Patampinėjant žvaigždūnėliu

Kai sakant, mano pratryda apie Andrių Užkalnį ir Nidą Vasiliauskaitę išvirto keistais bumerangais ir tėkštelėjo atgal taip, kad maža ir nepasirodė. Kažkadais Kreivarankio parašytas penkių dalių herojinis epas apie visokius rokiškizmus (beje, drįstu savikritiškai teigti, kad žodis „rokiškizmas“ – beveik tapatus žodžiui „paroksizmas“ – ir skambesiu, ir prasmingumu) pasirodė besąs kažkaip pranašingas – nes dabar Skirtumas jau atvirai pareiškė, kad mane reiktų sukapot gabalais, o Baltasis Vaiduoklis išsakė mintį, kad reiktų mane apdovanoti, nors aišku, kad tarp eilučių galima išskaityti kažką bene visiškai priešingo.

Iki tol berods tebuvau susilaukęs vienintelio didesnio įvertinimo – kai prieš keletą metų anoksai Vladislav Šved (vienas iš Sausio-13 žudynių vadeivų) pareiškė, kad mane kažkur uždaryt reikia, ar tai kažką panašaus… Tiesą sakant, taip ir nesupratau, kas ten jam nepatiko, bet pasipiktinęs manim buvo smarkiai, gal dėl to, kad jį apipuvusiu šūduku pavadinau, ar tai kažkaip panašiai. Bet tai buvo visai kitas atvejis, kaip sakant, lig šiolei širdį glostantis, o štai dabartinis užsipuolimas iš tikrai talentingų blogerių kelia kažkokį disonansą, lyg mane bandytų įtrypti į savo paties prisidirbtą krūvą. Matomai, kažkas čia ne taip pasisukę, kažkaip ten kažko jau aš gal nesupratau.

Taigi, dabar nei nežinau, ar graužtis man, ar džiaugtis šitaip atėjusia netikėta šlove, bet patsai galiu tik spėt, kad mano ir taip jau bjaurus būdas dabar ras progą dar labiau pašlyt nepriklausomai nuo nieko. Tiktai kadangi jau ir taip esu natūraliai sušlykštėjęs tiek, kad daugiau nelabai yra ir kur, tai kol kas dar nesugalvojau, kaip čia dar pabjurt ir visiems nervus pagadint. Bet dar sugalvosiu. Pabūsiu dar jums kaip kokia blogosferos lakštingala. Paminėsit mano žodį. Pasižadu.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

20 thoughts on “Patampinėjant žvaigždūnėliu

    1. rokiskis Post author

      Aha, visi tokie ginkluoti, o Skirtumas netgi žadėjo mane sukapot gabalais, aš tai dar ne sykį jam priminsiu.

      Reply
  1. anoniminis bailys

    Is to Sved’o cia sakyciau labai didelis komplimentas, jei butu kokie 1972 metai, tai beveik neabejoju, kad kazkur butum uzdarytas, geriausiu atveju Rokiskio mieste vienoje istaigoje 🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Net neabejoju, kad Vladislav Šved ne tik būtų mane uždaręs, bet kad ir patirtį tokių uždarinėjimų, įskaitant ir į durnynus, tikrai turi. Lietuvoje dėl politinių ar pan. motyvų uždarytųjų skaičius, labai grubiai imant, siekė apie 10 tūkstančių, tad turint omeny jo užimdinėtus postus, tokių pasiuntinėjimų patirtį anas tikrai turėjo turėt.

      Ir taip, aš tą Vladislav Šved pasisakymą suvokiu, kaip vieną iš didžiausių komplimentų, kokius tiktai esu kada nors gavęs. Todėl ir prisimenu vis. Ir džiaugiuosi, kad dabar visgi demokratija.

      Reply
  2. Vikingas

    tikiuosi mielas rokiški kad visiškai nesužvaigždėsit ir i laiko mytus atvažiuosit su šeimyna 😀

    Reply
  3. sundakukaimas

    Dėl blogosferos lakštingalos. Teismas jau yra pasisakęs, jog blogeris, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti vertinamas, kaip žurnalistas, todėl Blogerio deklaracijos (nors pats jos tekstas naivus ir juokingas) tema yra ypač aktuali, kadangi norminti, reglamentuoti (priešingai nei teigia deklaracijos autorius) blogosferą yra būtina. Kitaip bus taip, kaip šiandienos Lietuvos žiniasklaidoje-chebra dirba vadovaudamiesi ne griežtomis ir konkrečiomis etikos bei veiklos taisyklėmis, o…principais (principai, aišku, jėga, tačiau be šalia veikiančių žemesnio lygmens taisyklių, nuostatų ir įstatų, tai iš esmės, tas pats, kaip deklaruoti, jog savo darbinėje veikloje vadovaujiesi vien tik 10 Dievo įsakymais, daugiau niekuo).Įdomiausia jog kiekvienas Lietuvos žurnalistas prie to dar gali vadovautis vien tik savais „principais“ ir juos dar modifikuoti pagal situaciją. Juokingiausia, jog tokiom aplinkybėms gausiai užsiveisia tokie račai, „Lietuvos žurnalistų sąžinė“, kurie mikliai įtiki būtent tokie ir esą. O jų asmeninė nuomonė, tuo ar kitu visuotinai reikšmingu klausimu, būtent ir yra tas sektinas principas, dėl kurio pažeidimo ar nepažeidimo sprendžia jie, priklausomai nuo to, kokie šiandien ryte buvo santykiai su žmona. Aišku, sutiktina, jog blogosgerą norminti ir reglamentuoti būtina tik esant požiūriui, jog tai žurnalistinis darbas. Galvojant, jog tai laisvas gaivalas, kas galbūt ir yra teisinga, tuomet bet koks norminimas yra siustinas velniop.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Blogeris, esant tam tikroms aplinkybėms, gali pretenduoti į buvimą žurnalistu pats, o teismo sprendimas Ulevičiaus atveju, jei neklystu, buvo paremtas nuneigimu LRS argumento, esą Ulevičius neturi sutarties dėl žurnalistinio darbo su savim. Ar tai kažkuo panašiu.

      Taigi, apie rimtesnį norminimą vargu, ar verta labai kalbėti. Norminti blogosferą -- tas pat, kas norminti tarpusavio bendravimą vakarėliuose, pokalbius mobiliu telefonu, SMS žinutes ar susirašinėjimus laiškais: bet koks norminimas tik išvirstų į kažkokias totalitaristines nesąmones.

      O dėl lakštingalos konkrečiau -- pasižiūrėkit tamsta, kur veda tasai linkas apie lakštingalas ir kas ten parašyta. Gal atpuls dalis klausimų 🙂

      Reply
      1. Gintaras Rumšas

        Ajoo… Meilės Miniterija greit tau patrumpins tai, kas per ilga, ir prailgins tai, kas per trumpa. Ir turėsi trumpesnį liežuvį bei labiau mylėsi valdžią prilaikančius 😉

        Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *