Po Blogerio deklaracijos

Kai rašiau savo Blogerio deklaraciją, negalvojau, kad bus tiek atgarsių. Rimtai negalvojau. Taip, tikėjausi, kad bus keli ar keliolika, bet tikrai ne dešimtys prisidedančiųjų. Beje, toks skaičius blogerių – tai didelė jėga, retas kuris Lietuvos žiniasklaidos koncernas galėtų konkuruoti – išties tai įspūdinga. Ir žinoma, dar vienas dalykas, apie kurį negalvojau, rašydamas – tai, kad tokia paprasta deklaracija gali turėti ir tokių slidžių vietų.

Aš dar kartą viską permasčiau. Supratau kelis dalykus. Nežinau, ar teisingai, bet taip jau supratau. Visų pirma, supratau, kad mano išsiliejimas, daugiau idėjinis, nei kažkoks formalus, buvo nemenka dalim suprastas, kaip formalus, teisinis būdas reguliuoti tokį anarchistišką blogerių gyvenimą. Supratau ir tai, kad dalis nusprendė, kad būtent kažkoks blogerių veiklos formalizavimas, suįstatyminimas, sulicencininimas ir taip toliau gali išvirsti į visai negerus dalykus. Būtent apie tai savo bloguose bandė pakalbėti Laumaras ir 209.

Taip, jei reiktų rinktis arba-arba, aš, ko gero, prisidėčiau prie Laumaro nuomonės. Ir mesčiau savo paties deklaraciją velniop – vien tam, kad blogosfera išliktų pakankamai chaotiška, neprognozuojama ir laisva: juk būtent todėl tai ir yra blogosfera, kad kiekvienas čia galim susikurti savas taisykles. Aš išties rašiau ne tam, kad formalizuočiau kažkokius santykius. Aš rašiau tiktai norėdamas, kad kažkas pagerėtų, kad galėtume daugiau bendrauti, kad blogeriai būtų vertinami. Gerais norais aišku į kur kelias grįstas – suprantu, kad galim įsivaizduoti scenarijų, pagal kurį iki blogeriškų lanvų/latgų ar dar belenko nusivažiuot galėtume. Visgi aš netikiu, kad reikalai gali taip pasisukti.

Kita vertus, greitai paaiškėjo, kad išties yra manančių, kad licencijas ir reikia daryti – pavyzdžiui, šią ganėtinai spontanišką akciją Praeivis pavadino tryda ir bandos reakcija, kartu pasiūlydamas naudoti visokias konkrečias licencijas,  tuo tarpu Liutauras Ulevičius išnagrinėjo deklaraciją teisiškai. Ir pastaruoju atveju paaiškėjo, kad beveik licencija ir gaunasi – aš pats to tikrai nesitikėjau. Pasijutau lyg gavęs antausį, kurį sudaviau sau pats – ganėtinai kvaila situacija.

Galgi neutraliausiai, rimčiausiai, ir giliausiai reikalą įvertino Nyazoff, parašęs, kad tai tiesiog blogerių ir portalų konflikto išraiška, ir kad tai turėtų kažkaip pagerinti santykius. Gal truputį iš kitos pusės, bet ir pats galvojau kažką panašaus, kai rašiau. Bent jau noras buvo toks.

Rašydamas Blogerio deklaraciją, tikrai negalvojau apie teisinius reguliavimus. Ir negalvojau apie tai, kaip ten ką suformalizuoti. Pasakysiu atvirai – mane užveikė paprasti buki dalykai. Paprasti atvejai, kai kokių nors portalų redaktoriai galvoja, kad gali pasiimti kažkieno straipsnį, pašalinti iš jo nuorodas (kurios sukuria kontekstą ir įtakoja prasmingumą), pridėti savų nuorodų ir panašiai. Ir aišku, net neįdėti nuorodos į autorių. Arba išvis autoriaus nei neinformuoti. Arba, kaip daro kai kas – įdėti pseudonuorodą tekstu, štai tokią: http://rokiskis.popo.lt – ant jos nei paspausi, nei kur nors nueisi.

Kai kurie prieina iki visiškai nenormalių iškrypių – iki šiol prisimenu kažkokį puslapį, kurio redaktorė kreipėsi į mane, prašydama leidimo perpublikuoti kažkokius straipsnius, o gavusi atsakymą „žinoma, be problemų, tik atgalinių nuorodų nepamirškite įdėti“ – atrašė, kad pas juos taip nepriimta ir jie negali mat su tokiom sąlygom publikuot. Nežinau, kas čia durnas – ar ta redaktorė, ar kažkas, kas ir ją reguliuoja. Bet manau, kad tai nėra normalu.

Atvejai, kai koks nors redaktoriūkštis sumaitoja pavadinimą ar paredaguoja taip, kad paskui savo tekstą skaitai ir savo paties akimis netiki – išvis įprasti. Aš nesu pagiežingas, bet piktą menu ir atmintis mano gera. Tad iki šiol atsimenu, kaip vienas leidinys antraštę „herojus legendoje apie save“ pakeitė į aliejuotą tepiųjų riebalų mišinį skambiu vardu „mitologinė legenda“. Galėtų būti puikia antrašte kokiam nors Norfos lankstinukui. Bet tai jau, aišku, ne tik blogosferos, bet ir įprasta žurnalistinė bėda.

Gal dėl to aš ir norėjau parašyti tą deklaraciją – tiesiog tam, kad paaiškinčiau elementarius dalykus tiems, kurie jų nesupranta. Tai juk paprasta – čia yra Internetas, o ne popierius. Internetas yra Internetas dėl to, kad čia yra nuorodos – tame esminis skirtumas. Autoriai yra autoriai ir Internete (beje, Internetas – tikrinis žodis, tik to, deja, nežino VLKK). Čia galioja daug įprastų dėsnių, kuriuos verta žinoti, čia galioja ir specifinių dėsnių, kuriuos irgi verta žinoti. Taip pat ir elementarus paprasčiausio žmogiškumo dėsnis – niekas nenori turėti reikalų su šunsnukiais. Iš to ir kyla nenoras turėti reikalų su visokiais pr0nSEO, greitų kreditų ir pan. žulikais.

Man tiesiog pasirodė, kad kažkas gal tiesiog nesupranta tokių elementarių dalykų. Tam ir rašiau tą Blogerio deklaraciją. Mažų mažiausiai vienas portalas ją paskelbė pas save – tai jau šis tas. Manau, kad visgi, kaip bebūtų, reikalas eina į gerą.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

18 thoughts on “Po Blogerio deklaracijos

  1. Nyazoff

    Aš tai deklaracijos tekstą supratau ne kaip formalią licenciją, bet kaip neformalų pagrindą padoriems portalų ir blogerių santykiams vystyti. Neturiu potraukio visas taisykles automatiškai priskirti formalios teisės sričiai. Netikiu, kad visas visuomenės problemas gali išspręsti tik teisinės sistemos tobulinimas, kiekvienos lovos gale su žvake tupint įstatymų leidėjui.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Blyn, man kirbėjo ta mintis, kad kažkurį per tą laiką praleidau blogą su labai gera mintim apie tai, kaip yra. Taip. Praleidau tavo blogą. Einu pildyt straipsnio.

      Reply
  2. Rokas Arbušis

    pamenu, kaip buvo rašoma „Internetas“ (ir kabutėse, ir iš didžiosios, ir abu vienu metu, ir atskirai).
    ar nebus taip, kad jei Internetas tikrinis žodis, VLKK tai žino, bet, kaip ne keista, sutinka su gyvos kalbos norma — tapusiu bendriniu žodžiu?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Buvo prieš kokius 10 metų pas juos svarstymai, kur jie maždaug taip ir nusprendė -- kad bendrinis kasdieniame vartojime. Bet po to kilo krūva bandymų visaip tą žodį sulietuvinti. Žodžiu, taip ar anaip, bardakėlis.

      Reply
  3. spyris

    Nelabai aš išmanau visų subtilybių, gal nesu visai teisus, bet tokia mintis man kilo, skaitant autoriaus pasakymą apie perpublikuojamo teksto iškraipymus: gal verta tokiu atveju publikuoti paveikslėlį? Kas nenorės surinkti teksto, tas įdės nuorodą į blogą, patalpinusį tą paveikslėlį, savais žodžiais nusakęs esmę. O kas norės patalpinti visą tekstą (portalai etc.), paprašys atskirai ir turės pasižadėti nekeisti. Kiek prasčiau su nuorodomis tekste. Jas reikėtų tiesiog išnešti už paveikslėlio ribų.

    Reply
    1. skirtumas

      Su paveikslėliais daugiau pis..ios + normaliam skaitytojui paveikslėlį sunkiau skaityti. Aš nesiimčiau taip vargti.

      O ši deklaracija padeda suprasti kas yra tinklaraščiai. Vien dėl to įdėjau pas save ir nuorodą ir tekstą kaip menu punktą.

      Beje, Rokiški, man regis tavo tas tekstas toli šaukia iki formalios teisinės kalbos, tad dėl to teisintis neverta. Be to manau, jog bet koks pašurmuliavimas blogosferoje duoda labai daug pliusų -- kiek visokių smagių nuorodų į kitus blogus savo bloguose susideda blogeriai!!! Taigi fainiai… O be to, kaip pats minėjai, tai jau jėga, o jeigu jau jėga, tai ne visi portalai norės nebesiskaityti.

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Na, taip. Gal būt šitai galima nagrinėti ir kaip tam tikrą jėgos pademonstravimą. Na, sakykim, taip: tarp paskelbusiųjų buvo keli, kurių lankomumas viršija 10k/mėn, tad net ir imant vidurkį už 1k/mėn, gautųsi virš 60k publikos, perskaičiusios deklaraciją. Sakyčiau, tai jau sulyginama su straipsnių didžiuosiuose portaluose skaitomumu. Kaip ir tam tikra edukacinė programa 🙂

        Reply
    2. rokiskis Post author

      Na, apsaugų visokių galima prisigalvoti. Seniau kai kurie užsienio laikraščiai bandė įkišt visiems netgi specialias programas -- tipo, gali skaityti, tiktai susiinstaliavęs jų softą, kuris veikia taip, kad ne tik nenukopypeistintum, bet net ir skrynšoto nepadarytum. Bet nemanau, kad tos beprotybės yra normali išeitis. Ne apsaugoje esmė, o tiesiog požiūryje.

      Reply
  4. Zbygniewas Piwacijus

    Iš tiesų „Blogerio deklaracija“ jau pademonstravo savo funkcionalumą. Vien tai, kiek autorių ją parėmė, rodo tezių svarbą. Dar gi galima išgryninti ir nuolat tobulinti, rutulioti pačią idėją, ir tai gali iš tiesų virsti pagrindu kokiai nors Stasiaus apdainuotai virtualikai (mokslui apie etiką elektroninėje erdvėje)

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Jo jo, tik virtualikų ir geostezikų čia betrūko. Beje, jei jau apie panašius -- vakar vieni iš tų šarlatanų bandė Seime prakišt idėjas apie tai, kad mobiliakai būtų uždrausti, o visi nešiotų specialius triusikus, apsaugančius nuo radijo bangų (kw: Evaldas Jurkevičius, Genovaitė Šunokienė).

      Reply
  5. Lokyz

    Yra ir paprastas teisinis tokių dalykų licenzijavimas: jei laisvai atiduodamas visas turinys -- GPL, jei nevisai -- yra Creative Commons, kad ir CC-BY (tipo, naudokit kur nori, bet autorių nurodykit), jei nenorit, kad redaktoriai tekstą ar nuotraukas keistų -- CC-Attribution-Sharealike).

    Beje, dauguma Wikipedijoje talpinamų nuotraukų būtent taip ir licenzijuojamos -- nėra jokio (C) Wikipedija -- straipsniai ten visi CC-BY-SA, nors kažkodėl atrodo, kad seniau buvo GPL. Nuotraukų nemaža dalis CC-BY. Nori žmonės įvertinimo už savo pastangas, ir tai suprantama. Tiesa, pas mus leidiniai mielai spausdina Wikipedijos nuotraukas su (c)Wikipedija (vienas laikraštis taip išspausdino, nors buvo aiškiai nurodyta CC-BY).

    Kol kas Lietuvoj tų licenzijų niekas nepaiso, bet yra vilties, kad ir tų normų anksčiau ar vėliau bus paisoma ir šioje planetos pusėje. Tos licenzijos gali padėt išvengt nereikalingų audrų stiklinėse, vien jau tuo, kad perspėjama apie autoriaus požiūrį į savo produkciją.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Taip, licencijavimas yra galimybė formaliai teisiškai tvarkyti reikalus. O Vikipedija anksčiau turėjo berods GPL documentation licenziją, labai panašią į pačią GPL. Nors irgi tiksliai neatsimenu.

      Bet yra kita pusė reikalo -- aš pvz., nenoriu duoti savo tekstų tiems, kurie man nepatinka, kuriuos aš tiesiog vadinčiau šunsnukiais. Yra tokių. Todėl matau tik tokį variantą, kad rezervuotis savo teises pilnai, o paskui pagal subjektyvius kriterijus leisti perpublikuoti belenkam išskyrus visokius parazitus, kuriuos norėčiau nusistatyti pagal savo subjektyvius kriterijus.

      Kita vertus, kaip tai suformuluoti teisiškai -- nežinau. Dar kita vertus, suprantu ir tai, kad Lietuvoje išvis nusispjaut vieniems ant kitų -- kartais galima atrasti, kaip tekstus nesivaržydami kopipyzdina netgi gana stambūs portalai. Tad gal būt tiesiog ir paprasčiausias dėmesio atkreipimas šį bei tą duotų.

      Reply
      1. Lokyz

        GFDL, ne GPL -- suklydau. Jei ir jie pakeitė (jei pakeitė), vadinasi turinio autorystės nurodymo problema pakankamai smarkiai paplitusi, ir tai nėra tik audra stiklinėj. Bet po kurio laiko ji vėl pasimirš ir nauji elt.lt klonai dygs kaip po lietaus.

        Tik parašęs komentarą perskaičiau praeivio įrašą ir komentarus, ir esu linkęs jam pritarti, kad apie tas licenzijas reikia kalbėti, ba mažai kas apie jas girdėjo.

        Na o jau žinant apie jas, kiekvienas gali spręsti, ką daryti su savo įrašais ir kaip juos licencijuoti. Nors numanau, kad net su visišku (c) nelabai ką pešti ir per teismus pavyktų, net jei tokiam žingsniui ryžtis. Internetas -- plati pelkė, užregistruos kas nors domeną Lietuvoj, hostins Suomijoj ir nelabai ką padaryt pavyks.

        Nepastebėjau, tie apkeikti blogiečiai tavo įrašus išėmė? Kažkada lietuviškoje blogsferoje buvo garsiai burnojama ant jau minėtojo elt, bet jie, žiūriu, vis dar gyvi. Tai klausimas, ar čia tas viešas pasipiktinimas į naudą blogeriams, ar jiems labiau išėjo. Reklama namokama :/

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Na, sakykim taip -- kadangi nereklamuoju įvairių šūdžių, tai stengiuosi neminėti jų iš viso. O šiaip, gal tiesiog naiviai tikiu, kad gėris laimi, aišku, su sąlyga, kad išvis kažką daro 🙂

          Reply
  6. Paulius

    Aš dėl tų, įrašo pradžioje, išvardintų abejonių deklaracijos ir netalpinau. Man atrodo, kad bloginimas būtent ir yra toks dalykas, kuriam nereikia jokių deklaracijų.
    Kita vertus toks aš ir blogeris, jei rašau kokias 2 savaites ir turiu 5 įrašus, toli man dar iki visokių deklaracijų 🙂
    Bet ant deklaracijos nevarau -- man ji skambėjo teisingai.
    Labai gali būti, kad ir pats kažkada pamatęs kur nors nufytintą savo straipsnį be nuorodų prisiminsiu šią deklaraciją kaip savotišką blogeriško teisingumo įstatymą

    Reply
        1. rokiskis Post author

          Beje, dėl to tamstos „toks aš ir blogeris“: iš to, kaip rašot -- netgi labai kietas blogeris. Skaitau kiekvieną straipsnį su didžiausiu pasitenkinimu ir net nerandu ką parašyt komentarui, tiek gerai ir įdomiai 🙂

          Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *