Procesiniame valdyme yra labai svarbu aiškintis priežastis ir pasekmes. Visokia muda atsiranda paprastai dėl visokio mura, o pastarasis – dėl visokio muri*. Tačiau kartais šitai būna labai neakivaizdu. O darant kokį nors sprendimą kartais suprognozuoti visokius ten mura apsireiškimus būna labai problematiška. Todėl papasakosiu vieną įdomų atvejį.
Varnos tupi ant šakos. Ir joms visai neįdomūs tie procesiniai valdymai. Jei jūs tokie patys, tai nei neskaitykite čia nieko.
Viename daugiabučiame name ėmė užsikimšinėti kanalizacija. Neužsikimšinėjo daugybę metų, o štai dabar ėmė užsikimšinėti taip, kad rūsį užlieja, o ten esančiuose sandėliukuose ima plaukioti, atleiskite, šūdai.
Aišku, gyventojai piktinasi vieni kitais, aiškinasi, kodėl ten ta kanalizacija kemšasi ir atranda, kad kažkas, o panašu dar, kad ir ne vienas gyventojas meta į kanalizaciją ką papuola – graužtukus, įklotus, netgi pampersus. Ir meta labai nemenkais kiekiais. Todėl kanalizacija užsikemša ir rūsys būna užliejamas.
Gyventojai piktinasi vieni kitais, o pirminės priežasties neatseka. O ji labai paprasta: prieš kiek laiko dėl kažkokių neaiškių proto aptemimų jie sugalvojo užvirinti šiukšlių šachtą. Ir žinoma, užvirino. Bet kadangi gyvenamasis pastatas daugiaaukštis, tai niekam tų šiukšlių nešioti laukan nesinori. Todėl išradingesni atranda būdų, kaip išsiversti su paprasta kanalizacija, į kurią ima mesti smulkesnes šiukšles. O jau dėl to užsikemša kanalizacija.
Muri visoje šioje istorijoje slypi namo gyventojų negebėjime suprasti, kad šachtos užvirinimas ir dėl to kilę nepatogumai nešant šiukšles sukels nenumatytų šiukšlių šalinimo proceso pokyčių**. Mura – tai variacijos, kitaip tariant – atsirandantys nenormalūs šiukšlių šalinimo atvejai su visomis to pasekmėmis, įskaitant ir užsikemšančią kanalizaciją. O muda – tai visi tie šūdai, kurie plaukioja šiukšlių šachtą užsivirinusių gyventojų sandėliukuose ir kuriuos tiems gyventojams tenka kuopt.
Kaip tai numatyti? Paprastai, jei daromas sprendimas, reikia žiūrėti, kokios bus pasekmės. Dažniausia klaida yra ta, kad analizuojamos tos pasekmės, kurių norima, o tos, kurių nenorima – ignoruojamos. Tai taip vadinamas kryptingas mąstymas. Kad to kryptingo mąstymo išvengtume, turėtume pažiūrėti visai atsietai į visas galimas neigiamas pasekmes.
Čia galim sudėlioti paprastai, pagal TB metodologiją:
- Jei užviriname šachtą, tai šiukšles išmesti bus nepatogu
- Jei šiukšles išmesti bus nepatogu, tai žmonės ieškos kitų būdų
- Kokių kitų būdų žmonės ieškos?
Gyventojai, sugalvoję užsivirinti šiukšlių šachtą, aišku žinojo apie pirmą punktą, bet tiesiog tarė, kad visi prisitaikys. Apie antrą punktą jie negalvojo. Ir jau visai negalvojo apie trečią. Tačiau kai šiukšles išmesti pasidarė nepatogu, atsirado daug tokių, kurie apie tą trečią punktą ėmė galvoti dėl pragmatinių priežasčių. Ir atrado, kad nemažą dalį šiukšlių gali mesti į kanalizaciją.
Svarbu čia suprasti, kad reikia nepatingėti paanalizuoti galimus neigiamus proceso pokyčius. Ir nuoširdžiai pasistengti atrasti bent keletą skirtingų neigiamų pasekmių. Jas atradus, arba galima bus su jomis susitvarkyti, arba galima bus įvertinti, ar tikrai tų pokyčių išvis reikia. Tuo gi atveju, jei kažko išanalizuoti nepavyksta, reikia ir šiaip užduoti klausimą: ar tikrai kažkokie dalykai atsiperka? Ar tik nėra taip, kad visas toksai šachtos užvirinimas savaime yra kažkokia muda?
Šios istorijos moralai yra keli. Vienas – kad kartais įvairius muri galima sukelti, kai atrodo, kad tam nėra jokių galimybių. Todėl gerai veikiančio proceso visgi geriau be reikalo nejudint, nes problemos gali atsirasti ten, kur nei pagalvojęs nebūtum. Antrasis moralas paprastas: durniai visvien nesupras, kad patys sau prisidirbo, kad šūdais sandėliukus užlieja. Jiems tai pernelyg sudėtinga. Jie ieškos kaltų aplinkui.
———
* Dažnai sakoma, kad muri – tai perteklinis užkrovimas darbu, bet giliau pažvelgus – perteklinis užkrovimas darbais tėra viena iš procesinio neadekvatumo, neprasmingumo ar neapibrėžtumo rūšių. Paprastai neapibrėžtumas ir reiškia, kad kanalas yra perkraunamas (arba atvirkščiai – nepanaudojamas, bet tokiu atveju šitai gali ir neišvirsti baisiomis bėdomis). Mura – tai variacija, kuri dažniausiai atsiranda dėl neapibrėžto ar nekontroliuojamo proceso. Variacijų gali būti įvairių – tai ir brokas, ir klaidos, ir tiesiog kaskart skirtingai atliekami tie patys darbai. Muda – tai jau visokie švaistymai bei nereikalingas darbas, kuris gali rastis ir dėl muri tiesiogiai, ir dėl mura, ir šiaip kartais iš neaišku iš kur.
** Kita vertus, čia galim ir tos įprastos pusės į muri pažvelgt: padidinus šiukšlių išnešimo nepatogumus, galima tarti, kad įprastas šiukšlių šalinimo kanalas susiaurėjo, o esant toms pačioms šiukšlių gamybos apimtims, jis dabar gaunasi faktiškai užkrautas iki negalėjimo (apie žmonių norą/nenorą nešti šiukšles galim kalbėti, kaip apie kanalą ar gamybos liniją). O vat dėl to jau ir atsiranda ta visa mura, o tada – jau ir muda.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Tokių dėsningumų galima pastebėti daug kur. Geriausias yra visokie draudimai valstybiniu lygiu. Uždraudi prostituciją ir narkotikus -- tas lenda į pogrindį ir suklesti nusikaltėliai, sukeldami tik dar didesnes problemas. Mirties bausmės įteisinimas, kad ir kaip „teisinga“ bebūtų, nesumažina žmogžudysčių kiekio. Panašūs paradoksai ir su kitais bandymais drausti neigiamus dalykus -- jei bandome reguliuoti alkoholį, rūkymą, homoseksualumą, abortus ir visokį ten paleistuvavimą, tas sukelia tik didesnių problemų.
Taip. Dėl to reikia ieškoti šakninių (arba pirminių) priežasčių tiems reikalams. Root cause, taip sakant.
Čia kita pusė analizės yra dar: jei matome bėdą, tai reikia paklausti, kodėl jinai yra. Radus atsakymą, kodėl, reikia vėl paklausti, kodėl. Ir t.t., kol neprisikasim prie giluminių bėdų. Tik čia irgi ne toks jau paprastas reikalas būna.
Taip taip taip. Savo veikloje tai vadiname „5 Kodėl?“ principu:
Techniškai gali būti naudojama tiek individo, tiek ir grupės. Jį sudaro šie žingsniai:
Aiškiai iškeltas pagrindinis klausimas. Išskiriamos priežastys (sakykim 5), kodėl iškilo problema (klausimas). Kiekvienai iš tų penkių priežasčių užduodamas klausimas „Kodėl taip atsitiko?“ Atsakymus į šiuos klausimus geriausia užrašyti.
Gautiems atsakymams vėl užduoti klausimą „Kodėl?“, kartojant procedūrą 5 kartus.
Štai tada iki giluminių priežasčių prisikast ir pavyks.
Ir dar. Labai svarbu nustatyti, ar tai sisteminė problema, ar tik paprasta kažkieno klaida?
bet ir leist tokių dalykų nelabai gali.
Gerai dėsto Tamsta.
Tokiose pat situacijose, kai po „patobulinimų“ nusimato plaukti šūduose, mėgstu sakyti „Taupysime, kiek mums tai bekainuotų“.
Kartais reikia paklausyti ir „progresą stabdančiųjų“ argumentų.
Apie tą, kad „taupysime, kiek mums tai bekainuotų“ -- labai gera ir taikli frazė. Pati esmė joje.
Toksai garsus ir plačiai žinomas ponas Andrius Užkalnis kartais mini krachaborus, kurie vardan kapeikų praranda visus pinigus. Kaip tik tie, kur tamstos frazėje šviečia.
Atsiprašau už off-topic’ą, tačiau neradau atsakymo prieš tai buvusiose temose:
gal galima paaiškinimą, ką padarė ne sykį minėtas Vagnorius su savo vyriausybe, kad nutrenkė Lietuvą į Interneto tamsiuosius amžius?
Įdomus ir susimąstyti verčiantis straipsnis.
Beje, jeigu šnekant konkrečiai apie šiukšlių šachtas, tai Kaune žmonės tas šachtas užsivirino masiškai ir jau gana senokai, ir bent jau dviejuose mano gyventuose dvylikaaukščiuose jūsų paminėtų problemų nebėra (na, per du metus rūsys plaukė vieną kartą, ir asmeniškai man pasirodė kad ten buvo vanduo o ne srutos). Vilniuje visdar turite daug tų šachtų, ir vertinate kiek kitaip.
Bet patarimą atkreipti dėmesį ne tik į norimas ir „teisingas“, bet ir į mažiau „teisingas“ pasekmes -- patiko, įsiminsiu, ačiū.
Sovietiniuose daugiabuciuose tos sachtos uzvirinamos todel, kad nuo ju buna baisiai slykstus kvapas visoje laiptineje, jei sachta naudojama pagal paskirti. Kiek zinau visam kauno silainiu mikrorajone taip padaryta, nuo pat namu pastatymo, visi nesa siuksles i laukini konteineri, baisaus kvapo nuo siuksliu nera (apie sunu ir debilu primystus liftus nekalbu), rusiai neuzpilami, visi +/- patenkinti.
Aisku bendru atveju – jei tie pasikeitimai ateina out of the blue tai ir gaunasi sudas rusyje visom prasmem. Straipsnis geras. Dar prideciau – pasikeitimai vardan pasikeitimu. Dazniausiai pasikeitimai yra i gera, bet kartais suveikia taisykle – do not fix it if it works.