požiūriu. Bet vertinant patogumą keleiviui, ar bent galimybę pakankamai greitai pasiekti tašką B -- toli gražu ne prasčiausias pavyzdys netgi Europoj, nekalbant apie kitus regionus.
Taip, patikslinimas teisingas. Tačiau tragiškas finansinis organizavimas reiškia visišką nekonkurencingumą.
Jeigu net krizė nepadėjo… tai jau nežinau, kas padės. O su transportu viskas susitvarkytų, būtų tik poreikis. O kas yra blogai su viešuoju transportu? Aš visada nuvažiuoju kur man reikia, tik tie bomžai nervuoja.
Nežinau, kaip kituose miestuose, bet Kaune viešasis transportas tikrai puikiai sutvarkytas. Jei negaila už važiavimą sumokėti 50 centų brangiau, tai mikrobusiukai yra GĖRIS. 🙂
Taip, mikrobusus valdo ne valstybinė ranka, todėl jie geri. Tiesa, bent jau Vilniuje juos porą kartų savivaldybė privertė didinti kainas, kad autobusų ir troleibusų parkai galėtų kainas padidinti. O tai jau viešojo transporto efektyvumo rodiklis 🙂
Bet kokiu atveju, jei vienaip ar kitaip skersai miesto galima pasivažinėti greičiau nei per 45 minutes net ir su persėdimais -- manau, kad nėr kuo skųstis.
tai toks ten ir miestas 😉
juokauju aišku
Nu vis ne Šiauliai, kuriuos per tiek laiko galima pėsčiom skersai pereit. 😀
Kita vertus, jei reiktų rinktis, kraustyčiaus į miestą, kurį pereiti užtektų 15 minučių. 🙂
Per retai, daugelis maršrutų labai nepatogūs, kainos neadekvačiai užkeltos.
Va va. Mano vyras dirba užkelių minučių pėsčiom nuo savo tėvuko, galėtų gi rytais kartu važiuoti ir parvažiuoti -- tai ne, reikia atskirai. Irgi nematau logikos.
Negaliu neparašyti apie dujotiekius.
Yra įgyvendinami 2 stambūs projektai dujų tiekimui iš Rusijos į ES -- Nord Stream (Baltijos dugnu), dujos skirtos DE, DK, NL, AT, BE, UK, FRA rinkoms ir South stream (Juodosios jūros dugnu) -- IT, GR, AT rinkoms. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad padidės perduodamų dujų kiekis ES vartotojams. Abu projektai yra paremti politiniais išskaičiavimais: Nord streamas skirtas apeiti tranzitines šalis -- Baltarusiją ir Ukrainą. South stream projektas skirtas užtikrinti centrinės Azijos išgaunamų dujų tiekimą, tokiu būdu sudarant alternatyvą Nabucco projektui, kad jis nebūtų įgyvendintas. Nabucco projektas įgalintų centrinės Azijos šalis pardavinėti savo dujas ES rinkai už jos mokamą kainą. Rusams reikia dujų išteklių, tam labai gerai tinka palyginus lengvai prieinami azijos telkiniai (lyginant su Sibiru, ar Stokmannu). Per pastaruosius 10 metų Gazpromas kukliai investavo į naujų telkinių žvalgybą ir įsisavinimą. Esami telkiniai yra neamžini. Paskutinis Zapoliarnoje telkinys (Yamalo pusiasalyje) įsisavintas prieš 10 metų (esu jame buvę -- viskas nauja, net blizga, naudojamas, kaip parodomasis).Šiaurės jūroje esamas Štokmano telkinys dar net nepradėtas įsissavinti, nekalbant, kad nėra ir nei vienao vamzdyno iš tos pusės.
Be to, ES įgyvendina vadinamą 20 -20 -20 politiką (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0782:FIN:LT:PDF), kas reiškia iškastinio kuro dalinį pakeitimą atsinaujinančiomis priemonėmis ir efektyvumo didinimą. Drįsčiau manyti, kad vien efektyvumo tikslų įgyvendinimas atsvertų galimą, o tai labai jau hipotetinė prielaida, lokalųjį oro atšalimą Europoje (panašiai numato ir mano minėta strategija). Be to, nereiktų pamiršti dar kelių dalykų -- 1. dujų suvartojimo išsidėstymą pagal sektorius -- energetikai dujų suvartojama skirtingose šalyse skirtingai, bet taip iki 50 proentų, kitą dalį vartoja pramonė, gyvetojai. 2. Bendram ES balanse dujos sudaro 24 procentus (pagrindinis kuras -- nafta) 3. Importuojamų į ES dujų kiekis sudaro apie 25 procentus . 4. daugėja SGD terminalų (suvartojimo ES analizė: http://ec.europa.eu/energy/strategies/2008/doc/2008_11_ser2/strategic_energy_review_wd_future_position2.pdf)
Kol nebus priartėta prie realių telkinių išnaudojimo limitų, tol atsinaujinantys nespurtuos. Bet, panašu, kad prie limitų priartėta, nes nafta brangsta. Reikia prisiminti, kad iki II didžiosios naftos krizės -- 1970 -- ųjų pabaigoje dujų ir nafto telkiniai šiaurės jūroje buvo vertinami kaip nerentabilūr ir neeksploatuojami dujų telkiniai Šiaurės Sibire pradėti įsisavinti irgi tik 1981 -1983 metais, taigi -- atsižvelgiant į tai, kad esamos galimybės artėja prie išnaudojimo pabaigos ir naujų investicijų reikės -- nafta brangsta ir brangs, be to, dabar ne 70 -- ieji, technologijos patobulėję, todėl alternatyvoms galimybių irgi atsiranda labai daug. Aurelijus pasakojo, kokie ten kuriami paviršiai statybinių medžiagų, kurie akumuliuos energiją. Klausimas, kas -- ką.
Vat tas ir įdomumas, kad tasai kainų brangimas ganėtinai neaiškus. 1970 naftos krizė kilo ne dėl to, kad naftos būtų pritrūkę, o tik todėl, kad keli stambiausi naftos eksportuotojai susitarė padidinti kainas. O jau dėl kainų padidėjimo rentabiliais tapo ir iki tol nerentabiliais laikyti telkiniai.
O dujotiekių dalykus pateikiau daugiau dėl to, kad galime įžiūrėti ir visai kitų dalykų, o ne tik politiką. Nors kažkodėl prisiminiau, kad Rusijos-Gruzijos kare bene svarbiausiu bombardavimų taikiniu tapo dujotiekis, o kai kurie analitikai buvo pradėję kalbėti, kad visas konfliktas tiktai tam ir tebuvo reikalingas, kad sutrukdyti dujų ir naftos tiekimo per Gruziją projektus.
O šiaip, ar nekyla mintis, kad nuo naftos, kaip energijos šaltinio, visgi sukama link dujų? Kita vertus, dar viena teorija sako, kad taip vyksta Rusiją jau gerokai pakirtęs procesas, dėl kurio ši tampa vis daugiau resursų eksportuojančia ir vis mažiau gaminančia šalimi, lyginant su Europos Sąjunga.
Suprsdami, kad 20-20-20 įtakos jų pajamas Gazprom keičia strategiją dujas pristatydamas, kaip patį švariausią iškastinį kurą (maži CO2 ir NOx išmetimai, sieros visai nėra). Jie sako -- atsinaujinantys gerai, bet jūs nepadengsite poreikio vien iš jų. Keiskite naftą, kurios vartojate daug -- dujomis. EK reaguoja santūriai. Po 2004, 2006, 2009 dujų tiekimo krizių ES puikiai suvokia dujų, kaip ginklo panaudojimo grėsmę.
Kažkada seniai mačiau paskaičiavimus ekologinius, kad auginant prasčiausią biokurą plotuose, kurie panaudojami hidroelektrinėms, galima elektros energijos pagaminti gerokai daugiau netgi tokiame klimate, kaip Lietuvos. Aišku, hidroelektrinės sudaro menką dalį, bet visvien rodiklis.
Beje, man įdomu, kodėl tiek daug kažkada Lietuvoje hidroelektrinėms statytų užtvankų dabar stovi be darbo, tiesiog nuleidinėja vandenį, nors galėtų labai juntamą kiekį elektros pagaminti?
Be to, riektų atkreitpi dėmesį, iš kur atėjęs Medvedevas, kokios buvo jo pareigos -- Gazprom valdybos pirmininkas. Kokie jo kelionių maršrutai -- centrinė azija (Kurbankuly Berdymuchamedovą, Alijevą, Karimovą spaudžia)
Jo, girdėjau tokią teoriją, kad perversmas Turkmėnijoje ar kur ten buvo neseniai -- Rusijos suorganizuotas, nes ankstesnė valdžia palaikė JAV bei visokias dujotiekių alternatyvas.
Stengiuosi pirkti tik tiek, kiek reikia. Visada.
Geriausia išlaidų balansas matosi lentelėje, pav., pradėjus dažniau įdėti dzejui pietus į darbą, gana greitai pradėjo mažėti išlaidos už pavalgymus mieste. O nuo to, kad maistas gaminamas namie, išlaidų nė velnio nepadidėjo -- kiek pirkdavome maisto į namus tada, kai pietaudavome mieste, tiek panašiai (netgi mažiau) išleidžiame dabar, kai nustojome vaikščioti po kavines.
Su naminiu maistu -- tai išvis išlaidos krenta žiauriai, tiktai kad tingisi gamint.
BTW, tradicinis maistas -- sriuba su duona -- tai bene ekonomiškiausias dalykas, kokį tik galima sugalvoti: savikainos juokingos (realių produktų reikia labai mažai, daugiausia -- vanduo), o sunaudojimas -- 100 procentų. Buvau primetęs kartą, kad 3 žmonių šeimai maitinantis pagrindinai sriuba su duona, mėnesines maisto išlaidas galima sutalpinti į maždaug 600 litų išvis be jokių taupymų, t.y., vartojant tiktai geriausius produktus, dažnai netgi verdant visokias subtilybes iš serijos „grietinėlėj virtų jūros gėrybių sriuba su midijomis“, etc..
Aha fainas straipsnis, bet … ar tai ką nors keičia? Dažnai pamąstau apie užburtą ratą, kuriame nuo manęs nieko nepriklauso, kuriame aš verčiamas daugiau dirbti, kad patenkinčiau elementarius poreikius: maistas, komunaliniai mokesčiai. Verčiamas turėti automobilį, kad suspėčiau laiku į darbą ir surasčiau laiko su vaikais pabūti. Pilnai sutinku, kad kainos keliamos ne vien dėl resursų krizės, o tik dėl priklausomybės nuo to kuro, t.y. nuo dirbtinai sukurtos monopolinės situacijos. Aij, ilga tai šneka…
Visų pirma kažką keičia pačiam. Po truputį randasi ūkininkų turgeliai, keitimasis daiktais, etc., žmonės ima galvoti ir apie savo veiksmų pasekmes aplinkai, ir apie elementaraus taupymo būdus -- kažkas vyksta. Esminis klausimas čia labai paprastas -- ar mes remiame save, ar visokias oligopolijas?
Jeigu tavo kūnas serga vėžiu, kuris aiškiu dėsningumu plinta -- tai ar yra esminis skirtumas ką tu valgysi? Tai koks skirtumas, jei lokaliai pervesim mažytę dalį vartojimo į ūkininkų turgelius (kur beja daugelis produktų ekologiškas-ūkiškas autentiškumas kelia didelių abejonių), kai globaliai monopolijų vystymosi stadija artėja į ciklo užsidarymo pabaigą, ir tų ekologiškų kaštai įvairiais monopolijų turimais įrankiais bus užkelti iki visiškai nerentabilių, kas bus prieinama tik mažai grupei žmonių. Arba tie patys ūkininkai bus priversti atsisakyti daugiau ar mažiau ekologiškumo… ES iš šaknų skatina naikinti mažus ūkelius…
Palyginimas su vėžiu yra nuostabus ir viską keliantis į kitus kontekstus. Ar žinote, kaip gydomas vėžys? Iš esmės, yra du pagrindiniai būdai: intervencija, kai vėžys išpjaunamas ir chemioterapija, kai žmogus maitinamas nuodais kiek mažesnėmis už mirtinas dozėmis -- vėžio ląstelės įsisavina nuodus aktyviau ir dėl to žūsta. Pabandykim sugalvoti gydymo analogijas ekonomikai 🙂
Kita vertus, oligopolijos nepaneigia galimybės ir poreikio ūkininkams ir smulkiam verslui remti -- kaip bebūtų, tai vienintelė galimybė. Todėl, jei yra pasirinkimas -- pirkti obuolius iš bobutės prie parduotuvės, ar tiesiai iš parduotuvės, geriau pirkti iš bobutės, tiesa? 🙂